139debae-c66d-4126-852f-e7d9f2cee123 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėjas                                        Civilinė byla Nr. 2A-105-544/2015G. K.                                         Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00180-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1; 44.5.2.1; 44.8; 114.4; 114.11; 121.18;121.21    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 4 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K. G. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieÅ¡kovės Z. R. ieÅ¡kinį atsakovui K. G. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 8385,08 Lt administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013 metų birželio mėnesio pabaigoje nuo jai priklausančio apleisto Å«kinio pastato, esančio Antilgės k., Daugailių sen., Utenos r. sav., stogo atsakovas pagrobė 50 vienetų stogo dangos lapų, tuo padarydamas 8385 Lt turtinę žalÄ , nes nuardant stogo dangos lakÅ¡tus buvo sugadintas visas pastato stogas. Atsakovas sugadinto stogo iÅ¡ naujo neuždengė ir žalos neatlygino, todėl privalo atlyginti žalÄ , apskaičiuotÄ pagal sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ , kurioje įtraukta medžiagų įsigijimo ir darbų kaina.

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo K. G. ieÅ¡kovės Z. R. naudai 1716 Lt žalos atlyginimo, 53 Lt žyminio mokesčio, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui - 790 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, numatytas CK 6.245-6.249 straipsniuose. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog atsakovas pagrobė ne mažiau kaip 50 vnt. stogo dangos lakÅ¡tų nuo ieÅ¡kovei priklausančio pastato.

Konstatavo, kad žalai atlyginti atsakovas turėjo pakankamai galimybių ir laiko, tačiau jis stogo neuždengė, kitu bÅ«du žalos neatlygino, todėl padaryta žala turi bÅ«ti atlyginta pinigais. Nurodė, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose skirtingi, taigi Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo metu nustatyta apyvartoje nebenaudojamo stogo dangos vertė neriboja žalÄ patyrusio asmens teisės į visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ naudojant Å¡iuo metu galimas teisėtai naudoti priemones ir bÅ«dus žalai atlyginti.

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl ne mažiau kaip 50 vnt. pastato stogo dangos vagystės nuo atsakovei priklausančio pastato stogo jai buvo padaryta 1716 Lt turtinė žala, nes atsakovas sugadino 39 m2 stogo dangos, kai 1 m2 stogo dangos uždengimo kaina 44 Lt (8385 : 190 m2).Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su teismo nustatytu padarytos žalos dydžiu, nes teismas jį nustatė vadovaudamasis nesančiais byloje įrodymais ir įrodymais, kuriais teismas vadovautis neturėjo teisinio pagrindo.

Nustatant lakÅ¡tų kainÄ , buvo vadovautasi interneto svetainėse (www.eternit.lt. www.e-stogdengiai.lt, www.rdvstogai.lt) nurodyta informacija, tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo ir jie byloje nebuvo tiriami. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovavosi Å¡aliÅ¡ko, nepateikusio kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento ieÅ¡kovės sutuoktinio bendradarbio pateiktu skaičiavimu, kuris atliktas neapžiÅ«rėjus sugadinto turto ir neįvertinus 70 % turto nusidėvėjimo, kuris yra fiksuotas Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/88871 iÅ¡raÅ¡e. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu priimtų prokurorų ir teismų nutartis bei nutarimus, kuriuose nustatyta, jog statinio, kurio stogui padaryta žala, vertė buvo 810 Lt, o sugadinto turto vertė nevirÅ¡ijo 50 Lt dydžio sumos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Z. R. praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovo įvykdytas jos nuosavybėje esančio Å«kinio pastato stogo dalies nuardymo ir pasisavinimo faktas yra neginčijamai nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje. Dalis pasisavintos stogo dangos panaudota apdengiant paties K. G. Å«kinio pastato stogÄ , dalis sulaužyta ardant stogo konstrukcijas. Parduodamos stogo dangos lakÅ¡tų kaina yra skelbiama vieÅ¡ai.

Å i kaina panaudota ir stogo remonto lokalinėje sÄ matoje, kurioje apskaičiuota jai padaryta žala. Liudytojas V. P. dirba UAB „Utenos melioracija“ gamybos skyriaus virÅ¡ininku ir kasdien skaičiuoja sÄ matas naudodamas kompiuterines programas, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, apklausiamas liudytoju teismo posėdyje jis nurodė tiek savo kvalifikacijÄ , tiek sudarytos sÄ matos principus. Todėl teismui pateikta apgadinto pastato stogo remonto lokalinė sÄ mata, kurioje paskaičiuota jai padaryta 8385,08 Lt žala (stogo dangos lakÅ¡tų ir kitų reikmenų kaina - 4816,88Lt, darbų kaina - 3568,20 Lt), yra tinkamas raÅ¡ytinis įrodymas byloje ir teismas pagrįstai juo vadovavosi priimdamas sprendimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija teismo pripažintų įrodytais faktų, kad jis pagrobė nuo ieškovei Z. R. priklausančio pastato stogo ne mažiau kaip 50 vnt. arba 39 m2 stogo dangos lakštų (šiferio), priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir sukeltų pasekmių bei kad tai įvyko dėl jo kaltų veiksmų, kurie įsiteisėjusiu 2014-01-17 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 50 straipsnyje.

Tačiau atsakovas (apeliantas) savo skunde nesutinka su nustatytu žalos dydžiu ir stogo dangos lakÅ¡tų kaina, nes teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ : vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais nepatikimais įrodymais, nesančiais byloje ir posėdyje neiÅ¡tirtais interneto duomenimis, be pagrindo nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose konstatuota, kad jis pagrobė 50 Lt vertės ieÅ¡kovei priklausiusius stogo dangos lakÅ¡tus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad pagal byloje surinktų įrodymų turinį yra pagrįstas pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, nepaneigia. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šioje byloje žalos dydį turėjo įrodyti ieškovė (CPK 12, 178 straipsnis).

Tačiau teismas taip pat nėra pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, nes įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė (nepilnai įrodė) patirtų nuostolių dydį. SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).Apeliantas teigia, kad pagrobto turto vertė 50 Lt yra nustatyta ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamosios teisės nuostatas ikiteisminio tyrimo metu pagrobto turto (grobimo dalyko) vertę yra svarbu nustatyti siekiant teisingai kvalifikuoti įtariamojo asmens padarytÄ veikÄ pagal atitinkamÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatinėjama nukentėjusiojo dėl patirto teisės pažeidimo realiai patirta žala ir nuostoliai. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ , civilinėje byloje nereikia įrodinėti tik asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), o kitos aplinkybės, tame tarpe - ir dėl nukentėjusiajam realiai padarytos žalos dydžio, civilinėje byloje esančių įrodymų pagrindu gali bÅ«ti nustatytos kitokios.

Pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas, žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, bet ir turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinėje teisėje žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, kuris iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama grÄ Å¾inti jÄ patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis).

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, tame tarpe - teisingumo principo. Todėl tai, kad ikiteisminio tyrimo dokumentuose yra nurodyta, jog apelianto pagrobto turto vertė yra 50 Lt, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai ir yra tikri ir realÅ«s ieÅ¡kovės patirti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti apeliantas.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir iÅ¡plėtojęs gausiÄ ir vienodÄ Ä¯rodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ , kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t.y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiÅ¡kia, kad iÅ¡vada apie faktų buvimÄ gali bÅ«ti daroma ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar jų nebuvimÄ (CPK 176 str.).

Be to, teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009;2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).IÅ¡ byloje esančios lokalinės sÄ matos matyti (b. l 5), kad žala (darbo užmokestis ir medžiagų kaina) buvo paskaičiuota pagal viso stogo plotÄ â€“ 8385,08 Lt (190 m2) pagal 2013 m. spalio mėnesio kainas.

Tai atitinka CK 6.249 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas sugadino 39 m2 stogo dangos, priteisiamos žalos dydis buvo sumažintas iki 1716 Lt (44 Ltx39m2). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ stogo dangos ir darbų kainÄ , teisėtai atsižvelgė į vieÅ¡ai interneto tinklalapiuose prieinamÄ informacijÄ dėl kainų ir, lygindamas kainas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai yra pernelyg užaukÅ¡tinti ar neatitinka realios daiktų ir darbų vertės. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog teismas negalėjo vadovautis vieÅ¡ai interneto tinklapiuose skelbiamais duomenimis, nes jų nebuvo byloje ir jie nebuvo iÅ¡tirti teismo posėdyje.

CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kurie nustatomi ir kitomis, negu numatytos minėto straipsnio 2 dalyje, įrodinėjimo priemonėmis. CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali naudotis duomenimis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. P. nurodė, kad sÄ mata buvo sudaryta vadovaujantis “Sistelos” programa, kuri remiasi statistiniais rinkos duomenimis.

Nesant kitų patikimų duomenų ir esant sutapimui su kitų įrodymų duomenimis, vien tas faktas, kad sÄ matÄ sudarė ieÅ¡kovės vyro bendradarbis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iÅ¡vada yra nepagrįsta objektyviais duomenimis ir skaičiavimais ir sudaryta Å¡aliÅ¡ko asmens. Apeliantas, nors ir turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenis, kurie patvirtintų prieÅ¡ingÄ , nei ieÅ¡kovės nurodytÄ , medžiagų ir darbų kainÄ , tokių veiksmų nesiėmė (CPK 178 straipsnis).

Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų žalos apskaičiavimo taisyklių nepažeidė, o nustatydamas ieÅ¡kovei priteistino žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                    Ramunė Čeknienė            Â