2016-12-14 Nr. AB-23607-3-62-3-00560-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2128-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01425-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą (I t., b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur neturtinės žalos ir 1,45 Eur turtinės žalos dėl neteisėto išmokos sumažinimo priteisimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad skunde (reg. 2015 m. balandžio 28 d.) ir jį papildydamas (2015 m. rugpjūčio 18 d.) nurodė, jog Pravieniškių pataisos namuose 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu jam buvo paskirta nuobauda, dėl kurios paskyrimo už 2013 m. rugsėjo mėnesį sumažinta penkiais litais (1,448 Eur) piniginė išmoka. Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu pripažino pareigūnų veiksmus, kurių pagrindu jam buvo skirta nuobauda dėl to, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. pareigūnai jo nepraleido per postą einant pasiimti vaistų, nes jis neva neprisistatė, neteisėtais, todėl minėta išmoka, kuri buvo sumažinta nepagrįstai, privalėjo būti pareiškėjui grąžinta. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija) dėl pažeistų teisių, t. y. išnaudojo visas ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka galimybes, tačiau jo teisės nebuvo apgintos, minėtos institucijos tik formaliai išnagrinėjo jo skundus, todėl priverstas kreiptis į teismą. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl neteisėto nubaudimo ir nepagrįstai sumažintos išmokos negrąžinimo patyrė pažeminimą, nepatogumus, taip pat sugaišo daug laiko, rašydamas skundus dėl neteisėtai neišmokėtos išmokos grąžinimo. Patirtą neturtinę žalą vertina 300 Eur, kurią ir prašė priteisti, bei prašė priteisti 1,45 Eur turtinės žalos dėl neteisėto išmokos sumažinimo.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 22–32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės, Piniginių išmokų taisyklės) 2 punktu, konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Pažymėjo, jog minėtame teisės akte nėra įtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga skirti būtent 0,1 MGL dydžio išmoką, tačiau numatyta galimybė skirti iki 0,1 MGL išmoką. Pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1002-402/2014 nustatė, jog Pravieniškių pataisos namų pareigūnai 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 11:55 val. pareiškėjo nepraleisdami per KPP-3 į Sveikatos priežiūros tarnybą neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, tačiau 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu jam paskirta nuobauda nebuvo panaikinta. Atsakovas, skirdamas sumažintą išmoką, teisės aktų nepažeidė. Pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų neturtinės žalos priteisimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 82–112) prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog Kalėjimų departamentas neturi teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl konkrečios išmokos skyrimo atitinkamam nuteistajam, jei nėra pažeistos Piniginių išmokų taisyklėse nustatytos maksimalios išmokos ribos. Konkrečiu atveju maksimalios išmokos ribos nepažeistos, minėtas teisės aktas nenustato minimalios piniginės išmokos sumos, dėl to palikta spręsti pataisos vadovui. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei šiame skunde nurodytas aplinkybes, 2015 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 2S-1823 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją pervesti į pareiškėjo sąskaitą prašomą 1,45 Eur sumą bei padengti su pervedimu susijusias išlaidas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas konkrečiu atveju nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatytos privalomos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Kalėjimų departamento tvirtinimu, pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau konkrečiu atveju tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl skundas turi būti atmestas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu (II t., b. l. 34–38) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1,45 Eur turtinės žalos. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčas byloje iš esmės keliamas dėl piniginės išmokos dydžio, kurios skyrimas ir mokėjimas nuteistiesiems reglamentuojamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintomis Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis, detalizuojamas Pravieniškių pataisos namų direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-225 patvirtintu Piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos 1-osios valdybos nuteistiesiems aprašu (toliau – ir Aprašas).

Taisyklės nustato piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo kriterijus, šių išmokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarką (Taisyklių 1 p.). Taisyklių 2 punkte (remiamasi pareiškėjo prašymo išmokėti piniginę išmoką už 2013 m. rugsėjo mėn. pateikimo metu galiojusia redakcija) nurodyta, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.

Arešto bausmę atliekantiems ir lengvajai bei paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,3 MGL dydžio išmokos (2.1 p.), drausmės grupei priskirtiems, taip pat laikomiems kamerų tipo patalpose nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti skiriamos iki 0,2 MGL dydžio išmokos (2.2 p.), nuteistiesiems, kuriems per mėnesį, už kurį skiriamos piniginės išmokos, buvo skirta bent viena drausminė nuobauda, gali būti skiriamos iki 0,1 MGL dydžio išmokos (2.3 p).

Taisyklių III-ame skyriuje, reglamentuojančiame išmokų mokėjimo tvarką, įtvirtinta, jog piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį pagal pareiškėjo prašymą (5 p., 6 p.). Direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į įkalinimo įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininko ir direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už nuteistųjų socialinę reabilitaciją (jei tokios pareigybės įkalinimo įstaigoje nėra – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko) žodines rekomendacijas, priima sprendimą dėl piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo ir išmokų dydžio.

Sprendimas įforminamas rezoliucija kiekvieno nuteistojo prašyme (7 p., 8 p.). Pareiškėjo tvirtinimu, Pravieniškių pataisos namų administracija, jam sumažino piniginę išmoką už 2013 m. rugsėjo mėn. 5 litais (1,45 Eur), atsižvelgdama į 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu jam paskirtą drausminę nuobaudą, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1002-402/2014 Pravieniškių pataisos namų pareigūnų veiksmus, kurių pagrindu jam buvo skirtas papeikimas ir sumažinta išmoka, pripažino neteisėtais, todėl Pravieniškių pataisos namai privalėjo sugrąžinti be pagrindo neišmokėtos išmokos dalį.

Kadangi nei Pravieniškių pataisos namai, nei Kalėjimų departamentas to neatliko, prašė minėtą sumą priteisti iš atsakovo kaip turtinę žalą, o dėl pažeminimo, patirtų nepatogumų, siekiant susigrąžinti išmokos dalį – prašė priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 300 Eur.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog 2013 m. rugsėjo 2 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu Nr. 67-1172 buvo paskirta pareiškėjui nuobauda – papeikimas, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 11.55 val. bandė praeiti pro KPP-3 neprisistatęs ir be leidimo. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, reglamentuojantį nuteistųjų pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, nutarimo priėmimo metu galiojančios redakcijos 73.2 punktą, kuris numato, jog nuteistieji privalo įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. spalio 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui, prašydamas skirti piniginę išmoką už 2013 m. rugsėjo mėnesį.

Pravieniškių pataisos namų direktoriaus 2013 m. spalio 18 d. sprendimu, įformintu direktoriaus rezoliucija, jam buvo skirta 5 litų piniginė išmoka. Bylos duomenys patvirtina, jog už 2013 m. ankstesnius mėnesius (birželio, liepos, rugpjūčio) buvo skirtos 10 litų piniginės išmokos. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog skiriant piniginę išmoką už 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo atsižvelgta į 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu paskirtą nuobaudą ir dėl to piniginė išmoka už 2013 m. rugsėjo mėnesį sumažinta, t. y. minėtu nutarimu pareikštas papeikimas padarė įtakos piniginės išmokos sumažinimui 5 litais.

Kad minėta aplinkybė buvo vienas iš esminių kriterijų išmokos sumažinimui, patvirtina ir pareiškėjo būrio viršininko D. B. įrašas, padarytas 2013 m. spalio 1 d. pareiškėjo prašyme, pataisos namų administracijai sprendžiant pašalpos dydžio už 2013 m. rugsėjo mėn. klausimą. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2014 m. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas taip pat prašė išspręsti klausimą dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto taikymo teisinio pagrįstumo vykstant per KPP-3 postą (administracinė byla Nr. I-1002-402/2014). Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą; nutraukė administracinės bylos dalį dėl prašymo išspręsti klausimą dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto taikymo teisinio pagrįstumo vykstant per KPP-3 postą.

Ir nors šioje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, tačiau iš esmės buvo įvertintas pareigūnų, kurių surašytų tarnybinių pranešimų pagrindu pareiškėjui buvo skirta nuobauda, veiksmų teisėtumas. Teismas konstatavo, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus, t. y. nepagrįstai nepraleido 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 11.55 val. pareiškėjo pro KPP-3 į Sveikatos priežiūros tarnybą, ir šių pareigūnų veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos, jog pareiškėjas negalėjo nueiti į Sveikatos priežiūros tarnybą ir pasiimti jam paskirtų vaistų.

Taigi nors drausminė nuobauda ir nebuvo panaikinta, bet iš minėto sprendimo turinio spręstina, jog teismo sprendimu buvo konstatuotas pareigūnų veiksmų, susijusių su bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimo konstatavimu, dėl kurio ir buvo skirta pareiškėjui nuobauda, neteisėtumas, todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog piniginės išmokos už 2013 m. rugsėjo mėnesį sumažinimas, kaip vieną iš esminių kriterijų nurodant – 2013 m. rugsėjo 2 d. paskirtą nuobaudą, buvo nepagrįstas, todėl yra pagrindas priteisti 1,45 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto piniginės išmokos sumažinimo už 2013 m. rugsėjo mėnesį.

Skundas šia apimtimi tenkintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., 6.249 str. 1 d.). Teismo nuomone, pareiškėjas yra pasinaudojęs ikiteismine tvarka dėl piniginės išmokos grąžinimo, todėl minėti trečiojo suinteresuoto asmens argumentai vertinami kaip nepagrįsti.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašomos priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl jo pažeminimo, patirtų nepatogumų, siekiant susigrąžinti išmokos dalį, taip pat dėl neteisėto nubaudimo, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556 -95/2009. Teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.

Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai dėl Pravieniškių pataisos namų pareigūnų veiksmų, susijusių su 2013 m. rugsėjo 1 d. apie 11.55 val. pareiškėjo nepraleidimu per KPP-3 į Sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat dėl jo nubaudimo buvo išnagrinėti administracinėje byloje Nr. I-1002-402/2014, kurioje teismas pripažino atsakovo veiksmų neteisėtumą, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo, todėl šia apimtimi iš naujo nebegali būti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Vertinant pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje konkrečioje byloje, atsižvelgta į tai, kad ginčas šiuo atveju keliamas dėl mažos sumos išmokos (1,45 Eur) negrąžinimo. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nustatyti Piniginių išmokų taisyklių ir Aprašo reikalavimų pažeidimai, pataisos namų direktoriui priimant 2013 m. spalio 18 d. sprendimą dėl piniginės išmokos sumažinimo penkiais litais už 2013 m. rugsėjo mėnesį. Tik vėliau pareiškėjas teismine tvarka įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą, su kuriais susietas 2013 m. rugsėjo 2 d. drausminės nuobaudos skyrimas, o tuo pačiu ir ginčijamos piniginės išmokos sumažinimas.

Teismo nuomone, esant ginčui, Pravieniškių pataisos namai, taip pat ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas, pareiškėjui pasinaudojus ikiteismine tvarka, neprivalėjo atlyginti žalos administracine tvarka. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui 2013 m. spalio 29 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos raštu Nr. 7-2016, 2014 m. birželio 12 d. Nr. 6-141, 2015 m. balandžio 27 d. Kalėjimų departamento raštu Nr. 2S-182, kurie byloje neginčijami, buvo motyvuotai išdėstyti atsisakymo atlyginti žalą teisiniai pagrindai, kurie iš esmės atitiko faktinius ginčo situacijos duomenis, nurodyta minėtų raštų apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo kreipdamasis į teismą, todėl nėra pagrindo konkrečiu atveju konstatuoti pataisos namų ir Kalėjimų departamento, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmų neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio keliamiems reikalavimams.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo būtų atlikę veiksmus, kuriais būtų siekiama pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti. Administracinėje byloje pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais jam buvo sukelti apčiuopiamo pobūdžio dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, kurie būtų padarę įtakos konkrečių teisių gynimo apribojimams. Nepateikta ir įrodymų dėl neigiamų emocijų, jei tokios vis dėl to buvo patirtos, šalinimo būdų bei priemonių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

Teismas priėjo išvadą, kad, remiantis išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui ir jos priteisimui, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 41–47) prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovo 300 Eur pareiškėjo naudai už sukeltus nepatogumus ir sugaištą laiką (CK 6.250 str.).

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas įvertino neteisėtus atsakovo veiksmus dėl turtinės žalos atlikimo pareiškėjui, tačiau nepriteisė neturtinės žalos. Pareiškėjas dėl neteisėto nubaudimo ir nepagrįstai sumažintos išmokos negrąžinimo patyrė pažeminimą, nepatogumus, taip pat sugaišo daug laiko rašydamas skundus dėl neteisėtai neišmokėtos išmokos grąžinimo. Pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. patyrė nepatogumas rašydamas nuolatinius skundus, kurie nebuvo tinkamai išnagrinėti – tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo jausdamiesi privilegijuoti visiškai netinkamai nagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir savo neteisėtų veiksmų niekada nepripažino.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 56–58) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas. Atsakovo nuomone, pareiškėjui priteistina pinigų suma turtinei žalai atlyginti yra visiškai pakankama. Apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, jog teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų argumentų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo pakeisti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (priteista 1,45 Eur), tačiau atmestas dėl neturtinės žalos atlyginimo (300 Eur). Dėl pastarojo reikalavimo ir pateiktas apeliacinis skundas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, tikrinanti šią bylą, pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimui, kaip ir turtinės žalos, pagal Civilinio kodekso 6. 271 straipsnį (Civilinio kodekso 6. 271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atitinkamai privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės) bei formuojamą administracinių teismų praktiką, reikalingos trys sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2055/2013).

Pareiškėjui (apeliantui) atsiradusi turtinė 1, 45 Eur žala buvo nulemta dėl L. Z. paskirtos nuobaudos ir tik Pravieniškių pataisos namų pareigūnų veiksmus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo skirtas papeikimas bei vėliau sumažinta išmoka (1, 45 Eur dydžio suma), pripažinus neteisėtais, Pravieniškių pataisos namams kilo pareiga sugrąžinti neišmokėtos išmokos dalį. Nors tos dalies išmokėjimas buvo išspręstas ne paties atsakovo, o Kauno apygardos administraciniam teismui priėmus 2015 m. spalio 27 d. sprendimą, vis dėlto nebuvo ir nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog po Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo, atsakovas, pareiškėjui neišmokėdamas 1, 45 Eur, atliko teisei priešingus veiksmus, t. y. neturtinės žalos, kildinamos iš 1, 45 Eur negrąžinimo (neišmokėjimo), atlyginimo aspektu nėra pagrindo konstatuoti vienos iš būtinų sąlygų – neteisėtumo buvimą.

Be kita ko, visiškai nėra jokio pagrindo teiginiui ir dėl 1, 45 Eur neišmokėjimo atsiradusios žalos. Juk „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Dėl išdėstytų priežasčių tvirtintina, kad pirmosios instancijos teismas, surinkęs visus reikalingus faktinius duomenis, būtinus bylai išspręsti, juos tinkamai įvertino bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (nenustatė visų sąlygų reikalingų viešajai atsakomybei atsirasti, dėl ko ir buvo atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo), todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas turi būti paliktas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius