2020-01-22 Nr. AB-1447-3-62-3-01399-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1016-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01399-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 12–13) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 21 500 Eur neturtinei žalai.

2. Pareiškėjo teigimu, žala atsirado dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. liepos 30 d. Pareiškėjas nurodė, kad 22 būryje prausykloje buvo tik šaltas vanduo, visam būriui tik viena skalbimo mašina, kuri blogai veikė. Virtuvėlė buvo maža, baldai joje seni, kriauklė kiaura, yra tik viena elektrinė viryklė, per mažas vandens šildytuvas, tenka ilgai laukti eilėje, indus plauti šaltu vandeniu. Virtuvėlėje yra pelėsio, tarakonų. Virtuvės langas senas, nekokybiškas. 22-ame būryje buvo įrengti tik trys tupimi unitazai ir 2 pisuarai, kurie neatitverti pilnai sienele, todėl buvo pažeidžiamas privatumas, sanitarinio mazgo patalpoje ir prausykloje trūko inventoriaus, todėl tekdavo laukti eilėse. Tualete nėra tinkamos oro ventiliacijos. Tualete ir prausykloje buvo labai drėgna bei šalta. Prausykloje nebuvo išduodamos higienos priemonės. Gyvenamojo ploto norma buvo nuolat pažeidinėjama, be to dalį ploto užėmė ir patalpoje esantys baldai, asmeniniai daiktai. Dėl per didelio žmonių skaičiaus buvo nuolatinis triukšmas. 22-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, trūko oro, didelis šaltis, drėgmė, ant sienų pelėsis, byrantis tinkas, buvo pilna tarakonų ir blakių. Netinkamos kalinimo sąlygos jam sukėlė psichologinį bei emocinį stresą, sveikatos sutrikimus. Tokiu būdu buvo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis.

3. Pareiškėjas taip pat teismui pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jo teigimu, 22 būryje laikytų nuteistųjų skaičių. Pabrėžė, kad yra netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, yra vabzdžių ir graužikų, klozetai nėra visiškai uždari. Nurodė, kad dėl virtuvėlės gedimų buvo kreiptasi į būrio specialistą žodžiu (b. l. 66–67).

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime (b. l. 19–24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas bausmę 22 būryje atlieka nuo 2017 m. liepos 24 d. Ginčo laikotarpiu 22-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 144,92 kv. m buvo apgyvendinta iki 46 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,15 kv. m ploto. Nurodė, kad Visuomenės sveikatos centras periodiškai kas du metus atlieka Marijampolės PN patikrinimus, o operatyvieji patikrinimai atliekami tik gavus pareiškėjų skundus. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatyta. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos yra sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“. 22-ame būrio sanitariniame mazge yra 3 unitazai ir 2 pisuarai (viso 5 kietieji įrenginiai), klozetai yra atskirti sienelėmis. Karštas vanduo gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose nėra privalomas, o nuteistieji kartą per savaitę gali pasinaudoti dušu. Virtuvėlės baldai yra tvarkingi, nesulūžę, viryklės įrengimo nenumato teisės aktai. Higienos priemonės išduodamos tik nemokiems nuteistiesiems ir esant jų rašytiniam prašymui, o pareiškėjas buvo mokus ir neteikė jokių prašymų. Pats pareiškėjas į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra kreipęsis. Pagal teismų praktiką ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo teigimu, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė išraiška, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu (b. l. 70–75) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio ploto teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 30 d. gyveno 22-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 144,92 kv. m, joje gyveno iki 46 nuteistųjų. Taigi, teismas nustatė, kad vienam asmeniui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto.

8. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas procesiniame dokumente „Atsikirtimas į Marijampolės pataisos namų atsiliepimą“ nurodė, kad 22-ame būryje buvo ne 45, o 48 nuteistieji, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 30 d. 22-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 buvo laikoma daugiau nuteistųjų nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime. Teismas neturėjo pagrindo netikėti pateiktu oficialiu dokumentu – Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto pasirašyta 2018 m. rugpjūčio 23 d. pažyma, patalpų plotus patvirtino ir patalpų schema, todėl teismas vertino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.

9. Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovo atstovas atsiliepime nurodė ir pateikė įrodymus, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 22-ame būryje buvo apgyvendinta nuo 62 iki 63 nuteistųjų. Todėl 22-o būrio sanitariniame mazge, galiojant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintoms Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoms (toliau – ir Aprūpinimo normos), turėjo būti 5 klozetai arba pisuarai. Marijampolės PN nurodė, kad 22-ame būryje yra įrengti 3 unitazai ir 2 pisuarai, šias aplinkybes patvirtino į bylą pateiktos fotonuotraukos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akte konstatuotos aplinkybės. Minėtais įrodymais teismas neturėjo pagrindo netikėti, todėl konstatavo, kad sanitarinių įrenginių skaičius 22-ame būryje buvo pakankamas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad visi 3 unitazai yra sėdimi, todėl pareiškėjo argumentai dėl tupimų unitazų atmesti.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su privatumu sanitariniuose mazguose, teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes (kad 22-ame būryje unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgęs į vėliausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui pripažinti.

11. Dėl pareiškėjo teiginių, kad sanitarinio mazgo patalpoje buvo netinkama vėdinimo sistema, todėl jausdavosi nemalonus kvapas, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada ir kaip pasireiškė pažeidimai. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos, blogo kvapo ir inventoriaus būklės bei ant sienų, lubų buvusio pelėsio laikyti nepagrįstais.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktą, kuriuo konstatuota, kad 22 būryje gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 sudaryta galimybė patalpas išvėdinti per langus. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus. Vėdinimas per langus atitinka Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkto reikalavimus, todėl Marijampolės PN dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose laikė deklaratyviais ir atmetė.

13. Teismas nurodė, jog galiojantys teisės aktai nenumato, kad virtuvėlė turi būti privalomai įrengiama, nereglamentuoja virtuvėlės ploto ar privalomos viryklės ir garų surinkėjo joje, todėl argumentai dėl mažos virtuvėlės ir joje esančios tik vienos viryklės atmesti. Teismas atkreipė dėmesį, jog maistu nuteistieji aprūpinami, todėl patys neprivalo gamintis maisto. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko patalpas, neturi problemų dėl nešvaros, pelėsio ar drėgmės patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

14. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. rugsėjo 23 d. pažymos nustatė, kad nuteistiesiems skirtoje dušų patalpoje yra tiekiamas karštas vanduo, sudaryta galimybė praustis kartą per savaitę. Nesant reikalavimo tiekti karštą vandenį į prausyklas, nėra pagrindo konstatuoti higienos normų pažeidimo.

15. Dėl skalbimo mašinos atsakovo atstovas nurodė, kad skalbimo mašina veikianti, tiesiog pareiškėjas nemokėjo ja naudotis. Taip pat pažymėjo, kad nuteistieji gali naudotis skalbyklos paslaugomis. Tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. rugsėjo 23 d. pažyma, tiek 2016 m. lapkričio 14 d. pažyma patvirtina, kad patalynė ir rankšluosčiai skalbiami centralizuotai.

16. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punktu, drabužiai, avalynė, higienos priemonės yra išduodami tik nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui nebuvo išduodamos higienos priemonės, nes pareiškėjas arba nepateikė prašymų, kaip to reikalauja Aprašo 5 punktas, arba, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas buvo laikomas mokiu. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, Marijampolės PN neteisėti veiksmai, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis nekonstatuoti, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmesti kaip nepagrįsti.

17. Teismas nurodė, jog atsakovo į bylą pateikta tarp UAB „Dezinfa“ ir Marijampolės PN sudaryta 2014 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-157 (KN-P-2014/422) ir 2018 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28 teismui nekelia abejonių, jog Marijampolės PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nenaikinamų tarakonų ir blakių laikyti nepagrįstais.

18. Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Kartu pabrėžta, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sąlygų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Marijampolės PN pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Teismas darė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nebuvo jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas.

III. 19. Pareiškėjas S. K. apeliaciniame skunde (b. l. 82–83) prašo priteisti jam 21 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjo manymu, byla buvo išnagrinėta netinkamai. Apeliaciniame skunde akcentuoja skunde nurodytas aplinkybes. Pabrėžia, kad Marijampolės PN 22 būryje yra tik viena skalbimo mašina 63 asmenims, be to, ji ne visada veikdavo, būdavo išvežama remontui. Virtuvėlė per maža, baldai seni, sulūžę, kriauklė kiaura, vienos viryklės nepakako. Virtuvėje yra pelėsis, grybelis, tarakonai, į prašymus niekas nekreipė dėmesio. Tualete bei duše maža oro cirkuliacija, duše drėgna, šaltas vanduo. Prausykloje nebuvo išduodamos higienos priemonės. Gyvenamosiose patalpose grybelis, drėgmė. Grindys sutrūkusios. Langai nesandarūs. Pareiškėjui tenkantis plotas neatitinka normos, nes gyvena iki 46 nuteistųjų, be to, baldai užima daug ploto. Laiptinėje pelėsis, grybelis, laiptai sutrūkę, sulaužyti. Pareiškėjas kelia klausimą, kada buvo darytos dušų ir tualetų nuotraukos, nes 2017 metais tokių tualetų, dušų nebuvo. Tualetuose nėra ventiliacijos, yra tik langas, kurio negalima atidaryti.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 90).

22. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų neužtikrinimu Marijampolės PN, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo argumentai dėl jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN neatitikimo teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti, pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018 ir kt.). Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

27. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl atskirų apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų, be to, tik tų, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

28. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo nurodoma aplinkybe dėl jam tekusio minimalaus ploto, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenimis pareiškėjas Marijampolės PN ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, todėl konkrečiu atveju yra aktualus Taisyklių 111.1 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl ne mažesnės kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui ploto normos užtikrinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jau neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad bendrabučio tipo patalpose jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto, o aplinkybė, kad šį plotą mažino lovų ir baldų užimamas plotas, nėra reikšminga: teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma bendrabučio tipo patalpoje, neįskaičiuoti čia esančių lovų ir kitų baldų ploto.

Pažymėtina, kad pataisos namuose paprastai bausmės atlikimo režimas yra toks, jog dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Todėl nuteistųjų galimybė judėti po visą lokalinį sektorių neribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.

Taigi, bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, todėl šiuo atveju santykinai mažą patalpų plotą iš dalies gali kompensuoti suteikta judėjimo laisvė pataisos namų teritorijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Insanov prieš Azerbaidžaną (pareiškimo Nr. 16133/08) 120 p., 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Živulinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34096/02), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98).

29. Pareiškėjas iš esmės neargumentavo savo nesutikimo su teismo išvadomis atmesti pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažo skaičiaus skalbimo priemonių (skalbimo mašinos), tinkamų sąlygų ir tvarkos gyvenamoje patalpoje, virtuvėlės bei sanitarinėse – dušo ir tualeto – patalpose neužtikrinimo, netinkamo virtuvėlės įrengimo, nenurodė teisės aktų ir bylos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėtą ar nepagrįstą. Dėl tokio pobūdžio pareiškėjo teiginių, o taip pat – ir kitų, pavyzdžiui, pelėsio laiptinėse, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl tokio pobūdžio nesiskundimų pareiškėjas ar kiti šiame būryje esantys asmenys būtų kreipęsi į pataisos namų administraciją ar institucijas, kompetentingas atlikti nuteistųjų kalinimo sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams, arba kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų fiksuoti planinių ir operatyviųjų patikrinimų, kurie buvo atliekami, metu.

30. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė