2016-11-22 Nr. BB-4758-1-10-1-01058-2013-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-379-303/2016

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01058-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5;

1.1.10.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu V. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB I) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl UAB „P“) laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl J. T. 9200 Lt turto) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl J. T. 12 300 Lt turto) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl I. A.) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl IĮ IN) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl R. Z.) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. K. 17 264 Lt turto) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl M. K. 31 075 Lt turto) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl „Danske Bank A/S“) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl A. V.) laisvės atėmimu trejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl UAB „M“) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB „B“) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl UAB „Mi“) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl UAB „E“) laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl UAB „U. B.“) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo ir sudėjimo būdus, ir galutinė subendrinta bausmė V. Ž. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laiku be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti padarytą žalą, nesilankyti kazino ir kitose vietose, kur organizuojami ir vykdomi lošimai.

Iš nuteistojo V. Ž. priteista: UAB „P“ – 34 214,69 Eur (118 136,49 Lt) padarytai žalai atlyginti, I. A. – 1350 Eur padarytai žalai atlyginti, R. Z. – 1245,64 Eur padarytai žalai atlyginti, M. K. – 12 999,94 Eur padarytai žalai atlyginti, AB „Danske Bank“ – 3847,84 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „U. B.“ – 8340,48 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo; nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę V. Ž. atliks pataisos namuose.

Panaikinta šio nuosprendžio dalis dėl nešiojamojo kompiuterio IBM, serijos Nr. L3-BFTLL 05709, naudoto pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefono aparato „Nokia“, IMEI 358141057291585, naudoto planšetinio kompiuterio „Samsung Galaxy Note 10.1“, IMEI Nr. 356980051892811, juodos spalvos kompiuterinio įrenginio serijos Nr. wxh1e61hdsk7; Nr. WDBACY5000ABK-01, su laidu „Samsung“, konfiskavimo ir sunaikinimo, paskiriant V. Ž. laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į šį jam priklausantį turtą ir nukreipiant šiuos daiktus priteistų civilinių ieškinių atlyginimui. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl juodos spalvos kompiuterio „Macbook Pro“ su užrašu „Moshi“ bei juodai-pilkos spalvos naudoto mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone“ sunaikinimo, šių daiktų tolesnio likimo klausimą paliekant spręsti nuosprendžio vykdymo metu.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. birželio 21 d., būdamas UAB I biure Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitarė dėl kompiuterinės technikos – nešiojamųjų kompiuterių: 5000 Lt vertės „NK Dell XPS 14“, serijos Nr. 3KCK1W1, 4000 Lt vertės „ALIENWARE M14X“, serijos Nr. GMPRWW1, 3700 Lt vertės „NK Dell XPS 14“, serijos Nr. 1VB4LV1, 10 000 Lt vertės „NK ALIENWARE M18X“ pirkimo ir pasirašė PVM sąskaitą-faktūra Nr. ITBS-007371. Po to UAB I direktoriaus J. K. akivaizdoje savo kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos Šveicarijos banko UBS elektroninės bankininkystės sąskaitos ir apmokėjimą už prekes – kompiuterinę įrangą; taip suklaidindamas UAB I, kad pinigus už kompiuterinę įrangą pervedė į UAB I „Swedbank“ banko sąskaitą, atsiėmė kompiuterinę įrangą, nors iš tikro pinigų į UAB I „Swedbank“ banko sąskaitą nepervedė. Taip piktnaudžiaudamas UAB I pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo 22 700 Lt bendros vertės kompiuterinę įrangą – nešiojamus kompiuterius: „NK Dell XPS 14“; „ALIENWARE M14X“; „NK Dell XPS 14“; „NK ALIENWARE M18X“, padarydamas UAB I 11 700 Lt turtinę žalą, nes 2013 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Ro“ pervedė į UAB I „Swedbank“ banko sąskaitą 11 000 Lt (3185,82 Eur).

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. liepos mėnesį, tiksli data nenustatyta, iš UAB „Ro“ biuro Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, nurodydamas, kad kompiuterinės įrangos reikia programavimo veiksmams atlikti, išviliojo UAB „P“ priklausantį turtą, kuris buvo perleistas UAB „Ro“ pagal 2013 m. liepos 1 d. įrangos panaudos sutartį, t. y. 19 332,23 Lt vertės kompiuterį „Apple Mac Pro 12-Core“; 19 611,90 Lt vertės kompiuterį „Apple Mac Pro 12-Core“; 49 547,68 Lt vertės įrangą „Cisco Extreme Networks Appliance“; 2 kompiuterius „Apple iMac Intel Core i7 Quad-Core“, kurio vnt. vertė 3271,53 Lt, iš viso bendros 6543,06 Lt vertės; grafinę planšetę „Wacom Intuos 4XL CAD“ 1996,69 Lt vertės; 3 atminties korteles: 173,55 Lt vertės 64 GB „SanDisk Mobile“, 173,55 Lt vertės 64 GB „Transcend Micro“, 99,17 Lt vertės 32 GB „Transcend micro“; „GoPro Hero3 Black Edition“ kamerą, 3471,07 Lt vertės; „MacBook Pro 15.4“, 8098,35 Lt vertės; „Time Capsule 2TB Hard Drive“, 825,62 Lt vertės; „NK Dell Alieware M18x“, 8263,62 Lt vertės, taip suklaidindamas UAB „Ro“ direktorių G. E. B. ir piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo bendros 118 136,49 Lt vertės kompiuterinę įrangą – kompiuterį „Apple Mac Pro 12-Core“; kompiuterį „Apple Mac Pro 12-Core“; įrangą „Cisco Extreme Networks Appliance“; 2 kompiuterius „Apple iMac Intel Core i7 Quad-Core“; grafinę planšetę „Wacom Intuos 4XL CAD“; 3 atminties korteles: 64 GB „SanDisk Mobile“, 64 GB „Transcend Micro“, 32 GB „Transcend micro“; „GoPro Hero3 Black Edition“ kamerą; „MacBook Pro 15.4“; „Time Capsule 2TB Hard Drive“; „NK Dell Alieware M18x“, padarydamas UAB „P“ 118 136,49 Lt (34 214,69 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. liepos 27 d., būdamas UAB „Ro“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitarė su J. T. dėl 9200 Lt vertės fotoaparato „Canon 5D Mark 3“, identifikavimo Nr. 1208120001807, pirkimo, po to J. T. akivaizdoje savo kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės ir apmokėjimą už prekę – fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“ ir taip suklaidindamas J. T., kad pinigus už fotoaparatą pervedė, atsiėmė fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“, nors iš tikrųjų pinigų į J. T. banko sąskaitą nepervedė, taip piktnaudžiaudamas J. T. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo 9200 Lt vertės fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“ padarydamas J. T. 9200 Lt (2664,50 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio 2 d., būdamas UAB „Ro“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitarė su J. T. dėl 5900 Lt vertės objektyvo „Canon 24-70mm F 2.8 L II“, identifikavimo Nr. 1208120016011, ir 6400 Lt vertės objektyvo „Canon 70-200 mm F2.8L IS 2“, identifikavimo Nr. 1208120001388, pirkimo, po to J. T. akivaizdoje savo kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės ir apmokėjimą už prekes – objektyvus „Canon 24-70mm F 2.8 L II“ ir „Canon 70-200 mm F2.8L IS 2“, ir taip suklaidindamas J. T., kad pinigus už objektyvus pervedė, atsiėmė juos, nors iš tikrųjų pinigų į J. T. banko sąskaitą nepervedė, tokiu būdu piktnaudžiaudamas J. T. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo bendros 12 300 Lt vertės fototechniką – objektyvus, padarydamas J. T. 12 300 Lt (3562,33 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio 1 d., būdamas UAB „Ro“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitarė su I. A. dėl 1800 Lt vertės fotokameros „Canon EOS 40D“; 4500 Lt vertės objektyvo „Canon 85mm 1,2L I“; 2500 Lt vertės objektyvo „Canon EF 24-70 2,8L“, 522,56 Lt vertės fotoblykstės „Canon 580EX“ pirkimo, po to I. A. akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės ir apmokėjimą už fototechniką, taip suklaidindamas I. A., kad pinigus už fototechniką pervedė, atsiėmė ją, nors iš tikro pinigų į I. A. „Swedbank“ banko sąskaitą nepervedė, taip piktnaudžiaudamas I. A. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo bendros 9322,56 Lt vertės fototechniką: fotokamerą „Canon EOS 40D“, objektyvą „Canon 85mm 1,2L I“, objektyvą „Canon EF 24-70 2,8L“, fotoblykstę „Canon 580EX“, padarydamas I. A. 9322,56 Lt (2700 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio mėn., tiksli data nenustatyta, atvykęs į IĮ IN biurą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Latvijos bendrovės „R. S. Company“ atstovu ir susitarė dėl 968 000 Lt vertės pastato – spaustuvės cecho ir įrangos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. 2013 m. rugpjūčio mėn., tiksli data nenustatyta, būdamas UAB „Ro“ biure Vilniuje, (duomenys neskelbtini), IĮ IN direktoriaus G. E. S. akivaizdoje kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą, t. y. 14 500 Eur avanso pervedimą už pastatą – spaustuvės cechą ir įrangą į IĮ IN SEB banko sąskaitą, tačiau iš tikrųjų pinigų nepervedė. Po to 2013 m. rugsėjo 4 d. Latvijos bendrovės „R. S. Company“ vardu pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastato – spaustuvės cecho ir įrangos; taip suklaidindamas IĮ IN bei piktnaudžiaudamas direktoriaus G. E. S. pasitikėjimu, išviliojo raktus nuo spaustuvės. 2013 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, iš spaustuvės Vilniuje, (duomenys neskelbtini), be IĮ IN žinios ir leidimo paėmė 10 vnt. įrišimo aparatų, kurių vieneto vertė 1000 Lt, iš kurių 2013 m. rugsėjo mėn., tiksli data nenustatyta, 8 vnt. grąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą IĮ IN turtą – bendros 2000 Lt vertės du įrišimo aparatus, padarydamas IĮ IN 2000 Lt (579,24 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 12 d., būdamas UAB „Ro“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Latvijos bendrovės „S. R.“ atstovu ir susitarė dėl 6200 Lt vertės kompiuterio „iMac 27 QCi5“ pirkimo, po to R. Z. akivaizdoje savo kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekę – kompiuterį; taip suklaidindamas R. Z., kad pinigus pervedė, atsiėmė kompiuterį, nors iš tikrųjų pinigų į R. Z. SEB banko sąskaitą nepervedė, taip piktnaudžiaudamas R. Z. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo R. Z. priklausantį turtą – 6200 Lt vertės kompiuterį „iMac 27 QCi5“, padarydamas R. Z. 6200 Lt (1795,64 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 12 d., būdamas UAB „Ro“ biure Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitarė su M. K. dėl dviejų kompiuterių „Apple Macbook pro 15.4′“, kurio vnt. vertė 4250 Lt, iš viso bendros 8500 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Air 13.3′“ 3200 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro“ 4300 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono „Apple Iphone 5“, IMEI 013352001875848, 1264 Lt vertės, pirkimo ir pasirašė sąskaitą – faktūrą serija GRE Nr. 0568, po to M. K. akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – kompiuterius ir mobiliojo ryšio telefono aparatą, taip suklaidindamas M. K., kad pinigus pervedė, atsiėmė kompiuterius ir mobiliojo ryšio telefoną, nors iš tikrųjų pinigų į M. K. SEB banko sąskaitą nepervedė, taip piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo M. K. priklausantį bendros 17 264 Lt vertės turtą – du kompiuterius „Apple Macbook pro 15.4′“, kompiuterį „Apple Macbook Air 13.3′“; kompiuterį „Apple Macbook Pro“; mobiliojo ryšio telefono aparatą „Apple Iphone 5“, padarydamas M. K. 17 264 Lt (5000 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 16 d., būdamas UAB „Ro“ biure Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susitarė su M. K. dėl trijų kompiuterių „Apple Macbook Pro 15.4′“, kurio vnt. vertė 4200 Lt, iš viso bendros 12 600 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 15.4“ 3800 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 15.4′“ 3600 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 13.3′“ 2200 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 15.4′“ 2600 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 13.3′“ 3500 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 13.3′“ 2775 Lt vertės, pirkimo ir pasirašė sąskaitą–faktūrą serija GRE Nr. 0577, po to M. K. akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės ir apmokėjimą už prekes – kompiuterius, taip suklaidindamas M. K., kad pinigus pervedė, atsiėmė kompiuterius, nors iš tikrųjų pinigų į M. K. SEB banko sąskaitą nepervedė, taip piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo M. K. priklausantį bendros 31 075 Lt (8999,94 Eur) vertės turtą – kompiuterius: 5 vnt. „Apple Macbook Pro 15.4′“, 4 vnt. „Apple Macbook Pro 13.3′“, padarydamas M. K. 31 075 Lt turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 16 d., 9.45 val., būdamas nenustatytoje vietoje, paskambino į „Danske Bank A/S“ banko klientų konsultavimo centrą trumpuoju telefono numeriu 1636 ir pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. kad gavo pranešimą (elektroniniu paštu) iš mokėjimų įmonės „Neteller“ (įsikūrusios Londone) apie neįvykdytą banko operaciją ir paprašė anuliuoti jo mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) rezervaciją 13 285,83 Lt dėl neįvykusio apmokėjimo įmonei „Neteller“, taip piktnaudžiaudamas „Danske Bank A/S“ pasitikėjimu, suklaidino banko darbuotojus ir „Danske Bank A/S“ 2013 m. rugsėjo 16 d. 10.21 val. panaikino V. Ž. mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) rezervaciją 13 285,83 Lt, o V. Ž. tą pačią dieną 11.32 val. iš „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 337580 išgrynino 8000 Lt, o nuo 11.37 iki 11.40 val. per kelis kartus iš „Danske Bank“ bankomato Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, išgrynino 5100 Lt. 2013 m. rugsėjo 18 d. „Danske Bank A/S“ elektroninei mokėjimų įmonei „Neteller“ įvykdė V. Ž. rezervuotos sumos – 13 285,83 Lt nurašymo operaciją esant nuliniam balansui jo mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip V. Ž. apgaule savo naudai įgijo „Danske Bank A/S“ turtą – 13 285,83 Lt, padarydamas „Danske Bank A/S“ 13 285,83 Lt (3847,84 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 30 d., G. E. B., nieko nežinančiam apie V. Ž. nusikalstamą veiką, paruošus preliminarią patalpų pirkimo-pardavimo sutartį patalpoms, esančioms Vilniuje, (duomenys neskelbtini), V. Ž. suklaidino A. V., kad turi teisę parduoti minėtas patalpas ir imitavo šių patalpų pirkimą-pardavimą, nors patalpos jam nepriklausė ir įgaliojimo jas parduoti jis neturėjo, taip piktnaudžiaudamas A. V. pasitikėjimu, išviliojo iš jo 40 000 Lt grynųjų, kaip užstatą už patalpų (duomenys neskelbtini)Vilniuje, pirkimą-pardavimą, po to A. V. akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei pinigų grąžinimą į A. V. AB „Nordea“ banko sąskaitą, tačiau pinigų į A. V. banko sąskaitą nepervedė, taip apgaule savo naudai įgijo 40 000 Lt, padarydamas A. V. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. spalio 4 d., 14.30 val., atvykęs į UAB „M“ biurą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Latvijos įmonės „SIA R. C.“ atstovu V. O. ir susitarė dėl 68 000 Eur (234 790,40 Lt) vertės ratinio ekskavatoriaus krautuvo, modelio JCB 4CX Eco T4, VIN JCB4CX4WH02256982 įsigijimo. Po to V. Ž. UAB „M“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie A. P. sukurtos fiktyvios Latvijos bendrovės „SIA R. C.“ SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos bei apmokėjimą už ratinio ekskavatoriaus krautuvą, taip suklaidindamas UAB „M“, kad apmokėjimą įvykdė, bei piktnaudžiaudamas UAB „M“ darbuotojo T. P. pasitikėjimu, 2013 m. spalio 4 d., apie 18.00 val., atsiėmė ratinio ekskavatoriaus krautuvą, kuris buvo transportuotas prie prekybos centro „Big“, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 369, UAB „Transekspedicijos“ statomo terminalo, taip apgaule savo naudai įgijo 68 000 Eur (234 790,40 Lt) vertės ratinį ekskavatoriaus krautuvą, t. y. svetimą, UAB „M“ priklausantį didelės vertės turtą, padarydamas UAB „M“ 68 000 Eur turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. spalio 7 d., apie 12.00 val., atvykęs į UAB „B“ autoservisą – parduotuvę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė M. N. vardu ir susitarė įsigyti bendros 7400 Lt vertės padangas – 2 vnt. „325/30R21XL Pirelli Scorpion Ice and Snow“ ir 2 vnt. „285/25R21XL Pirelli Scorpion Ice and Snow“, ir pasirašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 153, po to UAB „B“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie M. N. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą, taip suklaidindamas UAB „B“, kad pinigus už padangas pervedė, ir piktnaudžiaudamas UAB „B“ pasitikėjimu 2013 m. spalio 7 d., apie 17.00 val., iš sandėlio esančio Latvijoje, adresu Rankas 4, Riga, atsiėmė padangas, nors iš tikro pinigų į UAB „B“ banko sąskaitą nepervedė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „B“ priklausantį 7400 Lt vertės turtą – padangas, padarydamas UAB „B“ 7400 Lt (2143,19 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. spalio 9 d., susisiekęs su UAB „Mi“ atstovu M. M., prekybos centre „Europa“ Vilniuje, Konstitucijos pr.7A, melagingai prisistatė Latvijos bendrovės „SIA R“ atstovu vardu Rimu bei pageidavo įsigyti konjaką – 250 vnt. „Hennessy X.O“ ir 20 vnt. „Hennessy Paradis“, iš viso bendros 150 582,90 Lt vertės. UAB „Mi“ darbuotojas M. M. išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ir V. Ž. M. M. akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – konjaką, taip suklaidindamas UAB „Mi“ atstovą M. M., kad apmokėjimą įvykdė, pageidavo prekes atsiimti pristatant į Lvovo g. 25 A, Vilniuje, tačiau UAB „Mi“ darbuotojas prekių neišdavė iki pinigų įplaukimo į įmonės sąskaitą, todėl V. Ž. savo veikos nebaigė, t. y. konjako apgaule savo naudai neįsigijo, taip pasikėsino apgaule savo naudai įsigyti UAB „Mi“ priklausančias 150 582,90 Lt (43 611,82 Eur) vertės prekes.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. spalio 10 d., apie 15.00 val., atvykęs į UAB „E“ biurą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė UAB „Ir“ bei Latvijoje registruotos bendrovės „SIA R“ atstovu R. P. ir susitarė įsigyti maisto produktus – 11 200 vnt. kavos gėrimo „Nescafe“, iš viso bendros 199 620,96 Lt vertės; 9 000 vnt. saldainių „Raffaelo“, bendros 72 636,30 Lt vertės; 2016 vnt. majonezo „Hellmann‘S“, bendros 9855,01 vertės, po to UAB „E“ išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ir V. Ž. UAB „E“ darbuotųjų akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie A. P. sukurtos fiktyvios UAB „Ir“ SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos bei apmokėjimą už prekes, po to pageidavo 282 112,27 Lt vertės maisto produktus atsiimti iš UAB „E“, tačiau UAB „E“ darbuotojai prekių neišdavė iki pinigų įplaukimo į įmonės SEB banko sąskaitą, todėl V. Ž. savo veikos nebaigė, t. y. maisto produktus apgaule savo naudai neįgijo, taip pasikėsino apgaule savo naudai įsigyti UAB „E“ priklausančius maisto produktus, 282 112,27 Lt (81 705,36 Eur) vertės.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. spalio 11 d., būdamas UAB „U. B.“ biure (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė UAB „Ir“ direktoriumi V. O. ir susitarė dėl 45 254 Lt vertės 22 tonų sojos rupinių įsigijimo ir pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 474/PAR/2013, po to UAB „U. B.“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamuoju kompiuteriu imitavo prisijungimą prie A. P. sukurtos fiktyvios UAB „Ir“ SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos bei apmokėjimą už prekes – 22 tonas sojos rupinių, taip suklaidindamas UAB „U. B.“ darbuotojus, kad pinigus už sojos rupinius pervedė, bei piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 22 tonas sojos rūpinių atsiėmė pristatant į sandėlį, esantį Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), o vėliau, realizavo sojos rūpinius nenustatytiems asmenims, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „U. B.“ priklausantį turtą – 22 tonas sojos rupinių, padarydamas UAB „U. B.“ 45 254 Lt (13 106,46 Eur) turtinę žalą.

Be to, V. Ž. nuteistas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikė didelės vertės netikrų kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų, t. y. atspausdintus ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus 500 Eur banknotus Nr. X03276310934 (18 vnt.) ir Nr. X02677261835 (1 vnt.) nuo nustatyto laiko laikė savo piniginėje iki 2013 m. spalio 15 d., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate asmens kratos metu šie banknotai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikintas BK 75 straipsnio nuostatų taikymas, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

2.1. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės ne tik bausmės skyrimui, bet ir jos vykdymo atidėjimui, t. y. tinkamai įvertino jo asmenybę, pastangas atlyginti žalą ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl tinkamai individualizavo bausmę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas tinkamai nevertino visumos aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, t. y. iš esmės dėmesį skyrė tik nusikalstamų veikų padariniams, jo elgesiui baudžiamojo persekiojimo pradinėje stadijoje, tačiau nevertino darbinės veiklos, socialinių ryšių ir pastangų atlyginti žalą, bei nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl atidėjus bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmės tikslai. Skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ir per griežtas. BK 75 straipsnio nuostatos nenumato draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu arba, kaip yra šioje byloje, bylos nagrinėjimo metu padariusiam nusikalstamas veikas. Kasatorius pažymi, kad iki šioje byloje padarytų veikų jis buvo neteistas, be to, beveik 8 mėnesius praleido tardymo izoliatoriuje, taigi atliko dalį paskirtos bausmės ir patyrė realios bausmės atlikimo pasekmes. Taip pat jis pažymi, kad baudžiamasis procesas byloje vyko ilgai – daugiau nei dvejus metus.

2.2. Anot nuteistojo, teismas pakankamai šališkai įvertino jo asmenybę, pastangas ir galimybes atlyginti žalą, pokyčius asmeniniame gyvenime baudžiamojo persekiojimo metu, resocializaciją po nusikaltimų padarymo ir baudžiamojo proceso metu. Vertindamas jo elgesį po nusikaltimų padarymo, teismas pastebėjo tik neigiamus veiksnius, iš esmės vadovavosi nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytais samprotavimais apie jo asmenybę ir kt. Kasatorius nurodo, kad po paleidimo iš suėmimo jis tęsė studijas (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio mėn. baigė medicinos studijų programą, jam suteiktas medicinos magistro laipsnis ir gydytojo kvalifikacija, tais pačiais metais jam suteikta medicinos gydytojo kvalifikacija ir teisė verstis medicinos praktika.

Šiuo metu jis yra priimtas į (duomenys neskelbtini) nuolatinių studijų chirurgijos studijų programos rezidentūrą, kurią tęsia iki šiol dirbdamas (duomenys neskelbtini) ligoninėse, ir tai pagal rezidentūros sutartį privalės daryti iki 2020 metų. Kasatorius pabrėžia, kad jis jau ne tik asistuoja atliekant operacijas, bet ir pats jas atlieka, nuolat tobulina savo kvalifikaciją, apibūdinamas tik teigiamai (tai patvirtinantys duomenys pridėti prie kasacinio skundo). Šios aplinkybės, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino, leidžia konstatuoti itin pozityvią jo resocializaciją, tvirtus socialinius ryšius ir paneigia teismo išvadas, kad jam būdingos antivisuomeninės nuostatos, kad jis turi polinkį nusikalsti.

Kasatoriaus manymu, tiek byloje esantys, tiek prie kasacinio skundo pateikti duomenys apibūdina jį kaip asmenį, padariusį išvadas po nusikaltimų padarymo 2014 metais, ir leidžia konstatuoti, kad jis suvokė kaltę, padarytų veikų pavojingumą ir neigiamas jų pasekmes, taigi akivaizdžiai taisosi ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Paskyrus realų laisvės atėmimą jis neteks nuolatinio darbo ligoninėje, praras galimybę baigti rezidentūros studijas ir tinkamai įgyti gydytojo kvalifikaciją, galiausiai negalės atlyginti padarytos žalos.

Kasatorius taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad bylos perdavimo teismui metu jis buvo neseniai paleistas iš tardymo izoliatoriaus, tęsė studijas, todėl tuo metu neturėjo jokių galimybių atlyginti žalą. Tačiau pradėjęs dirbti, nedelsdamas ėmėsi ją atlyginti. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusieji su juo sudarė sutartis dėl žalos atlyginimo, o jis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu stengėsi ją atlyginti net ir tiems asmenims, kurie nebuvo pareiškę ieškinių ir (ar) nesudarė sutarčių dėl žalos atlyginimo (pvz., M.

K.). Iš viso per šį laikotarpį atlygino daugiau kaip 6000 Eur. Po nuosprendžio priėmimo (2016 m. vasario–kovo mėn.) atlygino dalį žalos J. T., R. Z., I. A. ir A. V. (prie kasacinio skundo pridėti tai patvirtinantys duomenys). Netgi po skundžiamo nuosprendžio jis iš dalies atlygino žalą UAB „B“, UAB I. Iš jo darbo užmokesčio nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. kovo mėn. išieškota 2164,81 Eur. Taigi bendra atlyginta žalos suma išties yra reikšminga ir leidžia konstatuoti pastangas ir siekį atlyginti padarytą žalą.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti V. Ž. BK 75 straipsnio nuostatų taikymą yra visiškai pagrįstas ir motyvuotas. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada buvo grįsta formaliais pagrindais, neįsigilinus į V. Ž. asmenybę ir į visumą aplinkybių, susijusių su jo elgesiu tiek nusikaltimų darymo metu, tiek po jų. Prokuroras nurodo, kad nuosprendžio priėmimo dieną V.

Ž. jau buvo teistas du kartus: 2014 m. vasario 10 d. už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2012 metais; 2015 gruodžio 11 d. už nusikaltimus, padarytus 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. Toks nuteistojo elgesys pagrįstai įvertintas kaip neigiamai jį charakterizuojantis ir apibūdina kaip pavojingą visuomenei asmenį, linkusį nuolat pažeisti įstatymus ir visiškai abejingą jo veikomis padarytos žalos atlyginimui. Kai kurias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė jau šios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Tai rodo ypač cinišką požiūrį į padarytus nusikaltimus ir jų pasekmes, taip pat tai, kad jis jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, o jau paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės tikslai nebuvo pasiekti.

Net ir turėdamas teistumą bei žinodamas, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjo daug žmonių, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad kasatoriaus nusikaltimai buvo padaryti ne atsitiktinai ir ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl jam būdingų antivisuomeninių nuostatų ir polinkio daryti nusikalstamas veikas. Prokuroras pažymi, kad padarytą žalą V. Ž. iš dalies ėmėsi atlyginti tik baigiantis teisminiam bylos nagrinėjimui. Be to, net ir pareiga atlyginti savo neteisėtais veiksmai padarytą žalą nesulaikė V.

Ž. nuo tolesnių analogiškų nusikaltimų darymo. Jau pradėjus bylą nagrinėti teisme, jis ne tik kad nesistengė sušvelninti nusikaltimų pasekmes, bet ir toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, rodydamas savo abejingumą įstatymų reikalavimams. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į V. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (keletas jų buvo daroma pasitelkiant kompiuterinę įrangą, klastojant įvairius duomenis), pasirinktą gyvenimo būdą, prie kasacinio skundo pateikti duomenys, jų kilmė ir juose nurodomos aplinkybės yra abejotinos.

Prokuroras taip pat pažymi, kad V. Ž. iki šiol neatlieka jam paskirtos bausmės, nors nuosprendžio vykdymas byloje nėra sustabdytas. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, motyvavo savo sprendimą panaikinti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, V. Ž. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

4. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. T., R. Z., I. A., UAB „B“ direktorius L. B., UAB I direktorius J. K. atsiliepimais į nuteistojo kasacinį skundą prašo jį tenkinti ir iki kasacinės instancijos teismas priims sprendimą nepradėti vykdyti V. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

4.1. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai mano, kad yra pagrindas patenkinti nuteistojo kasacinį skundą, nes jis nuolat atlygina žalą (J. T. iš 6223,83 Eur atlygino 5000 Eur, R. Z. iš 1796 Eur atlygino 1500 Eur, I. A. iš 2700 Eur atlygino 2350 Eur, UAB „B“ iš 2143,20 Eur atlygino 1543,20 Eur, UAB I iš 3388,55 Eur atlygino 1888,55 Eur), vadinasi V. Ž. suprato savo veiksmų žalingas pasekmes, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo. Realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas padarytų neigiamą įtaką tiek tolesniam žalos atlyginimui, t. y. nukentėjusiųjų interesams, tiek nuteistojo resocializacijos procesui. Atsiliepimuose nurodoma ir tai, kad V. Ž. ilgą laiką išbuvo kardomajame kalinime, taigi iš dalies atliko laisvės atėmimo bausmę.

5. Nukentėjusysis M. K. atsiliepimu prašo nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį, kuris yra teisingas, nes šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas gali pakeisti V. Ž. elgesį ir priversti jį prisiimti atsakomybę už savo veiksmus prieš daugybę nukentėjusiųjų. Šiuo metu jo rodomas pavyzdingas elgesys yra veidmainiškas, siekiant išvengti realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, atsižvelgiant į V. Ž. sugebėjimus informacinių technologijų srityje, gebėjimą komunikuoti su žmonėmis, paveikti savo įtaiga, nukentėjusiojo manymu, reikėtų atsargiau vertinti jo pateiktų teigiamų atsiliepimų apie jį autentiškumą. Nuteistasis V. Ž. padarė daug nusikaltimų, nesiskaitė su nukentėjusiaisiais, daug žadėjo, bet netesėjo, laužė susitarimus ir visa tai rodo jo polinkį daryti nusikaltimus. Jeigu toks žmogus, kaip V. Ž., negauna realios laisvės atėmimo bausmės, kyla pasitikėjimo teisine sistema klausimas, o pats V. Ž. kartotų nusikaltimus.

6. Nuteistojo V. Ž. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

7. Nuteistasis V. Ž. kasaciniame skunde kelia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertino visumos aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės individualizavimui, t. y. šališkai vertino jo asmenybę, pokyčius asmeniniame gyvenime (baigė studijas, dirba), pastangas atlyginti žalą, ir nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl atidėjus bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmės tikslai.

7.1. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (ši teismo išvada yra esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga).

Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016).

7.2. Pirmosios instancijos teismas V. Ž. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (10 nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 213 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam laisvės atėmimo ketveriems metams subendrintą bausmę, kurios vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, atidėjo trejiems metams. Teismas svarstydamas galimybę nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgė į tai, kad V. Ž. šių nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, ėmėsi realių priemonių žalai atlyginti, dirba, taip pat į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, ir padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiojo J. T. apeliacinį skundą patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad nors V. Ž. atitinka formalius pagrindus (pagal nusikalstamų veikų kategoriją ir paskirtos subendrintos bausmės dydį), kuriems esant jam galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (po nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, veikų padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, ėmėsi realių priemonių žalai atlyginti, dirba) nėra pakankamas pagrindas manyti, jog V. Ž. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas V. Ž. BK 75 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neįvertino su nuteistojo asmenybe ir jo elgesiu susijusių aplinkybių visumos.

Teismas nurodė, kad skundžiamo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio priėmimo dieną V. Ž. jau buvo teistas: 2014 m. vasario 10 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2012 metais, ir 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu už nusikaltimus, padarytus 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn., t. y. šios bylos teisminio nagrinėjimo metu (byla teisme gauta 2014 m. liepos 28 d., nusikaltimai padaryti 2014 m. lapkričio 9 d.–gruodžio 29 d. laikotarpiu). Dėl to teismas nuosprendyje, be kita ko, pažymėjo, kad V. Ž. nusikaltimus darė ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl jam būdingų antivisuomeninių nuostatų, polinkio daryti nusikalstamas veikas. Todėl tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo metu (2013 m.) V. Ž. neturėjo teistumo, šio teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Taip pat teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti ir tai, kad nuo paskutinių nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas (bylos duomenimis, paskutinės nusikalstamos veikos buvo padarytos 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje). Padarytą žalą V. Ž. taip pat pradėjo iš dalies atlyginti tik prieš baigiant teisminį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (2015 m. lapkričio mėn.). Kita vertus, kaip pažymėjo teismas, pareiga atlyginti žalą taip pat nesulaikė V. Ž. nuo analogiškų nusikalstamų veikų tolesnio darymo. Kaip prieš tai buvo minėta, pradėjus bylą nagrinėti teisme, jis ne tik kad nesistengė sušvelninti nusikaltimų pasekmių, bet ir toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, rodydamas savo abejingumą įstatymo reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs tokias aplinkybes, konstatavo, kad negalima daryti kategoriškos išvados dėl V. Ž. paskirtos bausmės tikslų pasiekimo realiai jos neatliekant, taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

7.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltininko asmenybe, išsamiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimą netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų, todėl pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymą.

7.5. Kasatorius, skunde nurodydamas aplinkybes, kurios, anot jo, patvirtina itin pozityvią jo resocializaciją, tvirtus socialinius ryšius (paleistas iš suėmimo jis baigė medicinos studijų programą (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra priimtas į chirurgijos studijų programos rezidentūrą, dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėse, apibūdinamas teigiamai) ir paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl jam būdingų antivisuomeninių nuostatų, polinkio nusikalsti, teisėjų kolegijos vertinimu, pernelyg sureikšmina savo elgesio svarbą po nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai nurodoma nuteistojo kasaciniame skunde. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. Ž., 2014 m. birželio 12 d. paleistas iš suėmimo, net tik, kaip teigia kasaciniame skunde, tęsė studijas (duomenys neskelbtini) ar pan., bet ir toliau darė nusikalstamas veikas (2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. laikotarpiu, be kita ko, padarė dar du vienarūšius nusikaltimus nuosavybei – sukčiavimą). Pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendį V. Ž. padarė 17 nusikalstamų veikų, iš kurių 7 priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 2 dalis, 213 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį). Pažymėtina ir tai, kad jo padaryti nusikaltimai buvo apgalvoti (pvz., anot liudytojo A. P., V. Ž. prašymu jis sukūrė SEB banko elektroninės bankininkystės programos prototipą), taip pat pasižymėjo ir tam tikru įžūlumu (nešiojamuoju kompiuteriu V. Ž. nukentėjusiųjų akivaizdoje imituodavo prisijungimą prie įvairių bankų (pvz., SEB banko, nenustatyto Šveicarijos banko) elektroninės bankininkystės sistemų ir apmokėjimą už prekes), be to, nusikaltimai buvo daromi keturis mėnesius (nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2013 m. spalio 15 d.), kol kasatorius 2013 m. spalio 16 d. buvo sulaikytas.

7.6. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus skunde nurodyti argumentai (tarp jų ir tai, kad paskyrus realų laisvės atėmimą jis neteks nuolatinio darbo ligoninėje, praras galimybę baigti rezidentūros studijas, negalės atlyginti padarytos žalos) nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. T., R. Z., I. A., UAB „B“ direktoriaus L. B., UAB I direktoriaus J. K. atsiliepimuose pateikta nuomonė (prašymas tenkinti nuteistojo kasacinį skundą) taip pat nėra teisinis pagrindas keisti apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo panaikinti BK 75 straipsnio taikymą.

8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. Ž. kasacinį skundą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Armanas Abramavičius

Audronė Kartanienė