13a55bee-1d8d-4c19-8308-265961b2f256 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-697-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00524-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4.; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės J. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės J. Z. ieÅ¡kinį atsakovui M. Z. (M. Z.) dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, kompensacijos už parduoto paveldėto turto dalį priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė J. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1) nustatyti, kad J. Z. po savo motinos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti; 2) priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. ieÅ¡kovei 111 881 Eur kompensacijÄ , lygiÄ ieÅ¡kovės paveldėtai turto daliai; 3) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 20–ojo notarų biuro 2022 m. gegužės 3 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 1/3 dalies M. Z. paveldėtų 490/12419 dalių žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad po motinos mirties likusį butÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal testamentÄ paveldėjo jos brolis M. Z.. Kito nekilnojamojo turto palikėja neturėjo, todėl ieÅ¡kovė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. KitÄ mamos palikimÄ , kuris tuo metu dar neturėjo materialiosios iÅ¡raiÅ¡kos, ieÅ¡kovė priėmė faktiniu valdymu, t. y. rÅ«pinosi nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimu.

3. Po ieÅ¡kovės motinos mirties atsiradusį palikimÄ pagal įstatymÄ lygiomis dalimis turėjo paveldėti pirmosios eilės įpėdiniai (vaikai), t. y. ieÅ¡kovė ir du jos broliai. IeÅ¡kovė sutiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypÄ bÅ«tų iÅ¡duotas tik M. Z.. Ginčo Å¡alys susitarė žemės sklypÄ parduoti ir gautus pinigus pasidalinti lygiomis dalimis tarp visų trijų įpėdinių. 2022 m. vasarÄ Å¾emės sklypas buvo parduotas, tačiau nesilaikė M. Z. susitarimo, nepervedė gautų pinigų. IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po mamos mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, tačiau teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog, kai yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, ieÅ¡kovė į teismÄ turi kreiptis bendra tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui M. Z. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir kompensacijos už parduoto paveldėto turto dalį priteisimo.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad esminis ieÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas – juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog ieÅ¡kovė po motinos mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti, nustatymas. Kiti ieÅ¡kinio reikalavimai – iÅ¡vestiniai, todėl ieÅ¡kinys dėl juridinę reikÅ¡mę turinio fakto nustatymo pirmÄ ja instancija turėtų bÅ«ti nagrinėjamas ne apygardos, o apylinkės teisme pagal palikimo atsiradimo vietÄ .

6. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė J. Z. 2023 m. sausio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog po motinos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, t. y. mirus motinai, ji rÅ«pinosi nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini).) atkÅ«rimo procesu.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5094-925/2023 atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ . Teismas nutartyje pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja atsisakė priimti palikėjos D. Z. palikimÄ , todėl nėra pagrindo vertinti, jog ji palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė ir jį valdė. Palikimo atsisakymas yra vienaÅ¡alis sandoris, todėl tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja mano, kad toks palikimo atsisakymas neatitiko jos tikrosios valios ar egzistuoja kiti sandorio negaliojimo pagrindai, ji tokį savo sandorį gali ginčyti, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka. M. Z. yra iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai į žemės sklypus, todėl, kol Å¡ie liudijimai nenuginčyti, palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti nustatytas (CK 5.8 straipsnis). Å is nutartis yra įsiteisėjusi.

8. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė J. Z. su tapataus turinio pareiÅ¡kimu jau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , siekdama nustatyti tÄ patį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Esminis ieÅ¡kovės reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės buvo įvertintos įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5094-925/2023, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad nėra pagrindo spręsti, jog J. Z. palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė ir valdė, nes ji notarui pateiktu pareiÅ¡kimu motinos palikimo atsisakė. IeÅ¡kinys formaliai papildytas reikalavimais priteisti kompensacijÄ ir pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį, tačiau ieÅ¡kovė palikimo atsisakymo neginčija ir kitų reikalavimų nereiÅ¡kia. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį priimti atsisakė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. IeÅ¡kovė (apeliantė) J. Z. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

9.1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ ieÅ¡kinio atsisakymo pagrindÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis nėra teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas Å¡alių ginčas.

9.2. IeÅ¡kovė į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kreipėsi ypatingosios teisenos tvarka. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas ginčo teisenos tvarka, jame iÅ¡kelti ir nauji reikalavimai dėl pinigų priteisimo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, todėl ieÅ¡kinys nėra tapatus pareiÅ¡kimui.

9.3. Netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai gali būti pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

9.4. Ieškovės palikimo atsisakymas yra niekinis sandoris ir nesukelia jokių teisinių pasekmių.

9.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/222 ir 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, nes nurodytos bylos nesusijusios su šioje byloje kilusiu ginču.

10. Atsakovas M. Z. atsiliepime praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti ir skirti ieÅ¡kovei 2 500 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalimas, nes J. Z. atsisakė savo motinos palikimo, neabejotinai yra įsiteisėjusi. Ieškovė nėra inicijavusi jokio ginčo dėl palikimo atsisakymo negaliojimo.

10.2. IeÅ¡kovė tiek kreipdamasi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka, tiek pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, siekia iÅ¡spręsti tÄ patį ginÄÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad, atsisakiusi palikimo, turi teisinį suinteresuotumÄ kreiptis į teismÄ .

10.3. Ä®pėdinės, kuri atsisakė priimti palikimÄ , ieÅ¡kinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir piniginių lėšų priteisimo nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių palikimÄ priėmusiems įpėdiniams, todėl yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atsisakyti priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

10.4. IeÅ¡kovė ignoruoja teismų ne pirmÄ kartÄ nustatytus ieÅ¡kovės teisės kreiptis į teismÄ trÅ«kumus. Kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismÄ , ieÅ¡kovė kaip atsakovÄ nurodė tik vienÄ iÅ¡ įpėdinių, kurie priėmė palikimÄ , taip patvirtindama neigiamÄ nusistatymÄ prieÅ¡ atsakovÄ . Dėl to akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindas ieÅ¡kovei skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio baudÄ , 50 proc. Å¡ios baudos priteisiant atsakovo naudai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės J. Z. ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir kompensacijos už parduoto paveldėto turto dalį priteisimo CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

14. Apeliantė (ieÅ¡kovė) pateikė procesinį dokumentÄ , pavadintÄ raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, kuriame iÅ¡dėstė nesutikimÄ su atsakovo praÅ¡ymu skirti jai baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Apeliantė pažymėjo, kad nepagrįstas atsisakymas priimti ieÅ¡kinį pažeidžia ne atsakovo, bet jos teisę kreiptis į teismÄ , todėl apeliantei negali bÅ«ti skiriama CPK 95 straipsnyje nustatyta bauda. IeÅ¡kinio priėmimo klausimas sprendžiamas nepraneÅ¡us atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartį atsisakyti priimti ieÅ¡kinį vis tik iÅ¡siuntė atsakovo atstovui.

15. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Tokia pati taisyklė taikytina ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismui pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais apeliantė atsikerta į atsakovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ skirti jai baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. RaÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja draudimui keisti ir (ar) papildyti atskirÄ jį skundÄ pasibaigus jo pateikimo terminui (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir tai, kad pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos apeliantės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus priima.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)pagrįstumo

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, jog bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantės ieÅ¡kinio turinys tapatus pareiÅ¡kimui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, dėl kurio yra priimta įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5094-925/2023. Teismo vertinimu, esminis ieÅ¡kovės reikalavimas yra nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , šį reikalavimÄ pagrindžiančios aplinkybės buvo įvertintos pirmiau nurodytoje nutartyje. Dėl to teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir kompensacijos už parduoto paveldėto turto dalį priteisimo.

19. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas nėra priėmęs sprendimo, kuriuo šalių ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės. Šiuo atveju ieškinys pareikštas ginčo teisenos tvarka, jame suformuluoti nauji reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir piniginių lėšų priteisimo, todėl ieškinys nėra tapatus pareiškimui, kuris buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-5094-925/2023.

20. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iÅ¡ atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindų – teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

21. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , yra nurodęs, kad, jeigu teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmė teismo sprendimÄ , tai reiÅ¡kia, jog asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismÄ , t. y. neegzistuoja viena iÅ¡ prielaidų pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiÅ¡kiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali bÅ«ti paneigtas iÅ¡keliant kitÄ tapačiÄ civilinę bylÄ . Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiÅ¡kia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 14, 15 punktai).

22. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys negali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo iÅ¡spręstam civilinį ginÄÄ turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas. Antra, teismo sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. Å¡alis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 16,17 punktai).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja J. Z. 2023 m. sausio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji po motinos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė Å¡ios palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, t. y. mirus motinai, ji rÅ«pinosi nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini).) atkÅ«rimo procesu. Å is turtas, atkÅ«rus nuosavybės teisę, paveldėjimo teise atiteko jos mirusiai motinai D. Z.. PareiÅ¡kėja sutiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas bÅ«tų iÅ¡duotas tik jos broliui M. Z., nes ginčo Å¡alys susitarė, jog paveldėtÄ turtÄ parduos ir gautus pinigus pasidalins lygiomis dalimis tarp D. Z. įpėdinių – pareiÅ¡kėjos ir jos brolių M. Z. bei T. Z.. M. Z. paveldėtÄ turtÄ pardavė, tačiau pažado dėl gautų pinigų pasidalijimo nesilaikė.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spęsdamas pareiÅ¡kimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ priėmimo klausimÄ , nurodė, jog pareiÅ¡kėja notarui pateiktu pareiÅ¡kimu yra atsisakiusi motinos palikimo, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ji palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė ir valdė. Be to, įpėdiniui M. Z. yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypus, kuris nėra nuginčytas, todėl palikimo priėmimo faktas ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti nustatytas. Dėl Å¡ių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5094-925/2023 pareiÅ¡kimÄ priimti atsisakė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-378-861/2023 nurodytÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

25. Nagrinėjamoje byloje siekiamu paduoti ieÅ¡kiniu apeliantė (ieÅ¡kovė) taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ nustatyti, kad ji po savo motinos D. Z. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Be Å¡io reikalavimo, apeliantė (ieÅ¡kovė) praÅ¡o pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro 2022 m. gegužės 3 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 1/3 dalies M. Z. paveldėtų 490/12419 dalių žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir priteisti iÅ¡ atsakovo M. Z. 111 881 Eur kompensacijÄ už jai tenkančiÄ motinos palikimo dalį.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytų faktinių aplinkybių visumÄ , neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu ir jį pagrindžiančios aplinkybės buvo įvertintos įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5094-925/2023. Nors pareiÅ¡kimas ir ieÅ¡kinys grindžiami tuo pačiu faktiniu pagrindu ir siekiama nustatyti tÄ patį juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ , tačiau vien Å¡ių elementų sutapties ieÅ¡kinio tapatumui konstatuoti nepakanka. Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, kad ypatingosios teisenos tvarka pateiktas pareiÅ¡kimas nebuvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas pareiÅ¡kimÄ priimti atsisakė, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad yra priimtas įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimo dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

27. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Â

28. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sÄ lygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta praktika).

29. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikÅ¡mė nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tam reikalavimui, jo tinkamam iÅ¡sprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo Å¡alis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali bÅ«ti iÅ¡ naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali bÅ«ti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebÅ«ti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 33 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5094-925/2023, kuria iÅ¡spręstas procesinio pobÅ«džio klausimas dėl apeliantės subjektinės teisės kreiptis į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka, praÅ¡ant nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , įgyvendinimo galimybės. Vien tai, kad nurodytoje nutartyje, priimtoje nenagrinėjus civilinės bylos iÅ¡ esmės, pasisakyta ir dėl palikimo atsisakymo, kaip prielaidos vertinti reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ atsiranda Å¡ios aplinkybės prejudicija. Apeliacinės instancijos teismo įsitikimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-5094-925/2023 nurodytos aplinkybės neturi prejudicinės galios, nes nutartis priimta nenagrinėjus pareiÅ¡kimo iÅ¡ esmės, neiÅ¡tyrus ir neįvertinus reikalavimÄ pagrindžiančių aplinkybių, t. y. nutartis neatitinka sÄ lygų, kurioms esant įsiteisėjusiu (galutiniu) teismo sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje, nustatytos aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais. Taigi, aptariama nutartis neriboja nei apeliantės (ieÅ¡kovės) teisės ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, nei teismo galimybės įvertinti Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , iÅ¡nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Atitinkamai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantės (ieÅ¡kovės) inicijuojamas ginčas jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu (galutiniu) teismo sprendimu ir ieÅ¡kinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo stadijoje sprendžiama iÅ¡skirtinai dėl procesinio pobÅ«džio prielaidų ir teisės kreiptis į teismÄ sÄ lygų, tačiau į klausimÄ , ar ieÅ¡kinys (pareiÅ¡kimas) yra pagrįstas (materialiojo teisinio pobÅ«džio prielaida) atsakoma tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Asmens teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ . Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju, kai dėl palikimo, kurio dalies siekia apeliantė (ieÅ¡kovė), yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas vienam iÅ¡ įpėdinių, pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka, todėl apeliantė (ieÅ¡kovė) teisę į teisminę gynybÄ siekia įgyvendinti kreipdamasi į teismÄ ginčo teisenos tvarka, praÅ¡ydama teismo tiek nustatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktÄ , tiek ginčydama atsakovui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo piniginę kompensacijÄ už parduoto paveldėto turto dalį. Pirmosios instancijos teismas atsisakymÄ priimti šį ieÅ¡kinį grindė, be kita ko, tuo, kad ieÅ¡kovė notarine tvarka yra atsisakiusi palikimo ir nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo pripažinti šį vienaÅ¡alį sandorį negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) nepraÅ¡o pripažinti palikimo atsisakymo negaliojančiu, pati savaime neužkerta jai galimybės reikÅ¡ti ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus. Apeliantės (ieÅ¡kovės), atsisakiusios palikimo, reikalavimo teisės (ne)turėjimas teismo gali bÅ«ti įvertintas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio (žr. Å¡ios nutarties 31 punktÄ ).

