13908f28-e2a1-49b6-8eb5-27bbee2b65e6 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr  Administracinė byla Nr. I-1673-554/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00058-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 23 d.Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, Neringai Musinienei, dalyvaujant atsakovo - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui R.

U.,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – T.A.,            vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.A. patikslintÄ skundÄ atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.          Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė:1) panaikinti 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos sprendimÄ Nr. 17-IL-20-03225-e Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus;2) įpareigoti Kauno apskrities VyriausiÄ jį policijos komisariatÄ priimti naujÄ sprendimÄ - iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui T.A. leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (b. l. 13-14) nurodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdyba priėmė sprendimÄ Nr. 17-IL-20-03225-e neiÅ¡duoti leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ . Su tokiu atsakovo Sprendimu pareiÅ¡kėjas nesutiko ir praÅ¡o jį panaikinti. PareiÅ¡kėjo manymu jis atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus, bÅ«tinus leidimui laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ iÅ¡duoti. Nors praeityje jis buvo teistas, tačiau teistumai jau yra iÅ¡nykę.

PareiÅ¡kėjas buvo teistas dėl konfliktų su savo mama, kuri yra labai sudėtingo charakterio ir galimai turi specialiųjų poreikių. Tuo momentu ji bandė mesti rÅ«kyti, dėl nikotino trÅ«kumo jai užeidavo isterijos priepuoliai. PareiÅ¡kėjo veiksmai motinos atžvilgiu buvo greičiau savigyna nei nusikalstama veika. Å iuo metu tarp pareiÅ¡kėjo ir jo motinos jokie konfliktai nevyksta ir jų santykiai yra draugiÅ¡ki. PareiÅ¡kėjas visuomenei grėsmės niekuomet nekėlė ir nekelia dabar, o buitinio pobÅ«džio konfliktai neturėtų bÅ«ti pagrindas užkirsti keliÄ man laikyti ginklÄ (tuo labiau, kad teistumai yra iÅ¡nykę).PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad 2017 metais jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas buvusio darbdavio.

Nuo Å¡io darbdavio jis buvo nukentėjęs, ketino apginti savo teises, tačiau bÅ«damas silpnesne proceso Å¡alimi to padaryti neįstengė. PareiÅ¡kėjo ir jo buvusio darbdavio santykis neturi jokios įtakos jo reputacijai laikant (neÅ¡iojantis) ginklÄ . VieÅ¡osios tvarkos valdyba, priimdama sprendimÄ , nesigilino dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjui buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai, dėl ko jis buvo baustas. Pagal Ginklu ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatas pareiÅ¡kėjas atitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmens sÄ voka.

Jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, esamas skolas moka kiekvienÄ mėnesį. Sveikatos bÅ«klė atitinka sÄ lygas laikyti (neÅ¡iotis) Å¡aunamuosius ginklus. Visus reikalingus dokumentus leidimui gauti pareiÅ¡kėjas pristatė, egzaminÄ iÅ¡laikė. Ginklai bei Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ . <...> Tiek, kiek bÅ«tina visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali bÅ«ti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygos." Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem: asmuo negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjo reputacija negali bÅ«ti vertinama iÅ¡nykusių teistumų kontekste - t. y. jis negali bÅ«ti „baudžiamas" už tas pačias nusikalstamas veikas antrÄ kartÄ , neiÅ¡duodant praÅ¡omo leidimo.Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b. l. 21-23) atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Nr. 17-G-20-05373-e dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 17-IL-20-03225-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau - GÅ KÄ®) 12 str. 12 d., 17 str. 1 d. 11 p., 18 str. 2 d. 8 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) IV skyriaus 16-17 p., buvo atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.         Nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių reikalavimais buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d., 284 str. 2 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

Nuosprendyje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas kartu su kitu asmeniu, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, daugiabučio laiptinėje, įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais, grÄ sinimais, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , spardė buto duris, plÅ«dosi keiksmažodžiais, iÅ¡plÅ«do kitus asmenis. 2005 m. spalio 24 d. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-1792-05 pagal LR BK 284 str. 2 d., kuris Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2006-01-20 nutarimu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tyrimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡ai įžeidė degalinės darbuotojÄ , spirdamas koja apsaugos darbuotojui sukėlė fizinį skausmÄ . 2011 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-00449-10 pagal LR BK 145 str. 1 d., kuris Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2011-06-06 nutrauktas, kadangi nepadarytas Å¡is nusikaltimas. Nutarime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., sudėtis. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d.

Nuosprendyje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, stumdamas savo motinai už kaklo, jÄ smaugdamas, tempdamas jÄ po virtuvę, durdamas pirÅ¡tu į akį bei padarydamas nubrozdinimÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjui skirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, tarpusavio konflikto su motina metu, įrėmęs nukentėjusiosios nugarÄ Ä¯ durų staktÄ , rankomis spaudė jai kaklÄ , tuo bÅ«du sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

PareiÅ¡kėjui skirta bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Subendrinus bausmę su 2013 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo paskirta bausme, skirta galutinė bausmė - 10 mėn. laisvės apribojimas.Taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d. Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariate pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00336-16 pagal LR BK 236 str. 1 d. 2016 m. rugpjūčio 23 d. pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas įtariamuoju. 2017 m. rugsėjo 15 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota į Kauno apylinkės teismÄ , kur 2018 sausio 5 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu ir skirta 1129,8 eurų bauda.

Nuosprendis neįsiteisėjęs. Atsakovas ir jo atstovė pabrėžė, kad GÅ KÄ® 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .Be to, 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) gavo praneÅ¡imÄ Nr. 20-G-122497, kuriame nurodyta, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo vykdomas mokestinės nepriemokos ir baudų už administracinius nusižengimus priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas perduotas vykdyti antstoliams.

GÅ KÄ® 12 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad leidimas įsigyti, leidimas laikyti ir leidimas neÅ¡iotis B, C kategorijų ginklus neiÅ¡duodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimÄ priimtas sprendimas dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Be to, Civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingÄ reikÅ¡mę Lietuvos Respublikos Å«kiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti iÅ¡davimo tvarkÄ nustato įstatymai.

GÅ KÄ® 17, 18 30 straipsnių turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, Å¡i apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumÄ , sveikatÄ , iÅ¡samiai reglamentuojama. Asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir Å¡audmenis, jų elgesiui keliami itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai.         Atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad surinkti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas linkęs konfliktuoti, konfliktinių situacijų metu elgiasi agresyviai, puolamai, reguliariai vykdo smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, iÅ¡ jų du kartus bÅ«damas neblaivus, ir net tris kartus smurtavo prieÅ¡ savo artimÄ jį - motinÄ .

Å ios aplinkybės suponuoja pagrindÄ , jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, kaip tai reglamentuota GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Be to, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos smurtÄ artimoje aplinkoje vertina kaip aplinkybę, pagrindžiančiÄ smurtautojo pavojingumÄ aplinkiniams. Paminėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalis valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir vyriausybines organizacijas įpareigoja pagal kompetencijÄ imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti keliÄ smurtui artimoje aplinkoje, tarp jų - ir neiÅ¡duoti leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ arba panaikinti turimus leidimus (6 punktas).

Taigi, atsakovas, gavęs duomenų apie smurtinio pobÅ«džio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktÄ yra įpareigotas imtis jam priskirtų prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo teistumas iÅ¡nykęs, tačiau, remiantis teismų praktika, pareiÅ¡kėjo teistumo iÅ¡nykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikÅ¡mingas GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme. PareiÅ¡kėjo nuteisimo faktas lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiÅ«riu nebelaikomas teistu) negali bÅ«ti suprantamas taip, esÄ iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sÄ vokos „teistas“ ir „turintis teistumÄ â€œ iÅ¡ esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1254/2014, 2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-233/2013, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012).

PareiÅ¡kėjo teiginys, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugomoms vertybėms, nustatytoms GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte, kadangi turi Å¡eimÄ , darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat nepagrįstas. Atsižvelgiant į GÅ KÄ® ir Taisyklių nuostatose nustatytus reikalavimus, kokius patikrinimus turi atlikti policija, siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pareiÅ¡kėjui galėtų bÅ«ti neiÅ¡duotas, reikalavimas atlikti patikrinimÄ , ar pareiÅ¡kėjÄ teigiamai charakterizuoja jo artimieji, bendradarbiai ir kt., minėtuose teisės aktuose nereglamentuotas.

PareiÅ¡kėjas teisingai teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija draudžia dvigubo baudimo principÄ . Tačiau tiek Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija drausdami dvigubÄ baudimÄ nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. GÅ KÄ® nuostatose numatyta sankcija - atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ neÅ¡iotis ir leidimÄ laikyti B, C kategorijų ginklus ir Å¡audmenis siekiama Å¡io įstatymo 1 str. apibrėžto tikslo - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ .

Surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, neigiamai charakterizuojantys pareiÅ¡kėjÄ , dėl savo grėsmės GÅ KÄ® 1 straipsnyje įvardytoms vertybėms suponavo papildomÄ poveikio priemonę - pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duoti leidimo laikyti ir neÅ¡iotis Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kuri nėra nei pakartotinis baudimas ir tuo labiau nepažeidžia dvigubo baudimo principo.         PareiÅ¡kėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.         Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus savigynai (pistoletus, revolverius)(b. l. 24). 2017 m. gruodžio 11 d. atsakovas priėmė Å¡ioje byloje ginčijamÄ sprendimÄ Nr. 17-IL-20-03225-e (b. l. 45-47), kuriuo atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .

Savo atsisakymÄ atsakovas grindė GÅ KÄ® 12 straipsnio 12 d., 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu.          GÅ KÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 12 dalis reglamentuoja, kad leidimas įsigyti, leidimas laikyti ir leidimas neÅ¡iotis B, C kategorijų ginklus neiÅ¡duodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimÄ priimtas sprendimas dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo.

GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Å iuo atveju policija nurodo atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ (panaikinti leidimÄ ) motyvus. GÅ KÄ® 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas reglamentuoja, kad nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .         Teismui pateikti įrodymai (b. l. 25-28, 62-66), taip pat ir TIS Liteko duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 5 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 d. už nusikaltimÄ , padarytÄ 2015 m. sausio 16 d. (baudžiamoji byla Nr. I-339-923/2018). Skirdamas bausmę bendrosios kompetencijos teismas vertino tai, kad pareiÅ¡kėjas teisiamas trečiÄ kartÄ , naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.

Ä®vertinus paminėtus duomenis matyti, kad neiÅ¡nykę teistumai pagal 2013 m. birželio 27 d. ir 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Visose paminėtose baudžiamosiose bylose pareiÅ¡kėjo motina buvo pripažinta nukentėjusia. Å ios aplinkybės tiesiogiai suponuoja GÅ KÄ® 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymÄ ginčijamame atsakovo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendime (ABTÄ® 56 str.).          Be to, pateikti duomenys, taip pat ir TIS Liteko duomenys patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 284 str. 2 d., padarymÄ , kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 29-30).

Nuosprendyje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas kartu su kitu asmeniu, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje, daugiabučio laiptinėje, įžūliais ir vandaliÅ¡kais veiksmais, grÄ sinimais, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , spardė buto duris, plÅ«dosi keiksmažodžiais, iÅ¡plÅ«do kitus asmenis. 2005 m. spalio 24 d. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-1792-05 pagal BK 284 str. 2 d., kuris Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2006 m. sausio 20 d. nutarimu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tyrimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡ai įžeidė degalinės darbuotojÄ , spirdamas koja apsaugos darbuotojui sukėlė fizinį skausmÄ ir jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtį (b. l. 31-33). 2011 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-00449-10 pagal BK 145 str. 1 d., kuris Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2011 m. birželio 6 d. nutarimu nutrauktas, kadangi nepadarytas Å¡is nusikaltimas. Nutarime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtis (b. l. 34-35).

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (b. l. 36-40) pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, stumdamas savo motinai už kaklo, jÄ smaugdamas, tempdamas jÄ po virtuvę, durdamas pirÅ¡tu į akį bei padarydamas nubrozdinimÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjui skirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (b. l. 41-43) pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d.

Nuosprendyje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas, tarpusavio konflikto su motina metu, įrėmęs nukentėjusiosios nugarÄ Ä¯ durų staktÄ , rankomis spaudė jai kaklÄ , tuo bÅ«du sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . PareiÅ¡kėjui skirta bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Å ios aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , pagrįstai rėmėsi GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis (ABTÄ® 56 str.).

Be to, pareiÅ¡kėjas fizinį smurtÄ naudojo ir artimoje aplinkoje – prieÅ¡ savo motinÄ , todėl gauti leidimÄ ginklui pareiÅ¡kėjui draudė ir Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas.          2017 metų gruodžio mėnesio Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos (b. l.

44) duomenys patvirtina (jų neneigia ir pareiÅ¡kėjas), kad ginčijimo sprendimo metu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo antstoliai vykdė priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ baudų už administracinių nusižengimų padarymÄ valstybės naudai pagal 2 sprendimus. Dėl to atsakovas pagrįstai rėmėsi GÅ KÄ® 12 straipsnio 12 dalies nuostatomis (ABTÄ® 56 str.).          GÅ KÄ® 17 str. 1 dalies 2 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad B, C kategorijos ginklų ir Å¡audmenų negali įsigyti ir laikyti asmuo, nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, o 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto pritaikymas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu.                GÅ KÄ® nuostatų analizė patvirtina iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas yra iÅ¡samiai diferencijavęs sÄ lygas bei nustatęs platų ratÄ atvejų, kada asmeniui gali bÅ«ti neiÅ¡duodamas arba panaikintas leidimas neÅ¡iotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei Å¡audmenis, o bÅ«tent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei neÅ¡iojant Å¡aunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.

Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime taip pat akcentavo, kad ginklai bei Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ .

         Šioje administracinėje byloje ginčijamas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas visiÅ¡kai atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio principines nuostatas, pagrįstas GÅ KÄ® normomis, todėl laikytinas pagrįstu, teisėtu bei teisingu ir naikinti jį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį patikslinto skundo reikalavimÄ â€“ įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus (ABTÄ® 88 str. 1 p.).  Visus likusius pareiÅ¡kėjo skundo ir teisme proceso dalyvių iÅ¡sakytus argumentus teismas laiko pertekliniais.

Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiÅ¡kindamas ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

      Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo T.A. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .    Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai                                                                                               Rimantas Giedraitis                                               Daina Kukalienė                    Algis Markevičius