2015-11-18 Nr. AB-22244-3-61-3-03370-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1291-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03370-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8; 79.2; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 22 d. gautas pareiškėjos V. Z. (toliau – ir pareiškėja) skundas (I t., b. l. 1–4), kuriame pareiškėja prašė:

1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. BR6-1803926;

2) įpareigoti NMA kompiuterinėje duomenų bazėje visuose žemės blokuose (numeriai nurodyti skundo reikalavimo dalyje) įrašyti pasėlį kodu Nr. 5AM-1 standartinėje, viešoje, vartojimo, dvišalėje sutartyje Nr. 11-1011877239-A1-1;

3) priteisti pareiškėjai pagal viešą, vartojimo, dvišalę patikslintą sutartį Nr. 11-1011877239-A1-1 iš NMA 1 546,77 Eur;

4) priteisti pareiškėjai visas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi (I t., b. l. 32–33), nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, pareiškėjai nustatė terminą iki 2015 m. liepos 13 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, tarp jų – pateikti skundžiamo NMA sprendimo gavimo datą įrodantį dokumentą.

Pareiškėja, vykdydama minėtą nutartį, 2015 m. liepos 11 d. paštu išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus kartu su papildomais dokumentais (I t., b. l. 64–107), kuriuose, be kita ko, nurodė, jog pirmą kartą į rankas skundžiamo NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 originalo kopiją gavo 2015 m. gegužės 7 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patalpoje. Pareiškėja taip pat teigė, kad minėto sprendimo NMA nėra jai siuntusi registruota pašto siunta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi (I t., b. l. 108–109), nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti, išaiškino pareiškėjai teisę pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo dėl minėto sprendimo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Iš NMA 2015 m. birželio 30 d. raštu Nr. BR6-9358(7.8.) pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja, 2011 m. gegužės 6 d. pildydama Paramos už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus paraišką (toliau – ir Paraiška), nurodė, jog visą su Paraiška susijusią informaciją pageidauja gauti elektroniniu paštu. Atitinkamai NMA 2012 m. kovo 14 d. elektroniniu pranešimu informavo pareiškėją apie priimtą 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. BR6-1803926 dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų pagal Paraišką, taip pat nurodė, kad sprendimas dėl mokėtinos išmokos sumos bei taikomų sankcijų bus išsiųstas paštu.

Pareiškėja NMA pateikė 2012 m. kovo 15 d. (gautas 2012 m. kovo 20 d., reg. Nr. BR5.1-9024) prašymą „Dėl sprendimo apie išmokas gavimo“, kuriame nurodė, kad 2012 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą apie tai, jog pateiktos Paraiškos vertinimas yra baigtas ir yra priimtas sprendimas dėl mokėtinos išmokų sumos bei taikomų sankcijų, taip pat prašė minėtą sprendimą išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. NMA 2012 m. balandžio 17 d. registruotu paštu išsiuntė 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2012 m. balandžio 18 d.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja su NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. BR6-1803926 susipažino 2012 m. kovo 14 d., šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja. Be to, pareiškėja registruotu paštu gavo NMA 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858, kuriame buvo išdėstyti 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 motyvai, nurodyta apskundimo tvarka. Teismas kartu pažymėjo, kad Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje 2015 m. gegužės 7 d. pareiškėjai buvo įteiktas analogiško turinio sprendimas, kuris jai buvo išsiųstas 2012 m. kovo 14 d. elektroniniu pranešimu.

Taigi, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti, todėl jai išaiškintina teisė pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugpjūčio 7 d. gautas (paštu išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 3 d.) pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo pateikti (I t., b. l. 112–127). Pareiškėja prašyme iš esmės pakartojo skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad skundžiamą NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. BR6-1803926 gavo tik 2015 m. gegužės 7 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patalpose, NMA jai skundžiamo sprendimo registruota pašto siunta nesiuntė, sprendimo numerį slėpė, apie 2012 m. kovo 13 d. sprendimą pareiškėja pirmą kartą sužinojo 2015 m. kovo 26 d., o jo turinį suvokė tik 2015 m. gegužės 7 d. į rankas gavusi sprendimo originalo kopiją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (I t., b. l. 138–140) pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog NMA 2012 m. kovo 14 d. elektroniniu pranešimu (Nr. BR6-1803926) pareiškėja buvo informuota apie pagal 2011 m. Paraišką mokėtiną paramos sumą ir taikomą sankciją. Šis pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu.

Kitą dieną, t. y. 2015 m. kovo 15 d., pareiškėja kreipėsi į NMA prašydama sprendimą dėl išmokos pakoreguoti ir netaikyti jai sankcijų. NMA pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858, kuriame detaliai išdėstyta kaip buvo paskaičiuota paramos suma ir pritaikytos sankcijos, nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, išsiuntė pareiškėjai registruota pašto siunta prašyme nurodytu adresu. Minėtas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimas pareiškėjai ar jos įgaliotam asmeniui įteiktas 2012 m. balandžio 18 d.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai apie paskaičiuotą paramos sumą ir pritaikytą sankciją tapo žinoma 2012 m. kovo 14 d., o kreipdamasi į NMA su prašymu netaikyti sankcijos, pareiškėja aiškiai suprato informacinio pranešimo turinį. Tuo tarpu minėto sprendimo dėl paramos sumažinimo motyvai ir apskundimo tvarka detaliai išaiškinti 2012 m. balandžio 16 d. sprendime, NMA išnagrinėjus pareiškėjos prašymą netaikyti sankcijų. Teismas pabrėžė, kad šis 2012 m. balandžio 16 d. sprendimas laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjai teisines pasekmes, jis pareiškėjai įteiktas 2012 m. balandžio 18 d., todėl pareiškėja turėjo visas galimybes laiku kreiptis į teismą.

Tuo tarpu elektroninio pranešimo numerio nežinojimas, jo originalo neturėjimas ir kitos panašios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą. Kitų objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausančių termino skundui paduoti praleidimo priežastis pateisinančių aplinkybių pareiškėja nenurodė, o teismas ex officio tokių aplinkybių nenustatė. Taigi, atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 28 d. paštu išsiuntė atskirąjį skundą (I t., b. l. 150–163), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015, skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, atnaujinti skundo teismui padavimo terminą. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip nurodė ir savo skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja mano, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nesąžiningas. Papildomai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė skundo teismui išsiuntimo datą, kadangi pirmą kartą skundas teismui registruota siunta buvo išsiųstas 2015 m. birželio 4 d., tačiau dėl klaidingai nurodyto adreso vokas grįžo neįteiktas, todėl minėtas neatplėštas vokas buvo įdėtas į kitą voką ir pakartotinai išsiųstas teismui registruota siunta 2015 m. birželio 17 d. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja tvirtina, kad skundą teismui pateikė nepraleidusi skundo padavimo termino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (I t., b. l. 164) pareiškėjos atskirąjį skundą dalyje dėl 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties priėmė ir nutarė kartu su administracine byla Nr. I-9749-821/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03370-2015-4) perduoti jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), o atskirąjį skundą dalyje dėl 2015 m. liepos 21 d. nutarties atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo neskundžiama, t. y. minėta nutartis nėra apeliacijos objektas, todėl pareiškėjos atskirąjį skundą dalyje dėl šios nutarties atsisakytina priimti.

IV. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 11 d. paštu išsiuntė atskirąjį skundą (I t., b. l. 167–173, 187), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015 panaikinimo, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį, pripažinti, kad pareiškėja nepraleido termino skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti, ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjos skundą dėl visų reikalavimų. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas savo kompetenciją, atsisakė priimti jos atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015 panaikinimo, kadangi joks įstatymas nenumato tokio draudimo. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir savo atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (I t., b. l. 190–191) pareiškėjos atskirąjį skundą dalyje dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties priėmė ir nutarė kartu su administracine byla Nr. I-9749-821/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03370-2015-4) perduoti jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o atskirąjį skundą dalyje dėl 2015 m. liepos 21 d. nutarties atsisakė priimti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis, kuria pareiškėjai išaiškinta teisė pateikti objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 panaikinimo padavimo teismui terminą, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ji atskiruoju skundu neskundžiama (ABTĮ 149 str. 1 d.). Be to, klausimas dėl minėtos nutarties apskundimo jau yra išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kurios teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas patikrins išnagrinėjęs pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimą dėl šios nutarties ir dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties panaikinimo.

V. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 28 d. paštu išsiuntė atskirąjį skundą (II t., b. l. 1–4, 21), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015 panaikinimo, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti visus pareiškėjos skundo reikalavimus. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir savo atskiruosiuose skunduose dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarčių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi (II t., b. l. 22) pareiškėjos atskirąjį skundą priėmė ir kartu su administracine byla Nr. I-9749-821/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03370-2015-4) perdavė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateiktu atskiruoju skundu trečią kartą reiškia reikalavimą panaikinti 2015 m. liepos 21 d. nutartį, nors jau 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimis jai buvo išaiškinta, jog minėta 2015 m. liepos 21 d. teismo nutartis, kuria pareiškėjai išaiškinta teisė pateikti objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui pateikti, yra neskundžiama, o jos pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas įvertins nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties. Atitinkamai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimis buvo atsisakyta priimti pareiškėjos atskiruosius skundus dalyje dėl 2015 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo. Tačiau pareiškėja, nesutikdama su teismo išvada, jog 2015 m. liepos 21 d. nutartis nėra apeliacijos objektas, toliau teikia atskiruosius skundus, kuriuose, be kita ko, formuoja savarankišką reikalavimą dėl minėtos nutarties panaikinimo, todėl nurodytos priežastys kliudo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui perduoti nagrinėti 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimis priimtų pareiškėjos atskirųjų skundų reikalavimus ir administracinės bylos Nr. I-9749-821/2015 medžiagą. Taigi, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti proceso koncentruotumą, teismas pareiškėjos atskirąjį skundą priėmė ir kartu su administracine byla bei kitais pareiškėjos atskiraisiais skundais perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 149 straipsnio 2 dalis numato, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Remiantis ABTĮ 150 straipsnio 1 dalimi, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris dienas po jo gavimo: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio įstatymo 101 straipsnyje numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Taigi, atskirojo skundo priėmimo klausimą visada nagrinėja pirmosios instancijos teismas, jei jo nutartis yra skundžiama (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-309-261/2015 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėja atskiraisiais skundais skundė būtent Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, todėl jų priėmimo klausimą pagal kompetenciją ir nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos atskirųjų skundų, kuriais ji, be kita ko, prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį, priėmimo klausimą, priešingai, nei teigia pareiškėja, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad atskirojo skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti, pavyzdžiui, į apeliacinį skundą. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad neskundžiamos, be kita ko, yra nutartys nustatyti terminą trūkumams pašalinti (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-719/2011 ir kt.), dėl procesinių teisių išaiškinimo (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-210/2010 ir kt.) ir pan.

Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atskiruoju skundu apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį, kuria teismas, padaręs išvadą, jog pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti, išaiškino pareiškėjai teisę pateikti teismui objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo dėl minėto sprendimo padavimo terminą. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjos atskiruosius skundus dalyje dėl 2015 m. liepos 21 d. nutarties panaikinimo, kadangi ši nutartis, teismo vertinimu, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ji atskiruoju skundu neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad paprastai laikoma, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti ar tam tikrais atvejais toliau tęstis, arba dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje tokios aplinkybės nenustatytos, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

Tai iš esmės patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėja vėliau pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo pateikti (I t., b. l. 112–127), o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi šį prašymą išnagrinėjo (I t., b. l. 138–140).

Todėl, remiantis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjos atskirųjų skundų argumentai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeisdamas savo kompetenciją, atsisakė priimti pareiškėjos atskiruosius skundus dalyje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-9749-821/2015 panaikinimo, atmestini kaip nepagrįsti. Papildomai akcentuotina, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties pagrįstumą pareiškėjos atskiruosiuose skunduose nurodytais apsektais dėl termino skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo pateikti (ne)praleidimo iš esmės įvertins Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.

Taigi, pasisakydamas dėl pareiškėjos atskirųjų skundų argumentų, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo pateikti, ir nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti šį terminą bei atsisakė priimti jos skundą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos <...>. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Atitinkamai byloje nustatyta, kad pareiškėja į teismą kreipėsi, be kita ko, prašydama panaikinti NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. BR6-1803926, kuriuo, įvertinus pareiškėjos pateiktą 2012 m. gegužės 6 d.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, inter alia buvo nuspręsta pareiškėjos atžvilgiu taikyti kompleksinio paramos susiejimo sankciją (I t., b. l. 47–51, 56–60). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčą iš esmės kelia būtent dėl jos atžvilgiu taikytos minėtos sankcijos. Taigi, nors, viena vertus, kaip akcentavo pareiškėja, 2012 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu NMA jai atsiųstame pranešime (Nr. 1803926) apie pagal 2011 m.

Paraišką mokėtiną paramos sumą ir taikomą sankciją nėra nurodyta skundžiamo sprendimo data, numeris, šio akto priėmimo pagrindas, motyvai ir kiti esminiai turinio elementai, taip pat nurodyta, jog sprendimas dėl mokėtinos išmokų sumos bei taikomų sankcijų pareiškėjai bus išsiųstas paštu, o nesutikdama su sprendimu, pareiškėja galės jį apskųsti sprendime nurodyta tvarka, tačiau byloje iš esmės nėra neabejotinų duomenų, kada tiksliai būtent minėtas pareiškėjos skundžiamas sprendimas jai buvo įteiktas (I t., b. l. 5, 42–46, 52–63), kita vertus, minėtos sankcijos taikymo priežastys, pagrindai, motyvai ir teisės aktai, kuriais vadovaujantis ji buvo pritaikyta, išsamiai ir aiškiai išdėstyti NMA 2012 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. BR6-(11.13)-2858, jame kartu nurodant šio sprendimo apskundimo tvarką ir terminą (I t., b. l. 58–60).

Atkreiptinas dėmesys, jog minėtas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu ir jai įteiktas 2012 m. balandžio 18 d. (I t., b. l. 53, 62–63). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju spręstina, jog pareiškėja apie skundžiamą aktą sužinojo 2012 m. balandžio 18 d., kadangi būtent nuo šio momento pareiškėjai tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), aktu nustatomas teises ar pareigas, akto priėmimo teisinį pagrindą, motyvus ir kt. (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Todėl būtent nuo šio momento ir skaičiuotinas terminas skundui paduoti, kadangi pareiškėja, gavusi minėtą NMA 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858, galėjo tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Tuo tarpu pareiškėja, žinodama, kad jos atžvilgiu yra priimtas atitinkamas aktas, taip pat žinodama esminius skundžiamo akto turinį sudarančius elementus, nebuvo pakankamai aktyvi ir į teismą su skundu kreipėsi tik daugiau nei po 3 metų (I t., b. l. 1–31).

Šiame kontekste kartu pabrėžtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pirmą kartą skundas teismui registruota siunta buvo išsiųstas 2015 m. birželio 4 d., tačiau dėl klaidingai nurodyto adreso vokas grįžo neįteiktas, todėl minėtas neatplėštas vokas buvo įdėtas į kitą voką ir pakartotinai išsiųstas teismui registruota siunta 2015 m. birželio 17 d., šiuo konkrečiu atveju esminės teisinės reikšmės neturi, kadangi net ir vertinant, kad pareiškėja pirmą kartą skundą teismui išsiuntė 2015 m. birželio 4 d., tai nepaneigia išvados, jog ji ženkliai praleido skundo dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 padavimo terminą.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. ABTĮ 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Atitinkamai pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti (I t., b. l. 112–127), minėtą prašymą iš esmės argumentuodama tuo, jog pirmą kartą į rankas skundžiamo sprendimo originalo kopiją gavo 2015 m. gegužės 7 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patalpoje ir tik tada suvokė jo turinį, o anksčiau kreiptis į teismą negalėjo, kadangi nežinojo minėto akto numerio, datos ir kt. rekvizitų. Tačiau, kaip minėta, įvertinus bylos duomenis, nagrinėjamu atveju spręstina, jog pareiškėja apie skundžiamą aktą sužinojo ir jo turinį suvokė (objektyviai turėjo suvokti) 2012 m. balandžio 18 d., gavusi registruota siunta jai siųstą NMA 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. BR6-(11.13)-2858, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta pareiškėjos atžvilgiu taikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija, jos taikymo pagrindai, motyvai ir teisės aktai, kuriais vadovaujantis ji buvo pritaikyta, kiti esminiai minėto akto turinio elementai, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas terminas skundui paduoti.

Tuo tarpu jokių kitų objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių svarbių aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinamos kaip ekstraordinarios ir sudarančios pagrindą atnaujinti ženkliai pralestą skundo padavimo terminą, pareiškėja nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad šiuo atveju skundo padavimo termino praleidimą lėmė būtent subjektyvūs pareiškėjos veiksmai (neveikimas), kadangi ji, žinodama, kad yra priimtas atitinkamas sprendimas dėl jos atžvilgiu taikytos kompleksinio paramos susiejimo sankcijos, nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškėja terminą skundui dėl NMA 2012 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. BR6-1803926 paduoti praleido būtent dėl savo neveiklumo, o toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad įvertinus byloje esančią medžiagą, nenustatyti pirmosios instancijos teismo šališkumo požymiai, todėl pareiškėjos teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nesąžiningas, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, todėl paliekamos nepakeistos, o pareiškėjos atskirieji skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. Z. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d., 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius