139d710b-4355-4a92-90c8-5c746841c19f · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-112-772/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05476-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.16.; 2.5.10.2.4.2; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 11 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžių sekretorės Erika Andrulienė ir Ona Baronienė,dalyvaujant ieÅ¡kovo J. B. atstovėms advokatei Irinai Petkienei ir Regina Augustienei, atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Laurinavičienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei, neatvykus trečiojo asmens VÄ® ,,Turto bankas“, KraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovams, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

B. ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tuo pačiu praÅ¡ydamas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1-3, 94-95 b. l.).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas, žuvo jo tėvas A. B., kuris buvo Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės PrieÅ¡gaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas jaunesnysis puskarininkis. Teigė, kad (duomenys neskelbtini)vakarÄ kilo gaisras apleistoje niekieno neprižiÅ«rimoje Å iaulių miesto savivaldybės teritorijoje į rytus nuo Å iaulių karinio aerodromo. Gaisravietės teritorijoje yra apie 300 iÅ¡kasų, kurių gylis siekia nuo 2 iki 6 metrų, jos padrikai iÅ¡sidėsčiusios 7-10 metrų atstumu viena nuo kitos.

A. B. apie pastebėtus dÅ«mus pranešė operatyviniam aerodromo budėtojui, instruktavo pareigÅ«nus ir pats dalyvavo gaisro gesinimo darbuose. Tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas - jo tėvas įkrito į vienÄ iÅ¡ iÅ¡kasų 2,7 m gylio, kurioje buvo apie 1 metrÄ vandens. A. B. mirė, jo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę. Nelaimingas atsitikimas įvyko atviroje teritorijoje, priklausančioje Å iaulių miesto savivaldybei, Å¡alia Å iaulių karinio aerodromo teritorijos, iÅ¡kasa nebuvo aptverta, uždengta, o pavojinga zona nepažymėta.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra 2009-06-01 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , nes nustatė, kad A. B. mirtis yra nesmurtinė ir nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Remiantis Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo“ mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei žuvusiojo motinai I. P. iÅ¡mokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt (arba 15 040,83 Eur).

IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡mokėta piniginė kompensacija nepadengia jam padarytos neturtinės žalos, atsiradusios po tėvo žūties. Teigė, kad jo gyvenimas iÅ¡ esmės pasikeitė. Dėl tėvo mirties jis patyrė emocinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir kančias, nepatogumus, dvasinę depresijÄ , jam atsirado nerimo jausmas. Dėl medicininės pagalbos kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ L. J.. Tėvo žūtis atsiliepė jo mokymosi rezultatams. Teigė, jog jam padaryta 200 000 Eur neturtinė žala.

IeÅ¡kovas teigė, kad dėl tėvo A. B. mirties yra atsakinga Å iaulių miesto savivaldybės administracija, todėl ji privalo atlyginti jam neturtinę žalÄ . Anot ieÅ¡kovo atsakovo kaltė pasireiÅ¡kia savivaldybei priklausančios teritorijos nepriežiÅ«ra. Mano, jog tarp A. B. žūties ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryÅ¡is. Papildomai ieÅ¡kovas nurodė, kad terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu jis praleido dėl svarbių priežasčių – tėvo žūties momentu jis buvo dar nepilnametis, o jo įstatyminė atstovė motina dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų vaiko interesų irgi negynė, o jis pats pilnametystės sulaukė tik (duomenys neskelbtini), dėl to ir ieÅ¡kinį atsakovui pateikė vėliau.

Taip pat jam aktuali buvo ir sesers U. B. byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu iki kol joje nebuvo priimtas galutinis sprendimas. Todėl prašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisti jam, J. B., iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais.Liudytoja L. B. duodama parodymus byloje nurodė, kad sÅ«naus reikalavimas atsakovui sietinas su žala, kuri jam atsirado netekus tėvo.

Nurodė, kad po tėvo tragiÅ¡kos mirties palaipsniui keitėsi sÅ«naus elgesys, jo požiÅ«ris į gyvenimÄ , kadangi tarp jo ir tėvo buvo labai stiprus emocinis ryÅ¡ys. Dėl sÅ«nui padarytos traumos ji turėjo kreiptis į gydytojus ir privačiai. Po tėvo žūties sÅ«nus tapo nervingas, sunkiai valdo savo emocijas, neranda gyvenimo tikslo, jam pastoviai reikia kitų asmenų paramos, dėl ko ji bijo dar didesnės tragedijos Å¡eimoje. Iki Å¡eimÄ iÅ¡tikusios nelaimės sÅ«nus mokėsi daug geriau, o jo elgesys tėvams nekėlė jokių problemų Jai yra žinoma, kad sÅ«nus dažnai lanko tėvo kapÄ , namuose jis kalba, jog tėtis jį kviečia pas save.Anksčiau sÅ«nus dalyvavo visuomeninėje Å aulių sÄ jungos veikloje, savojo bÅ«ti kariÅ¡kiu, dabar tokių tikslų pas ji beveik neliko.

Atskirai nurodė, kad dėl Å¡eimÄ iÅ¡tikusios nelaimės ji buvo tokios bÅ«senos, jog nesugebėjo sÅ«naus vardu kreiptis į atsakovÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.Liudytoja U. B. duodama parodymus nurodė, kad tėtis broliui buvo viskas, kadangi jų santykiai buvo labai artimi. Iki tėčio žūties ir brolio elgesys buvo visai kitoks, o po to prasidėjo jo emocijų kaita. Brolis tapo uždaras, niekuo nesidomi, nereaguoja į aplinkinius. Teigė, kad yra girdėjusi, kaip brolis sakydavo, kad nori iÅ¡eiti pas tėtį.

Jai irgi yra žinoma, kad brolis dažnai eina aplankyti brolio kapo, o nuėjęs net ir gulasi ant jo. Teigė, kad buvo atvejis kuomet brolis norėjo nusižudyti, tačiau ji ir jos draugas vos spėjo iÅ¡gelbėti jam gyvybę. Stebėdama brolį ji mato, kad jis neturi gyvenimo tikslo, nemato jame savo perspektyvos, tačiau paskutiniu metu pareiÅ¡kė sesei norÄ kartu su ja vykti į Jungtinę Karalystę.  Posėdžio metu ieÅ¡kovo J. B. atstovės ieÅ¡kinį palaikė visiÅ¡kai ir papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jis turėtų baigti Tytuvėnų Jaunimo profesinę mokyklÄ ir įgyti specialybę.

Dėl tėvo žūties jis patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kia depresija, nenoru nieko daryti, nenori net lankyti mokyklos ar papildomų visuomeninės veiklos užsiėmimų, su juo namuose prasidėjo pykčiai. Ji buvo apėmusios suicidinės nuotaikos ir jis mėgino tuo pasinaudoti. Dėl to teko kreiptis į gydytojÄ L. J., kuris ji daug kartu konsultavo. Po gydytojų konsultacijos ieÅ¡kovas gėrė raminančius vaistus ir vaistus nuo depresijos. Dėl tėvo žūties ieÅ¡kovas pergyvena iki Å¡iol, kiekvienas pavasaris Å¡eimai ir ieÅ¡kovui atskirai sukelia labai didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, daug neigiamų emocijų sukelia mintys apie tai, kaip galėtų bÅ«ti, jeigu bÅ«tų gyvas ieÅ¡kovo tėvas.

Laiko, kad po ieškovo tėvo žūties darbdavio išmokėta kompensacija yra turtinės paskirties, todėl neturtinės žalos atlyginimo jis prašo iš savivaldybės administracijos, kuri nesutvarkė prieš daug metų apleistos teritorijos, neatliko savo pareigų, nepažymėjo ir neaptvėrė duobių.Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir atstovė posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovo tėvas A.

B., įvyko ne savivaldybei priklausančioje žemėje, nors teritorija yra Å iaulių miesto ribose, tačiau ji nepriklauso Å iaulių miesto savivaldybei (nėra perduota valdyti ar naudoti), todėl Å iaulių miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Nelaimingo atsitikimo metu, tai buvo laisva valstybinė žemė. Savivaldybė teisių į Å¡iÄ Å¾emę neturėjo, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, patikėjimo teise žemės sklypÄ valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos nuomone, atsitikimas turi bÅ«ti vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe vykdant pareigas, nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas vykti į teritorijÄ ir buvo žinoma, kad teritorijoje yra duobės, neordinarinė situacija buvo aptarta ir priežastinio ryÅ¡io tarp savivaldybės administracijos veiksmų ir pareigÅ«no žūties nėra, kadangi pareigÅ«nas atliko ypatingas funkcijas, buvo specialiai apmokytas dirbti ekstremaliose situacijose ir profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus.

Å iaulių miesto savivaldybės administracijos duomenimis, nelaimingas atsitikimas įvyko buvusio karinio oro uosto kuro bazės teritorijoje, tai nebuvo statybvietės teritorija, ten nebuvo atliekami jokie kasinėjimo darbai, aplinkiniai gyventojai Å¡ioje teritorijoje iÅ¡kasdavo duobes (Å¡ulinius), iÅ¡ kurių kibirais iÅ¡semdavo į gruntÄ Ä¯sigėrusius naftos produktus ir juos naudodavo kaip krosnių kurÄ .Teismo iniciatyva dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje įtraukta Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija (30 b. l.).Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad VÄ® ,,Turto bankas“ patikėjimo teise nevaldo jokių nekilnojamojo turto objektų, esančių nurodytoje nelaimingo atsitikimo vietoje, todėl nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su VÄ® ,,Turto bankas“ teisėmis ir pareigomis, prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (54 b. l.).Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos KraÅ¡to apsaugos ministerijos teisėms ir pareigoms.

Ministerijos nuomone, KraÅ¡to apsaugos ministerija teisiniuose santykiuose dėl ieÅ¡kovo tėvo mirties dalyvauja ne civilinės atsakomybės teisės normų taikymo pagrindu, o specialiųjų teisės normų pagrindu, esant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimui, kad kario žūtis yra susijusi su tarnyba ar tarnybos pareigų vykdymu. Dėl kario žūties nesant KraÅ¡to apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų, bet koks priimtas sprendimas negali turėti įtakos KraÅ¡to apsaugos ministerijos teisėms ir pareigoms, o Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo numatytÄ pareigÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ ministerija yra įvykdžiusi visiÅ¡kai ir ginčo dėl to nėra.

Papildomai nurodė, kad KraÅ¡to apsaugos ministerijos kanclerio 2009-08-24 potvarkiu Nr. VP-125 dėl A. B. žūties nukentėjusiems asmenims skirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė naÅ¡lių ir naÅ¡laičių pensija. Ministerija prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (49-50 b.l.).Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas, nes yra suėjusi ieÅ¡kinio senatis.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė 2015-07-08, t. y. praėjus daugiau kaip 6 metams po nelaimingo atsitikimo, todėl jis akivaizdžiai yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovo sesuo U. B. su analogiÅ¡ku ieÅ¡kiniu į Å iaulių apylinkės teismÄ kreipėsi 2012-05-10, jos ieÅ¡kinyje J. B. buvo nurodytas suinteresuotu asmeniu. Nors ieÅ¡kovas nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnametis, tačiau jį pagal įstatymÄ atstovaujanti motina turėjo galimybę apsispręsti, ar kreiptis dėl kiekvieno vaiko atskirai patirtos neturtinės žalos atlyginimo.Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas atsakovui ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų, todėl nesutiktina su ieÅ¡kovo teiginiais, kad dėl jo tėvo žūties kalta Å iaulių miesto savivaldybės administracija ir bÅ«tent Å¡ios institucijos veiksmai turi priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis.

Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). gaisras kilo savaime, todėl tikėtina, kad gaisrÄ sukėlė fiziniai asmenys. BÅ«tent tokių asmenų veiksmai yra susiję su kilusiomis pasekmės. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, ar buvo nustatyti asmenys, sukėlę gaisrÄ (padegėjai). Pastebėtina, kad duobės Å iaulių miesto savivaldybės teritorijoje, kurioje kilo gaisras, savaime taip pat neatsirado, jas galėjo iÅ¡kasti fiziniai asmenys, ieÅ¡koję aviacinio kuro likučių naftos gaudyklėse.

IÅ¡kasusių duobes asmenų veiksmai taip pat vertintini kaip pavojų sukeliantys ir turintys ryšį su kilusiomis pasekmėmis (kario žūtimi).Trečiasis asmuo mano, kad valstybė, iÅ¡mokėdama ieÅ¡kovui kompensacijÄ , kompensavo žuvusio kario artimų žmonių patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad jo tėvo žūtis turėjo įtakos jo mokslams (suprastėjo pažymiai, lankomumas). Pastebėtina, kad Å¡io teiginio ieÅ¡kovas nepagrindžia jokiais įrodymais, kuriuos bÅ«tų galima įvertinti, tai yra, nepateikė jokių duomenų iÅ¡ mokymo įstaigos, kokie jo pažymiai ir lankomumas buvo 2007-2009 metais iki tėvo žūties ir kokie po Å¡io įvykio (2010-2011 metais), taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad pažymių suprastėjimÄ nulėmė bÅ«tent tėvo žūtis, o ne kiti veiksniai.Atskirai pažymėjo, kad civilinės bylos iÅ¡sprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms, nes Nacionalinė žemės tarnyba veikia pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintus nuostatus, nelaimingo atsitikimo metu nevykdė ir šiuo metu nevykdo funkcijų, susijusių su Šiaulių miesto teritorijos sutvarkymu ir priežiūra.Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Šiaulių miesto teritorijoje, t. y. teritorijoje, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu, patenka į Šiaulių miesto administracines ribas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2008-11-25 iki 2009-12-28) 5 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklauso kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių ir privačiai nuosavybei neįgyta žemė. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, apskrities virÅ¡ininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, iÅ¡skyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais - Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtÄ valstybinę žemę, kuriÄ patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos.

Žemė toje vietoje, kurioje (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas, nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o patikėtinis buvo Šiaulių apskrities viršininko administracija. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (dabartinis sklypo adresas (duomenys neskelbtini) Šiauliai) ir (duomenys neskelbtini) (dabartinis žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai) buvo suprojektuoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T-322 „Dėl industrinio parko prie (duomenys neskelbtini) gatvės Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintame detaliajame plane, šių valstybinės žemės sklypų kadastro duomenys buvo patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. A-1591 „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo“, Šiaulių apskrities viršininko 2009-01-21 įsakymu Nr. V- 381 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, atlikus kadastrinius matavimus, Šiaulių mieste“ ir 2009-02-06 įsakymu Nr. V-762, tačiau sklypai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie nebuvo niekam išnuomoti ar kitaip perduoti.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 6.271 straipsnio nuostatomis, trečiasis asmuo NŽT teismo prašė:1.

Taikyti ieÅ¡kinio senatį.2. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Savo nuomonei pagrįsti trečiasis asmuo pateikė ir raÅ¡ytinius įrodymus. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pakartojo atsiliepimo motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl byloje nustatytų faktų ir prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje taikymo.Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje.

Å iaulių apylinkės teisme 2015-05-28 priimtas ir įsiteisėjo sprendimas civilinėje byloje tarp kito ieÅ¡kovo ir to paties atsakovo, dalyvaujant irgi tretiesiems asmenims (civ. byla Nr. 2-836-883/2015). Minėtoje byloje nustatyti teisiniai faktai pripažintini prejudiciniais faktais nereikalaujančiais pakartotinės Å¡ių faktų analizės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , apžvalgoje nurodė, kad bylose, kuriose taikoma prejudicija (lot. praeiuducio - iÅ¡ anksto nuspręstas) itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus.

CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kad galima būtų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebūtinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje. Pakanka, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis nesvarbi. Taikyti faktų prejudicijos taisyklę galima ir tais atvejais, kai kitoje byloje dalyvauja ne visi tie patys byloje dalyvavę asmenys. Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba netgi būti skirtingas.

Gali nesutapti ir kitos bylos ieÅ¡kinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose ir kad pirmiau iÅ¡nagrinėtoje byloje įrodinėjamas faktas, kitoje byloje galėtų bÅ«ti laikomas prejudiciniu.Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda Å¡iÄ galiÄ , jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Todėl pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tokiu atveju, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.CPK 182 straipsnio 2 punktas, įtvirtindamas prejudicinių faktų buvimo galimybę, tiesiogiai nenurodo, kurioje teismo sprendimo dalyje turi bÅ«ti dėl jų pasisakyta, Å¡i teisės norma nenumato ir neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog prejudicinę reikÅ¡mę turintys faktai, nustatyti kitoje byloje, turi bÅ«ti užfiksuoti tik sprendimo rezoliucinėje, o ne motyvuojamojoje dalyje.

Atsižvelgiant į bendrosios civilinės teisės bei civilinio proceso teisės teorijos pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ ieÅ¡kinio sampratÄ , jų reikalavimų formulavimo bei teismo sprendimo turinio reikalavimų praktikÄ darytina iÅ¡vada, jog bylai reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡skyrus ypatingosios teisenos bylose, yra ir turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi (dėl jų pasisakoma) ne sprendimo rezoliucinėje, o bÅ«tent motyvuojamojoje dalyje. Dėl to nukreipimas į kito teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, nustatant bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes (prejudicinių faktų atveju) yra galimas ir kaip tik atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

Aukščiau paminėtos bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovo J. B. tėvas A. B., Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės prieÅ¡gaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas, jaunesnysis puskarininkis, vykdydamas tarnybines pareigas, (duomenys neskelbtini) žuvo gesindamas gaisrÄ Å iaulių miesto savivaldybės teritorijoje Å¡alia Karinio aerodromo teritorijos. Žuvusiojo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę (6-9 b. l.).Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo“ mirusiojo žmonai L.

B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei žuvusiojo motinai I. P. iÅ¡mokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt (10 b. l.). Taip pat ieÅ¡kovui pagal LR KraÅ¡to apsaugos ministerijos kancelio 2009-08-24 sprendimÄ buvo skirta ir mokoma naÅ¡laičio pensija nuo (duomenys neskelbtini)iki 2015-02-28 (51 b. l.).Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimui.IeÅ¡kovas tai pat prašė teismo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teises kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teises pažeidimÄ .

Tuo atveju, kai nelaimingo atsitikimo metu, padaroma žala asmens sveikatai (gyvybei), teisė į ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012).Nelaimingas atsitikimas įvyko (duomenys neskelbtini), taigi bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ Ä¯vykusi tėvo mirtis ieÅ¡kovui ir sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas ir nekontroliuojamus jausmus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2015-07-08, praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nustačius, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jis gali bÅ«ti atnaujintas ir be asmens praÅ¡ymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ .

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).IeÅ¡kovas yra žuvusiojo A.

B. sÅ«nus, kuris tėvo žūties dienÄ buvo nepilnametis ir buvo sulaukęs tik 12 metų. CK 2.7-2.8 str. numato, kad neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų teises jų vardu gina tėvai arba globėjai, tačiau teisminė praktika laikosi nuostatos, jog tai paprastai sietina su prievoliniais teisiniais santykiais. Atskirai paminėtina, kad ieÅ¡kovo motina turėjo teisę ir galimybę nepilnamečio vaiko (ieÅ¡kovo) vardu pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui dėl jos sÅ«nui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau jai to nepadarius, ieÅ¡kovo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ nepasibaigė ir neiÅ¡nyko, kadangi tik jam sulaukus pilnametystės (2015-02-04) ir įgijus visiÅ¡kÄ veiksnumÄ , tuo pačiu jis įgijo asmeniÅ¡kai teisę pareikÅ¡ti minėtÄ reikalavimÄ atsakovui (CK 2.5 str.). Be to CK 2.6 str. imperatyviai draudžia apriboti asmens teisnumÄ ir veiksnumÄ , tai yra jis neatsiejamas nuo asmens ir neperleidžiamas. Taikant ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui savotiÅ¡kai bÅ«tų apribotas jo teisnumas.

O asmens teisnumo ir veiksnumo apribojimas galimas tik įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad asmens veiksnumas yra sietinas su jo psichikos bÅ«kle. Be to pastebėtina, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, kuriame nustatyti nelaimingÄ atsitikimÄ sÄ lygoję veiksniai, suraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini), jame iÅ¡dėstytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos tiek rengiant ieÅ¡kinį, tiek bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės. Todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovas tėvo žūties momentu negalėjo savarankiÅ¡kai ginti savo teisių teisme.

Dėl to pripažintina, kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių Å¡i teisė nebuvo laiku įgyvendinta anksčiau. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir teisinius argumentus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovas nepraleido, o atsakovo praÅ¡ymas taikyti Å¡iam reikalavimui šį terminÄ atmestinas.

Atskirai pažymėtina, kad ir ieÅ¡kovo sesuo U. B. dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ irgi kreipėsi bÅ«dama pilnametė.Dėl ieÅ¡kovui neturtinės žalos ieÅ¡kovui atlyginimo.Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taigi, neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje iÅ¡vardintas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau jokie įstatymai nenustato iÅ¡samaus jų sÄ raÅ¡o. Kaip vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų kriterijų, lemiančių atlyginamos neturtinės žalos dydį, yra objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patyrė neturtinę žalÄ . Asmens gyvybė, sveikata (psichinės ir fizinės gerovės bÅ«sena) teismų praktikoje vertinama kaip vieni fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikÅ¡mę turi ieÅ¡kovo ir mirusio asmens santykis.IeÅ¡kovas yra žuvusiojo A. B. sÅ«nus. IeÅ¡kovas nurodė, jog po tėvo netekties pasikeitė jo gyvenimas, jis patyrė didelį emocinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ ir kančias, nepatogumus ir dvasinę depresijÄ . Dėl sveikatos problemų jis turėjo kreiptis į medikus, pradėjo blogiau mokytis, krito jo pažangumas, pamokų metu ir namuose jam tapo sunku susikaupti.

Tokia ieÅ¡kovo bÅ«sena yra užfiksuota ir medicininiuose dokumentuose – asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad ieÅ¡kovas po tėvo mirties jaučia nerimÄ , įtampÄ ir turi suicidinių minčių (27 b. l.). Po Å¡io įvykio pasikeitė jo elgesys, jis tapo uždaresnis, pradėjo mažiau bendrauti su draugais, jam buvo iÅ¡raÅ¡omi raminantys vaistai (28 b. l.).Su žuvusiu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali bÅ«ti padaryta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu.

Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu paauglio tėvas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, kurių santykiai šeimoje buvo labai artimi, vaikui ateitį siejant ne tik su gražiais šeimos santykiais, bet ir su tėvo įvaizdžiu jiems bendraujant, tai pats tėvo žūties faktas savaime jau sukelia sūnui neigiamus ypač didelius dvasinius išgyvenimus.

Be vaiko išgyvenimų dėl tėvo netekties fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami jo išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip tėvo žūtis paveiks jo gyvenimo ateityje perspektyvas, ir išgyvenimas vien dėl to, kad jam tai gali sukelti ir daugiau papildomų pasekmių. Vaiko susirūpinimas dėl tėvo netekties pasekmių negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes paauglio susirūpinimas dėl jo pačio ateities yra realus ir suprantamas.

Todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovÄ ir jo tėvÄ siejo ypatingas dvasinis ir fizinis ryÅ¡ys.Neturtinė žala yra padaroma fizinių kančių ir didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų sukėlimu. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovui netekus tėvo padaryta neturtinė žala, su kuriuo jį siejo ypač glaudus ryÅ¡ys, susijusi ir su po to atsiradusiais iÅ¡gyvenimais. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, pvz. sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Tai, kad žalÄ padaręs juridinis asmuo yra finansuojamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ valstybės biudžeto, netgi atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (pvz. turimos skolos), negali bÅ«ti pagrindas žymiai didinti atlygintinos neturtinės žalos dydį ieÅ¡kovui.

 Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, t. y. Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai, kurie yra naudojami Europos žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Jie atspindi žalÄ padariusio asmens – valstybės - turtinę padėtį ir yra svarbÅ«s teisingos kompensacijos parinkimo požiÅ«riu. Kai nagrinėjama byla ne prieÅ¡ valstybę, o prieÅ¡ vietos savivaldos administracijÄ , vykdančiÄ vietos savivaldos funkcijas ir savarankiÅ¡kai atsakančiÄ už savo prievoles, tai didesnę reikÅ¡mę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti kraÅ¡to ekonominės padėties duomenys.

Todėl teismas laiko, kad pagal bylos aplinkybes ir joje esančius duomenis nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo visiškai ir jam priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Atsakovo ir trečiojo asmens NŽT argumentai dėl CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo atmestini. Rizikos prisiėmimas kaip civilinės atsakomybės netaikymo pagrindas yra tokie nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Pirmiausia, ieÅ¡kovo tėvas atlikdamas profesines pareigas ir dėl to žuvęs, nelaikytinas asmeniu, kuris privalo visais atvejais prisiimti iÅ¡ to kylančiÄ rizikÄ ir ginčo atveju tai negali bÅ«ti vertinama kaip kaltas nukentėjusiojo asmens veikimas. Antra, neturtinė žala ieÅ¡kovui padaryta ne tik dėl tėvo žūties fakto, bet ir dėl netinkamai atsakovo atliktų veiksmų jam patikėtoje teritorijoje, tai yra dėl atsakovo nerÅ«pestingumo, kuomet jam patikėtoje teritorijoje kasami įvairaus gylio Å¡uliniai ir dėl to nieko nedarant.Sprendžiant dėl ieÅ¡kovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į teismų praktikÄ analogiÅ¡kais atvejais.

Kadangi nėra galimybės vadovautis Lietuvos teismų praktika visiÅ¡kai analogiÅ¡kose situacijose, atsižvelgtina į priteistinos neturtinės žalos dydžius ir kriterijus bylose, kuriose neturtinė žala atlygintina dėl asmens mirtino sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (labiausiai savo esme panaÅ¡ios situacijos). Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimo, kasacinis teismas sÄ Å¾iningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko sumas nuo 4 344 iki 20 420 Eur (15 000 - 70 000 Lt).Ginčo atveju nukentėjusiems, įskaitant ir ieÅ¡kovÄ , jam jau yra iÅ¡mokėta piniginė kompensacija ir pensija, kuri laikytina daliniu žalos atlyginimu.

Prie tokių asmenų priskiriami mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėję teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ , taip pat mirusiojo vaikas (vaikai) gimęs (gimę) po jo mirties. Žala atlyginama nepilnamečiams – iki jiems sukanka 18 metų. Ä®vertinus ieÅ¡kovo ryšį su žuvusiuoju – tėvo neteko nepilnametis sÅ«nus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atitiktų 10 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.IeÅ¡kovas teigia, kad jam iÅ¡mokėta įstatymo nustatyto dydžio vienkartinė iÅ¡moka yra nepakankama, nevisiÅ¡kai kompensuoja jam padarytÄ Å¾alÄ , todėl prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad, jo manymu, vienkartinė 51 933,33 Lt (15 041 Eur) kompensacija KraÅ¡to apsaugos ministerija kompensavo jam tik turtinę žalÄ . Teismas sutinka su tokiais ieÅ¡kovo atstovių argumentais. Nors ieÅ¡kovas nenurodė, kokio konkretaus dydžio turtinę žalÄ jis patyrė dėl tėvo žūties, tačiau teismas iÅ¡spręsdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , turi atsižvelgti ir kokio dydžio vienkartinė piniginė kompensacija jam jau yra iÅ¡mokėta.Teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmiausia turi bÅ«ti vadovaujamasi tuo, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant jÄ nesiekiama nubausti žalÄ padariusį asmenį, tačiau turimas tikslas kompensuoti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ tokiu bÅ«du, kad tiksliai apskaičiavus jos dydį, nukentėjusysis bÅ«tų grÄ Å¾intas į tÄ padėtį, kurioje buvo iki teisės pažeidimo.

Kadangi neturtinės žalos padarymo atveju asmuo negali bÅ«ti grÄ Å¾intas į padėtį iki pažeidimo, piniginė kompensacija už neturtinės žalos padarymÄ yra skirta sukelti teigiamas emocijas, kurios galėtų maksimaliai suÅ¡velninti patirtų kančių sÄ lygotus negatyvius pokyčius asmenybės psichinėje sferoje. Rizika, kad piniginis dvasinių iÅ¡gyvenimų įvertinimas gali bÅ«ti nustatytas neteisingai, kad negatyvių pasikeitimų „suÅ¡velninimo“ laipsnis bus tik santykinio pobÅ«džio yra neiÅ¡vengiama, tačiau ji gali bÅ«ti sumažinta kiek minimaliau tam tikromis priemonėmis, o bÅ«tent įstatymų leidėjui įtvirtinant vertinimo standartus, kriterijų rinkinį, į kurį teismai galėtų atsižvelgti, kad bÅ«tų nustatytas kiek įmanoma teisingesnis ir tikslesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis.Atskirai pastebėtina, kad ir pagal CK 6.284 str. 2 d. fizinio asmens mirties atveju jo Å¡eimos nariai turi neginčijamÄ teisę ir į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D.

M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, jam priteisiant iÅ¡ atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Dėl atsakovo ir kitų asmenų atsakomybės dėl ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs, visos atsakovo civilinę atsakomybę patvirtinančios sÄ lygos, kaip ir jas patvirtinantys prejudiciniai faktai, jau yra nustatytos kitoje civilinėje byloje, dėl to teismas plačiau jų neanalizuoja, kadangi joms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas (civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 3 t., 148-156 b.l.).Remdamasis Å¡iais duomenimis, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo tėvas A. B. žuvo teritorijoje, kurios savininkė yra valstybė, o jos valdytojas Å iaulių m. savivaldybė.Atskirai pastebėtina, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kė ne žemės sklypų, kuriuose įvyko nelaimingas atsitikimas savininkui valstybei, o Å iaulių miesto savivaldybės administracijai, teigdamas, kad bÅ«tent tik ji viena yra atsakinga už teritorijos priežiÅ«rÄ .

Pirmiausia, ieÅ¡kovas remiasi tuomečio Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus televizijos žinių transliacijoje iÅ¡sakytu teiginiu, kad savivaldybė Å¡iÄ teritorijÄ užmirÅ¡o, dienraščio „Šiaulių kraÅ¡tas“ publikacija „VadÄ pasiėmė duobė“, kurioje raÅ¡oma, kad dėl įvykusios nelaimės yra atsakinga ir savivaldybė, kurios tuometis administracijos direktorius Vladas Damulevičius pripažino, kad „teritorijÄ savivaldybė užmirÅ¡o“(civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 1 t. 58 b. l.), taip pat tuo, kad Tyrimo iÅ¡vadoje siÅ«loma priemonė panaÅ¡ių atsitikimų priežastims Å¡alinti: kreiptis į Å iaulių miesto savivaldybės ir Å iaulių apskrities administracijÄ su reikalavimu sutvarkyti aplink aerodromÄ esančias apleistas ir pavojingas žmonių gyvybei teritorijas (civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 1 t. 20 b. l.).Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-10 įsakyme Nr. A-1591 „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo“ nurodoma, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 84 ir 86 naudotojas yra Å iaulių miesto savivaldybės administracija (civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 1 t. 170 b. l.).

Nors atsakovas ir trečiasis asmuo NŽT teigė, kad byloje nėra duomenų, jog minėti žemės sklypai būtų perduoti naudotis Šiaulių miesto savivaldybei kokio nors teisės akto pagrindu, tačiau aukščiau nurodytas teisės aktas paneigia jų argumentus.Viena iš valstybės savivaldybėms perduotų funkcijų yra savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punktas).

Be to, Å iaulių miesto tvarkymo ir Å¡varos taisyklėse (patvirtintos Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754) nustatyta, kad savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja bendro naudojimo viešųjų vietų teritorijų tvarkymÄ , organizuoja apleistų teritorijų, kurių tvarkytojai dėl svarbių priežasčių netvarko arba piktybiÅ¡kai vengia tvarkyti, tvarkymÄ .Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bÅ«tent pirmiausia, atsakovui Å iaulių miesto savivaldybės administracijai tenka pareiga užtikrinti laisvos valstybinės žemės, esančios savivaldybės teritorijoje, tvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ .Byloje esančiame 2009-04-30 suraÅ¡ytame nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotos aplinkybės:

„nelaimingas atsitikimas įvyko atviroje teritorijoje, priklausančioje Å iaulių miesto savivaldybei Å¡alia Å iaulių karinio aerodromo teritorijos, kai degančių medžių, krÅ«mų ir žolės gesinimo metu tamsiu paros metu ugniagesys gelbėtojas įkrito į neuždengtÄ ir nepažymėtÄ iÅ¡kasÄ teritorijoje. IÅ¡kasa neaptverta, neuždengta, pavojinga zona nepažymėta. Aplink iÅ¡kasÄ , įvairiais atstumais matosi daug kitų neuždengtų, neaptvertų, apgriuvusiais Å¡laitais, įvairaus gylio iÅ¡kasų“ (civ. byla Nr. 2-836-883/2015, 1 t. 18-20 b. l.).Byloje nustatyta, kad savivaldybės administracijos, kuri turėjo pareigÄ tvarkyti laisvÄ valstybinę žemę, elgesys buvo ypač aplaidus ir teritorijos nepriežiÅ«ra tęsėsi ilgÄ laikÄ .

Dėl teritorijos nepriežiÅ«ros ir netvarkymo joje nekontroliuojamai galėjo bÅ«ti vykdoma bet kokia pavojinga veikla, galinti sukelti neigiamų padarinių. Administracija minėta teritorija nesirÅ«pino, todėl neužtikrino nei to, kad pavojingi Å¡uliniai nebÅ«tų kasami, nei to, kad jie bÅ«tų laiku pastebėti ir užpilti. Ä® bylÄ ieÅ¡kovo pateikta foto medžiaga, daryta 2015 m. balandžio mėnesį, patvirtina, kad padėtis tebėra mažai pasikeitusi ir Å¡iuo metu.Teismas konstatuoja, kad Å iaulių miesto savivaldybės administracija kaip vienas iÅ¡ atsakingu asmenų savo neveikimu (valstybinės žemės esančios savivaldybės teritorijoje nepriežiÅ«ra) sudarė sÄ lygas pareigÅ«no žūčiai.

Spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad administracijos neveikimas buvo tik netiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl administracija laikytina tik iÅ¡ dalies atsakinga dėl ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.Antra, 2009-05-15 LR KraÅ¡to apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija sprendimu Nr. TS-1 konstatavo, kad A. B. žūtis yra susijusi su jo tarnybiniu pareigų vykdymu, todėl, teismo vertinimu, tiesioginė ieÅ¡kovo patirtos žalos priežastis yra nurodymas gesinti gaisrÄ pavojingoje teritorijoje.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Tyrimo iÅ¡vadoje siÅ«loma priemonė panaÅ¡ių atsitikimų priežastims Å¡alinti: instruktuoti AB PGG karius, kad kilus gaisrui pavojingose teritorijoje vykdyti tik gaisro iÅ¡plitimo stabdymo darbus ir nevykdyti gesinimo pačioje teritorijoje, jeigu nėra grėsmės žmonių gyvybei. Todėl teismo vertinimu ir Å¡i valstybės institucija laikytina iÅ¡ dalies atsakinga už pareigÅ«no žūtį. Tačiau kadangi ieÅ¡kovas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo Å¡iai institucijai nereiÅ¡kia, dėl to teismas plačiau Å¡iuo aspektu nepasisako.Trečia, iÅ¡ dalies pritaria NŽT atsiliepime nurodytais motyvais dėl to, kad ginčo atveju egzistuoja ne vien atsakovo atsakomybė ieÅ¡kovui.

Tokiu atsakingu asmeniu nagrinėjamoje byloje galėtų bÅ«ti pripažinta ir LR valstybė, tačiau ieÅ¡kovui nekeliant pastarosios atsakomybės klausimo, teismas dėl to plačiau irgi nepasisako. Tačiau pažymėtina, kad teismui tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, tam įtakos turi ir tik vieno atsakovo įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ .      Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos neveikimas su kilusiais padariniais susijęs tik netiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu, kariuomenė ir savivaldybės administracija neveikė bendrai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tik iÅ¡ dalies egzistuoja atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos atsakomybė už ieÅ¡kovui atsiradusiÄ neturtinę žalÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. 2015-02-27 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovui yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo dalykÄ , vadovaudamasis CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos valstybei nepriteistinos.

Teismui priteisiant iÅ¡ atsakovo dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidarytų situacija, kuomet pinigai iÅ¡ vienos valstybės ,,kiÅ¡enės“ bÅ«tų ,,perkelti į kitÄ â€œ. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.1. Priteisti ieÅ¡kovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188771865) 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.2.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme. Teisėjas                                                                                 Jonas Stubrys