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vienam iÅ¡ įpėdinių ginčijant kitam įpėdiniui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ar jo dalį, be kita ko, kyla ir turtinis ginčas, kurio rÅ«Å¡inis teismingumas nustatomas pagal ieÅ¡kinio sumÄ (paveldimo turto dalies, į kuriÄ pretenduoja ginÄÄ inicijavęs įpėdinis, vertę) (CPK 26, 27 straipsniai).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo

35. Atsakovas atsiliepime į apeliantės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o paskirti jai 2 500 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad apeliantė nepaiso teismų nustatytų teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo trÅ«kumų, Vilniaus apygardos teismui pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, atsakovais nurodė ne visus įpėdinius.

36. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

37. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ Â CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

38. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodyti ieÅ¡kovės (apeliantės) veiksmai nesudaro pagrindo juos kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad, atsakovo nuomone, apeliantė netinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismÄ , t. y. esant įsiteisėjusiai nutarčiai, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka, savaime nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kiai nepagrįstas, nesÄ Å¾iningas Å¡ios teisės įgyvendinimas.

40. Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigÄ . Nurodytas principas, be kita ko, pasireiÅ¡kia tuo, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiÅ¡kia ieÅ¡kinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieÅ¡kinyje gali bÅ«ti nurodomas tik ieÅ¡kovo reikalavimu arba jo sutikimu. Procesinis dispozityvumo principo aspektas iÅ¡reikÅ¡tas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieÅ¡kovo teisė pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020, 37 punktas). Taigi pažeistos teisės gynimo bÅ«do pasirinkimas, ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas, asmenų, turinčių atsakyti pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, nurodymas, yra ieÅ¡kovo diskrecijos teisė (CK 1.138 straipsnis; CPK 45 straipsnio 1 ir 2 dalys, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Vien tai, kad ieÅ¡kovė (apeliantė), kreipėsi į teismÄ ginčo teisenos tvarka ir, atsakovo vertinimu, ieÅ¡kinyje nesuformulavo tam tikro reikalavimo ir (ar) nurodė ne visus atsakovus, nesudaro prielaidų konstatuoti piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

41. IeÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirasis skundas patenkintas ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas grÄ Å¾intas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo, todėl Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , konstatuoja, kad nenustatyta, jog ieÅ¡kovė (apeliantė), pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir kompensacijos už parduoto paveldėto turto dalį priteisimo, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡ymas skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Dėl to, panaikinus apskųstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, ieÅ¡kinio dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, kompensacijos už parduoto paveldėto turto dalį priteisimo priėmimo klausimas grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės J. Z. ieÅ¡kinio atsakovui M. Z. (M. Z.) dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, kompensacijos už parduoto paveldėto turto dalį priteisimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Teisėja Laima Ribokaitė