139dae9c-4fa1-4e85-862f-91479ecf55b9 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-111-718/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-029293-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.11.11.; 1.2.14.3.2.2. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant:prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui A.

V.,kaltinamiesiems D. D. ir M. Č.,kaltinamųjų gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, V. J., Audronei Matiukienei,kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymÄ ir civilinėms atsakovėms E. Č., A. Å .,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams A. J. ir D. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, Klaipėdos (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, > moksleiviuuskasi ir Dominykuio jankauskui,i Čepauskui,XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXkaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, M.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamieji M. Č. ir D. D., veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė panaudoję peilį : M. Č. ir D. D., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ panaudojant fizinį smurtÄ , 2016-06-16, apie 11.20 val., pramogų parke „K.

K.“, esančiame (duomenys neskelbtini), nusivedė D. J. į nuoÅ¡aliÄ vietÄ , kur D. D. paprašė D. J. duoti paskambinti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį gavęs, imituodamas jog neprisiskambino, įsidėjo telefonÄ Ä¯ savo kiÅ¡enę, o Å¡alia stovėjęs M. Č. ranka apglėbęs D. J. per pečius ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė jam į pilvÄ bei iÅ¡sitraukęs iÅ¡ striukės peilį nukreipė jį į D. J. grasindamas pastarajam susidoroti, jeigu Å¡is kam nors pasiskųs dėl pagrobto telefono.

Po ko, M. Č. pareikalavo D. J. duoti 50 eurų, o D. D. tuo tarpu pareikalavo jo striukės, kuriÄ Ä¯baugintas nukentėjusysis nusivilko ir padavė D. D., o vėliau  D. D. grÄ Å¾ino striukę nukentėjusiajam Å¡iam sutikus sumokėti už jÄ 50 eurų, o M. Č. pažadėtus 50 eurų padavė jiems nuėjus prie D. J. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du M. Č. bendrai su D. D. apiplėšė panaudoję peilį ir pagrobė D. J. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S6 Edge“ 350 eurų vertės bei D.

J. priklausančiÄ striukę, kuriÄ vėliau D. D. grÄ Å¾ino nukentėjusiajam sutikus sumokėti už jÄ 50 eurų, ir 50 eurų.Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad su M. Č. mokėsi vienoje mokykloje. Su nukentėjusiuoju D. J. kartu eidavo sportuoti. D. J. ir M. Č. buvo draugai. 2016-06-16 ryte susitiko su M. Č. „K. K.“ parke, ketino kartu sportuoti prie treniruoklio. Susitikus M. Č. pasakė, kad netrukus ateis D. J., kuriam jis, M. Č., yra skolingas. Kaip vėliau suprato, M.

Č. ketino iÅ¡ D. J. atimti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Pagrobti telefonÄ iÅ¡ D. J. buvo M. Č. idėja. Eidami jie su M. Č. aptarė kaip pagrobs telefonÄ iÅ¡ D. J.. Susitarė, kad jis, D. D., paims telefonÄ , o M. Č. įtikins D. J., kad jis jų neskųstų. Ketino D. J. tik pagÄ sdinti, suduoti kelis smÅ«gius, o apie tai, kad panaudos peilį, nekalbėjo. Ä®vykio dienÄ peilio pas M. Č. nematė. M. Č. anksčiau, prieÅ¡ įvykį, buvo rodęs jam kažkokį peilį, panašų į tÄ , kurio nuotraukos yra byloje.

Kad D. J. neiÅ¡sigÄ stų, su M. Č. susitarė, kad jis, kaltinamasis, nueis toliau gilyn į parkÄ ir ten lauks D. J., o M. Č. nukentėjusiojo lauks arčiau prie įėjimo. Tuomet visi kartu turėjo eiti prie skersinio ir iÅ¡ D. J. pagrobti telefonÄ . Žinojo, kad nukentėjusysis turi Samsung Galaxy S6 modelio telefonÄ . Netrukus pamatė link jo takeliu ateinančius M. Č. su D. J.. Pamatęs jį, kaltinamÄ jį, D. J. sutriko. Jiems priėjus, jis, kaltinamasis, paprašė D. J. duoti jam mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambinti.

D. J. telefonÄ davė. Paėmęs telefonÄ paskambino, o po to iÅ¡ karto įsidėjo telefonÄ Ä¯ kiÅ¡enę. Su D. J. nuėjo toliau į miÅ¡kelį, kur M. Č. per petį apkabino D. J. ir liepė eiti su juo pasikalbėti. D. J. prašė grÄ Å¾inti jam mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tačiau jis, kaltinamasis, telefono neatidavė. Jis, D. D., negirdėjo apie kÄ kalbėjo M. Č. ir D. J.. Jis, D. D., tuo metu stebėjo aplinkÄ . Tada M. Č. ir D. J. pradėjo ginčytis, susitarė, kad D. J. duos po 50 eurų kiekvienam ir jie visi nusprendė eiti į D.

J. namus. Mano, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs, todėl sutiko duoti pinigus. Jis, D. D., nukentėjusiojo nemušė ir jam negrasino. Matė, kaip M. Č. du kartus kumščiu smogė D. J.. Jis, kaltinamasis, tokiems M. Č. veiksmams nepritarė. Jis, D. D., liepė M. Č. sustoti, nemušti nukentėjusiojo. Smūgiai buvo nestiprūs, tačiau nukentėjusysis atrodė išsigandęs. M. Č. nustojo mušti nukentėjusįjį ir tada nusprendė eiti pas nukentėjusįjį į namus pasiimti pinigų.

Teigia nematęs, ar M. Č. turėjo peilį, nes tuo metu stebėjo aplinkÄ , kad jų niekas nepamatytų. Su M. Č. nesitarė grasinti nukentėjusiajam peiliu. Juokaudamas paprašė nukentėjusiojo duoti jam striukę, nes jam buvo Å¡alta. Pagrobti striukės neketino. Sutarę dėl pinigų kartu su nukentėjusiuoju parku ėjo iki pagrindinės gatvės, po to pro (duomenys neskelbtini) iki D. J. namų. Visi įėjo į namo vidų, nukentėjusysis iÅ¡ antro aukÅ¡to atnešė pinigus, davė kiekvienam po 50 Eur ir jie išėjo.

Einant prie D. J. namų, jis, kaltinamasis, su nukentėjusiuoju nekalbėjo, nes ėjo priekyje, o M. Č. su D. J. tarėsi kÄ nukentėjusysis turės sakyti tėvams dėl pagrobto telefono. Jis, kaltinamasis, iÅ¡ D. J. gautus 50 Eur iÅ¡leido picerijoje. Nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ prie savo namų atidavė M. Č., nežino kur ir kam M. Č. pardavė telefonÄ , jis pinigų už telefonÄ negavo. Jiems bÅ«nant parke M. Č. iÅ¡ nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefono iÅ¡traukė SIM kortelę ir jÄ iÅ¡metė.

Išėjus iÅ¡ parko D. J. striukę grÄ Å¾ino. D. J. jam už striukę jokių pinigų duoti nežadėjo. Teigia, kad iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų nereikalavo. D. J. davė pinigus už tai, kad jie, kaltinamieji, paliktų jį ramybėje. Neigiamai vertina padarytÄ nusikaltimÄ , gailisi nusikaltęs, žalÄ nukentėjusiajam atlygino, jo atsiprašė. Kaltinamasis M. Č. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, parodė, kad įvykio dienÄ , ryte, susitiko su kaltinamuoju D. D. „K. K.“ parke, ketino parke sportuoti.

Susitikę su D. D. apie 10-15 min. laukė nukentėjusiojo. D. D. paklausė, ar jam nereikia papildomų pinigų, pasiÅ«lė iÅ¡ D. J. pagrobti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurį jis visada neÅ¡iojosi, ir kitus vertingus daiktus, kuriuos galimai jis turės. D. D. sutiko. Susitarė, kad D. D. nueis toliau į miÅ¡kelį ir lauks jų ten. Jis, kaltinamasis, paskambino D. J. ir pakvietė jį susitikti parke, pasakė, kad ketina grÄ Å¾inti skolÄ - apie 30 Eur. Jis, kaltinamasis, laukė ateinančio nukentėjusiojo, skolos grÄ Å¾inti jam neketino.

Atėjus D. J. į parkÄ , susitiko su D. D. ir visi kartu nuėjo link treniruoklio. Einant link treniruoklio D. D. paprašė D. J. duoti telefonÄ paskambinti. D. J. davus telefonÄ , D. D. tariamai kažkam paskambino, po to įsidėjo telefonÄ Ä¯ kiÅ¡enę, kaip jie ir tarėsi. Be to, D. D. iÅ¡ telefono iÅ¡traukė SIM kortelę ir jÄ iÅ¡metė. Einant link treniruoklio D. J. iÅ¡sigando, prašė grÄ Å¾inti telefonÄ . Jie, kaltinamieji, pasakė, kad telefono negrÄ Å¾ins, liepė nieko nesakyti tėvams, nes kitaip jam bus blogai, liepė jam tylėti.

Jis, kaltinamasis, kumščiu sudavė du smÅ«gius nukentėjusiajam į pilvo sritį tam, kad jis iÅ¡sigÄ stų ir tylėtų. D. J. neverkė, bet pažadėjo niekam apie įvykį nepraneÅ¡ti. D. D. paprašė nukentėjusiojo duoti jam striukę, ir Å¡is striukę atidavė D. D.. Pagrobti striukę iÅ¡ nukentėjusiojo nesitarė, jis net nežinojo, kad D. D. praÅ¡ys nukentėjusiojo duoti jam striukę. Po smÅ«gių sudavimo D. J. pasiÅ«lė pasilikti jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , pasiÅ«lė duoti kiekvienam po 50 Eur, tačiau reikalavo grÄ Å¾inti jam striukę. TokiÄ pinigų sumÄ pasiÅ«lė pats D.

J.. D. J. pasiÅ«lė pinigus, nes norėjo atgauti striukę, jis bijojo grįžti namo be striukės. IÅ¡einat iÅ¡ parko D. D. nukentėjusiajam striukę grÄ Å¾ino, paneÅ¡iojo jÄ iki 20 minučių. Kai ėjo link nukentėjusiojo namų tarėsi kÄ turės sakyti D. savo tėvams dėl pagrobto telefono. D. J. sugalvojo savo tėvams pasakyti, kad „K. K.“ parke jį užpuolė ir sumušė nepažįstami asmenys, kurie iÅ¡ jo pagrobė telefonÄ . Po to kai visi atėjo pas D. J. į namus, nukentėjusysis jam ir D.

D. davė po 50 Eur. D. J. pasiliko namuose, pažadėjęs, kad apie šį įvykį niekam nepasakos. IÅ¡ D. J. gautus pinigus iÅ¡leido savo reikmėms – pirko sportines pirÅ¡tines ir kitas smulkmenas. Išėjus iÅ¡ D. J. namų jie su D. D. iÅ¡siskirstė. Vėliau D. J. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ pardavė, pirkėjÄ surado internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt. Su pirkėju buvo susitikęs automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Nežino, kaip telefonas pateko pas jo brolį V.

Č., kadangi jis, kaltinamasis, telefonÄ pardavė nepažįstamam asmeniui. Teigia, kad įvykio metu peilio neturėjo ir peiliu nukentėjusiajam negrasino. Byloje esančioje fotonuotraukose užfiksuotas ne jam priklausantis peilis. Nukentėjusysis meluoja tvirtindamas, kad jam buvo grasinta peiliu. Nukentėjusiajam sudavė tik du smÅ«gius, be to grasino žodžiais, sakė D. J., kad jam bus blogai. Tuo metu D. D. stovėjo prie takelio, žvalgėsi, stebėjo aplinkÄ . Neigiamai vertina savo poelgį, nukentėjusiojo atsipraÅ¡o.

Po įvykio jį, kaltinamÄ jį, buvo susiradęs nukentėjusiojo tėvas, įsodino jį į automobilį ir vežiojo po miestÄ , laukė kol jis, kaltinamasis, prisipažins įvykdęs plėšimÄ . Nežino, kaip nukentėjusiojo tėvo automobilyje atsirado peilis. Jis, kaltinamasis, peilio nesineÅ¡ioja. Nukentėjusysis D. J. parodė, kad kaltinamuosius M. Č. ir D. D. pažįsta nuo 7 klasės, kartu mokėsi vienoje mokykloje, kartu sportavo. 2016-06-16 vidurdienį prie (duomenys neskelbtini) susitiko su kaltinamuoju M.

Č.. M. Č. žadėjo grÄ Å¾inti dalį skolos, be to ketino kartu sportuoti. „K. K.“ parke prie jų prisijungė D. D.. D. D. paprašė jo, nukentėjusiojo, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambinti, tačiau paskambinęs telefono negrÄ Å¾ino, telefonÄ Ä¯sidėjo į kiÅ¡enę. Jis pareikalavo telefonÄ grÄ Å¾inti, tačiau D. D. į tai nieko neatsakė. M. Č. jį apsikabino per kaklÄ , nusivedė jį toliau ir pradėjo jam grasinti, kumščiu sudavė kelis smÅ«gius į pilvÄ , grasino peiliu, sakė, kad jį užmuÅ¡, pakars, papjaus.

Peilis buvo neatlenkiamas, raudona rankena. M. Č. laikė peilį jam prie kaklo kelias sekundes, iki minutės. Jis, nukentėjusysis, gerai matė peilį. Po to kaltinamasis vėl susivyniojo peilį į medžiaginį audinį ir įsidėjo į striukę. Tuo metu D. D. stovėjo nuo jų 1,5 m atstumu ir viskÄ matė. M. Č. liepė D. D. jį, nukentėjusįjį, paguldyti ant žemės, bet D. D. atsisakė tai daryti ir pasakė, kad pats M. Č. tai darytų. D. D. matė, kaip jam M. Č. grasino peiliu.

Netrukus D. D. pareikalavo duoti jam striukę, sakė, kad jam Å¡alta, ir jis davė. Norėdamas, kad D. D. grÄ Å¾intų jam striukę, pasiÅ«lė jam duoti 50 Eur. D. D. sutiko, nusivilko jo, nukentėjusiojo striukę, ir jÄ grÄ Å¾ino. D. D. kelias minutes buvo apsivilkęs jo striukę. Tada dar ir M. Č. pareikalavo jam duoti 50 Eur. Pasiimti pinigų visi kartu nuėjo į jo, nukentėjusiojo, namus. Namuose iÅ¡ taupyklės pasiėmė pinigus ir kaltinamiesiems davė po 50 Eur. Eidami tarėsi kÄ sakyti jo, nukentėjusiojo, tėvams.

Jis sutiko su kaltinamųjų pasiÅ«lyta versija, kad jį apiplėšė nepažįstami asmenys, nes norėjo, kad kaltinamieji jį paleistų. Pabėgti negalėjo, nes jam neseniai buvo atlikta kojos operacija. Jis nesiprieÅ¡ino kaltinamiesiems, nes viskas vyko miÅ¡ke, kur žmonių nebuvo. Gavę pinigus kaltinamieji išėjo. PaaiÅ¡kino, kad ankščiau kaltinamam M. Č. buvo paskolinęs apie 300 Eur. M. Č. iki Å¡iol skolos negrÄ Å¾ino. Su kaltinamaisiais susitaikė, jiems atleido. IÅ¡ pradžių apie įvykį tėvams nepasakojo, nes buvo iÅ¡sigandęs, pasakė, kad telefonÄ atėmė nepažįstami K.

K. su tėvu iÅ¡ karto važiavo į miÅ¡kelį, ieÅ¡kojo jį apiplėšusių asmenų. Vėliau tėvas pasakė, kad viskÄ matė vaizdo įraÅ¡e, kad jis viskÄ Å¾ino ir važiuos į policijÄ , liepė sakyti tiesÄ . Tuomet vakare tėvams papasakojo, kas iÅ¡ tikrųjų jį apiplėšė. Tėvas A. J. nuvažiavo susitikti su D. D. ir M. Č., M. Č. važiavo kartu su jo tėvu automobiliu. SekančiÄ dienÄ turėjo važiuoti į stovyklÄ , tvarkė automobilį ir po keleivio sėdyne rado peilį, kuriuo jam grasino kaltinamieji.

Peilis buvo suvyniotas į tÄ patį medžiaginį audinį. Peilį paėmė tėtis. Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2016-06-16 apie vidurdienį jam paskambino sutuoktinė ir pasakė, kad negali telefonu susisiekti su sÅ«numi D. J., kurį turėjo nuvežti į stovyklÄ . Po kurio laiko sÅ«nus D. J. atsirado namuose ir papasakojo, kad jį apiplėšė miÅ¡ke nepažįstami asmenys. D. papasakojo mamai D. J., kad jis laukė draugo, su kuriuo ketino sportuoti, ir jį apiplėšė. Kažkokie nepažįstami asmenys priėjo prie jo, pagÄ sdino ir pagrobė telefonÄ .

Apie pinigus ir striukę sÅ«nus nieko nepasakojo. Sutuoktinė įtarė, kas sÅ«nų apiplėšė M. Č., kadangi D. ruošėsi su Å¡iuo asmeniu kartu sportuoti. Jie žinojo, kad D. J. palaiko ryšį su M. Č.. M. Č. yra buvęs jÅ«sų namuose, jie kartu su sÅ«numi sportavo - eidavo į miÅ¡kÄ ar mokyklos aikÅ¡telę ir darydavo prisitraukimus. SÅ«naus iÅ¡kelta versija nepatikėjo, jausdamas, kad sÅ«nus meluoja, todėl peržiÅ«rėjo kaimynų vaizdo kamerų įraÅ¡us ir pamatė kad namo grįžo sÅ«nus su dviem vaikinais.

Paklausus sÅ«naus kas tie vaikinai, D. atsakė, kad ne jie paėmė telefonÄ , bet jis, nukentėjusysis, nepatikėjo, suprato, kad bÅ«tent Å¡ie vaikinai padarė plėšimÄ . Vakare grįžęs po darbo skambino D. D. treneriui, iÅ¡ jo sužinojo D. D. gyvenamosios vietos adresÄ . Nuvažiavęs prie M. Č. namų pamatė M. Č. su broliu V. Č.. Liepė M. Č. grÄ Å¾inti telefonÄ , pagrasino paskambinti policijai. PareiÅ¡kimo policijai tuo metu jis nebuvo parašęs. Liepė M. Č. ir jo broliui lipti į automobilių, sakė, kad juos nuveÅ¡ į policijos įstaigÄ .

V. Č. automobilyje sėdėjo keleivio vietoje, o M. Č. atsisėdo gale už brolio. SiÅ«lė jiems paskambinti mamai arba važiuoti į policijÄ . Kaltinamojo brolis pasiÅ«lė važiuoti į policijÄ , o M. Č. liepė nieko nekalbėti. Atvažiavus prie policijos įstaigos jie ilgai diskutavo, po ko M. Č. paskambino motinai, kuri pažadėjo netrukus atvažiuoti. Kaltinamojo motina ilgai nevažiavo, todėl nusprendė pats pas jÄ nuvažiuoti. M. Č. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo. Susitikęs su kaltinamojo mama E. Č. jai papasakojo kÄ padarė jos sÅ«nus.

E. Č. gailėjosi, kad taip nutiko, žadėjo žalÄ atlyginti. Po to su ja bei M. Č. atvyko į jo, nukentėjusiojo, namus. E. Č. prašė M. Č. pasakyti tiesÄ , tačiau M. Č. neprisipažino. E. Č. pasakė, kad sÅ«nus galimai meluoja, nes galimai yra parÅ«kęs kanapių. M. Č. mama pažadėjo susitikti su D. D. mama ir telefonÄ grÄ Å¾inti. PrieÅ¡ važiuojant pas M. Č. su sÅ«numi buvo nuvažiavęs į „K. K.“ parkÄ , kur D. parodė vietÄ , kur viskas įvyko, tačiau tvirtino, kad jį apiplėšė nepažįstami asmenys.

IÅ¡girdęs, kad jis, A. J., apie įvykį praneÅ¡ policijai, sÅ«nus aÅ¡arodamas prisipažino kas tai padarė. SÅ«nus papasakojo, kad susitiko su M. Č., turėjusiu grÄ Å¾inti jam 20-30 Eur skolÄ , kartu su juo buvo D. D.. BÅ«nant parke M. Č. sudavė jam kelis smÅ«gius į pilvÄ , grasino peiliu. D. D. tuo metu buvo netoliese, stebėjo aplinkÄ . SÅ«nus taip pat pasakojo, kad D. D. paprašė telefono nurodydamas, kad jo sÄ skaitoje trÅ«ksta pinigų, kad reikia paskambinti, imitavo kad kažkam skambina, po to telefonÄ Ä¯sidėjo į kiÅ¡enę.

M. Č. pareikalavo duoti jam 50 Eur. D. sutiko pinigus duoti. D. D. prašė D. J. duoti jam striukę. D. J. striukė davė ir suprasdamas, kad striukės neatgaus, pasiÅ«lė D. D. už striukę duoti 50 Eur. SÅ«nui yra darytos kojų operacijos, todėl pabėgti jis negalėjo, be to, sÅ«nus sakė, kad jis iÅ¡sigando peilio, todėl sutiko atiduoti viskÄ ko jo prašė. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nes kitÄ rytÄ turėjo iÅ¡važiuoti sÅ«nus į vasaros stovyklÄ . SÅ«nus sakė, kad jam skaudėjo, kad iÅ¡sigando jis peilio. Iki Å¡io įvykio jis, A.

J., kaltinamojo D. D. nepažinojo. PaaiÅ¡kino, kad sÅ«nus D. J. turėjo susitaupęs apie 300-400 Eur. Pinigus jam duodavo už dalyvavimÄ varžybose, olimpiadose. IÅ¡aiÅ¡kėjo, kada D. ilgÄ laikÄ skolindavo pinigus M. Č.. Kadangi D. D. mama A. Å . su juo susitikti vengė, jis, nukentėjusysis, dėl minėto įvykio kreipėsi į policijÄ . 2016-06-17 tvarkydamas automobilį po priekine keleivio sėdyne rado peilį, suvyniotÄ Ä¯ medžiaginį audinį. Peilį įdėjo į plastikinį maiÅ¡elį ir jį nunešė į policijÄ .

Toje vietoje sėdėjo M. Č., niekas kitas per tÄ laikÄ Ä¯ automobilį įsėdęs nebuvo. SÅ«nus D. J. pasakė, kad tai tas pats peilis, kurį M. Č. iÅ¡sitraukė iÅ¡ treningo užančio ir juo jam grasino, į tÄ pačiÄ medžiagÄ Ä¯vyniotas kad neslystų. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ sÅ«naus pagrobtÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ grÄ Å¾ino, turtinę žalÄ â€“ 100 Eur kaltinamieji atlygino. Materialinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi.Liudytojas D. D. parodė, kad 2016 m. birželio mėn., tikslios datos nepamena, bendradarbio P. E., su kuriuo dirbo AB „K.“, paklausė, gal jis žino, kas pigiau parduoda iÅ¡manųjį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ .

P. E. pasiÅ«lė iÅ¡sipirkti telefonÄ iÅ¡ lombardo, kurį buvo užstatęs V. Č.. Jis, liudytojas, susitiko su V. Č. ir iÅ¡ lombardo už 220-230 Eur iÅ¡pirko telefonÄ Samsung Galaxy S6 Edge. Jis, liudytojas, nežinojo, kad telefonas yra vogtas. Po savaitės jam paskambino policijos pareigÅ«nas ir nurodė, kad nori susitikti. Jis suprato, kad kažkas negerai su telefonu. ViskÄ paaiÅ¡kino policijai, pateikė telefonÄ . Po įvykio su V. Č. nebendravo, P. E. tvirtino nežinojęs, kad telefonas buvo vogtas.

Liudytoja D. R. parodė, kad kaltinamuosius M. Č. ir D. D. bei nukentėjusįjį D. J. pažįsta, nes visi mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Apie D. J. plėšimÄ sužinojo tik atvykusi į policijÄ apklausai. Su D. J. buvo konfliktas, tačiau tai įvyko anksčiau, prieÅ¡ įvykį. Liudytoja D. J. parodė, kad nukentėjusysis D. J. yra jos sÅ«nus. 2016-06-16 sÅ«nus buvo namuose ir ji, norėdama jam duoti užduočių, paskambino į mobilųjį telefonÄ , bet sÅ«nus neatsiliepė.

Paskambinus į namų laidinį telefonÄ , Dominykas taip pat neatsiliepė. Žinojo, kad sÅ«nus ketino susitikti su M. Č., kuris žadėjo jam gražinti kažkokiÄ pinigų sumÄ . Po kurio laiko iÅ¡ naminio telefono paskambino pats D. J. ir pasakė, kad prarado savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Paklausus kaip tai atsitiko, jis papasakojo, kad laukė parke M. Č. ir kažkokie du nepažįstami asmenys priėjo ir pradėjo jį gÄ sdinti bei atėmė iÅ¡ jo telefonÄ . Ji, liudytoja, pasakė, kad reikia skambinti tėčiui ir eiti ieÅ¡koti tų vaikinų.

Ji paskambino vyrui, A. J., ir viskÄ jam papasakojo. Vėliau sÅ«nus pasakė tiesÄ , pasakė, kad telefonÄ iÅ¡ jo paėmė M. Č.. SÅ«nus papasakojo, kad „K. K.“ parke jam buvo grasinta, prieÅ¡ jį naudotas fizinis smurtas. M. Č. pradėjo D. J. kaltinti, kad jis kažko neva prisikalbėjęs, prisimelavęs apie kažkokiÄ mergaitę. Pasakė D. J., kad jis prikalbėjo kažkokių nesÄ monių ir yra kaltas, todėl turi susimokėti. Kaltinamieji iÅ¡ sÅ«naus atėmė striukę. Norėdamas striukę atgauti sÅ«nus pasiÅ«lė duoti pinigų.

Parsivedė M. Č. ir D. D. namo ir davė po 50 Eur kiekvienam kaltinamajam. Dominykas pasakojo, kad jam trenkė į pilvÄ ir kad M. Č. buvo iÅ¡sitraukęs peilį. Ketino su M. Č. ir D. D. patys iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau kaltinamieji su jais bendrauti nepanoro. Liudytojas D. Ž. parodė, kad dirba kasininku UAB „B.“ lombarde, adresu (duomenys neskelbtini). 2016-06-18 V. Č. lombarde už 200 Eur užstatė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Samsung S6 Edge. Po kelių dienų V. Č. telefonÄ iÅ¡pirko. V.

Č. jis, liudytojas, pažinojo. V. Č. dažnai lombarde kokį nors turtÄ priduodavo. V. Č. priduodamas telefonÄ pateikė savo asmens tapatybės kortelę, tvirtino, kad telefonas nėra vogtas. Kaltinamojo M. Č. atstovė pagal įstatymÄ E. Č. paaiÅ¡kino, kad turi keturis vaikus, vaikus augina viena. SÅ«nus M. Č. visada buvo pavyzdingas, pareigingas, atsakingas, teisingas vaikas, mokėsi gerai, sportavo, tačiau jam susipažinus su D. D., sÅ«naus elgesys pasikeitė. Pavasarį pastebėjo, kad sÅ«nus pradėjo vartoti narkotines medžiagas.

Supranta, kad M. Č. padarė sunkų nusikaltimÄ , tačiau netikėjo, kad sÅ«nus gali taip žiauriai elgtis. ŽalÄ nukentėjusiam ji atlygino. M. Č. po įvykio buvo Å¡oko bÅ«senos, jis iki Å¡iol jaučia įtampÄ , nerimÄ . Ji sužinojo, kad sÅ«nus skolinosi pinigus iÅ¡ D. J.. Mano, kad sÅ«nus  M. Č. gali pasitaisyti, padarė atitinkamas iÅ¡vadas. Marijus pasakojo, kad įvykio dienÄ ketino parke sportuoti, sutikęs D. J., jam grasino, buvo jį apsikabinęs, sudavė kelis smÅ«gius.

D. D. buvo pasiėmęs D. J. striukę. Teigia, kad M. Č. peilio neturi ir peilio nesineÅ¡ioja. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoto peilio anksčiau nėra mačiusi. Kaltinamojo D. D. atstovė pagal įstatymÄ A. Å . paaiÅ¡kino, kad sÅ«nų D. D. augina viena. Apie padarytÄ nusikaltimÄ sužinojo iÅ¡ tyrėjos. Su A. J. susitikti nenorėjo, nes iÅ¡sigando. Kalbėjosi su sÅ«numi D. D. ir M. Č., kurie tvirtino, kad A. J. tik gÄ sdina, liepė su juo nesusitikti, pasakojo kaip A. J. M. Č. vežiojosi automobilyje.

Vaikais pasitikėjo, o apie tÄ Ä¯vykį sužinojo tik pas tyrėjÄ . Tada sužinojo, kad sÅ«nus D. D. kaltinamas padaręs plėšimÄ . D. D. nuo jos viskÄ slėpė, nesakė kas įvyko. Teigia, kad sÅ«nus nėra grubus, chuliganiÅ¡kas, jis yra geras, padeda jai, sportuoja nuo 7 m. amžiaus. Su M. Č. jie yra pažįstami nuo 6 klasės. Nenorėjo, kad sÅ«nus draugautų su M. Č., todėl sÅ«nų pervedė į kitÄ mokyklÄ . AtsipraÅ¡o nukentėjusiųjų. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu sÅ«nus alkoholio nevartoja, sportuoja, mokosi, siekia įgyti specialybę.

SÅ«nus D. D. jai pasakojo, kad su M. Č. ketino kartu sportuoti parke, o po to susitarė iÅ¡ D. J. atimti telefonÄ . O striukės D. D. paprašė, nes jam buvo Å¡alta. Jis neplanavo striukės vogti, taip pat neprašė pinigų. Pats nukentėjusysis pasiÅ«lė duoti pinigus. D. D. tvirtino, kad striukę bÅ«tų atidavęs nukentėjusiajam. Apie grasinimus sÅ«nus nieko nepasakojo.IÅ¡ 2016-06-23 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė peilį, kuriuo grasinant buvo apiplėštas jo sÅ«nus, su užraÅ¡u ant geležties „Biltema“, medine raudonos spalvos rankena, apvyniota juodos spalvos izoliacine juosta bei baltos spalvos audinio skiaute (1 t., b.l. 30-32).Specialisto iÅ¡vada Nr. 30-(U-1966)-IS1-720 nustatyta, kad pateiktas peilis yra Å«kinės-buitinės paskirties, nėra Å¡altasis-neÅ¡aunamas ginklas (1 t., b.l. 38-39).IÅ¡ 2016-06-23 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A.

J. pateikė CD laikmenÄ su filmuota medžiaga (1 t., b.l. 44).IÅ¡ 2016-10-14 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas A. J. pateiktas vaizdo įraÅ¡as. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip 2016-06-16 M. Č. ir D. D. kartu su D. J. įėjo į D. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemÄ ir po kelių minučių M. Č. su D. D. išėjo (1 t., b.l. 47-48).IÅ¡ 2016-07-07 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė 2016 m. birželio 15 d. ir 16 d. susiraÅ¡inėjimų tarp D.

J. ir M. Č. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ „Facebook“ svetainės. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų matyti, kad M. Č. kvietė D. J. susitikti ,,K. K.“ parke žadėdamas atiduoti skolÄ , nurodydamas konkrečiÄ susitikimo vietÄ (1 t., b.l. 53-62).IÅ¡ 2016-07-08 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. J. atpažino peilį, kuriuo jam grasino M. Č., ir kurį vėliau rado tėčio automobilyje (1 t., b.l.100-102).IÅ¡ 2016-06-27 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „B.“ lombardo kasininkas D.

Ž. pateikė lombardo sutartį Nr. 14606 (1 t., b.l. 112-115). Pateiktoje sutartyje nurodoma, kad V. Č. 2016-06-18 užstato mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Samsung S6 Edge už 200 Eur. 2016-06-24 V. Č. telefonÄ atsiėmė (1 t., b.l. 115).IÅ¡ 2016-06-28 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. D. pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Samsung S6 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 126-128). Telefonas 2016-07-07 apžiÅ«rėtas, grÄ Å¾intas nukentėjusiajam A. J. ( t.1, b.l. 66-73).IÅ¡ 2016-10-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis M.

Č. patvirtino savo parodymus, parodydamas vietas „K. K.“ parke, adresu (duomenys neskelbtini) , kur susitiko su nukentėjusiuoju D. J. ir D. D. bei kur buvo įvykdytas plėšimas (2 t., b.l. 55-59).IÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji D. D. ir M. Č. apiplėšė D. J. panaudoję peilį ir pagrobė jo mamai D. J. priklausantį turtÄ . Kaltinamieji kaltę pripažino iÅ¡ dalies, parodė, kad norėdami gauti pinigų, susitarė iÅ¡ nukentėjusiojo D.

J. pagrobti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Kaltinamasis M. Č. parodė, kad pakvietė nukentėjusįjį susitikti „K. K.“ parke, žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ . Nukentėjusiajam atėjus į parkÄ jį nusivedė toliau į miÅ¡kÄ , kur D. D. paprašė nukentėjusiojo telefono paskambinti. Tariamai kažkam paskambinęs, D. D. telefono nukentėjusiajam negrÄ Å¾ino, įsidėjo telefonÄ Ä¯ kiÅ¡enę. Nukentėjusiajam pareikalavus grÄ Å¾inti telefonÄ , jis, M. Č., ranka apglėbė D.

J. per pečius, du kartus kumščiu sudavė jam į pilvo sritį. D. D. tuo metu stovėjo netoliese prie takelio, stebėjo, kad kas nors iÅ¡ parko lankytojų jų nepastebėtų. Fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo siekdami jį įbauginti, kas Å¡is nesakytų, kas jį apiplėšė. Tokias pat aplinkybes nurodė ir kaltinamasis D. D., kuris parodė, kad jam buvo Å¡alta, todėl jis paprašė nukentėjusiojo duoti jam striukę, grobti striukės neketino. Norėdamas atgauti striukę nukentėjusysis pasiÅ«lė D.

D. duoti 50 Eur, pinigus taip pat pasiÅ«lė ir M. Č.. Visi kartu ėjo į nukentėjusiojo namus, kur D. J. kiekvienam davė po 50 Eur. Eidami link nukentėjusiojo namų sugalvojo nukentėjusiojo tėvams pasakyti, kad D. J. parke apiplėšė nepažįstami asmenys. Kaltinamasis M. Č. neigia grasinęs nukentėjusiajam D. J. peiliu. Nurodė, kad įvykio dienÄ buvo susitikęs su nukentėjusiojo tėvu A. J., važiavo jo automobiliu, tačiau negali paaiÅ¡kinti, kaip A. J. automobilyje atsirado peilis.

Kaltinamasis D. D. parodė, kad byloje fotolentelėse užfiksuotÄ Â peilį yra matęs anksčiau pas M. Č., tačiau nematė, kad M. Č. peiliu nukentėjusiajam grasintų. Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Fizinio smurto padariniai gali bÅ«ti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kai padarant plėšimÄ panaudojamas peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Pačių kaltinamųjų parodymai neginčijamai patvirtina, kad jie nukentėjusiojo D. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , tikslu užvaldyti svetimÄ turtÄ , tai yra mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir pinigus, kas neginčijamai patvirtina jų veiksmuose esant BK 180 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Tačiau kaltinamieji tvirtina, kad peiliu D.

J. negrasino. Teismo nuomone, neigdami Å¡iÄ aplinkybę kaltinamieji siekia suÅ¡velninti savo padėtį. Nukentėjusysis D. J. visos bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nurodydamas įvykio aplinkybes buvo nuoseklus. Jis nurodė, kad įvykio dienÄ â€žK. K.“ parke susitiko su M. Č., kuris žadėjo jam grÄ Å¾inti skolÄ . Parke prie jų prisijungė kaltinamasis D. D.. Einant toliau į parkÄ D. D. paprašė jo mobilaus ryÅ¡io telefono, o paskambinęs telefono negrÄ Å¾ino. M. Č. jį apsikabino per kaklÄ , nuvedė toliau, pradėjo jam grasinti, kumščiu sudavė kelis smÅ«gius į pilvÄ , iÅ¡sitraukė peilį ir juo grasino, sakė, kad jį užmuÅ¡, pakars, papjaus.

Netrukus D. D. pareikalavo atiduoti jam striukę. Norėdamas, kad D. D. grÄ Å¾intų jam striukę, pasiÅ«lė jam duoti 50 Eur. D. D. sutiko, striukę grÄ Å¾ino. Tuomet M. Č. pareikalavo jam duoti 50 Eur. Pasiimti pinigų visi kartu nuėjo į jo, nukentėjusiojo namus. Namuose iÅ¡ taupyklės pasiėmė pinigus ir kaltinamiesiems davė po 50 Eur. Eidami sugalvojo jo, nukentėjusiojo, tėvams pasakyti, kad jį apiplėšė nepažįstami asmenys. Jis, nukentėjusysis, sutiko su Å¡ia kaltinamųjų versija, nes norėjo, kad kaltinamieji jį paleistų.

Tos dienos vakare jo tėvas buvo susitikęs su kaltinamuoju M. Č. ir jo broliu, o netrukus automobilyje po sėdyne, kur sėdėjo M., rado peilį, kuriuo M. Č. jam grasino parke. Parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. J. atpažino peilį, kuriuo jam grasino M. Č.. IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes teisme nurodė ir nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymÄ A. J. bei liudytoja apklausta nukentėjusiojo motina D. J., parodę, kad sÅ«nus iÅ¡ pradžių nenoriai pasakojo apie įvykį, tvirtino, kad parke jį apiplėšė nepažįstami asmenys.

Tik peržiÅ«rėjus vaizdo kamerų įraÅ¡us, kur buvo užfiksuota, kaip 2016-06-16 M. Č. ir D. D. kartu su D. J. įėjo į jų namo, adresu RokiÅ¡kio g. 13, Klaipėdoje, kiemÄ ir po kelių minučių M. Č. su D. D. išėjo, sÅ«nus prisipažino, kad jį apiplėšė M. Č. ir D. D.. SÅ«nus papasakojo, kad susitiko su M. Č., turėjusiu grÄ Å¾inti jam 30 Eur skolÄ , kartu su juo buvo D. D.. Parke D. D. paprašė telefono sakydamas, kad jo sÄ skaitoje trÅ«ksta pinigų, kad reikia paskambinti, imitavo kad kažkam skambina, po to telefonÄ Ä¯sidėjo į kiÅ¡enę.

M. Č. sudavė jam kelis smÅ«gius į pilvÄ , grasino peiliu. D. D. tuo metu buvo netoliese, stebėjo aplinkÄ . M. Č. pareikalavo iÅ¡ sÅ«naus duoti 50 Eur. D. D. iÅ¡ sÅ«naus paėmė striukę, todėl Dominykas, bijodamas namo sugrįžti be striukės, pasiÅ«lė D. D. už striukę duoti 50 Eur. TÄ pačiÄ dienÄ jis, A. J., buvo susitikęs su M. Č., ketino kaltinamÄ jį vežti į policijos įstaigÄ , o sekančiÄ dienÄ , tvarkydamas automobilį, po priekine keleivio sėdyne rado peilį, suvyniotÄ Ä¯ medžiaginį audinį.

Sūnus tvirtino, kad tai tas pats peilis, kuriuo jam grasino M. Č.. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti kaltinamuosius D. D. ir M. Č., jų parodymai išsamūs ir nuoseklūs, nekelia abejonių, todėl teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo jais netikėti ir nelaikyti patikimu įrodymu. Be to, nukentėjusiojo parodymus iš dalies pagrindžia ir pačių kaltinamųjų parodymai apie nusikaltimo aplinkybes.

Kaltinamųjų D. D. ir M. Č. pozicija dėl peilio panaudojimo teismo vertintina kaip gynybinė siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, kad kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nenuoseklūs, nuolat kito. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-08 apklaustas įtariamuoju, taip pat 2016-09-27 akistatoje su nukentėjusiuoju D. J. kaltinamasis M. Č. kaltę neigė, nurodė, kad plėšimo neįvykdė, nurodė, kad D. J. sudavė todėl, kad jis nepadarė aštuonių prisispaudimų ( t. 2, b.l.40- 42, 44-47). 2016-10-10, 2016-11-03 įtariamojo apklausose vėl nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nurodė, kad smūgių nukentėjusiajam nesudavė ( t.2, b.l. 48-50, 53-54). Ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-07 įtariamuoju apklaustas D.

D. nurodė, kad jis nukentėjusiojo telefono neprašė ir nukentėjusysis jam telefono nedavė ( t.2, b.l. 94-96). Tokias pat aplinkybes nurodė 2016-09-27 akistatos su nukentėjusiuoju metu ( t.2, b.l 98-101). Teisme kaltinamieji D. D. ir M. Č. pripažino įvykdę plėšimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, pripažino naudoję fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neigė panaudoję plėšimo metu peilį. Kaltinamųjų D. D. ir M. Č. parodymai, kad jie peilio nenaudojo yra neįtikinami, nenuoseklÅ«s ir prisitaikantys prie sužinotų aplinkybių.

Teismo nustatytos aplinkybės, t.y. nukentėjusiųjų D. J., A. J., liudytojos D. J. parodymai tarpusavyje sutampa ir jokių abejonių teismui nekelia. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. J. parodymais, apie tai, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji D. D. ir M. Č. veikdami bendrininkų grupe apiplėšė nukentėjusįjį panaudoję peilį. IÅ¡ visų bylos įrodymų viseto analizės darytina neabejotina iÅ¡vada, kad kaltinamieji D. D. ir M.

Č., siekdami užvaldyti svetimÄ turtÄ panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį D. J. ne tik fizinį smurtÄ siekdami nukentėjusįjį įbauginti, bet ir grasino peiliu, ir tokiu bÅ«du pagrobė D. J. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S6 Edge“ 350 eurų vertės bei D. J. priklausančiÄ striukę, kuriÄ vėliau D. D. grÄ Å¾ino nukentėjusiajam sutikus sumokėti už jÄ 50 eurų, ir 50 eurų. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje peilio panaudojimas yra plėšimÄ kvalifikuojantis požymis ne tik kai kaltininkas jį naudoja kaip fizinio smurto priemonę, bet kaip ir įbauginimo, psichinio smurto priemonę.

Byloje nustatyta, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis. Nukentėjusysis aiÅ¡kiai matė plėšimo metu peilį, jam buvo juo grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , papjauti, ko pasekoje buvo pagrobtas svetimas turtas. Teismų praktikoje BK 180 straipsnio 2 dalyje įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio - peilio, neÅ¡aunamojo ginklo ar kito specialiai žalojimui pritaikyto daikto - panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikÅ¡ti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimÄ nusikaltimo įrankį.

Kaip nurodė nukentėjusysis, peiliu jam buvo grasinama jį pridėjus prie kaklo, taip pat gÄ sdinant, kad jį pakars, papjaus Grasinimas buvo realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo su­vokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuolikų fizinį pra­naÅ¡umÄ , nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranaÅ¡umo įspÅ«dį, turėjimÄ , už­puolimo netikėtumÄ ir grasinimui palankiÄ situacijÄ .

Akivaizdu, kad tokie kaltinamųjų veiksmai privertė nukentėjusįjį D. J. jaustis nesaugiai, nukentėjusysis buvo įbaugintas ir negalėjo prieÅ¡intis. Nukentėjusysis patvirtino, kad pamatęs kaltinamojo rankoje peilį, jis tai suprato kaip grasinimÄ , iÅ¡sigando peilio ir galimai realiai kilsiančių neigiamų pasekmių, kad jį gali sužaloti. Ä®vertinus situacijÄ , kad nukentėjusįjį miÅ¡ke užpuolė du kaltinamieji, kurių vienas rankoje turėjo peilį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kas Å¡ios objektyviai egzistuojančios aplinkybės sukÅ«rė nukentėjusiajam situacijÄ , kuri yra bauginanti, ke­lianti nerimÄ ir saugumo trÅ«kumÄ , todėl grasinimas laikytinas realiu.

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų tyčia apėmė peilio panaudojimÄ . Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ . Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji D.

D. ir M. Č. veikė bendru sutarimu, iÅ¡reikÅ¡tu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, Å¡ių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas kaltinamasis realizavo dalį plėšimo sudėties objektyviųjų požymių: D. D. paėmė nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , telefonÄ Ä¯sidėjo į kiÅ¡enę, kaltinamasis M. Č. ranka apglėbęs D. J. per pečius ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė jam į pilvÄ bei iÅ¡sitraukęs iÅ¡ striukės peilį nukreipė jį į D.

J. grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , jeigu Å¡is kam nors pasiskųs dėl pagrobto telefono, D. D. tuo metu stebėjo aplinkÄ . Ir nors, kaltinamasis D. D. tiesiogiai nenaudojo peilio, tačiau savo nesutikimo dėl daromo nusikaltimo taip pat nepareiÅ¡kė, visÄ laikÄ buvo Å¡alia, pats reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo jo turto, atlikdamas Å¡iuos veiksmus kaltinamasis suvokė, kad bendrai su kitu asmeniu jis dalyvauja darant nusikalstamÄ veikÄ , todėl abu kaltinamieji yra plėšimo bendravykdytojai. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: panaudoję fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir kaip grasinimo priemonę panaudoję peilį, kaltinamieji pagrobė svetimÄ turtÄ , jie numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valiÄ .Kaltinamajame akte apraÅ¡ant kaltinamųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ buvo nurodyta, kad kaltinamieji pagrobė D. J. priklausančiÄ striukę. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo praÅ¡ymu iki nusikaltimo pabaigos striukė buvo grÄ Å¾inta, ir nukentėjusysis pažadėjo kaltinamiesiems už tai 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas patikslinamas, nurodant, kad kaltinamieji plėšimo metu pagrobė nukentėjusiajam D.

J. priklausančiÄ striukę, kuriÄ vėliau D. D. grÄ Å¾ino nukentėjusiajam sutikus sumokėti už jÄ 50 eurų. Å is patikslinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kaltinamųjų padėties nesunkina. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimÄ padarė veikdami bendrininkų grupe.Kaltinamasis D. D. bÅ«damas nepilnametis padarė vienÄ smurtinį savanaudiÅ¡kÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Nuosprendžio priėmimo metu jis nėra sulaukęs pilnametystės. Anksčiau jis nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, lanko bokso treniruotes, aktyviai dalyvauja varžybose, nurodė, kad gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ateityje pasižada nenusikalsti. D. D. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip bendraujantis, draugiÅ¡kas mokinys. D. D. lanko bokso treniruotes, dažnai praleidžia pirmas ir paskutines pamokas, jo pažangumas nėra aukÅ¡tas (2 t., b.l. 83).

Kaltinamasis padarytÄ Å¾alÄ atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė ir Å¡is jam atleido. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nusikalto bÅ«damas nepilnametis, į jo gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, socialinę brandÄ , į jo elgesį prieÅ¡ ir po nusikalstamos veikos padarymÄ . BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta vienintelė galima skirti bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Teismas turi pagrindo manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiemiems polinkiams pakeisti nepakanka, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti D.

D. už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d. padarymÄ , paskyrus laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015).

Teismo nuomone, nepilnamečio kaltinamojo D. D. resocializacija už nusikaltimo padarymÄ galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, kurios Å¡iuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant mokytis arba dirbti, nustatytu laiku bÅ«ti namuose bei uždraudžiant be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kaltinamasis M. Č. bÅ«damas nepilnametis padarė vienÄ smurtinį savanaudiÅ¡kÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendžio priėmimo metu jis nėra sulaukęs pilnametystės. Anksčiau jis nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas. Mokymosi įstaigos, kuriÄ Å¡iuo metu lanko kaltinamasis, M. Č. charakterizuojamas kaip draugiÅ¡kas, kultÅ«ringas mokinys. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad M. Č., bÅ«damas 1 klasėje, mokėsi patenkinamai.

Dažnai nesilaikė mokinio elgesio taisyklių: praleido daug pamokų, vėlavo į pamokas ir joms buvo nepasiruošęs. Mokinys nekonfliktuoja su bendraamžiais, dalyvauja klasės ir mokyklos renginiuose (2 t., b.l. 29). Kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė ir Å¡is jam atleido. Teismas turi pagrindo manyti, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nepilnamečio nusikalstamiemiems polinkiams pakeisti nepakanka, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti M.

Č. už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d. padarymÄ , paskyrus laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.   Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. Č. nusikalto bÅ«damas neteistas, yra nepilnametis, mokosi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymÄ ir paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones. Teismo nuomone, nepilnamečio kaltinamojo M.

Č. resocializacija už nusikaltimo padarymÄ galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 92 straipsnio nuostatas, kurios Å¡iuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, M. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, jam skiriama auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant mokytis arba dirbti, nustatytu laiku bÅ«ti namuose bei uždraudžiant be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 50 Eur turtinę žalÄ (1 t., b.l. 84, 85). Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio atsisakė, nurodęs, kad kaltinamieji žalÄ atlygino. Nukentėjusiajam civilinio ieÅ¡kinio atsisakius, procesas dėl jo pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukiamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena CD laikmena su vaizdo įrašu, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti byloje, peilis ir medžiaginis audinys, saugomi Klaipėdos AVPK saugykloje (1 t., b.l. 40, 41), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, D.

D. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, D. D. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimÄ vieneriems metams, įpareigojant šį laikotarpį mokytis arba dirbti, bÅ«ti namuose nuo 22.00 bal. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždrausti be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kaltinamajam D. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.M. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, M. Č. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, M.

Č. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimÄ vieneriems metams, įpareigojant šį laikotarpį mokytis arba dirbti, bÅ«ti namuose nuo 22.00 bal. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždrausti be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kaltinamajam M. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.ProcesÄ dėl A. J. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienÄ CD laikmenÄ su vaizdo įraÅ¡u, esančiÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, peilį ir medžiaginį audinį, saugomus Klaipėdos AVPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                  Laimutė Venckuvienė