2025-06-02 Nr. CB-3233-2-49-3-00174-2024-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo taisyklę, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, nurodydami, kad atsakovas neįrodė, jog daikto trūkumai atsirado jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismai neanalizavo, kurios atliktos paslaugos buvo būtinos ir atsirado dėl tariamai paslėptų trūkumų, o kurios paslaugos buvo suteiktos kaip einamieji transporto priemonės techninio aptarnavimo darbai. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, ar transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamo automobilio remonto.
Legislator headnote
AI generated2025-06-02 Nr. CB-3233-2-49-3-00174-2024-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 2902,71 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2902,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Full text
Nr. DOK-1919
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00174-2024-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 15 d. paduotu atsakovo V. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas V. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. V. dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 2902,71 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (2902,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą.
Kasaciniu skundu atsakovas V. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo taisyklę, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, nurodydami, kad atsakovas neįrodė, jog daikto trūkumai atsirado jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismai neanalizavo, kurios atliktos paslaugos buvo būtinos ir atsirado dėl tariamai paslėptų trūkumų, o kurios paslaugos buvo suteiktos kaip einamieji transporto priemonės techninio aptarnavimo darbai. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl to, ar transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti dėl netinkamo automobilio remonto.
2. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad naudoto automobilio įsigijimas lemia pirkėjo didesnį atidumą, rūpestingumą, maksimalias pastangas įvertinant transporto priemonės būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog automobilis jo perdavimo ieškovei momentu turėjo paslėptų defektų, dėl kurių nėra galimybės jį naudoti pagal paskirtį.
3. Teismai neįvertino, jog ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi jis yra neproporcingas. Ieškovė automobilį įsigijo už 3400 Eur, o išlaidos transporto priemonei tvarkyti sudarė 2077,22, t. y. apie 65 proc. automobilio vertės, tai yra visiškai neproporcinga ir neprotinga pardavėjo atžvilgiu. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui V. V. 65 (šešiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 28 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 38, kodas ZO31461.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė