2021-10-14 Nr. AB-20994-4-52-3-00499-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3998-556/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00499-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsienietei B. A. prisistatančiu asmeniu, jos atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjaujant Aryan Zardasht ir Ritai Zardasht,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete B. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą pratęsti (duomenys neskelbtini) piliete B. A. prisistačiusiam asmeniui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliete B. A., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusiam asmeniui (toliau – ir Užsienietė), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, kartu su mažamečiu vaiku, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. gegužės 25 d. kartu su 14 asmenų grupe. Ji buvo sulaikyta Velniaraiščio miške, Šalčininkų r. sav., kadangi neturėjo su savimi asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Centre. 2021 m. birželio 14 d. Užsienietė kartu su kitais 4 užsieniečiais buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) ir grąžinta į Centrą, jai buvo išaiškinta, kad ji neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 12PR-196 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį)“ Užsienietės prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nusprendė atmesti ir išsiųsti Užsienietę į kilmės šalį. Minėtas sprendimas yra apskųstas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimu Užsienietė buvo sulaikyta, apgyvendinant kartu su ja mažametį vaiką, iki 2021 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą pakeitė ir pritaikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. rugsėjo 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas Užsienietės prieglobsčio byloje. Centras Teikimu prašė pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą Užsienietei trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

3. Užsienietė teismo posėdyje nurodė, kad gyvenimo sąlygos yra prastos, vaikas nesupranta kodėl jie negali išeiti iš Centro teritorijos. Užsienietės atstovas advokatas prašė taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, kartu su mažamečiu vaiku, kurio asmens duomenys pagal Užsienietės žodžius yra E. I., gim. (duomenys neskelbtini), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdama jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Centro. Pažymėjo, jog Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio procedūroje nebuvo priimtas ir įvykdytas, turi mažametį vaiką, taip pat nebuvo duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Teismas atsižvelgė į tai, kad Užsienietė jau buvo pažeidusi laikino išvykimo iš Centro tvarką, todėl sprendė, jog ji gali bandyti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares nesulaukusi galutinio sprendimo prieglobsčio byloje.

6. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas Užsienietei nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 116 straipsnio 3 dalimi, 117 straipsniu, Teikimą tenkino.

III. 7. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo, todėl Užsienietės tapatybės tikslus nenustatymas savaime negali būti laikomas kliūtimi taikyti jai alternatyvias sulaikymui priemones, atsižvelgus į tai, kad ji augina mažametį vaiką. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

8.2. Pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, nes ypatingai griežtai ribojama Užsienietės ir jos vaiko judėjimo laisvė. Teismas nevertino kaip Užsienietės sulaikymas atsilieps mažamečio vaiko interesams, kokiomis sąlygomis jis bus priverstas gyventi. Teismas turėjo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietė alternatyvios priemonės taikymo laikotarpiu laikėsi apgyvendinimo tvarkos, pažeidimų nepadarė ir yra nusipelniusi teismo pasitikėjimo.

8.3. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, Užsienietei turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos jai ir vaikui išeiti apsipirkti ir pasivaikščioti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsienietės, prieglobsčio prašytojos ir motinos bei jos vaiko interesus naudotis asmens laisve.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Užsienietei pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo apribojimų – nebūtų galimybės tinkamai užtikrinti Užsienietės ir jos vaiko buvimo Lietuvos Respublikoje, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietės argumentas, kad vaikas būtų priverstas gyventi praktiškai sulaikytas yra nepagrįsti. Centre yra naujas pastatas, kuriame gyvena tik sulaikytos šeimos ir moterys, pastate nėra grotų, užsieniečiams skiriamas maitinimas, vaiko užimtumu rūpinasi ne tik tėvai, bet ir socialiniai darbuotojai.

9.2. Švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdama asmens dokumentų, buvo apgyvendinta ir supažindinta su Centro tvarka, tačiau jau kartą pasišalino iš Centro su savo vaiku ir kitais užsieniečiais. Lietuvos Respublika nėra Užsienietės tikslas, siekdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 116 straipsnio 3 dalimi, 117 straipsniu, nuspręsta pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės – Užsienietės apgyvendinimo Centre, kartu su jos mažamečiu vaiku, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

11. Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas nevertino, kaip Užsienietės sulaikymas atsilieps mažamečio vaiko interesams. Prašoma taikyti priemonė, Užsienietės teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek Užsienietės bei jos mažamečio vaiko interesus naudotis asmens laisve.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Byloje nustatyta, kad Užsienietės atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 12PR-196 nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui išsiųsti ją į kilmės šalį. Šį sprendimą Užsienietė apskundė teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti Užsienietę į kilmės šalį dar nėra įsiteisėjęs, todėl Užsienietės, kaip prieglobsčio prašytojos, teisinis statusas nėra pasikeitęs, todėl ji gali būti sulaikoma Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

14. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

16. Išnagrinėjęs Teikimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymo pagrindas Užsienietei nėra išnykęs ar pasikeitęs.

17. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, jog Užsienietei pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos jai ir vaikui išeiti apsipirkti ir pasivaikščioti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsienietės, prieglobsčio prašytojos ir motinos bei jos vaiko interesus naudotis asmens laisve.

18. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą, atsižvelgė į tai, jog Užsienietė buvo pabėgusi iš Centro teritorijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas įvykis įvyko dar prieš paskelbiant sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo, be kita ko, būtina atsižvelgti į Užsienietės elgesį alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu. Byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu Užsienietė būtų linkusi pabėgti iš Centro teritorijos ar pažeidinėti Centro vidaus tvarkos taisykles. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Užsienietės elgesį alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu, mažamečio vaiko interesus ir nepagrįstai netaikė Užsienietei švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Nesant duomenų apie Užsienietės šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, net esant rizikai, jog Užsienietė gali bandyti nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – pratęsimas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečio vaiko interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus Užsienietei Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, paskiriant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kuria bus tinkamiau užtikrinti mažamečio vaiko interesai ir pasiekti įstatymų nustatyti tikslai – Užsienietei skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, kartu apgyvendinant ir jos mažametį vaiką, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2021 m. gruodžio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete B. A. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą pratęsti (duomenys neskelbtini) piliete B. A. prisistačiusiam asmeniui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d. tenkinti iš dalies.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) piliete B. A., gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį ir mažametį vaiką, kurio asmens duomenys pagal B. A. žodžius yra E. I., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2021 m gruodžio 15 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius