2021-11-10 Nr. AB-23600-3-61-3-01989-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2886-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01989-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 12.6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NIKY LTD company“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NIKY LTD company“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NIKY LTD company“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. RNA-11511 „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundą.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. VMI pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AMVI) nepagrįstai atlikto Bendrovės nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – ir NT mokestis) permokos įskaitymo tariamai mokestinei nepriemokai padengti. VMI elektroniniu paštu (toliau – ir el. p.) pateikė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. VMI Sprendimas yra neteisėtas, nes mokestinės permokos įskaitymas atliktas bei Sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.

2.2. NT mokesčio permoka 2020 m. vasario 19 d. buvo įskaityta tariamai mokestinei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemokai dengti: už 2013 m. gegužės mėn. (97,17 Eur), birželio mėn. (114,17 Eur), liepos mėn. (91,81 Eur), rugpjūčio mėn. (88,79 Eur), spalio mėn. (89,90 Eur), lapkričio mėn. (78,64 Eur). 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjo NT mokesčio permoka taip pat nepagrįstai buvo įskaityta tariamai mokestinei pelno mokesčio (toliau – ir PM) nepriemokai už 2013 m. dengti (24,60 Eur). Be to, 2020 m. vasario 21 d. VMI nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė ir paskui įskaitė 84,22 Eur tariamai mokestinei PVM nepriemokai už 2013 m. rugsėjo mėn. padengti.

2.3. VMI nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 ir 73 straipsniuose nustatyta tvarka pats mokesčių mokėtojas apskaičiuoja priklausančius mokėti mokesčius ir juos deklaruoja. VMI teigė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 28 d. pateikė patikslintas 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. PVM deklaracijas bei 2013 m. PM deklaraciją, kuriose deklaravo mokėtinas PVM ir PM prievoles. Kadangi patikslintos mokesčių deklaracijos yra priimtos, VMI jas laiko galiojančiomis, todėl, VMI teigimu, nei deklaruotų mokestinių prievolių, nei deklaracijų pripažinti negaliojančiomis ar jas panaikinti (anuliuoti) nėra pagrindo, todėl ir permokų įskaitymas, VMI teigimu, buvo atliktas pagrįstai ir teisėtai.

2.4. Pagal MAĮ 80 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Patikslintas deklaracijas už 2013 m. Bendrovė pateikė 2019 m. Paskutiniai metai, kada pareiškėjas dar galėjo pateikti patikslintą mokesčio deklaraciją už 2013 m. buvo 2018 m. VMI nurodytų deklaracijų iš pradžių nepriėmė, nes pasibaigęs deklaracijų tikslinimo terminas, o vėliau, ignoruodama imperatyvias MAĮ nuostatas, savo iniciatyva priėmė 2019 m. pateiktas deklaracijas už 2013 m. Tokiu būdu pažeidė MAĮ nuostatas, draudžiančias pačiam mokesčių administratoriui tikslinti mokesčių deklaracijas pasibaigus nustatytiems terminams.

2.5. Nesutiktina su VMI argumentu, jog patikslintas deklaracijas VMI priėmė vadovaudamasi Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojo laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 30 d.) (toliau –ir Taisyklės) 18 punktu. Taisyklės negali nustatyti kitos tvarkos nei yra numatyta MAĮ ar įtvirtinti nuostatas, prieštaraujančias MAĮ nuostatoms. VMI neturi teisinio pagrindo vadovautis Taisyklių 18 punktu taip pat ir dėl to, kad jame yra nuostatos dėl patikslintos deklaracijos įvertinimo ir jos priėmimo ar nepriėmimo, tačiau vertinimo kriterijai nenustatyti.

2.6. VMI nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjo turimą mokesčio permoką įskaitė nepriemokai, kuri kildinama iš neteisėtai priimtų patikslintų deklaracijų, padengti.

2.7. Bendrovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai paaiškino, jog 2020 m. sausio 6 d. mokestinio patikrinimo rezultatus dėl VMI 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo pažymos pareiškėjas apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), tačiau ji skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą deklaruoti negautas pajamas ir PVM, prašė atšaukti prievolę deklaruoti ir sumokėti. Patikrinimo akto, patvirtinto pažyma, apskundimas ar neapskundimas pats savaime negali lemti tai, kad neteisėti atsakovo veiksmai taptų teisėtais (iš neteisės teisė nekyla). Bendrovė nesutiko su atsakovo argumentais, jog: pareiškėjas esant mokestiniam patikrinimui galėjo nesilaikyti MAĮ 68 straipsnyje nustatytų senaties terminų, nes tai neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų; Bendrovė pasinaudojusi vienkartine galimybe būti atleistai nuo neigiamų pasekmių ir todėl pateikusi patikslintas deklaracijas. Pareiškėjas nurodė suklydęs 2019 m. teikdamas patikslintas deklaracijas už 2013 m., be to, spaudimą darė ir VMI darbuotojai, ragindami teikti deklaracijas. VMI neteisėtai priėmė pareiškėjo deklaracijas ir tokiu būdu nepagrįstai „sukūrė“ pareiškėjui mokestines prievoles. Pareiškėjas buvo priverstas teikti prašymą dėl mokėjimo grafiko sudarymo, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, jog deklaracijos buvo pateiktos ir priimtos laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:

3.1. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (galiojusi redakcija iki 2019 m. gruodžio 31 d.) įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojai bei mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnyje buvo įtvirtinta vienkartinė galimybė mokesčių mokėtojams anksčiau laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., deklaruoti ir sumokėti mokestį be pasekmių (baudų, delspinigių). Šia galimybe buvo galima pasinaudoti tik nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia MAĮ 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numatė, kad mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Per dvejus metus nesumokėjus visos mokesčių sumos, nuo likusios nesumokėtos mokesčių dalies apskaičiuojami delspinigiai už visą laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos, kai mokestis pagal atitinkamą laikotarpį turėjo būti sumokėtas iki 180-os dienos po šio straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino pabaigos dienos.

3.2. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir siekiant, kad visi mokesčių mokėtojai galėtų pasinaudoti vienkartine galimybe deklaruoti nedeklaruotas pajamas ir išvengti baudų ir delspinigių, įskaitant ir tuos, dėl kurių buvo pradėtas mokestinis patikrinimas, jiems taip pat buvo leista savanoriškai deklaruoti nedeklaruotas pajamas ir nesumokėtus mokesčius patikrinimo metu, tokiu būdu užtikrinant mokesčių mokėtojų teisę dalyvauti šioje programoje bei pataisyti praeityje padarytas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) klaidas savanoriškai. Neleidus to padaryti mokesčių mokėtojams papildomus mokesčius apskaičiuotų mokesčių administratorius, papildomai priskaičiuodamas baudas ir delspinigius.

3.3. VMI 2018 m. balandžio 26 d. pradėjo Bendrovės mokestinį patikrinimą už 2013 m. (PVM už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., PM už 2013 m. laikotarpį). Mokestinio patikrinimo metu Bendrovei buvo nustatyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 64 straipsnio 9 dalies pažeidimai už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. dėl 48 646 Lt (14 089 Eur) PVM atskaitos. Taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 4 straipsnio 1 dalies ir 57 straipsnio 3 dalies pažeidimai už 2013 m. dėl 1 529 Lt (443 Eur).

3.4. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pasinaudojo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Įstatymo 11 straipsnyje įteisinta vienkartine galimybe asmenims, deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių ir 2019 m. birželio 27–28 d. pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. ir PM deklaraciją už 2013 m. Todėl patikrinimo metu papildomai mokesčių neapskaičiuota, patikrinimo aktas patvirtintas 2019 m. gruodžio 13 d. patikrinimo pažyma Nr. (21.222)FR0681-183 (toliau – ir Patikrinimo pažyma). Patikrinimo rezultatų Bendrovė neskundė.

3.5. Tuo atveju, jei pareiškėjas būtų nusprendęs netikslinti deklaracijų, patikrinimo metu papildomai nustatytos mokesčių sumos būtų buvę apskaičiuotos patikrinimo aktu, prievolės suformuotos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat būtų papildomai apskaičiuoti delspinigiai ir baudos.

3.6. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, deklaracijos gali būti tikslinamos už einamuosius ir penkerius praėjusius mokestinius laikotarpius. Tačiau tais atvejais, kai patikrinimas buvo atliekamas už ankstesnius, nei 2014 m. mokestinius laikotarpius (Bendrovės atveju už 2013 m., nes patikrinimas pradėtas 2018 m. balandžio 26 d.) ir patikrinimo metu mokesčių mokėtojas nusprendė pasinaudoti galimybe savanoriškai deklaruoti mokesčius už tikrinamą ankstesnį nei 2014 m. laikotarpį, tokios deklaracijos buvo priimamos ir įvertinus patikrinimą atliekančiam specialistui, atiduotos suvesti į duomenų bazę.

3.7. Bendrovei pateikus patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. ir PM deklaraciją už 2013 m., patikrinimą atlikęs vyr. specialistas įvertino pateiktas patikslintas deklaracijas ir perdavė jas įvesti į VMI duomenų bazes. Bendrovė 2020 m. vasario 19 d. turėjo 1 964,53 Eur mokestinę nepriemoką, iš jos 593,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2019 m. 1,32 Eur PVM delspinigių bei pagal periodinių mokėjimų grafiką pasibaigusių sumokėjimo terminų 68,73 Eur PM nepriemoka ir 1 301,48 Eur PVM nepriemoka.

3.8. Pareiškėjas siekė pasinaudoti Įstatymo numatyta vienkartine mokesčių amnestija: pats pateikė patikslintas PVM už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. deklaracijas ir PM už 2013 m. deklaraciją; teikė prašymus dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyto periodinių mokėjimo grafiko sudarymo ir jo pakeitimo. Pareiškėjas pripažino mokėtinas PVM už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. ir PM už 2013 m. sumas. Pareiškėjo teiginiai, kad mokesčių administratorius negalėjo priimti patikslintų PVM deklaracijų už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. ir PM deklaracijos už 2013 m., yra nepagrįsti, nes deklaracijos tikslintos mokestinio patikrinimo metu. Mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, elgėsi atsakingai, tokiu būdu sudarydamas galimybę visiems be išimties mokesčių mokėtojams pasinaudoti šia vienintele galimybe, o patikrinimo metu priimdamas mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas nepažeidė MAĮ ir mokesčių mokėtojo teisių. Pareiškėjas nesilaikė savo paties prašymu sudarytų periodinių mokėjimo grafikų, todėl pagal 2019 m. lapkričio 22 d. periodinių mokėjimų grafiką Nr. (23.31-08) 325-6534 laiku nesumokėtos sumos pagrįstai buvo įskaitytos Bendrovės turima permoka. VMI pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, todėl naikinti VMI Sprendimo nėra pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „NIKY LTD company“ skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas kreipėsi į VMI su 2020 m. kovo 10 d. skundu dėl Vilniaus AVMI atlikto, jo teigimu, neteisėto mokesčių mokėtojo turimos mokesčių permokos įskaitymo. Skunde nurodė, jog 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjo NT mokesčio permoka buvo įskaityta tariamai mokestinei PVM nepriemokai dengti: už 2013 m. gegužės mėn. (97,17 Eur), birželio mėn. (114,17 Eur), liepos mėn. (91,81 Eur), rugpjūčio mėn. (88,79 Eur), spalio mėn. (89,90 Eur), lapkričio mėn. (78,64 Eur). 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjo NT mokesčio permoka taip pat nepagrįstai buvo įskaityta tariamai mokestinei PM nepriemokai už 2013 m. dengti (24,60 Eur). Be to, 2020 m. vasario 21 d. VMI nuo pareiškėjo sąskaitos nurašė ir paskui įskaitė 84,60 Eur tariamai mokestinei PVM nepriemokai už 2013 m. rugsėjo mėn. padengti bei apribojo pareiškėjo SEB banko sąskaitos lėšų panaudojimą papildoma 74,35 Eur apimtimi. Pareiškėjas teigė, jog nurodyti Vilniaus AVMI veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti.

5.2. VMI, atsakydama į pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundą, Sprendimu nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Pareiškėjo mokesčių mokėtojo kortelėje 2020 m. vasario 19 d. susidarė 1 147,00 Eur vienu įmokos kodu mokamų mokesčių permoka, nes Bendrovė už 2019 m. mokestinį laikotarpį deklaravo mokėtino NT mokesčio mažiau, nei buvo deklaruota ir sumokėta avansinio NT mokesčio. Bendrovės mokesčių mokėtojo kortelėje 2020 m. vasario 19 d. buvo apskaitoma 1 964,53 Eur mokestinė nepriemoka, t. y. 593 Eur NT mokesčio nepriemoka, 1,32 Eur PVM delspinigių bei nesumokėtos 68,73 Eur PM ir 1 301,48 Eur PVM sumos pagal Bendrovės 2019 m. balandžio 29 d. prašymu sudarytus 2019 m. lapkričio 22 d. periodinių mokėjimų grafikus Nr. (23.31-08)325-6534, Nr. (23.31-08)325-6535 ir Nr. (23.31-08)325-6536, pagal kuriuos išdėstytas mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2021 m. birželio 28 d., kiekvieną mėnesį mokant po 1 459,59 Eur. VMI paaiškino, jog Taisyklių nustatyta tvarka iš susidariusios permokos automatiškai buvo padengta dalis nesumokėtų sumų pagal periodinių mokėjimų grafikus (mokėjimo terminas buvo 2020 m. sausio 28 d.).

5.3. Dėl prašymo pripažinti neteisėtu mokestinės nepriemokos nurašymą iš sąskaitos ir grąžinti nurašytą sumą, VMI atsakė pareiškėjui, jog Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. vasario 18 d. duomenimis Bendrovė buvo nesumokėjusi 593 Eur NT mokesčio už 2019 m. (mokėjimo terminas 2020 m. vasario 17 d.) ir 1,32 Eur PVM delspinigių. VMI paaiškino, jog pranešimas apie nesumokėtus mokesčius 2020 m. vasario 18 d. buvo paskelbtas VMI tinklalapyje www.vmi.lt paskyroje Mano VMI, kurį pareiškėjas perskaitė tą pačią dieną. Pareiškėjui nesumokėjus mokestinės nepriemokos, vadovaudamasi MAĮ 33, 105 ir 106 straipsnių nuostatomis, VMI parengė 2020 m. vasario 20 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-26029 (toliau – ir Nurodymas) išieškoti 594,32 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitose esančių lėšų, pagal kurį buvo nurašyta 84,60 Eur suma. Pareiškėjui pateikus patikslintas NT mokesčio deklaracijas už 2019 m., Nurodymas buvo panaikintas. Taisyklių nustatyta tvarka 2020 m. vasario 21 d. išieškota pagal Nurodymą 84,60 Eur suma automatiškai buvo įskaityta: 78,64 Eur PVM už 2013 m. lapkričio mėn., 6,44 Eur PVM už 2016 m. kovo mėn., 1,32 Eur PVM delspinigių.

5.4. Dėl prašymo pripažinti, kad pareiškėjas neturi PVM nepriemokos už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. ir PM nepriemokos už 2013 m., VMI paaiškino pareiškėjui, kad Įstatymo 66 ir 73 straipsnių nustatyta tvarka pats mokesčių mokėtojas apskaičiuoja priklausančius mokėti mokesčius ir juos deklaruoja, pateikdamas mokesčių deklaracijas. Kadangi 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjas pateikė patikslintas 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. PVM deklaracijas bei 2013 m. metinę PM deklaraciją, jos yra priimtos ir galiojančios, todėl jose deklaruotas mokestines prievoles pripažinti negaliojančiomis nėra pagrindo.

5.5. Dėl prašymo panaikinti (anuliuoti) pareiškėjo pateiktas PVM ir PM deklaracijas VMI paaiškino, jog Bendrovė, pasinaudojusi Įstatymo suteikta vienkartine galimybe deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas, pateikė patikslintas deklaracijas už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 d. VMI jas priėmė ir įvertino, todėl jas naikinti nėra pagrindo.

6. Teismas aptarė MAĮ 87 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 19 d.), 68 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.), Įstatymo 11 straipsnio 1–2 dalis, analizavo Taisyklių 9.1.2, 17 punktus ir nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 19 d. turėjo mokestinę nepriemoką.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog patikslintas deklaracijas už 2013 m. jis teikė tik 2019 m., o paskutiniai metai, kada jis dar galėjo pateikti patikslintą mokesčio deklaraciją už 2013 m. buvo 2018 m., todėl mokesčių administratorius nepagrįstai priėmė patikslintą deklaraciją 2019 m. Teismas iš byloje esančio VMI 2019 m. gruodžio 6 d. patikrinimo akto Nr. (21.222)FR0680-487 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, jog Bendrovės patikrinimas pradėtas 2018 m. balandžio 26 d., o ne 2019 m.

8. Teismas nurodė, jog mokestinio patikrinimo metu Bendrovei buvo nustatyti PVMĮ 64 straipsnio 9 dalies pažeidimai už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. dėl 48 646 Lt (14 089 Eur) PVM atskaitos ir PMĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 57 straipsnio 3 dalies pažeidimai už 2013 m. dėl 1 529 Lt (443 Eur). Iš Patikrinimo akto turinio teismas nustatė, jog mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas 2019 m. birželio 27–28 d. pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. (FR0600) ir patikslintą metinę PM deklaraciją už 2013 m. (PLN204), patikrinimo metu papildomai mokesčių neapskaičiuota, Patikrinimo aktas patvirtintas Patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad Bendrovė pasinaudojo Įstatymo 11 straipsnyje įteisinta vienkartine galimybe deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas ir mokestinio patikrinimo metu pateikė patikslintą metinę PM deklaraciją už 2013 m. (PLN204), kurioje įvertinus 2011–2012 m. nuostolius, papildomai deklaravo 10 191 Lt (2 952 EUR neapmokestinamojo pelno ir 1 529 Lt (442,83 Eur) pelno mokesčio).

9. Teismas nustatė, jog 2019 m. liepos 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo, kuriuo prašė išdėstyti bendrą 14 531,33 Eur mokesčio sumą, kuriame pirma įmoka būtų numatyta ne anksčiau kaip 2020 m. sausio mėnesį. VMI 2019 m. liepos 31 d. pranešimu dėl periodinių mokėjimų grafiko pranešė, kad vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į pateiktą prašymą yra sudarytas periodinių mokėjimų grafikas dvejų metų laikotarpiui, išdėstant 14 531 Eur sumos mokėjimą. 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas pateikė VMI prašymą „Dėl periodinių mokėjimo grafiko“, kuriame nurodė neturintis galimybės sumokėti įmokų pagal sudarytą periodinių mokėjimų grafiką ir atkreipė dėmesį, jog 2019 m. liepos 1 d. prašyme prašė pradėti vykdyti įmokas ne anksčiau kaip 2020 m. sausio mėnesį, nurodė, jog dalį įmokų jau atliko (1 245 Eur). VMI 2019 m. lapkričio 22 d. pranešimu „Dėl periodinių mokėjimų grafiko keitimo“ pakeitė 2019 m. liepos 1 d. sudarytą periodinių mokėjimų grafiką, numatydama, jog pirmos įmokos mokėjimas (807,32 Eur) turi būti atliktas 2020 m. sausio 28 d. VMI 2020 m. vasario 10 d. išsiuntė priminimą dėl periodinių mokėjimų grafiko nevykdymo, nurodydama, jog pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. nesumokėjo įmokos pagal pakeistą periodinių mokėjimų grafiką.

10. Dėl pareiškėjo teiginio, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Bendrovė patikrinimo rezultatų neskundė, teismas analizavo Komisijos 2020 m. sausio 20 d. protokolą, iš kurio nustatė, jog pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. pateikė skundą Komisijai, ginčydamas VMI sprendimą, išdėstytą Patikrinimo pažymoje. Nors Komisija pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, nurodydama, jog Patikrinimo pažyma nėra mokestinio ginčo dalykas, tačiau paaiškino, jog toks ginčas nagrinėtinas paduodant skundą tiesiogiai administraciniam teismui. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų padavęs skundą dėl Patikrinimo pažymos teismui, tačiau sutiko su Bendrovės teiginiu, jog atsakovas iš dalies neteisingai nurodė, jog pareiškėjas mokestinio patikrinimo rezultatų neskundė.

11. Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo pažyma buvo patvirtinti VMI atlikto pareiškėjo mokestinio patikrinimo rezultatai, joje nurodyta, kad Bendrovė pasinaudojo Įstatymo 11 straipsnyje įteisinta vienkartine galimybe deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas ir mokestinio patikrinimo metu pateikė patikslintą metinę PM deklaraciją už 2013 m. (PLN204), kurioje įvertinus 2011–2012 m. nuostolius, papildomai deklaravo 10 191 Lt (2 952 EUR neapmokestinamojo pelno ir 1 529 Lt (442,83 Eur) pelno mokesčio). Teismas aptarė MAĮ 68 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog tais atvejais, kai patikrinimas buvo atliekamas už ankstesnius nei 2014 m. mokestinius laikotarpius (Bendrovės atveju už 2013 m., nes patikrinimas pradėtas 2018 m. balandžio 26 d.) ir patikrinimo metu mokesčių mokėtojas pasinaudojo galimybe savanoriškai deklaruoti mokesčius už tikrinamą ankstesnį nei 2014 m. laikotarpį, tokios deklaracijos buvo priimamos ir įvertinus patikrinimą atliekančiam specialistui, atiduotos suvesti į duomenų bazę. Bendrovei pateikus patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. ir PM deklaraciją už 2013 m., mokesčių administratoriaus specialistas įvertino pateiktas patikslintas deklaracijas ir perdavė jas įvesti į VMI duomenų bazes. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pasinaudojo Įstatymo 11 straipsnyje įteisinta vienkartine galimybe asmenims, deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių ir 2019 m. birželio 27–28 d. pateikė patikslintas deklaracijas. Teismas pažymėjo, jog todėl patikrinimo metu papildomai neapskaičiuota mokesčių, o Patikrinimo aktas patvirtintas Patikrinimo pažyma.

12. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ne tik pats pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. ir PM deklaraciją už 2013 m., bet ir 2019 m. liepos 1 d. pateikė prašymą dėl šiose deklaracijose deklaruotų sumų periodinio mokėjimo grafiko sudarymo. Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir 2019 m. liepos 31 d. pasirašytas periodinių mokėjimų grafikas Nr. (23.31-08) 325-2701, kuriame dviejų metų laikotarpiui išdėstytas 14 531,68 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimas. Bendrovė 2019 m. spalio 28 d. pateikė prašymą pakeisti sudarytą periodinių mokėjimų grafiką. Šis Bendrovės prašymas taip pat buvo patenkintas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas sudaryto periodinių mokėjimų grafiko nesilaikė, o mokesčių administratorius 2020 m. vasario 10 d. priminimu Nr. (23.31-08) 325-955 dėl periodinių mokėjimų grafiko nevykdymo priminė apie 2019 m. lapkričio 22 d. periodinių mokėjimų grafiko nesilaikymą.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritarė atsakovui, jog pareiškėjas siekė pasinaudoti Įstatymo numatyta vienkartine mokesčių amnestija: pateikė patikslintas PVM už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. deklaracijas ir PM už 2013 m. deklaraciją; teikė prašymus dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyto periodinių mokėjimo grafiko sudarymo ir jo pakeitimo. Teismas sprendė, jog pareiškėjas pripažino mokėtinas PVM už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. ir PM už 2013 m. sumas, todėl atmetė pareiškėjo teiginius šiuo aspektu, nes byloje esantys duomenys patvirtino, jog deklaracijos tikslintos mokestinio patikrinimo metu. Teismas priėjo prie išvados, kad mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais ir elgėsi atsakingai, sudarė galimybę mokesčių mokėtojui pasinaudoti šia vienintele galimybe, o patikrinimo metu, priimdamas mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas, nepažeidė MAĮ ir mokesčių mokėtojo teisių.

14. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nesilaikė savo paties prašymu sudarytų periodinių mokėjimo grafikų, todėl pagal 2019 m. lapkričio 22 d. periodinių mokėjimų grafiką Nr. (23.31-08) 325-6534 laiku nesumokėtos sumos pagrįstai buvo įskaitytos Bendrovės turima permoka.

15. Dėl VMI specialistų daryto spaudimo, teismas nurodė, kad Bendrovės pateikti duomenys – elektroninis susirašinėjimas su atsakovu tik patvirtina, jog atsakovo atstovai teikė priminimus ir paaiškinimus: 2019 m. liepos 7 d. el. p. VMI specialistė priminė, jog artėja amnestijos pabaiga, t. y. jog dar galima pateikti patikslintas 2013 m. deklaracijas, taip išvengiant baudų ir delspinigių, siūlė dar kartą įvertinti mokestinio patikrinimo metu nustatytus neatitikimus ir pan.

16. Teismas nusprendė, kad VMI Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti NT mokesčio permokos įskaitymą, yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinęs pareiškėjo pagrindinio reikalavimo panaikinti VMI Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio jo reikalavimas įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundą.

III. 17. Pareiškėjas UAB „NIKY LTD company“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti VMI Sprendimą, įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundą iš naujo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, ir papildomai jį grindžia šiais argumentais:

18.1. Teismo sprendimas yra be motyvų. Jis grindžiamas atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentais, formaliai konstatuojant, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau netiriant faktinių aplinkybių ir nemotyvuojant, kodėl ir ar iš tikrųjų jis yra teisėtas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Nors teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad mokesčių administratorius nepagrįstai priėmė patikslintas deklaracijas 2019 m., tačiau tokios savo išvados nepagrindė jokia teisės norma ir neargumentavo, kodėl mokestinio patikrinimo pradėjimas 2018 m. suteikė teisę 2019 m. pateikti patikslintą deklaraciją už 2013 m. Teismas nenurodė įstatymo, kuriuo vadovavosi, taip pat nepateikė nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 4 d. 4 p.). Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjas pasinaudojo vienkartine galimybe asmenims, deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių. Tačiau tokios savo išvados nepagrindė jokiomis teisės normomis, nenurodė, kodėl atmetė pareiškėjo pateiktus argumentus šiuo aspektu.

18.2. Teikiant deklaracijas pagal Įstatymo nuostatas, negalima pažeisti MAĮ 68 straipsnyje nustatytų mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, jog MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas laikytinas naikinamuoju, jam pasibaigus pastarasis negali būti nei atnaujintas, nei prailgintas. Mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005). LVAT, aiškindamas MAĮ 80 straipsnio ir 68 straipsnio nuostatas dėl mokesčių mokėtojo teisės tikslinti mokesčio deklaraciją, yra nurodęs, kad ši teisės norma yra aiški ir konkreti, ji negali būti aiškinama plečiamai, nes tiesioginė įstatymo leidėjo valia, aiškinant pažodžiui teisės normą, yra logiška ir protinga, priimta siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų teises ir teisinį tikrumą (LVAT 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2416-1062/2018). Yra aiškiai suformuota praktika, kad mokėtini mokesčiai negali būti perskaičiuoti ir patikslintos deklaracijos negali būti teikiamos pažeidžiant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas (LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-575/2018).

