2025-09-24 Nr. AB-14949-3-64-3-00454-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-145-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00454-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT) (LKT nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmė Šiaulių tardymo izoliatoriaus teises ir pareigas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021 m. birželio 20 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių kalėjime. Visose Šiaulių kalėjimo kamerose tualetai nuo likusios gyvenamosios kameros yra atskirti tik apie 1,5 m medinėmis sienelėmis ar užuolaidomis, todėl nebuvo užtikrintas privatumas tualete, kai kur tupimi ir seni tualetai, iš kurių sklido nemalonus kvapas. Pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore kasdien tik 1,5 val. Kamerų langai yra labai blogos būklės, seniai nekeisti, netinkamai sumontuota ventiliacija (yra drėgmė). Taip pat kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Visi šie pažeidimai lėmė blogas kalinimo sąlygas, dėl kurių jis patyrė diskomfortą, depresiją, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjo teigimu, daug kartų kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją, tačiau niekas nepasikeitė, tik darant psichologinį spaudimą bandoma jį įbauginti, kad jis atsiimtų skundus.

3. Atsakovo atstovas LKT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara. Visose kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu – minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą. Gyvenamosiose kamerose Nr. 19, 25, 28, 32, 33, 62, 69, 98, 100, 102 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, gyvenamosiose kamerose Nr. 66, 73,78, 96, 99, 107 užuolaida. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus neturėjo užsistovėti. Gyvenamosiose kamerose įrengti klozetai yra techniškai tvarkingi, vanduo klozetuose nesilaiko (klozetai yra švarūs ir tvarkingi, vanduo skaidrus). Tupimų klozetų skyles nuteistieji asmenys užkemša kibirėliais ar buteliais, tačiau visi Šiaulių kalėjime esantys klozetai prijungti prie fekalinės kanalizacijos tinklo. Klozetai gaminami su sifonais, kuriuose esantis vanduo blokuoja kanalizacijos vamzdyne esančio oro patekimą į patalpą. Tvarkingai naudojantis klozetu kanalizacijos kvapas neturėtų patekti į kamerą. Kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Ventiliacijos angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Pareiškėjas bet kada gali patalpas vėdinti ir per langą.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog kamerų remontas atliekamas eilės tvarka, atsižvelgiant į susidėvėjimo lygį bei pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos. Ginčo laikotarpiu dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis nustatytais reikalavimais.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Šiaulių kalėjime suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, kuri patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VO-24-3. Minėtoje dienotvarkėje pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val. Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkė iškabinta gyvenamosiose kamerose. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji/nuteistieji.

7. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Skunde nėra tiesioginio ryšio dėl minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Šiaulių kalėjimo darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas. Nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai.

II. 8. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad sanitariniai mazgai nuo kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, atskirti OSB plokštės, PDF plokštės ar mūrinėmis sienelėmis. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kaip jam asmeniškai turėjo įtakos tokių sienelių įrengimas, jo teiginius dėl netinkamų sienelių medžiagos atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija sudarytų nepatogumų juo naudotis, aptariamu aspektu teismas nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos nebuvo visiškai atskirti, vertino, jog kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio 6 d., nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2024 m. balandžio 9 d. kamerose buvo laikomas ne vienas, todėl galėjo patirti papildomus nepatogumus dėl nemalonaus kvapo kamerose.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pasivaikščiojimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 44 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei. BVK 73 straipsnis (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtino paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Tokia pati pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nuteistiesiems, laikomiems pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir priskirtiems paprastajai grupei, nustatyta ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame BVK (34 str. 4 d. 3 p.). Aptartos nuostatos suponuoja išvadą, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra asmens pasirinkimo teisė, kurios jis gali atsisakyti. Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, kuri patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VO-24-3, pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val. Teismas pažymėjo, jog nurodytais laiko tarpais pagal dienotvarkę yra numatytos ir kitos veiklos (išvedimas į darbą, mokytis, sanitariniam švarinimui, pas pareigūnus, psichologus, socialinius bei sveikatos priežiūros darbuotojus ir pan., socialinės reabilitacijos priemonių vykdymas, naudojimasis asmeniniu kompiuteriu). Atsakovo atstovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo užtikrinta teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore tris valandas ar pareiškėjas teikė atsisakymus nuo tokios teisės. Tokių argumentų atsakovo atstovas nenurodė ir pateiktame teismui atsiliepime. Nesant byloje duomenų apie tai, kiek konkrečiai pareiškėjui buvo suteikta galimybė kasdien būti gryname ore, teismas šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir nusprendė, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė kasdien gryname ore pasivaikščioti tris valandas.

11. Teismas, įvertinęs aktualų ginčui teisinį reguliavimą, byloje esančius duomenis, pareiškėjo argumentus dėl kamerų netinkamos ventiliacijos ir apšvietimo, langų būklės atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pripažino, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista: kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas; taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė į 3 valandų pasivaikščiojimą. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 3 000 Eur suma. Teismas konstatavo, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 900 Eur.

III. 13. Atsakovo atstovas LKL apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti; tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl nemalonaus kvapo kamerose bei galbūt pažeistos pareiškėjo teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore tris valandas, kuriais remiantis buvo priteista neturtinė žala. Šis teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo.

15. Atsakovas atstovas teigia, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju LKT Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi LKT Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Iš pateiktų į šią bylą fotonuotraukų matyti, kad Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe LKT Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Taip pat kamerų plotai pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršijamas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus tikrai neužsistovi. Oro cirkuliacija gyvenamosiose kamerose yra pakankama, kadangi nuteistieji (suimtieji) bet kada gali patalpas vėdinti ir per langą. Pareiškėjo tariamai patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, dėl ko turėtų būti priteista neturtinė žala pinigais.

16. Atsakovas atstovas nurodo, kad BVK 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Kadangi pareiškėjas ir jam paskirta bausmė atitiko šiame straipsnyje nustatytus požymius, pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko LKT Šiaulių kalėjime, uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Vadovaujantis BVK 33 straipsnio 3 dalimi, uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje arba drausmės grupėje. Kadangi pareiškėjas buvo priskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę paprastoje grupėje, vadovaujantis BVK 33 straipsnio 4 dalies 2 punktu jis turėjo teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos ir tai atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. LKT Šiaulių kalėjime suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, kuri patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VO-24-3 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“. Minėtoje dienotvarkėje pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val. Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkė iškabinta gyvenamosiose kamerose. LKT Šiaulių kalėjime nėra vedama apskaita apie kiekvieno suimtojo/nuteistojo išvedimą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Kiekvieną rytą yra apklausiamos visos gyvenamosios kameros, po ko sudaroma galimybė eiti pasivaikščioti. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji/nuteistieji. Pagal turimus duomenis pareiškėjas visada eidavo pasivaikščioti ir retai kada atsisakydavo, tačiau būdavo ir tokių atvejų, kada neišbūdavo jam priklausančio pasivaikščiojimo laiko. Tokiu būdu teisės aktų reikalavimai bei dienotvarkėse (grafike) nustatyti reikalavimai negalėjo būti pažeisti. LKT Šiaulių kalėjimas vadovavosi nustatyta dienotvarke bei grafiku.

17. Atsakovo atstovo nuomone, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ir nustatytų, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, atsižvelgiant į pareiškėjo patirto minimalaus diskomforto lygį teisės pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikomas pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Šiaulių kalėjime nuo 2021 m. birželio 20 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, jog kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė teisės aktuose nustatytą laiką pasivaikščioti gryname ore.

21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo motyvais dėl nemalonaus kvapo kamerose bei galbūt pažeistos pareiškėjo teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore tris valandas, kuriais remiantis buvo priteista neturtinė žala. Atsakovo atstovo nuomone, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ir nustatytų, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir tai galėjo sukelti jam tam tikrus nepatogumus, pažeidimo pripažinimas būtų tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu dėl sklindančio nemalonaus kvapo iš sanitarinių mazgų. Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-70-624/2025) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, pareiškėjas kamerose pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais laikotarpiais buvo laikomas ne vienas (žr. nutarties 9 p.), daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus.

26. Atsakovo atstovas taip pat ginčija teismo išvadas dėl pasivaikščiojimų trukmės ir teigia, kad teisės aktų reikalavimai bei dienotvarkėse (grafike) nustatyti reikalavimai dėl teisės pasivaikščioti gryname ore negalėjo būti pažeisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, vadovaudamasis BVK 44 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 73 straipsniu (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.), nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusio BVK 34 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nesant byloje duomenų apie tai, kiek konkrečiai pareiškėjui buvo suteikta galimybė kasdien būti gryname ore, šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir nusprendė, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė kasdien gryname ore pasivaikščioti tris valandas.

Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas nurodo, kad LKT Šiaulių kalėjime suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, kuri patvirtinta LKT Šiaulių kalėjimo viršininko 2023m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VO-24-3 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“. Minėtoje dienotvarkėje pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val. Kiekvieną rytą yra apklausiamos visos gyvenamosios kameros, po ko sudaroma galimybė eiti pasivaikščioti.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji/nuteistieji. Pagal turimus duomenis pareiškėjas visada eidavo pasivaikščioti ir retai kada atsisakydavo, tačiau būdavo ir tokių atvejų, kada neišbūdavo jam priklausančio pasivaikščiojimo laiko. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo atstovo pateiktų duomenų, jog jam (pareiškėjui) tokie pasivaikščiojimai buvo užtikrinti, tačiau jis pats visa apimtimi šia teise nesinaudojo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl pasivaikščiojimo gryname ore tvarkos, jog jam nebuvo sudaryta galimybė nustatytą laiką pasivaikščioti.

Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu, todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl neturtinės žalos, kildinamos iš pasivaikščiojimų trukmės neužtikrinimo, atmetami kaip neįrodyti.

27. Nustačius, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, nors kitos pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, ir konstatuoti, jog pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021).

30. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pažeidimą (kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas), jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog Šiaulių kalėjimas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o ne apsiribojama pažeidimo pripažinimu.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą ir priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui M. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius