138ebef1-6b4e-4eea-9f43-e3669d644ccf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-490/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00784-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 50.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto savivaldybės ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-953-480/2013 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stoties turgus“ dėl automobilių stovėjimo aikštelės atlaisvinimo bei žalos atlyginimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovÄ UAB „Stoties turgus“ atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å iaulių ir Girstupio gatvių sankirtoje per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ UAB „Stoties turgus“ 369 325 Lt negautų pajamų Kauno miesto savivaldybės naudai bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad nekilnojamasis daiktas - automobilių stovėjimo aikÅ¡telė Å iaulių ir Girstupio gatvių sankirtoje priklauso valstybei, daiktinės teisės į jÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nėra įregistruoti. VÄ® „Geležinkelio stoties prekyvietė“ 1994 m. gegužės 17 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 667-v buvo įpareigota užsakyti mokamų automobilių stovėjimo aikÅ¡telių Å iaulių ir Girstupio gatvėse prie geležinkelio stoties turgavietės laikino sutvarkymo projektÄ ir jas pagal patvirtintÄ projektÄ Ä¯rengti. 1994 m. rugsėjo 7 d.

Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 809-v nuspręsta išnuomoti iki 5 metų VĮ „Geležinkelio stoties prekyvietė“ žaliosiomis linijomis ribojamus žemės sklypus mokamoms automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti: prie M. K. Čiurlionio g. ir Girstupio g. sankryžos -1 058 kv. m, prie Šiaulių g. ir Girstupio g. sankryžos – 950 kv. m ir šio potvarkio pagrindu sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kuri galiojo iki 1999 m. liepos 18 d. VĮ „Geležinkelio stoties prekyvietė“ 1995 m. kovo 31 d. reorganizuota į UAB „Stoties turgus“, kuris yra jos teisių perėmėjas.

Kauno miesto valdyba 2000 m. vasario 1 d. priėmė sprendimÄ Nr. 97 iÅ¡nuomoti UAB „Stoties turgus“ 9,5 a žemės sklypÄ , kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė prie Å iaulių ir Girstupio gatvių sankryžos ir Å¡io sprendimo pagrindu 2000 m. kovo 8 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. Å -19, pagal kuriÄ atsakovui UAB „Stoties turgus“ iki 2003 m. kovo 31 d. buvo iÅ¡nuomotas 950 kv. m. žemės sklypas automobilių stovėjimo aikÅ¡telei. Nors Sutarties 14 punktas numatė, kad pasibaigus žemės nuomos terminui nuomininkas nukelia ir iÅ¡veža laikinÄ statinį bei sutvarko nuomotÄ sklypÄ savo lėšomis, tačiau nuomininkas (atsakovas) iki Å¡iol neiÅ¡sikrausto ir be jokio teisinio pagrindo naudoja ginčo aikÅ¡telę savo veiklai bei gauna iÅ¡ tos veiklos pajamas, kai tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė negali įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T-307 rinkti vietinę rinkliavÄ nurodytoje teritorijoje.

Dėl UAB „Stoties turgus“ neteisėtos rinkliavos rinkimo savavaliÅ¡kai naudojantis automobilių stovėjimo aikÅ¡tele (neteisėti veiksmai) Kauno miesto savivaldybė negali įgyvendinti savo iÅ¡imtinės teisės rinkti vietinę rinkliavÄ ir vykdyti 2008 m. birželio 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-307 (priežastinis ryÅ¡ys), dėl ko nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. į miesto biudžetÄ nesurinko vietinės rinkliavos ir negavo 369 325 Lt pajamų (žala).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Ä®pareigojo atsakovÄ UAB „Stoties turgus“ atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telei nuomotÄ Å¾emės sklypÄ , esantį Kaune, Å iaulių ir Girstupio gatvių sankryžoje, valstybinės žemės nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtyje per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 5 145,60 Lt negautų pajamų ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė (t. 3, b.l. 37-44). Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 1994 m. liepos 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, pagal kuriÄ VÄ® „Geležinkelio stoties prekyvietė“ 5 metams iÅ¡nuomotas 950 kv. m žemės sklypas, galiojimo terminas buvo pratęstas. Todėl sprendė, kad Å¡i sutartis galiojo iki 1999 m. liepos 18 d. 2000 m. kovo 8 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, pagal kuriÄ UAB „Stoties turgus“ iki 2003 m. kovo 31 d. buvo iÅ¡nuomotas 950 kv. m žemės sklypas, galiojimo terminas yra pasibaigęs ir duomenų apie Å¡io termino pratęsimÄ byloje taip pat nėra.

Tai, kad 2000 m. kovo 8 d. nuomos sutarties terminas pasibaigęs patvirtina Žemės nuomos įstatymo 18 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ 15 punktas bei įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas. UAB „Stoties turgus“ Valstybinės žemės nuomos sutarties 14 punktu įsipareigojo pasibaigus žemės nuomos terminui nukelti ir iÅ¡vežti laikinÄ statinį bei sutvarkyti nuomotÄ sklypÄ savo lėšomis.

Dėl šio susitarimo nuomininkui neišliko teisė reikalauti išsinuomoti ar pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes ginčo valstybinės žemės sklype esantys statiniai yra likviduotini (CK 6.551 str. 2 d.). Nors atsakovas teigia, kad yra teisėtas automobilių stovėjimo aikštelės valdytojas, tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendime konstatavo, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymo nustatyta tvarka, o tokių įrodymų byloje nėra.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi konstatavus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 21 d. sprendimo ginčijamos dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir nenustačius UAB „Stoties turgus“, kaip savininko ar teisėto valdytojo, teisių pažeidimo, teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas ieÅ¡kovas byloje (CK 1.137 str. 1-3 d., CPK 5 str.). Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti UAB „Stoties turgus“ atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å iaulių ir Girstupio gatvių sankirtoje per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra teisėtas, tačiau neperžengiant ieÅ¡kinio ribų ir atsižvelgiant į ginčo esmę, jis tikslintinas - atsakovas turi atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telei nuomotÄ Å¾emės sklypÄ Kaune, Å iaulių ir Girstupio gatvių sankryžoje valstybinės žemės nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtyje.

Teismas sprendė, kad atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir pasibaigus sutarties terminui neatlaisvinant nuomoto sklypo bei toliau renkant mokestį už automobilių stovėjimÄ aikÅ¡telėje, ieÅ¡kovas negali įgyvendinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo, priimto realizuojant jam Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 punkte (nuo 2005-05-05 galiojančia redakcija) bei Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte (nuo 2005-12-22 galiojančia redakcija) suteiktas teises.

Dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų dalis lėšų nepatenka į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavÄ , biudžetÄ (Rinkliavų įstatymo 16 str. 2 d., Biudžeto sandaros įstatymo 22 str. 1 d. 7 p.), todėl ieÅ¡kovas patyrė žalÄ (negautos pajamos). Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėtina (CK 6.256 str. 4 d.).Teismas nurodė, kad savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimas įsigaliojo 2008 m. liepos 5 d., tačiau atsakovui apskundus jo dalį, Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 30 d. nutartimi laikinai iki įsigalios teismo sprendimas sustabdė ginčijamo akto galiojimÄ .

Minėtam sprendimui įsigaliojus 2012 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus neskundžiamÄ nutartį, teismas sprendė, kad rinkliava negalėjo bÅ«ti renkama dėl galiojusio teismo nustatyto apribojimo ieÅ¡kovo atžvilgiu galiojimo (CPK 18 str.). IeÅ¡kovas nuostolius atlyginti praÅ¡o ne dėl atsakovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių administracinėje byloje. Todėl nuostoliai, teismo vertinimu, skaičiuotini per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2008 m. liepos 30 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d.

Atsakovo praÅ¡ymu teismas taikė ieÅ¡kinio senatį už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2008 m. liepos 30 d. (CK 1.126 str. 2 d.), nes pripažino, jog ieÅ¡kovas apie jo teisių pažeidimÄ Å¾inojo ir turėjo žinoti sprendimo įsigaliojimo dienÄ â€“ 2008 m. liepos 5 d. (CK 1.127 str. 1 d.). Be to, ieÅ¡kovas negautas pajamas skaičiuoja ne iki kreipimosi į teismÄ dienos, o iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgiant į VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ ilgametę patirtį organizuojant vietinės rinkliavos surinkimÄ bei statistinius stebėjimus, įvertinus automobilių stovėjimų vietų skaičių ginčo aikÅ¡telėje, vietinės rinkliavos tarifo dydį dauginant iÅ¡ vidutinio aikÅ¡telės apkrovimo koeficiento, teismas sprendė, kad su ieÅ¡kovo nuostolių paskaičiavimu nesutikti nėra pagrindo.

Todėl priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 5 145,60 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (CK 6.249 str. 1 d.). Dėl negautų pajamų atsiradimo ieÅ¡kovo kaltė byloje neįrodyta, kaip neįrodytas ir atsakovo atsakomybės sumažinimas arba visiÅ¡kas atleidimas nuo jos (CK 6.259 str. 1, 2 d. d.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (t. 3, b.l. 47-54).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Rinkliavos automobilių stovėjimo aikštelėje Šiaulių ir Girstupio gatvių sankirtoje ieškovas negalėjo rinkti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Įstatymas neįpareigoja ieškovo teisiškai kvalifikuoti ginčo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti ieškinio dalies dėl to, kad administracinėje byloje UAB „Stoties turgus“ iniciatyva buvo sustabdytas administracinio akto galiojimas.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. rugpjūčio 20 d. priėmus ieÅ¡kovui palankiÄ nutartį, ieÅ¡kovas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atlyginimÄ (CPK 146 str. 2 d.). IeÅ¡kovas dėl 2008 m. birželio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimo nevykdymo patyrė nuostolius. Faktas, kad atsakovo reikalavimu administracinėje byloje buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios, įsiteisėjus atsakovui nepalankiam sprendimui panaikintos, nepanaikina atsakovo atsakomybės už ieÅ¡kovo patirtus nuostolius – negautÄ vietinę rinkliavÄ .

Teismas, spręsdamas, kad laikotarpiu kai buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t.y. nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d., žala atsirado ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismo praktikos, todėl Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ , todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovas apie tai, kad 2008 m. birželio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, sužinojo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus neskundžiamÄ nutartį 2012 m. rugpjūčio 20 d.

Maksimaliai priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis gali bÅ«ti 3 439 Lt. Skundžiamu sprendimu iÅ¡ trijų ieÅ¡kovo reikalavimų du patenkinus visiÅ¡kai, o vienÄ 1,4 proc., atitinkamai bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti mažintinos 68 proc. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo maksimaliai priteistina suma už atsakovo advokato atstovavimÄ galėtų bÅ«ti 1 100,48 Lt (3439x32 proc.). Atsakovas UAB „Stoties turgus“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b.l. 56-67).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.IeÅ¡kovo suformuotas reikalavimas įpareigoti atlaisvinti žemės sklypÄ skiriasi nuo teismo sprendimu patenkinto reikalavimo. Teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas nenurodydamas jų peržengimo specialaus atvejo, kuris bÅ«tų taikytinas Å¡ioje byloje. Užuot sprendęs dėl atsakovo įpareigojimo atlaisvinti vienÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje), teismas pasisakė dėl visiÅ¡kai kito daikto (žemės sklypo) atlaisvinimo, nors ieÅ¡kovas to nereikalavo.

Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės atlaisvinimas ir žemės sklypo atlaisvinimas reiÅ¡kia visiÅ¡kai skirtingus įpareigojimus atsakovui bei visiÅ¡kai skirtingÄ teismo sprendimo vykdymÄ ir sÄ naudas. Byloje turėjo bÅ«ti nagrinėjamos ir skirtingos faktinės aplinkybės bei teisės normos. Atsakovo teigimu, Å¡is pažeidimas yra esminis, be to, pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei dispozityvumo principas. IeÅ¡kovas grindžia savo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl aikÅ¡telės, kuri yra valstybinės žemės sklype, ar juo labiau dėl paties žemės sklypo, tačiau ieÅ¡kovas nėra nei žemės sklypo savininkas, nei naudotojas.

Todėl nėra nei įstatyme, nei sutartyje nustatyto pagrindo, suteikiančio ieÅ¡kovui teisę reikÅ¡ti reikalavimus, susijusius su valstybinės žemės sklypo valdymu bei naudojimu. IeÅ¡kovas ginčo žemės sklypo nevaldo, jo nenaudoja ir juo nedisponuoja nei nuosavybės, nei patikėjimo teise. Teismo iÅ¡vada apie tinkamÄ ieÅ¡kovÄ Å¡ioje sprendimo dalyje prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 4, 5, 6, 7 straipsnių bei Žemės įstatymo 7 straipsnio, CK 4.108 straipsnio normų turiniui.

Reikalavimo teisę kreiptis į teismÄ dėl 2000 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sÄ lygų vykdymo turi valstybinės žemės savininko teises įgyvendinanti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba.IeÅ¡kovo teisė nustatyti vietinę rinkliavÄ už automobilių stovėjimÄ , įtvirtinta Rinkliavų įstatyme, nėra absoliuti ir turi bÅ«ti įgyvendinama nepažeidžiant kitų įstatymų bei vieÅ¡ojo administravimo principų. Atsakovas teigia, kad CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 4.108, 4.95 ir 4.110 straipsniai galėtų bÅ«ti netaikomi tik tuo atveju, jeigu Rinkliavų įstatymas reglamentuotų savivaldybės teisę ginti valstybinės žemės sklypÄ (rinkliavos objektÄ ) nuo valdymo teisės pažeidimų.

Tačiau tokio reglamentavimo Rinkliavų įstatymas nenustato, tad valdymo teisės ar kitokios daiktinės teisės gynimui turi bÅ«ti taikomos CK normos. Teismas nurodė, kad laikotarpis, per kurį atsakovas turi atlaisvinti žemės sklypÄ , yra vienas mėnuo, tačiau nenurodė, kodėl Å¡io termino iÅ¡sikraustymui nesuteikia atsakovui ir tuo atveju, kai skaičiuoja negautas pajamas. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pats ieÅ¡kovas tik vienÄ kartÄ pareikalavo, jog atsakovas atlaisvintų aikÅ¡telę iki 2012 m. rugsėjo 31 d.

Taigi, negautų pajamų skaičiavimas nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. yra nepagrįstas. Byloje pateikti įrodymai dėl negautų pajamų apskaičiavimo yra tik trečiojo asmens pateikiami duomenys, ieškovas negautų pajamų net neskaičiavo. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ pateikti įrodymai yra prieštaringi ir nepagrįsti objektyviais duomenimis, o tik pačios įstaigos darbuotojų atliktais „stebėjimais“. Skaičiavime yra nurodomas 0,64 proc. aikštelės apkrovimo koeficientas, tačiau nepaaiškinta, kuo remiantis jis nustatytas ir kodėl nesikeičia nuo 2008 metų.

Be to, skaičiavime nurodytas automobilių 48 vietų skaičius aikÅ¡telėje prieÅ¡tarauja atsakovo pateiktiems duomenims, kad pagal aikÅ¡telės projektÄ yra numatyta tik 19 automobilių statymo vietų, taip pat 2011 m. birželio 8 d. statinio techninės bÅ«klės įvertinimo akte darytose fotonuotraukose užfiksuotam realiai stovėjusių automobilių skaičiui, kuris nevirÅ¡ija 21. Å ių esminių įrodymų teismas net nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė. Dėl nurodomos žalos atsiradimo yra ir ieÅ¡kovo kaltė, kas sudaro pagrindÄ atsakovÄ visiÅ¡kai atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 5 d.).

IeÅ¡kovui priklauso 51 proc. atsakovo akcijų, taip pat ieÅ¡kovas deleguoja savo atstovus į atsakovo valdybÄ . IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis negautų pajamų klausimÄ pirmiausia siekė iÅ¡spręsti kaip atsakovo dalyvis ir valdymo organe dalyvaujantis asmuo, t.y. inicijuodamas aikÅ¡telės atlaisvinimo klausimo svarstymÄ UAB „Stoties turgus“ akcininkų susirinkimuose ar valdybos posėdžiuose. IeÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti (t. 3, b.l. 103-110).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais.Atsakovas klaidingai teigia, jog aikÅ¡telės atlaisvinimas ir žemės sklypo atlaisvinimas Å¡ios bylos kontekste reiÅ¡kia visiÅ¡kai skirtingus įpareigojimus atsakovui ir visiÅ¡kai skirtingÄ teismo sprendimo vykdymÄ bei sÄ naudas. Visas valstybinės žemės sklypas yra užstatytas aikÅ¡tele. Kauno miesto savivaldybės potvarkiais atsakovui buvo leista įsirengti ir valstybinės žemės nuomos terminu eksploatuoti laikinÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę valstybinės žemės sklype, o pasibaigus žemės nuomos terminui – jÄ atlaisvinti, nukeliant laikinÄ statinį.

Taigi, ieÅ¡kovo reikalavimas atlaisvinti aikÅ¡telę yra iÅ¡ esmės tapatus skundžiamame sprendime suformuluotam reikalavimui – atlaisvinti žemės sklypÄ . Tai, kad teismas patikslino Å¡i ieÅ¡kovo reikalavimÄ , negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kinio ribų peržengimu. Be to, atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo naudotis nei žemės sklypu, nei aikÅ¡tele.Pasibaigus žemės nuomos terminui, ieÅ¡kovas neturėjo ir Å¡iuo metu neturi jokių įgaliojimų pratęsti Å¡iÄ sutartį, nebegali bÅ«ti valstybinės žemės nuomos sutarties Å¡alimi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas reikalauja vykdyti 2008 m. birželio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuris teismų sprendimais pripažintas teisėtu.

IeÅ¡kovas turi teisę rinkti vietinę rinkliavÄ ginčo aikÅ¡telėje, tačiau dėl atsakovo veiksmų negali to padaryti, todėl ieÅ¡kovas ir miesto biudžetas patiria didelius nuostolius. Atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovas negali kelti reikalavimo atlaisvinti žemės sklypo kartu su įrengta aikÅ¡tele, yra nepagrįstas.Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas suteikia savivaldybių taryboms teisę nustatyti vietines rinkliavas už naudojimÄ si savivaldybių taryboms nustatytomis vietomis automobiliams statyti visoje savivaldybės teritorijoje nepriklausomai nuo to, kam tas turtas priklauso – savivaldybei ar valstybei.

Atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovė galėtų reikalauti atlaisvinti žemės sklypÄ tik tuo atveju, jei Rinkliavų įstatymas reglamentuotų savivaldybės teisę ginti valstybinės žemės sklypÄ nuo valdymo teisės pažeidimų, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovas siekia įgyvendinti jai Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintÄ teisę rinkti vietinę rinkliavÄ ginčo aikÅ¡telėje, o ne valdymo teisės pažeidimus, tačiau tam, kad jis galėtų tai padaryti, žemės sklypas turi bÅ«ti laisvas.IeÅ¡kovo termino suteikimas geranoriÅ¡kam ginčo iÅ¡sprendimui negali turėti jokios teisinės reikÅ¡mės negautas pajamas skaičiuoti kitaip kaip nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.

Tai, kad ieÅ¡kovas siÅ«lė atsakovui iÅ¡sikraustyti iki 2012 m. rugsėjo 31 d. negali bÅ«ti pagrindas laikyti, kad nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų bÅ«tent nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 str.).Atsakovas pateikė aikÅ¡telės projektÄ , kuriame numatyta tik 19 automobilių statymo vietų bei statinio techninės bÅ«klės įvertinimo akte darytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas realiai stovėjusių automobilių skaičius nevirÅ¡ija 21. Å ie atsakovo įrodymai yra prieÅ¡taringi, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi.

Pažymėtina, kad nuotraukose užfiksuota, kad stovi ne mažiau kaip 21 automobilis ir aikÅ¡telė nėra visiÅ¡kai užimta. Be to, iÅ¡ fotonuotraukų neįmanoma objektyviai nustatyti, kiek realiai automobilių stovi, nes kiekvienoje nuotraukoje yra užfiksuotas tik dalinis aikÅ¡telės vaizdas. Todėl teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje.Atsakovo teiginys, kad yra ieÅ¡kovo kaltė dėl žalos atsiradimo, yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovas, nors ir bÅ«damas atsakovo akcininku, neturi sprendžiamojo balso teisės. Visiems sprendimas įmonėje priimti pagal jos įstatus reikalinga 2/3 akcininkų balsų dauguma, lygiai taip pat ir valdyboje, todėl ieÅ¡kovas, turintis 51 proc. balsų, realiai priimti sprendimų be likusių akcininkų pritarimo negali. Atsakovas UAB „Stoties turgus“ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti (t. 3, b.l. 88-92). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo CPK 147 straipsnyje nurodytu pagrindu, tačiau skunde teigia, kad teismas turėjo pats „susivokti“, jog ieÅ¡kovas žalÄ kildina ir iÅ¡ Kauno miesto tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo dalies galiojimo sustabdymo bei priteisti žalÄ taip pat ir CPK 147 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio turinį bei ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimus baigiamojoje kalboje, nei teismas, nei atsakovas neturėjo pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia ta faktine aplinkybe, jog administracinėje byloje buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pripažinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus pagrįstais, bÅ«tų pažeista atsakovo teisė gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų ir teikti su tuo susijusius įrodymus bei argumentus. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti (t. 3, b.l. 81-83).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Teismas nurodė, kad sprendžia klausimÄ ieÅ¡kinio ribose, tačiau atsižvelgdamas į ginčo esmę jį kitaip iÅ¡dėstė, kas negali bÅ«ti laikoma išėjimu už ieÅ¡kinio ribų. Be to, visa nuomota pagal nuomos sutartį teritorija, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atlaisvinti, buvo skirta automobiliams statyti, todėl laikytina automobilių stovėjimo aikÅ¡tele.

IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu prašė, kad atsakovas bÅ«tų įpareigotas iÅ¡sikelti ir atlaisvinti aikÅ¡telę, t.y. nukelti laikinÄ statinį. Todėl nesuprantamas atsakovo skundo argumentas, kad jis nesupranta sÄ vokų „atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telei nuomotÄ Å¾emės sklypÄ â€œ reikÅ¡mės ir kaip tai turėtų bÅ«ti įvykdyta. Teismas sprendime konstatavus visų keturių sÄ lygų buvimÄ (neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį), neįrodžius prieÅ¡ingai, laikytina, kad ieÅ¡kovas turi teisę į žalos atlyginimÄ .

Vertinant Å¡alių procesinį elgesį byloje bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų, nevirÅ¡ijant Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telės“ atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, bei dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (t. 3, b.l. 94-100).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skundžiamu sprendimu nuostolių atlyginimo klausimas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. liko neiÅ¡spręstas. Å iuo laikotarpiu nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltės, o teismas, nesprendęs nuostolių dėl atsakovo inicijuotų reikalavimo užtikrinimo priemonių, paliko apribotas ieÅ¡kovo turtines teises. Tokiu teismo sprendimu atsakovas liko atsakingas už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , ko pasekoje ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas yra tinkamas subjektas reikÅ¡ti teisme reikalavimÄ atlaisvinti aikÅ¡telę. Atsakovas neturi jokių teisių nei į žemės sklypÄ , nei į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nes valstybinės žemės nuomos sutartis yra pasibaigusi, o atsakovo statyba neįteisinta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir atsakovo nesiekia jokie teisiniai santykiai, jų nesieja jokie teisinio ar materialinio pobÅ«džio įsipareigojimai, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo kreiptis į teismÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovas tokiÄ teisę turi, ji kyla iÅ¡ valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl ieÅ¡kovas ir kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynybos. IeÅ¡kovo negautų pajamų dydžiui nustatyti teismas rėmėsi VÅ¡Ä® „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telė“ pateiktais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas Å¡ių įrodymų nepaneigė ir neįrodinėjo, kad toks nuostolių skaičiavimas yra neteisingas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis buvo pagrindas ieÅ¡kovui sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ , t.y. kad jis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

Dėl 2008 m. birželio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atsakovas kreipėsi ir veikė savo rizika, jam valstybės žemės nuomos sutarties pagrindu ir kyla pareiga atlyginti nuostolius. Todėl atsakovas nepagrįstai skunde nurodo, kad yra ieškovo kaltė – atsakovas nepagrįstai ieškovui perkėlė kaltę dėl žalos atlyginimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybė ir atsakovas UAB „Stoties turgus“ 2000 m. kovo 8 d. sudarė valstybinės žemės nuomos iki trejų metų ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. Å -19 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kuriÄ atsakovui iki 2003 m. kovo 31 d. buvo iÅ¡nuomotas 950 kv.m žemės sklypas, esantis prie Å iaulių ir Girstupio gatvių sankryžos, Kaune (t. 1, b.l. 14). 2008 m. liepos 5 d.

įsigaliojo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. T-307 (toliau- Sprendimas T-307), kuriuo aikÅ¡telė, esanti Å iaulių ir Girstupio gatvių sankirtoje, įtraukta į Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava, sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b.l. 16-20, 21). Atsakovui iki Å¡iol naudojantis iÅ¡sinuomotu ginčo sklypu, ieÅ¡kovas praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti ir patuÅ¡tinti aikÅ¡telę Å iaulių ir Girstupio gatvių sankirtoje bei priteisti iÅ¡ jo patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius).

Nuostolius ieÅ¡kovas, remiantis atliktais statistiniais stebėjimais, apskaičiuoja kaip negautas pajamas – rinkliavÄ už automobilių stovėjimÄ Å¡ioje aikÅ¡telėje nuo Sprendimo T-307 įsigaliojimo dienos. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Dėl ieÅ¡kovo tinkamumo ir atsakovo nurodytų procesinės teisės pažeidimų             Atsakovas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teigia, kad reikalavimo teisę kreiptis į teismÄ dėl Nuomos sutarties sÄ lygų vykdymo turi valstybinės žemės savininko teises įgyvendinanti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, o ne ieÅ¡kovas.

Nors sutiktina su atsakovo argumentu, kad reikalavimus, susijusius su valstybinės žemės sklypo disponavimu, gali reikÅ¡ti Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tinkamÄ ieÅ¡kovÄ Å¡ioje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsta.              Nuomos sutartį su atsakovu sudarė ieÅ¡kovas, kuris vadovaudamasis Kauno miesto valdybos 2000 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 97, iÅ¡nuomojo ginčo žemės sklypÄ iki 2003 m. kovo 31 d.

Minėtam terminui pasibaigus, atsakovas pagal Nuomos sutarties nuostatas įsipareigojo savo lėšomis nukelti ir iÅ¡vežti laikinÄ statinį bei sutvarkyti žemės sklypÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo nuomos teisiniai santykiai, o atsakovui iki Å¡iol naudojantis ginčo žemės sklypu ir, juo labiau, ieÅ¡kovui neturint dėl to galimybių vykdyti SprendimÄ T-307, spręstina, kad ieÅ¡kovas yra tinkamas subjektas reikÅ¡ti teisme reikalavimÄ dėl įpareigojimo atsakovÄ atlaisvinti ginčo objektÄ (CPK 5 str. 1, 3 d. d.).             Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes įpareigojo atsakovÄ atlaisvinti nuomotÄ Å¾emės sklypÄ , nors ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atlaisvinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. IÅ¡ ieÅ¡kininių reikalavimų matyti, kad ieÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę Å iaulių ir Girstupio gatvių sankryžoje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio ginčo esmę, patikslino šį reikalavimÄ ir įpareigojo atsakovÄ atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telei nuomotÄ Å¾emės sklypÄ Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtyje.

Pažymėtina, kad Kauno miesto valdybos 2000 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 97 2.2 punktu nuspręsta iÅ¡nuomoti atsakovui 9,5 aro žemės sklypÄ prie Å iaulių ir Girstupio gatvių sankryžos, kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (t. 1, b.l. 13). Vadovaujantis Å¡iuo sprendimu bei jos pagrindu sudaryta Nuomos sutartimi, atsakovui iÅ¡nuomotas aukščiau minėtas žemės sklypas, nurodant jo naudojimo pobÅ«dį – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (Nuomos sutarties 6 punktas).

Pasibaigus žemės nuomos terminui, atsakovas savo lėšomis įsipareigojo nukelti ir iÅ¡vežti laikinÄ statinį bei sutvarkyti nuomotÄ sklypÄ (Nuomos sutarties 14 punktas). Automobilių stovėjimo aikÅ¡tele faktiÅ¡kai ir yra užstatytas visas ginčo žemės sklypas. Todėl sutiktina su ieÅ¡kovo argumentu, kad aikÅ¡telė yra neatsiejamai susijusi su žemės sklypu, bei pripažintina, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad aikÅ¡telės atlaisvinimas ir žemės sklypo atlaisvinimas Å¡ios bylos kontekste reiÅ¡kia visiÅ¡kai skirtingus įpareigojimus atsakovui.

Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovÄ atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telei nuomotÄ ginčo sklypÄ Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtyje, skundžiamame sprendime ieÅ¡kinio ribų neperžengė bei neužkirto atsakovui tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybÄ . Tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo esmę patikslino šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , teisėjų kolegijos įsitikinimu, nelaikytina ieÅ¡kinio ribų peržengimu.             Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovÄ atlaisvinti ginčo objektÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovas reikalavimÄ Ä¯pareigoti UAB „Stoties turgus“ atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telę grindžia Nuomos sutarties bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimo pagrindu.

             Kaip minėta, Å¡alys nustatė žemės nuomos terminÄ iki 2003 m. kovo 31 d. (Sutarties 5 punktas), todėl laikytina, kad buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrįstu argumentu, kad pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas (CK 6.562 str.), todėl po jo suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sÄ lygomis nedaro tokios sutarties neterminuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008).

Å ios bylos kontekste reikÅ¡minga tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. spalio 28 d.) 15 punktas numatė, kad pasibaigus žemės sklypų, iÅ¡nuomotų laikotarpiui iki 3 metų, nuomos terminui, žemės nuomos sutartis nepratęsiama ir Å¡ie sklypai parduodami ar iÅ¡nuomojami aukcione, jeigu jų nenumatoma naudoti pagal teritorijų planavimo dokumentuose numatytÄ kitÄ paskirtį;

Å¡i nuostata netaikoma žemės sklypams, kuriuose pagal nustatytÄ ja tvarka patvirtintas schemas yra pastatyti laikinieji statiniai ir Å¡ios schemos nėra keičiamos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ir negalėjo pagrįstai tikėtis nuomos teisinių santykių pratęsimo naujam laikotarpiui, tokia galimybė nenumatyta ir sudarytoje Nuomos sutartyje. Taigi, byloje nesant įrodymų dėl ginčo žemės sklypo Nuomos sutarties termino pratęsimo ar naujos sutarties sudarymo, laikytina, kad tarp Å¡alių sudaryta Nuomos sutartis galiojo iki joje nurodyto termino, t.y. 2003 m. kovo 31 d.

Šios aplinkybės taip pat konstatuotos ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje (t. 1, b.l. 23-26). Beje, apeliaciniame skunde dėstomais argumentais apeliantas ir nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, kad faktinis naudojimasis žeme po Nuomos sutarties termino pasibaigimo nedaro jos neterminuota, o apeliacinis skundas nagrinėtinas jo faktinio ir teisinio pagrindo ribose.Pasibaigus Nuomos sutarties terminui, turi būti įvykdyti šalių įsipareigojimai, kurie sutartyje yra nustatyti vykdyti po termino pasibaigimo.

Minėta, Nuomos sutartyje aiÅ¡kiai numatyti atsakovo veiksmai, kuriuos jis įsipareigojo padaryti pasibaigus Nuomos sutarties terminui, t.y. atlaisvinti ginčo objektÄ . Pažymėtina ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu atmetė atsakovo reikalavimÄ nustatyti, kad jis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir naftos produktų ir purvo gaudytojÄ ), esančius ginčo žemės sklype. Atsakovo daiktinės teisės į ginčo žemės sklypÄ ir joje įrengtus nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, todėl atsakovas negali bÅ«ti laikomas nei automobilio stovėjimo aikÅ¡telės, nei naftos produktų ir purvo gaudytojo savininku ar teisėtu valdytoju (t. 1, b.l. 7-8).

Å ios aplinkybės taip pat konstatuotos ir minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutarties Å¡alys privalo vykdyti abipusius įsipareigojimus, dėl to pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieÅ¡kovas (kaip nuomotojas) turi teisę reikalauti iÅ¡ nuomininko atitinkamų sutartinių pareigų įvykdymo (CK 6.200 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pirmasis ieÅ¡kovo reikalavimas yra teisėtas bei pagrįstai įpareigojo atsakovÄ atlaisvinti ir patuÅ¡tinti automobilių stovėjimo aikÅ¡telei nuomotÄ Å¾emės sklypÄ Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtyje.             Dėl reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius ir ieÅ¡kinio senaties termino             IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 369 325 Lt nuostolių (negautų pajamų) grindžia Sprendimo T-307 pagrindu (t. 1, b.l. 16-20).

Atsakovui apskundus jam aktualiÄ Sprendimo T-307 dalį, Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistu, konstatavo, kad Sprendimas T-307 yra teisėtas ir pagrįstas. Teismai, vadovaudamiesi įstatymų redakcijomis, galiojusiomis skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu – Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 12 straipsniu – sprendė, kad savivaldybės taryba turi teisę savo sprendimu nustatyti savivaldybės teritorijoje galiojančiÄ rinkliavÄ už naudojimÄ si savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus).

Taigi, teismai nenustatė, kad priimant SprendimÄ T-307 buvo pažeistos UAB „Stoties turgus“ kaip savininko ar teisėto valdytojo teisės, bei konstatavo jo teisėtumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui nuo Sprendimo T-307 įsigaliojimo buvo pagrindas gauti pajamas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas Kauno miesto savivaldybė turi iÅ¡imtinę teisę Kauno miesto savivaldybės teritorijoje rinkti vietinę rinkliavÄ , laikytina, kad atsakovas, neatlaisvinęs aikÅ¡telės ir taip pažeisdamas Nuomos sutarties sÄ lygas, pats rinkdamas mokesčius ir gaudamas pajamas, kurių jis neturėjo gauti, faktiÅ¡kai vykdė veiklÄ Â neteisėtai ir iÅ¡ tos veiklos gavo pajamas.

             Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko (atsakovo) veiksmų. Nukentėjęs asmuo (ieÅ¡kovas) privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iÅ¡ tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių.

Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014). Taigi asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytus nuostolius ir jų dydį (CPK 178 str.).

Å iame kontekste pasisakytina ir dėl ieÅ¡kinio senaties termino, kurį prašė taikyti atsakovas ir taikė pirmosios instancijos teismas. Su tuo sietinas ir atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nurodytas argumentas, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrindu nenurodė laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartimi - Sprendimo T-307 galiojimo sustabdymo. Teisėjų kolegija sutinka su pastaruoju atsakovo argumentu ir nesutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais Å¡iuo aspektu, nes ieÅ¡kinys iÅ¡ tikrųjų nebuvo grindžiamas Sprendimo T-307 galiojimo sustabdymu, jis grindžiamas atsakovo apskritai neteisėtu mokesčio rinkimu nuo Sprendimo T-307 įsigaliojimo, nuostolių dydis taip pat skaičiuojamas nuo Sprendimo T-307 įsigaliojimo (2008 m. liepos 5 d.), o ne nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo 2008 m. liepos 30 d.

Tačiau dėl to eliminuoti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, kaip padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinga, nes esant minėtam ieškinio pagrindui (t.y. ir nevertinant aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpio ar jų apskritai nesant) ieškinio senaties terminas, kaip pagrįstai savo atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs ir atsakovas, būtų trejų metų laikotarpis iki ieškinio pareiškimo (CK 1.125 str. 8 d.).

Tuo tarpu reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo ieÅ¡kovas juos galėtų skaičiuoti už ilgesnį laikotarpį – nuo 2008 m. liepos 30 d. iki jų panaikinimo po 2012 m. rugpjūčio 20 d., t.y. už visÄ laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuostolių už ilgesnį negu trys metai reikalavimui.

Tačiau, kita vertus, teismas, padaręs iÅ¡vadÄ dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, privalo svarstyti, ar nėra pagrindo Å¡iam terminui atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Ä®vertinus tai, kad atsakovas savo bylinėjimusi tiek dėl juridinio fakto nustatymo, tiek dėl vieÅ¡o registro duomenų (t. 1, b.l. 61-76) ir ypač kvestionuojant Sprendimo T-307 teisėtumÄ iÅ¡ esmės realiai kėlė kliÅ«tis Sprendimo T-307 vykdymui bei ieÅ¡kovo pajamų gavimui pačiam atsakovui jas gaunant, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti.

             Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalÄ rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais - atsižvelgiant į statistinius stebėjimus, įvertinus automobilių stovėjimų vietų skaičių ginčo aikÅ¡telėje, vietinės rinkliavos tarifo dydį dauginant iÅ¡ vidutinio aikÅ¡telės apkrovimo koeficiento. IeÅ¡kovas nurodo, kad taip skaičiuojant negautas pajamas, jos siektų 369 325 Lt. Toks skaičiavimo principas nėra visiÅ¡kai atmestinas, tačiau, kita vertus, jis pakankamai hipotetinis, nes iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad stebėjimas buvo vykdomas tik vienaÅ¡aliÅ¡kai ir tik kartÄ per 1-2 mėn. (t. 2, b.l. 136-177).

Be to, ieÅ¡kovas negautÄ rinkliavÄ skaičiuoja principu, kad aikÅ¡telė jo nustatytu vidutiniu apkrovimo 0,67 proc. koeficientu bus apkrauta visas mokamas valandas per dienÄ , kas itin menkai tikėtina. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo atstovė pirmosios instancijos 2013 m. vasario 19 d. teismo posėdyje prašė iÅ¡reikalauti duomenis apie atsakovo realiai gautas pajamas ir pati nurodė, jog bÅ«tent toks nuostolių apskaičiavimo bÅ«das bÅ«tų objektyvesnis, (t. 2, b.l. 197), su kuo nesutikti faktiÅ¡kai nėra jokio pagrindo – stovėjusių aikÅ¡telėje automobilių skaičius nepriklausomai nuo to, kas bÅ«tų rinkęs mokestį, bÅ«tų toks pat ir ieÅ¡kovo pajamos iÅ¡ esmės bÅ«tų tokios, kokias gavo atsakovas.

Atsakovas tokius duomenis pateikė nurodydamas, kad jo gautos pajamos per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. buvo 119 050 Lt (t. 3, b.l. 6). IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovo pateiktais duomenimis, visų pirma, kaip atsakovo 51 proc. akcijų savininkas, turintis daugumÄ ir atsakovo valdyboje, turėjo visas galimybes gauti iÅ¡samiÄ informacijÄ iÅ¡ faktiÅ¡kai paties valdomos bendrovės (ABÄ® 18 str.), antra, bÅ«damas dalyvaujančiu byloje asmeniu turėjo teisę praÅ¡yti teismo iÅ¡reikalauti pateiktÄ atsakovo informacijÄ patvirtinančius duomenis, nes kiekviena Å¡alis turi teisę teikti įrodymus, ne tik įrodančius savo pasirinktos pozicijos pagrįstumÄ , bet taip pat ir paneigiančius kitos Å¡alies teikiamus įrodymus (CPK 12, 178 str.).

Tačiau Å¡iomis galimybėmis ieÅ¡kovas nesinaudojo. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo pateikti skaičiavimo faktiÅ¡kai hipotetiniai duomenys mažiau tikėtini nei atsakovo pateikti ir objektyviais įrodymais nepaneigti duomenys. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tik ieÅ¡kinyje pateiktÄ nuostolių apskaičiavimo bÅ«dÄ , atsakovo pateiktų (beje, minėta, paties ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymu) įrodymų Å¡iuo aspektu visiÅ¡kai nevertino (CPK 185 str.).             Sprendžiant ieÅ¡kovui priteistinų nuostolių dydžio klausimÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju itin reikÅ¡mingas paties ieÅ¡kovo elgesio įvertinimas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį atlaisvinti aikÅ¡telę pareiÅ¡kė tik 2012 m. rugsėjo 29 d. Akivaizdu, kad jei toks ieÅ¡kinys bÅ«tų pareikÅ¡tas anksčiau ir bÅ«tų tenkintas, atsakovas nebebÅ«tų galėjęs rinkti mokesčio už automobilių stovėjimÄ , o tokiu atveju ir ginčai dėl Sprendimo T-307 nebebÅ«tų aktualÅ«s. Å ioje byloje ginčas dėl aikÅ¡telės atlaisvinimo iÅ¡spręstas faktiÅ¡kai per 1,5 metų (su apeliacija), kas teikia pagrindÄ manyti, kad per panašų, o galimai ir trumpesnį terminÄ bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas vien tik dėl aikÅ¡telės atlaisvinimo.

Todėl galima spręsti, kad ieškovas savalaikiai nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti ir tuo prisidėjo prie jų padidėjimo (CK 6.259 str. 2 d.). Kita vertus, taip pat neatmestina, kad ir atsakovo inicijuotos bylos galėjo kelti kliūtis šio klausimo ankstesniam išsprendimui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus abiejų šalių elgesį yra pagrindas pripažinti atsakovo atsakomybę apimtyje dėl pusės jo gautų pajamų – 59 525 Lt. Pažymėtina, kad per laikotarpį įskaitytinai nuo 2008 m. antro pusmečio iki 2012 m. ieškovas yra gavęs 6 547,90 Lt žemės nuomos mokesčio (t. 2, b.l. 36-40). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šia suma mažintini ieškovo nuostoliai ir jam priteistina 52 977,10 Lt suma.

              Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas nuostolių atlyginimo dalyje priimtas neteisingai taikius ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neįvertinus įrodymų visumos, todėl jis keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).              Dėl bylinėjimosi išlaidų             Vienas ieškinio reikalavimas – neturtinis - patenkintas visiškai, kitas – turtinis - iš dalies (14 proc.).

Atsakovas turėjo 4 250 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme (t. 2, b.l. 126-134). Todėl proporcingai atmestai turtinio reikalavimo daliai (84 proc.), iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina, sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ , 1 827,50 Lt už advokato pagalbÄ (84 proc. nuo 2 125 Lt).             IÅ¡ atsakovo pirmosios instancijos teisme valstybei priteistinas žyminis mokestis už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ 144 Lt, už turtinio pobÅ«džio 1 589,31 Lt, t.y. viso 1 733 Lt žyminio mokesčio bei 23,18 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

             IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies – jam papildomai priteisiama 47 831,50 Lt suma. Todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 1 435 Lt žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme. Å alys įrodymų dėl turėtų iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ Â apeliacinės instancijos teisme nepateikė.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :

             Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pakeisti:          -padidinti ieÅ¡kovui Kauno miesto savivaldybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ priteistÄ negautų pajamų sumÄ iki 52 977,10 Lt.             Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡dėstyti taip:              -priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Kauno miesto savivaldybės atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stoties turgus“ 1 827,50 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.             -priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ 1 733 Lt žyminio mokesčio bei 23,18 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.             KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

             Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ 1 435 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.             Sumažinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ iki 53‘000 Lt.             Nutarties kopijÄ siųsti Turto areÅ¡to registro tvarkytojui.                          Teisėjai                                                    Dalia Kačinskienė                                                                               Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                       Donatas Å ernas