18.3. Patikslintas deklaracijas už 2013 m. pareiškėjas teikė tik 2019 m. Paskutiniai metai, kada pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dar galėjo pateikti patikslintą mokesčio deklaraciją už 2013 m., buvo 2018 m. Nei Įstatyme, nei MAĮ, nei kitame teisės akte nėra išimčių dėl deklaracijų tikslinimo taisyklių, numatytų MAĮ 80 straipsnio 1 dalyje ir 68 straipsnyje, įskaitant išimties, kad dėl mokestinio patikrinimo gali būti pratęsiamas mokesčių deklaracijos tikslinimo terminas. Nėra jokio pagrindo teismo išvadai, kad 2018 m. balandžio 26 d. buvo pradėtas pareiškėjo mokestinis patikrinimas už 2013 m., pareiškėjas įgijo teisę pateikti patikslintas deklaracijas 2019 m. už 2013 m., nesilaikant MAĮ 68 straipsnyje, 80 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

18.4. Teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja, jog įstatymų nuostatos, kurios švelnina arba kitu būdu palengvina mokesčio mokėtojo teisinę padėtį, būtų taikomos iki tokių nuostatų įsigaliojimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Įstatymu, kuriuo buvo pakeistas MAĮ 68 straipsnis, mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis buvo sutrumpinta nuo 5 iki 3 metų, taigi šiuo atveju teisingumo ir proporcingumo principai reikalauja, kad pareiškėjui būtų taikomas naujai nustatytas senaties terminas. Priešingu atveju pareiškėjas yra diskriminuojamas ir atsiduria blogesnėje teisinėje padėtyje lyginant su kitais mokesčių mokėtojais, dėl kurių yra vykdomi mokestiniai patikrinimai.

18.5. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu mokesčių administratoriaus specialistas įvertino pateiktas patikslintas deklaracijas ir perdavė jas įvesti į VMI duomenų bazes, nenurodė argumentų ir teisės normų, kurios leido atsakovui nesilaikyti MAĮ nuostatų, draudžiančių pačiam mokesčių administratoriui tikslinti mokesčių deklaracijas pasibaigus nustatytiems terminams (MAĮ 68 str. 1 d., 80 str. 2 d.). Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl atmetė pareiškėjo teiginius dėl tokių mokesčių administratoriaus specialistų veiksmų neteisėtumo ir negalimumo. Mokesčių administratorius, nustatęs formalius mokesčio deklaracijos trūkumus, turi teisę juos pašalinti savo iniciatyva, jeigu dėl to nesikeičia mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė (MAĮ 80 str. 2 d.). Senaties termino praleidimas (MAĮ 68 str.) nėra formalus trūkumas, nes priėmus deklaraciją pažeidus šį terminą, pasikeičia mokesčio mokėtojo mokestinė prievolė (šios bylos atveju atsiranda nauja mokestinė prievolė).

18.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 19 d. turėjo mokestinę nepriemoką. Taip pat nepagrįstos teismo išvados, kad pareiškėjas kaip nors pripažino mokestines prievoles. Pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos ir su mokestinėmis prievolėmis nesutiko: mokestinio patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2018 m. balandžio 26 d., rezultatus apskundė Komisijai, 2020 m. sausio 6 d. pateikė skundą dėl Patikrinimo pažymos. Tačiau Komisija pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti ir jį paliko nenagrinėtu. Teismo argumentai, kad pareiškėjas nepadavė skundo dėl Patikrinimo pažymos teismui, prieštarauja Komisijos nurodytai teisminei praktikai, iš kurios akivaizdu, kad pareiškėjo skundas dėl Patikrinimo pažymoje nurodytų motyvų ir argumentų nebūtų buvęs priimtas teisme. Mokesčių administratoriui neteisėtai priėmus deklaracijas, pateiktas praleidus naikinamuosius terminus, nebuvo surašytas patikrinimo aktas, kuris būtų patvirtintas sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str.). Tokiu būdu pareiškėjas apskritai prarado galimybę skųsti jam nepagristai atsiradusias mokestines prievoles. Tai, kad atsakovas priėmė pareiškėjo pateiktas patikslintas deklaracijas ir tai padarė pažeisdamas imperatyvias MAĮ nuostatas, nedaro deklaracijų teisėtomis, iš jų negali pareiškėjui atsirasti mokestinė prievolė. Pareiškėjo veiksmas, neatitinkantis imperatyviųjų įstatymo nuostatų, negali būti vertinamas kaip veiksmas, kuriuo yra pripažįstamos kokios nors mokestinės nepriemokos.

18.7. Teismas padarė išvadą (tačiau iš tikrųjų tik pakartojo atsakovo teiginius), kad mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais ir elgėsi atsakingai, tačiau tokia teismo išvada nepaneigia, kad atsakovas vadovavosi ne imperatyviomis MAĮ 68 straipsnio bei Įstatymo nuostatomis. Mokesčių administratorius negali vadovaudamasis principais pakeisti imperatyvias įstatymo nuostatas ir savavališkai prailginti MAĮ nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Pareiškėjas suklydo 2019 m. teikdamas patikslintas deklaracijas už 2013 m. Be to, priešingai nei konstatuojama teismo sprendime, mokesčių administratorius pareiškėjui darė spaudimą ir ragino teikti deklaracijas. Tai patvirtina byloje esantis elektroninis susirašinėjimas.

18.8. Mokesčių administratorius neteisėtai priėmė pareiškėjo deklaracijas ir tokiu būdu nesant tam teisinio pagrindo „sukūrė“ pareiškėjui mokestines prievoles. Todėl pareiškėjas buvo priverstas teikti prašymą dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo. Tai buvo mokesčių administratoriaus spaudimo pasekmė, nes prašymas dėl periodinių mokėjimų grafiko buvo pateiktas kartu su neteisėtai priimtomis deklaracijomis. Aplinkybė, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti atsiskaitomosios sąskaitos arešto, dėl kurio Bendrovės veikla taptų neįmanoma, teikė prašymą pakeisti sudarytą periodinių mokėjimų grafiką, niekaip nepatvirtina, kad deklaracijos buvo pateiktos ir priimtos laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Mokesčių administratorius labai ilgą laiką – beveik dvejus metus – delsė įforminti mokestinio patikrinimo rezultatus. Nuo 2018 m. sausio 9 d. buvo atliekamas mokestinis tyrimas, kurio išvadomis paremtas toliau atliktas to paties objekto mokestinis patikrinimas nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki Patikrinimo akto surašymo 2019 m. gruodžio 13 d. (kurio išvados analogiškos suformuluotoms iki 2018 m. balandžio 26 d.).

19. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog teismo sprendime aiškiai nurodyti įstatymai, kuriuos teismas taikė, atlikta įrodymų analizė, sprendime atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Atsakovas laikosi pozicijos, jog byloje nebuvo ginčo, kad mokesčių administratorius 2019 m. nepagrįstai atliko mokestinį patikrinimą už 2013 m. Mokesčių mokėtojui pateikus tikrinamo laikotarpio tikrinamo mokesčio deklaraciją, kuri nebuvo pateikta iki mokestinio patikrinimo pradžios, apie jos pateikimą informuojamas VMI patikrinimų padalinys sekantiems veiksmams atlikti. Taigi pradėjus mokestinį patikrinimą, nėra draudimo mokesčių mokėtojui teikti tikrinamo laikotarpio tikrinamo mokesčio patikslintą deklaraciją, kuri nebuvo pateikta iki mokestinio patikrinimo pradžios. Mokestinio patikrinimo metu Bendrovė pasinaudojo Įstatymo 11 straipsnyje įteisinta vienkartine galimybe asmenims, deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių, pateikė patikslintas deklaracijas, todėl patikrinimo metu papildomai mokesčių neapskaičiuota, Patikrinimo aktas patvirtintas Patikrinimo pažyma, kuri nebuvo skųsta. Pati Bendrovė teikė prašymą dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo, dėl jo pakeitimo. Pareiškėjo teiginiai, kad mokesčių administratorius negalėjo priimti patikslintų PVM deklaracijų už 2013 m. gegužės–lapkričio mėn. ir PM deklaracijos už 2013 m. nepagrįsti, nes deklaracijos tikslintos mokestinio patikrinimo metu. Mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, elgėsi atsakingai, tokiu būdu sudarydamas galimybę visiems be išimties mokesčių mokėtojams pasinaudoti šia vienintele galimybe, teisės aktų neaiškumus aiškino pareiškėjo naudai, taigi patikrinimo metu priimdamas mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas nepažeidė MAĮ ir mokesčių mokėtojo teisių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. RNA-11511, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo UAB „NIKY LTD company“ 2020 m. kovo 10 d. skunde išdėstytą prašymą panaikinti (anuliuoti) 2020 m. vasario 19 d. atliktus 669,20 Eur dydžio Bendrovės NT mokesčio permokos įskaitymus mokestinėms PVM ir PM nepriemokoms, susidariusioms už skirtingus 2013 metų laikotarpius, padengti (toliau – ir ginčo įskaitymai), teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokia teismo pozicija nesutinka, o savo nesutikimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui teiktame skunde. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir pritaikė aktualias teisės normas.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad: VMI ginčo įskaitymus atliko 2020 m. vasario 19 d.; paminėtai datai Bendrovės mokesčių mokėtojo kortelėje buvo susidariusi 1 147,00 Eur dydžio už 2019 m. mokestinį laikotarpį mokėtino NT mokesčio permoka, taip pat 1 964,53 Eur dydžio mokestinė nepriemoka; dalis paminėtos NT mokesčio permokos buvo panaudota ginčo įskaitymams atlikti. Taip pat bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas neginčija, kad: Bendrovė 2019 m. birželio 28 d. ir 2019 m. liepos 1 d. pateikė patikslintas PVM ir PM deklaracijas, kuriomis deklaravo papildomas PVM ir PM sumas už 2013 metus (toliau – ir patikslintos PVM ir PM deklaracijos); Bendrovė 2019 m. liepos 1 d. pateikė prašymą dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo, kuriame prašė išdėstyti paminėtomis deklaracijomis papildomai deklaruotas PVM ir PM sumas; šis Bendrovės prašymas buvo tenkintas, 2019 m. liepos 31 d. sudarytas periodinių mokėjimų grafikas, išdėstant patikslintomis PVM ir PM deklaracijomis deklaruotas mokesčių sumas dviejų metų laikotarpiui, o delspinigiai nuo paminėtų sumų nebuvo skaičiuojami. Taip pat nėra ginčo, kad mokesčių administratorius nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. atliko Bendrovės mokestinį patikrinimą, kurio metu tikrintas Bendrovės PVM mokėjimas nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir PM mokėjimas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir mokestinis patikrinimas).

24. Apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad (i) ginčo įskaitymai atlikti už pareiškėjo patikslintomis PVM ir PM deklaracijomis papildomai deklaruotas nesumokėtas mokesčių sumas už 2013 metus; (ii) šias deklaracijas pareiškėjas pateikė mokesčių administratoriui tuo metu, kai buvo atliekamas Bendrovės PVM ir PM mokėjimo mokestinis patikrinimas už tuos laikotarpius, už kuriuos patikslintos PVM ir PM deklaracijos ir buvo teikiamos; (iii) patikslintas PVM ir PM deklaracijas pareiškėjas pateikė iki 2019 m. liepos 1 d. ir, tenkinant tos pačios dienos pareiškėjo prašymą, sudarytas periodinių mokėjimų grafikas dėl papildomai deklaruotų sumų mokėjimų išdėstymo dviejų metų laikotarpiui, o delspinigiai nuo paminėtų sumų skaičiuojami nebuvo.

25. Pareiškėjas neginčija patikslintose PVM ir PM deklaracijose nurodytų už 2013 metus papildomai mokėtinų PVM ir PM sumų pagrįstumo. Jo nuomone, mokesčių administratorius Bendrovės teiktų patikslintų PVM ir PM deklaracijų turėjo nepriimti, nes jos pateiktos praleidus mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą (MAĮ 68 str.). Atitinkamai VMI laikosi pozicijos, kad pareiškėjas patikslintas PVM ir PM deklaracijas pateikė, siekdamas pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnyje sudaryta vienkartine atleidimo nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius galimybe. Atsakovo nuomone, šios deklaracijos buvo pateiktos mokestinio patikrinimo metu, o tikrinti laikotarpiai bei mokesčių rūšys sutapo su patikslintose PVM ir PM deklaracijose deklaruotais laikotarpiais bei mokesčių rūšimis, todėl MAĮ 68 straipsnis nebuvo pažeistas.

26. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymą, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. (Įstatymo 10 str.). Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu buvo sudaryta vienkartinė galimybė mokesčių mokėtojams įvykdyti savo anksčiau neįvykdytas mokestines prievoles (žr. Aiškinamąjį raštą dėl Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projekto). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia MAĮ 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos iki 2019 m. liepos 1 d. pateiktoms mokesčių deklaracijoms ir prašymams. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį mokesčių mokėtojams, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikusiems deklaracijas, tačiau nesumokėjusiems mokesčių arba nepateikusiems prašymo atidėti mokestį per 20 dienų, delspinigiai skaičiuojami bendra MAĮ nustatyta tvarka.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos patikslintų PVM ir PM deklaracijų teikimo aplinkybės patvirtina visų Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims taikyti būtinų sąlygų buvimą, t. y.: patikslintos PVM ir PM deklaracijos teiktos 2019 m. liepos 1 d. „už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.“, MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeidus MAĮ 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino).

28. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties taikymu, primintina, kad patikslintų PVM ir PM deklaracijų teikimo dieną (2019 m. liepos 1 d.) galiojusios redakcijos MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1897 redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, jog „jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos“.

29. Bylos medžiaga patvirtina, kad mokestinio patikrinimo, kurį atliekant buvo pateiktos patikslintos PVM ir PM deklaracijos už tuos pačius laikotarpius pradžia, kuri pradedama skaičiuoti nuo mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymo momento, buvo 2018 m. balandžio 26 d. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad mokesčių administratorius, tikrindamas Bendrovės PVM mokėjimą nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir PM mokėjimą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pažeidė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1897 redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtintą 5 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo nesutikti su mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pastarasis terminas negalėjo būti pažeistas pareiškėjui tokio mokestinio patikrinimo metu išreiškus valią pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse sudaryta vienkartine atleidimo nuo delspinigių už 2013 metais nesumokėtus PVM ir PM sumas galimybe. Tai konstatavus, kaip nepagrįsti ir (arba) teisiškai nereikšmingi atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl MAĮ 68 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

30. Teisėjų kolegija, nustatytas faktines aplinkybes įvertinusi paminėto teisinio reglamentavimo kontekste, sprendžia, kad mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas patikslintas PVM ir PM deklaracijas teikė, siekdamas mokestinio patikrinimo metu pasinaudoti Įstatymo 11 straipsnyje sudaryta vienkartine atleidimo nuo delspinigių už tose deklaracijose nurodytas laiku nesumokėtų PVM ir PM mokesčių sumas galimybe. Mokesčių administratorius pagrįstai priėmė patikslintas PVM ir PM deklaracijas, tenkino Bendrovės prašymą dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo.

31. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad, kaip nustatyta, Bendrovė patikslintas PVM ir PM deklaracijas ir prašymą sudaryti periodinių mokėjimų grafiką dėl papildomai deklaruotų sumų mokėjimų išdėstymo dviejų metų laikotarpiui, pateikė savo iniciatyva. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjui esą buvo daromas mokesčių administratoriaus spaudimas yra nepagrįsti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nebekartoja.

32. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais bei nagrinėjamą ginčą reglamentuojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą atmetami.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, VMI pagrįstai priėmė pareiškėjo teiktas patikslintas PVM ir PM deklaracijas, taip pat teisėtai ir pagrįstai Sprendimu atsisakė tenkinti Bendrovės 2020 m. kovo 10 d. skunde išdėstytą prašymą panaikinti (anuliuoti) ginčo įskaitymus.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taip pat teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NIKY LTD company“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė