2022-05-04 Nr. AB-10924-3-62-3-00109-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2224-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00109-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Q. S. A. A. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Q. S. A. A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Q. S. A. A. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47870 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 6K-52 (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietis, (duomenys neskelbtini). Išvykti iš kilmės šalies pareiškėją privertė trys priežastys: (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento Sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvą. Pareiškėjas Sprendimą apskundė nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis aiškiai nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Pareiškėjo paaiškinimą patvirtina kilmės šalies informacija: kilmės valstybėje yra (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo sveikatai ir (ar) gyvybei kyla grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Pareiškėjas teigė nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, tačiau atsakovas nenurodė argumentų, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Atsakovas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o argumentavo tik tuo, jog sprendimai teisėti, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuva. Pareiškėjas vertino, jog vien toks jo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko, siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis patenka į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Jo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei galimai dėl to ir atmestas, neįvertintos konkrečios individualios aplinkybės, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje. Atsakovas taip pat neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, tinkamai neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

5. Pareiškėjas nurodė, jog jis bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl nužudymo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko, siekdamas apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas teigė, kad Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjo paaiškinimo, nei iš Migracijos departamento surinktos informacijos nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. atsakovas neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgęs į tai, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, atsakovas nelaikė visiškai pagrįsta pareiškėjo deklaruojamą baimę. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, atsakovas tas pačias aplinkybes vertino papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgęs į tai, atsakovas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, atsakovas taip pat buvo konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo paaiškinimas (duomenys neskelbtini) vertintas kaip tikėtinas, tačiau nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas asmeniškai (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškėjo paaiškinimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vertino kaip mažai tikėtiną. Atsakovas teigė, jog aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo baimė dėl (duomenys neskelbtini) yra mažai tikėtina, kadangi (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl nėra tikėtina, kad būtų siekiama su juo susidoroti. Nors pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuva. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos, privalo būti ir uždrausta atvykti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo M. Q. S. A. A. H. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

12.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini):

12.1.1. (duomenys neskelbtini);

12.1.2. (duomenys neskelbtini);

12.1.3. (duomenys neskelbtini).

12.2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi su skundu į Komisiją. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22, 99 punktais, analizavo byloje esančius duomenis ir sprendė, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo istorija nėra detali ir jos nepatvirtina patikimi įrodymai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija.

14. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas tyrimo metu įvertino pareiškėjo nurodytus paaiškinimus ir surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę. Teismas vertino Sprendime pateiktą informaciją ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad neįmanoma identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

15. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini), yra mažai tikėtina. Teismas vertino, jog vien tik aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo baimę dėl (duomenys neskelbtini) teismas vertino kaip mažai tikėtiną, kadangi (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), todėl nėra tikėtina, kad būtų siekiama su juo susidoroti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo paaiškinimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimas yra abstraktaus pobūdžio ir neišsamus, jo nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), tik abstrakčiai nurodė, kad jis jautėsi negerai. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojamos baimės nelaikė visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, priimant Sprendimą, buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija ir nebuvo nustatytos realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Byloje nėra duomenų, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, t. y., pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu buvo surinkta informacija apie kilmės valstybę iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant ESPA informaciją, tarptautines organizacijas bei kitus šaltinius. Pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių Migracijos departamento surinktą informaciją. Teismas vadovavosi ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, jog šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl sprendė, kad pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

19. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neužtikrintos teisės būti išklausytam Komisijos posėdžio metu, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu.

20. Teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį yra pagrįsta, tačiau draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo yra neproporcingas. Teismas pareiškėjui nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, sumažinęs draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpį nuo 3 iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 21. Pareiškėjas M. Q. S. A. A. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad jis neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjas teigia, kad, pagal kilmės šalies informaciją, (duomenys neskelbtini).

24. Pareiškėjas nurodo, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini).

25. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga, jis atitinka Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

26. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas rėmėsi ESPA 2021 m. ataskaita ir nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. ESPA ataskaita yra vienerių metų senumo, rekomendacinio pobūdžio. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

27. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, laikosi pozicijos, jog tiek Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl jo priskirtinumo padidintos rizikos grupei yra nepagrįsti, nes, įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei lemtų tarptautinės apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio jo kilmės valstybėje. Atsakovas teigia, jog, įvertinus pareiškėjo pateiktą bei surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot ESPA, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Migracijos departamentas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant ESPA. 2021 m. ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis, vertindamas beatodairiško smurto lygį kilmės valstybėje. Vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė.

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas sutrumpino pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Pareiškėjas M. Q. S. A. A. H. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi nori ir turi būti tiesiogiai išklausytas. Pareiškėjas kitų motyvų nenurodo.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjui M. Q. S. A. A. H. Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

37. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

39. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

40. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

41. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.

44. Byloje nustatyta, jog pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas 3 priežastimis: (duomenys neskelbtini).

45. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimas (duomenys neskelbtini) yra tikėtinas, tačiau pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Atsakovas pareiškėjo paaiškinimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vertino kaip mažai tikėtiną, nes pareiškėjas (duomenys neskelbtini), o surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra tokie asmenys, kaip pareiškėjas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl 2 išvykimo iš kilmės šalies priežasčių neleido identifikuoti tariamo būsimo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atsakovas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Atsakovas pareiškėjo persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) taip pat vertino kaip mažai tikėtiną arba galėjusį būti dar iki (duomenys neskelbtini), nes konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimas šiuo aspektu yra bendro pobūdžio ir neišsamus, tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika. Migracijos departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę grindžia tik savo subjektyviu situacijos vertinimu, individualios asmeninės grėsmės pareiškėjui nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas plačiai aptaria situaciją kilmės valstybėje, tačiau ši informacija vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog pagal ESPA jis yra priskiriamas prie padidintos rizikos asmenų profilio, nes atsakovas, įvertinęs visą surinktą informaciją, tokių aplinkybių nekonstatavo. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini) nėra padidintos rizikos veiksnys susidurti su persekiojimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų bei objektyvų tyrimą ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

47. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo individualią situaciją ir padėtį kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) mieste egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai vien buvimo šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagal ESPA duomenis, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų kilmės valstybės miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo), pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tokios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, todėl jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors tam, jog tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie kilmės valstybę, tai savaime nereiškia Migracijos departamento pareigos informaciją rinkti visais pareiškėjo norimais aspektais. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai bei priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

49. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki 2 metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Q. S. A. A. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Jūratė Varanauskaitė

Virginija Volskienė