139bcd00-7595-43b7-b23a-e735dbcc09e0 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-403-134/2014Teisėjas Audrius Sadauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-77-2-00021-2012-5                                                                 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilyteigynėjui advokatui V.

S.,nukentėjusiajam V. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios S. D. ir jos gynėjo advokato V. S. bei nukentėjusiojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. nuteista pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. S. D. pagal BK 300 str. 1 d. iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

S. D. nuteista už tai, kad disponavo suklastotais dokumentais bei pasikėsino iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės, o bÅ«tent: 2011-04-26 Panevėžio apygardos teismui, esančiam Panevėžyje, Elektros g. 9, teismo posėdžio metu, kuris vyko nuo 9 val. iki 10.20 val., civilinėje byloje Nr. 2-688-425/2011 pateikė žinomai suklastotÄ 2010-11-05 pinigų grÄ Å¾inimo aktÄ dėl 20 000 Lt, žinomai suklastotÄ 2010-11-12 pinigų grÄ Å¾inimo aktÄ dėl 20 000 Lt, žinomai suklastotÄ 2010-11-19 pinigų grÄ Å¾inimo aktÄ dėl 20 000 Lt, žinomai suklastotÄ 2010-11-26 pinigų grÄ Å¾inimo aktÄ dėl 20 000 Lt, žinomai suklastotÄ 2010-12-17 pinigų grÄ Å¾inimo aktÄ dėl 20 000 Lt, žinomai suklastotÄ 2010-12-24 pinigų grÄ Å¾inimo aktÄ dėl 20 000 Lt ir žinomai suklastotÄ 2010-12-31 pinigų grÄ Å¾inimo aktÄ dėl 9 000 Lt, tokiu bÅ«du, panaudodama suklastotus dokumentus teisme, siekė iÅ¡vengti 129 000 Lt turtinės prievolės, t. y. skolos grÄ Å¾inimo V.

J., tačiau nusikaltimo pabaigti nepavyko dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡ie paskolos grÄ Å¾inimo aktai suklastoti ir 2011-11-16 Panevėžio apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-688-425/2011, 129 000 Lt skolos suma V. J. priteista iÅ¡ atsakovės S. D.. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. D. ir jos gynėjas praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistosios nuteisimo ir jÄ iÅ¡teisinti arba, taikant BK 54 str. 3 d., jai skirti baudos bausmę.

Apeliantai skunde nurodo, kad nuteistosios veikoje, kvalifikuotoje pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., nėra tiesioginės tyčios. Nors teismas pripažino, kad S. D. civilinę bylÄ nagrinėjusiam teismui pateikė suklastotus pinigų perdavimo aktus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji žinojo, kad Å¡ie aktai suklastoti. Byloje nustatyta, kad Å¡iuos pinigų perdavimo aktus suklastojo ne S. D., o tai padaręs asmuo nenustatytas. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis V. J. iÅ¡ anksto paruoÅ¡davo pinigų grÄ Å¾inimo aktus, kuriuose bÅ«davo nurodyta grÄ Å¾inama suma, Å¡iuose aktuose pasiraÅ¡ydavo nukentėjusysis ir nuteistoji.

Taigi, nuteistajai nukentėjusysis galėdavo perduoti iš anksto suklastotus dokumentus, o ji apie tai net nežinodavo ir manydavo, kad šie dokumentai tikri. Apeliantai pažymi, kad teismas, grįsdamas nuteistosios kaltę, nepagrįstai rėmėsi ne tik šioje baudžiamojoje, bet ir civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes asmens kaltė baudžiamojoje byloje negali būti grindžiama civilinės bylos įrodymais dėl šiose teisenose taikomų skirtingų įrodinėjimo dalykų ir principų.

Be to, V. J. parodymai civilinėje byloje iÅ¡ esmės skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. V. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. T. vienÄ kartÄ paėmė dalį pinigų iÅ¡ nuteistosios pagal S. J. iÅ¡ anksto pasiraÅ¡ytÄ pinigų grÄ Å¾inimo aktÄ , o civilinėje byloje nukentėjusysis parodė, kad V. T. iÅ¡ nuteistosios pinigus paėmė ne vienÄ , o du kartus. Apeliantai nurodo, kad, įrodinėjant sukčiavimÄ , nepakanka vien nukentėjusiojo teiginių, kad jis buvo apgautas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , vienas iÅ¡ kriterijų sukčiavimo atribojimui nuo civilinio delikto yra bent minimalus nukentėjusiojo apdairus, atidus ir rÅ«pestingas elgesys, kurį turi įveikti apgaulė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-9/2013). Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis iÅ¡ nuteistosios paskolÄ atgaudavo labai sunkiai, todėl neaiÅ¡ku, kodėl jis jai suteikdavo naujas paskolas. Apibendrindami apeliantai teigia, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo buvo susiklostę civiliniai, o ne baudžiamieji santykiai, kurie turi bÅ«ti sprendžiamo civilinio proceso tvarka.

Ginčydami nuteistajai skirtÄ laisvės atėmimo bausmę, apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino visų bylos aplinkybių ir nuteistajai nepagrįstai netaikė BK 54 str. 3 d. nuostatų. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. J. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį : S. D. pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir sugriežtinti jai pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. skirtÄ bausmę. Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai iÅ¡teisino nuteistÄ jÄ pagal BK 300 str. 1 d. Nuteistosios kaltę dėl pinigų grÄ Å¾inimo aktų suklastojimo patvirtina ekspertizės aktas ir specialisto iÅ¡vada, kuriuose konstatuota, kad Å¡iuose dokumentuose pasirašė ne V.

J., taip pat liudytojo V. T. parodymai. Nuteistoji, suklastojusi jo paraÅ¡Ä pinigų grÄ Å¾inimo aktuose, disponavo Å¡iais dokumentais, juos pateikdama teismui, siekdama iÅ¡vengti paskolos grÄ Å¾inimo. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistoji turi bÅ«ti pripažinta kalta pagal BK 300 str. 1 d. Apeliantas, nesutikdamas su nuteistajai skirta bausme, teigia, kad teismas jai nepagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes neatsižvelgė į jos veikos pavojingumÄ ir jos asmenybę, nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių Å¡ios normos taikymui Dėl Å¡ių priežasčių nuteistajai pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. turi bÅ«ti skirta griežtesnė bausmė.

Nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas. Dėl nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo           Apeliantai skunde dėsto versijÄ , kurios esmė ta, kad tikrÄ jį sukčiavimo planÄ sugalvojo ir įvykdė ne nuteistojo S. D., o nukentėjusysis V. J.. Nuteistoji sutinka neteisėtai disponavusi suklastotais septyniais pinigų grÄ Å¾inimo aktais, juos pateikdama civilinę bylÄ nagrinėjusiam Panevėžio apygardos teismui, tačiau tai padariusi, bÅ«dama apgauta paties nukentėjusiojo V.

J.. Pasak apeliantų, pats V. J. nuteistajai įteikdavo pinigų grÄ Å¾inimo aktus, kuriuose bÅ«davo jo suklastotas paraÅ¡as, taip apgaudamas nuteistÄ jÄ . Nuteistoji, bÅ«dama įsitikinusi dėl Å¡ių dokumentų tikrumo, jais civilinėje byloje įrodinėjo nukentėjusiojo ginčijamÄ suteiktos 389200 Lt paskolos dalies – 129000 Lt – grÄ Å¾inimÄ , o nukentėjusysis, žinodamas, kad Å¡ie nuteistosios turimi įrodymai suklastoti, civiliniame procese nesÄ Å¾iningai iÅ¡sireikalavo nuteistosios jam jau grÄ Å¾inÄ paskolos dalį – 129000 Lt.

Tačiau Å¡iÄ apeliantų versijÄ paneigia tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ir kiti bylos įrodymai.Nuteistoji teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nukentėjusysis V. J. į jų susitikimus dėl dalies paskolos grÄ Å¾inimo atsiveždavo atspausdintus pinigų grÄ Å¾inimo aktus, automobilyje ji perskaičiuodavo pinigus, o V. J. pasiraÅ¡ydavo dokumentuose, po to pasiraÅ¡ydavo ji ir pasiimdavo sau vienÄ dokumento egzempliorių. Nuteistoji teigė nesuprantanti, kaip pas jÄ pateko septyni pinigų grÄ Å¾inimo aktai su suklastotais V.

J. paraÅ¡ais. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji davė analogiÅ¡kus parodymus, nurodydama, kad pinigų nukentėjusiajam grÄ Å¾inimo metu tiek ji, tiek nukentėjusysis turėdavo savo raÅ¡iklius, kuriais pasiraÅ¡ydavo dokumentuose, ji matydavo, kaip nukentėjusysis pasiraÅ¡o dokumentuose (2 t., 79-81 b.l.). Å ie parodymai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad jis į susitikimus su S. D. atsiveždavo po du atspausdintus pinigų grÄ Å¾inimo aktus, kuriuose pasiraÅ¡ydavo pinigų iÅ¡ nuteistosios paėmimo metu ir vienÄ dokumento egzempliorių atiduodavo nuteistajai. RaÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada konstatuota, kad pinigų grÄ Å¾inimo aktuose : 2010-12-24, 2010-12-17, 2010-11-26, 2010-11-19, 2010-11-12, 2010-11-05, 2010-12-31 rankraÅ¡tinius įraÅ¡us ,,V.

J.“ ir paraÅ¡us grafoje ,,Pinigus gavau“, pasirašė ne V. J., o kitas asmuo. Å i specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad septyni pinigų grÄ Å¾inimo aktai yra suklastoti. Nuteistosios, nukentėjusiojo ir liudytojo V. T. parodymais nustatyta, kad vienÄ kartÄ Ä¯ susitikimÄ su nuteistÄ ja atvyko ne pats nukentėjusysis, o V. T., kuris atvežė nukentėjusiojo iÅ¡ anksto pasiraÅ¡ytÄ pinigų grÄ Å¾inimo aktÄ , kuriame užfiksuota, kad S. D. V. J. grÄ Å¾ina 100000 Lt. Apeliantai, remdamiesi ta aplinkybe, kad liudytojas atvežė iÅ¡ anksto nukentėjusiojo pasiraÅ¡ytus dokumentus, daro prielaidÄ , kad Å¡iame dokumente nukentėjusiojo paraÅ¡as galėjo bÅ«ti suklastotas.

Tačiau nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad nuteistoji jam 2010-10-22 grÄ Å¾ino 100000 Lt, kuriuos perdavė per V. T.. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tokio dydžio paskolos dalį nuteistoji grÄ Å¾ino tik vienÄ kartÄ . Nukentėjusysis neginčijo Å¡io 2010-10-22 100000 Lt paskolos dalies grÄ Å¾inimo ir nuteistoji nebuvo nuteista už 2010-10-22 pinigų grÄ Å¾inimo akto suklastojimÄ . Å ias įrodymais nustatyta, kad nei viename iÅ¡ septynių ginčijamų pinigų grÄ Å¾inimo aktų dėl bendros 129000 Lt paskolos dalies grÄ Å¾inimo pats nukentėjusysis neįrašė savo pavardės ir juose nepasirašė.

Atsižvelgus į nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymus, kad visais paskolos dalių grÄ Å¾inimo atvejais (iÅ¡skyrus vienÄ , kuris neginčijamas) pinigų grÄ Å¾inimo aktuose jie pasiraÅ¡ydavo vienas kito akivaizdoje, darytina iÅ¡vada, kad nuteistosios pateikti septyni pinigų grÄ Å¾inimo aktai, pasiraÅ¡yti ne nukentėjusiojo, buvo sudaryti kitu metu, kitoje vietoje ir jie nepatvirtina juose nurodytų aplinkybių, kad S. D. grÄ Å¾ino V. J. juose nurodytas pinigų sumas. Nors raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada nekonstatuota, kad dokumentuose už V.

J. pasirašė pati S. D., tačiau ji, Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus pateikdama civilinę bylÄ nagrinėjusiam teismui, suprato, kad taip siekia apgauti nukentėjusįjį, siekdama iÅ¡vengti 129000 Lt paskolos dalies grÄ Å¾inimo, taigi, veikė tiesiogine tyčia.Apeliantai skunde teisingai nurodo, kad teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iÅ¡vardindamas nuteistosios kaltę patvirtinančius įrodymus, negalėjo remtis Panevėžio apygardos teismo 2011-11-16 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-07 nutartimi nustatytomis aplinkybėmis.

Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiÅ«riu, civilinėje byloje - civilinės atsakomybės požiÅ«riu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus, todėl civilinės teisės požiÅ«riu asmens veiksmai gali bÅ«ti neteisėti, o baudžiamosios teisės požiÅ«riu - teisėti. Todėl tai, kad civilinėje byloje S. D. veiksmai, negrÄ Å¾inus 129000 Lt paskolos dalies V.

J., pripažinti neteisėtais, nereiÅ¡kia, kad Å¡is sprendimas turi prejudicinę reikÅ¡mę baudžiamojoje byloje. Civilinės bylos medžiaga Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimui turėjo reikÅ¡mės ne joje padarytomis iÅ¡vadomis, kad S. D. V. J. neteisėtai (civilinės atsakomybės požiÅ«riu) negrÄ Å¾ino 129000 Lt, o civilinio proceso metu nustatyta aplinkybe, kad S. D. jai pareikÅ¡tÄ V. J. reikalavimÄ paneiginėjo, pateikdama teismui septynis ginčijamus pinigų grÄ Å¾inimo aktus. Tačiau Å¡is skundžiamo nuosprendžio motyvuojamos dalies trÅ«kumas neturėjo jokios reikÅ¡mės nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų pagrįstumui ir teisėtumui, nes civilinės bylos medžiaga nebuvo reikÅ¡mingas įrodymų Å¡altinis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Šioje byloje reikšmingiausi ir informatyviausi nuteistosios kaltę patvirtinantys įrodymai : nukentėjusiojo, nuteistosios, liudytojo V. T. parodymai, rašysenos specialisto išvada buvo surinkti baudžiamojo proceso metu ir įvertinti pagal BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Dėl šios priežasties kolegija savo sprendime nesiremia civilinės bylos medžiaga ir sprendime plačiau neaptarinėja skunde minimų šio proceso metu išdėstytų nukentėjusiojo parodymų. Apeliantai skunde teigia, kad nuteistosios veika nesiekė baudžiamosios atsakomybės kilimui būtino didelio pavojingumo laipsnio, todėl teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp jos ir nukentėjusiojo susiklosčiusius civilinio pobūdžio teisinius santykius.

Å ie argumentai atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuoti ir įtvirtinti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijai. Pagrindinis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra esminės apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus ar valdytojus. Å ioje byloje S. D. nuteista už pasikėsinimÄ iÅ¡vengti turtinės prievolės apgaule. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingÄ sandorį, o iÅ¡vengiant bÅ«tinumo vykdyti savo pareigÄ .

Turtinių prievolių nevykdymo atveju svarbiausiu klausimu tampa tai, kiek Å¡iuo atveju nuteistas asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis. Dar vienu kriterijumi yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, kuriuo vadovaujantis, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinės nutartys Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, Nr. 2A-7-9/2013, 2K-84/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. D. sÄ moningai sudarė situacijÄ , pagal kuriÄ buvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų civilinių teisių gynimo bÅ«das.

Skundžiamame nuosprendyje ir Å¡iame sprendime jau aptarta, kad S. D. negrÄ Å¾inus nukentėjusiajam 129000 Lt, jis kreipėsi į teismÄ , pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį dėl 129000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pagrindinis įrodymų Å¡altinis, kuriuo S. D. ginčijo V. J. reikalavimÄ civilinėje byloje, buvo jos pateikti septyni pinigų grÄ Å¾inimo aktai dėl bendros 129000 Lt sumos grÄ Å¾inimo, kuriuose esÄ pasirašė nukentėjusysis. Atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę, nustatyta, kad Å¡iuose dokumentuose nukentėjusiojo paraÅ¡as ir pavardė suklastoti.

Nuteistoji, civilinėje byloje panaudodama žinomai suklastotus pagrindinius įrodymus, sÄ moningai siekė žymiai pasunkinti nukentėjusiojo galimybę įrodyti paskolos dalies negrÄ Å¾inimo faktÄ . Apeliantai nukentėjusiojo neatitikimÄ atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijui motyvuoja tuo, kad jis, sunkiai atgaudamas skolas iÅ¡ nuteistosios, jai toliau skolino pinigus. Å ie teiginiai nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis nuteistajai 2008-06-20 paskolino 100000 Lt iki 2010-04-01, 2008-11-20 paskolino 240000 Lt iki 2010-04-01 ir 2010-06-01 paskolino 49200 Lt iki 2010-11-01 (1 t., 137-139 b.l.).

Pinigų grÄ Å¾inimo aktais nustatyta, kad nuteistoji nukentėjusiajam didesnę skolos dalį grÄ Å¾ino iki 2010 m. pabaigos (1 t., 80-94 b.l.) ir iki 2011-02-22, kuomet nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, jam buvo skolinga 129000 Lt (1 t., 77-79 b.l.). Taigi, nuteistajai nebegrÄ Å¾inant paskolos, nukentėjusysis jai pinigų nebeskolino. Apibendrindama kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Nuteistosios S. D. veiksmuose nustatyti visi bÅ«tino objektyvieji ir subjektyvieji jai inkriminuoto nusikaltimo požymiai, jos veika pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, todėl tenkinti apeliantų skundo praÅ¡ymÄ iÅ¡teisinti nuteistÄ jÄ dėl Å¡io nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.Apeliantai skunde praÅ¡o nuteistajai skiriant bausmę taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir vietoje BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo – skirti Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ .

Apeliantai praÅ¡ymÄ nuteistajai skiri Å¡velnesnę nei įstatymo numatytÄ bausmę motyvuoja iÅ¡ esmės tuo, kad nuteistoji nepadarė jai inkriminuoto nusikaltimo, o jos kaltė pagrįsta tik prielaidomis. Tokia argumentacija teisiÅ¡kai nepagrįsta, nes nusikalstamos veikos nepadaręs asmuo privalo bÅ«ti iÅ¡teisintas ir bausmės skyrimo klausimas nesvarstomas. Motyvuodami savo praÅ¡ymÄ , apeliantai skunde taip pat dėsto teismų praktikoje suformuotus BK 54 str. 3 d. taikymo kriterijus, tačiau jų visiÅ¡kai nesusieja su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui.

Teismas bausmės skyrimo motyvuose iÅ¡samiai aptarė pagrindų BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui nuteistajai nebuvimÄ . Kolegija pripažįsta teisinga teismo iÅ¡vadÄ , kad BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajai aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl jai turi bÅ«ti skiriama Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmė. Tačiau teismas, individualizuodamas bausmę, nepakankamai įvertino nuteistosios padaryto nusikaltimo ir jos asmenybės pavojingumÄ . S. D.

Å¡ioje byloje nuteista už pasikėsinimÄ padaryti sukčiavimÄ , Å¡is nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Jos nusikalstami veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji civilinę bylÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo nagrinėjusiam teismui pateikė suklastotus pinigų grÄ Å¾inimo aktus. Civilinę bylÄ nagrinėjęs teismas skyrė raÅ¡ysenos ekspertizę, kurios iÅ¡vados buvo tokios pačios, kokias padarė raÅ¡ysenos specialistas baudžiamojoje byloje paskirtame ir Å¡iame sprendime jau aptartame tyrime.

Taigi, nuteistosios galimybė iÅ¡vengti turtinės prievolės nukentėjusiajam buvo užkirsta jau civiliniame procese pirmosios instancijos teisme, todėl nebekilo realus pavojaus, kad nuteistoji baigs sukčiavimÄ ir kils realÅ«s padariniai nukentėjusiajam. Dėl Å¡ios priežasties kolegijas sprendžia, kad realus nuteistosios padaryto nusikaltimo pavojingumas buvo žymiai mažesnis, negu rÅ«Å¡inis sukčiavimo pavojingumas. Vertindamas nuteistosios asmenybės pavojingumÄ , teismas teisingai nurodė, kad ji neteista, tačiau pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nuteistoji kaltinama kitų nusikaltimų padarymu.

Å i teismo nuoroda yra ydinga, nes suponuoja iÅ¡vadÄ , kad vien baudžiamojo proceso pradėjimas prieÅ¡ asmenį jį apibÅ«dina neigiamai. Å iuo metu, kol S. D. kaltės klausimas nėra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, jai taikoma nekaltumo prezumpcija ir ji laikoma nekalta, todėl kolegija, vertindama nuteistosios asmenybę, į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgia. Teismas teisingai nurodė, kad nuteistoji nusikaltimo metu buvo bausta administracine tvarka, tačiau atsižvelgtina, kad jos padaryti KET pažeidimai yra kitokio pobÅ«džio nei jos įvykdytas turtinis nusikaltimas.

Nuteistoji nusikaltimo padarymo metu dirbo, ji iÅ¡ gyvenamosios vietos pateiktoje charakteristikoje apibÅ«dinama tik gerai (2 t., 48 b.l.). Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė savo dydžiu neadekvati jos nusikaltimo pavojingumui, neatitinkanti jos asmenybės, yra aiÅ¡kiai per griežta, todėl bausmės tikslai jai bus pasiekti, paskiriant artimÄ minimaliai BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, o skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo Nukentėjusiojo praÅ¡ymas nuteistosios veikÄ papildomai kvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d. iÅ¡ esmės motyvuojamas tuo, kad nuteistoji sukalstojo jo paraÅ¡us septyniuose pinigų grÄ Å¾inimo aktuose. Å ie nuteistojo argumentai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada konstatuota tik tai, kad Å¡iuose dokumentuose pasirašė ne V. J., tačiau nekonstatuota, kad juose pasirašė S. D.. Taigi, S. D. pagrįstai buvo kaltinama tik suklastotų dokumentų panaudojimu pagal BK 300 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡teisindamas nuteistÄ jÄ dėl Å¡io nusikaltimo, teisingai nurodė, kad nuteistosios disponavimas kito asmens suklastotais dokumentais sudarė apgaulės esmę ir todėl buvo sukčiavimo sudėtine dalimi, todėl suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 str. nekvalifikuojamas. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistoji pagrįstai iÅ¡teisinta pagal BK 300 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Å iame sprendime nuteistajai skirtos bausmės klausimas yra iÅ¡spręstas ir jai skirta laisvės atėmimo bausmė suÅ¡velninta, todėl bausmės griežtinimo klausimas nebesvarstytinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis skunde praÅ¡ymÄ griežtinti nuteistajai skirtÄ bausmę motyvuoja tuo, kad jai nepagrįstai taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos. Tačiau nagrinėjamoje byloje nuteistajai Å¡i norma nebuvo taikyta ir jai skirta BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., n u s p r e n d ė : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti. S. D. pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. skirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 mėnesių.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . V. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai   Bronė Vidzėnienė Algirdas Gaputis                                                                                                                                                                                                                                                                                                          ArtÅ«ras Ridikas                                                                                                             Â