139e6895-2f75-4f60-8cf0-d273dff38e2c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1999-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01500-2015-3Procesinių sprendimų kategorijos: (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.4. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo Å«kininko A. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1836-836/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT investicijos“ ieÅ¡kinį atsakovui Å«kininkui A.

G. dėl skolos priteisimo, nustatė: I. Ginčo esmė Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å«kininko A. G. 33436,91 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. 2015 m. birželio 9 d. nutartimi teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo 33436,91 Eur vertės atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises sumai, jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, uždraudžiant atsakovams disponuoti areÅ¡tuotu turtu, vykdyti bet kokius atsiskaitymus areÅ¡tuotomis piniginėmis lėšomis, iÅ¡skyrus atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , darbo užmokesčio mokėjimÄ darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui.           2015 m. birželio 18 d. atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ panaikinti 2015 m. birželio 9 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, o nusprendus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nenaikinti, įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ ir per 10 dienų nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos įmokėti į Kėdainių rajono apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ ne mažiau kaip 50 000 Eur arba pateikti Å¡ios sumos dydžio banko garantijÄ , galiojančiÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pateikti įmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus teismui.

PraÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad vien tariamai didelė ieÅ¡kinio suma nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas vengs įvykdyti teismo sprendimÄ . Atsakovas yra Å«kininkas, dirba pelningai, įsipareigojimus vykdo, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gauna kreditus iÅ¡ bankų, todėl neaiÅ¡ku, kaip bÅ«tų neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės praÅ¡omas sumas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apsunkintų Å«kininko Å«kinę–finansinę veiklÄ , pasunkėtų atsiskaitymai su tiekėjais ar kitais subjektais, todėl gali bÅ«ti taikytos sutartyje numatytos sankcijos, dėl ko atsakovas patirtų didelę žalÄ , valstybės biudžetas netektų didelės dalies pajamų (mokesčių).

Teismas, pritaikęs atsakovo turto areÅ¡tÄ , nukrypo nuo Å¡alių pusiausvyros principo. Preliminariai paskaičiuotus galimus atsakovo nuostolius turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50000 Eur. GalimÄ Å¾alos dydį susiejo su nepagrįstu ieÅ¡kiniu ir bylinėjimusi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė. Konstatavo, kad privataus asmens, vykdančio individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , galimas interesų pažeidimas nereiÅ¡kia vieÅ¡o intereso buvimo byloje.

Atsakovas, nesutikdamas su 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, galėjo jÄ skųsti apeliacine tvarka. PraÅ¡ydamas įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , nepagrindė nuostolių pobÅ«džio, nurodyta 50 000 Eur suma menama, nepagrįsta jokiais realiais, objektyviais įrodymais. Laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovo galimybę disponuoti turtu, bet tai savaime nesudaro pagrindo tikėtis nuostolių. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad su nutartimi nesutinka. Teismas netinkamai gynė vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes pagal CPK reikalavimus nebuvo aktyvus, nesirÅ«pino sÄ Å¾iningu, greitu ir tinkamu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), netinkamai vykdė iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ , nesiėmė procesinių priemonių, kad bÅ«tų panaikintos nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas 2015 m. birželio 9 d. nutarties neskundė vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principu.

Teismas be pagrindo netenkino jo praÅ¡ymo pagal CPK 149 straipsnio l dalį, nes atsakovas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus. Teismas netinkamai aiÅ¡kino vieÅ¡ojo intereso buvimÄ pagal CPK 149 straipsnio 2 dalį. VieÅ¡asis interesas yra bendras visuomenės interesas, privačių interesų sujungimas, visuomenei svarbi vertybė, gėris, kurio užtikrinimu turi rÅ«pintis valdžios įstaigos, ir į kurį neatsižvelgus bÅ«tų pažeistos ne tik daugelio žmonių, bet ir vieno asmens teisės ir teisėti interesai.

VieÅ¡ojo intereso gynimas yra privatinės teisės ir civilinio proceso dispozityvumo principo iÅ¡imtis, kuria siekiama apginti silpnesnės Å¡alies bei kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir vertindamas, ar byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, turi atsižvelgti į ieÅ¡kinio sumos reikÅ¡mingumÄ asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos. Didelė ieÅ¡kinio suma dar nesudaro prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl Å¡i prezumpcija nėra absoliuti, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1422/2010, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 1137/2009).

Atsakovas yra Å«kininkas, jo ekonominė padėtis gera, dirba pelningai, turi daug nekilnojamojo ir kito turto, todėl nėra jokios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Teismas neturėjo visų bÅ«tinų dokumentų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes. Prie praÅ¡ymo atsakovas buvo pateikęs 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės akto Nr. 15-05/01 bei 2014 m. gruodžio mėn. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas. Atsakovo turimo turto vertė 580 959,80 Eur virÅ¡ija ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo sumÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas ketintų turtÄ paslėpti ar perleisti. IeÅ¡kovė siekia apsunkinti atsakovo veiklÄ , nes ne atsakovas, o ieÅ¡kovė skolinga atsakovui 45 394,65 Eur, dėl ko atsakovas ketina reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį. CPK 147 straipsnio nuostatomis siekiama, kad Å¡alis, praÅ¡anti pritaikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, nepiktnaudžiautų CPK jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai nesiektų apriboti kitos Å¡alies galimybes apsiginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-526/2006).

IeÅ¡kovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.Teismas neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinių pasekmių ekonomiÅ¡kumo požiÅ«riu. Teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo (galimo) teismo sprendimo įvykdymui. EkonomiÅ¡kumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių pusiausvyrÄ .

Tuo vadovaujantis, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002). Turto areÅ¡tas sÄ lygoja žalÄ , nes krenta pasitikėjimas atsakovo vykdoma veikla, apsunkina jos vykdymÄ , todėl atsakovo Å«kis patiria didžiulius nuostolius.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepagrindė galinčių atsirasti nuotolių pobÅ«džio. Tai iÅ¡samiai ir konkrečiai nurodė praÅ¡yme. Teismas nesivadovavo ekonomiÅ¡kumo principu, neužtikrino ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros. 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės aktas Nr. 15-05/01 pagrindžia, jog ieÅ¡kovė yra skolinga atsakovui ir atsakovas jau patiria ir gali ateityje patirti dar didesnių nuostolių.PraÅ¡o nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovas nepagrindė teiginių apie savo stabiliÄ finansinę padėtį, kad praÅ¡oma priteisti suma jam nėra didelė. Atsakovas nepateikė iÅ¡rašų iÅ¡ VÄ® Registrų centro, VÄ® „Regitra“, VMI. Nekyla abejonių, kad egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. IeÅ¡kovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimÄ , pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, susijusius su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu už jos atliktus darbus pagal rangos sutartį, kurių pagrįstumo atsakovas atskirajame skunde neginčijo.

Nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimÄ , bet tai nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o jų nepanaikinęs, neužtikrino nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi.

CPK 149 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti panaikintos, kai tai yra bÅ«tina siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir nepanaikinus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių savo iniciatyva, byloje nesant vieÅ¡ojo intereso. Galiojantys įstatymai nepateikia vieÅ¡ojo intereso sampratos, tai vertinamojo pobÅ«džio sÄ voka, kurios turinys gali bÅ«ti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, kad bendrÄ ja prasme vieÅ¡ieji interesai reiÅ¡kia naudÄ visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp dviejų privačių asmenų dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo. Toks ginčas su vieÅ¡uoju interesu nesusijęs. Byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra 33436,91 Eur.

Pagal teismų praktikÄ didelė ieÅ¡kinio suma preziumuoja reikalingumÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. V., bylos Nr. 2-1028/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Magdelenas“, UAB „Galinta ir partneriai“ v. UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D.

B. , D. B. , UAB „Tigro Å¡uolis“, bylos Nr. 2-971/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ v. UAB „Ikolta“, bylos Nr. 2-882/2012). Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti. Pagal teismų praktikÄ apeliantas, remdamasis rungimosi principu, turi teisę pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kinio suma jo atžvilgiu pagal turimo turto vertę, pajamas ar įsipareigojimus nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „DNB lizingas“ v.

UAB „Transports Padrosa“, „Transports Padrosa SA“, byloje Nr. 2-594/2012 dėl skolos priteisimo). Apeliantas nurodo, kad yra Å«kininkas, jo ekonominė padėtis gera, dirba pelningai, turi daug nekilnojamojo ir kito turto, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog reikalavimo suma jam nėra didelė, ir tokiu bÅ«du paneigti objektyvios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Kartu su praÅ¡ymu apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė 2014 m. gruodžio mėn. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas, tačiau jos neatspindi apelianto turtinės padėties Å¡iuo metu ir pagal juos negalima vertinti realios jo turtinės padėties.

Apeliantui nepateikus turtinės padėties įrodymų, pagrindžiančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieÅ¡kinio patenkinimo atveju nekeltų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių CPK 149 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, o tai objektyviai padidina teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio suma apeliantui nedidelė, yra galimybė ginčijamÄ sumÄ â€“ 33436,91 Eur – įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ , kas sudarytų pagrindÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnio 2 dalis).Apeliantas teisingai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės negali suteikti nė vienai Å¡aliai perdėto pranaÅ¡umo ir suvaržyti vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, negu bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pritaikytos laikinosios apsaugos ekonomiÅ¡kumu bei atitikimu Å¡alių interesų pusiausvyros principams.

Piniginės lėšos turi didžiausiÄ apyvartumÄ , jų areÅ¡tas sukelia didžiausius nepatogumus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimams užtikrinti pagrįstai nutarta pirmiausia areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį ieÅ¡kinio sumos vertės turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai – to paties dydžio atsakovo turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ ir/ ar trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo institutas yra Å¡alių interesų pusiausvyros iÅ¡raiÅ¡ka.

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡alies praÅ¡ymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ . Å ių nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti ir banko garantija. Minima teisės norma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismas turi teisę, bet neprivalo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo besÄ lygiÅ¡kai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , jei teismas nenustato jo taikymui bÅ«tinų pagrindų. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, praÅ¡antis užtikrinti nuostolių atlyginimÄ , turi teismui pateikti duomenis, pagal kuriuos bÅ«tų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad Å¡alies patirtų nuostolių atlyginimo realus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant Å¡iÄ veiklÄ ir bet kokias kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad, jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimÄ bei jų dydį, o tik iÅ¡dėsto bendro pobÅ«džio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo praÅ¡ymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje RUAB „Hobista“ v.

Aktsiaselts Baltem, veikiančiam per savo struktÅ«rinį padalinį – AS Baltem Vilniaus filialÄ , bylos Nr. 2-2269/2011).Apelianto praÅ¡ymas įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ motyvuojamas tuo, kad, areÅ¡tavus turtÄ , krenta pasitikėjimas apelianto vykdoma veikla, apsunkina jos vykdymÄ , dėl ko apelianto Å«kis patiria didžiulius nuostolius. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi dėl to, kad atliko arkinio sandėlio statybos darbus (duomenys neskelbtini), už kuriuos apeliantas neatsiskaitė.

Iš 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės akto Nr. 15-05/01 matyti, kad ekspertinis tyrimas apelianto iniciatyva atliktas siekiant nustatyti, kokia arkinio angaro (duomenys neskelbtini), neatliktų ir netinkamai atliktų statybos darbų vertė. Ekspertizės akto 2.5 punktas nurodo, kad atliktų darbų defektų taisymo išlaidos sudaro 1379,44 Eur, o neatliktų darbų vertė – 119819,94 Eur, tačiau pagal apelianto preliminarius paskaičiavimus galimi nuostoliai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 000 Eur.

Nurodomų nuostolių negalima susieti su pateiktomis ekspertizės akto iÅ¡vadomis. Apeliantas neįvardija, ar nuostoliai patiriami kaip turtinė žala, negautas pelnas, nedetalizuoja ir nepateikia jokių nuostolių paskaičiavimus pagrindžiančių įrodymų. Antra vertus, remiantis statybos rangÄ reglamentuojančiomis civilinės teisės normomis bei CPK 185 straipsniu, ekspertizės akte nurodytų iÅ¡laidų, susijusių su defektų taisymu ir neatliktais darbais, vertinimas yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje atsisakyta priimti 2015 m. liepos 3 d. teismo nutartimi. Minėta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teiginiai apie patirtus ir ateityje bÅ«simus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl nesudaro pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Vadovaujantis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiÅ«rima nutartis nekeistina.Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies1 punktu, nutaria: palikti nepakeistÄ Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį.

Teisėja             Virginija Gudynienė