2022-05-25 Nr. AB-13896-4-44-3-00065-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2637-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00065-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. M. A.-B., jo atstovei advokatei A. L. K.,

vertėjui H. I.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. M. A.-B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. M. A.-B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis H. M. M. A.-B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62766 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuriuo nuspręsta apgyvendinti pareiškėją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė Sprendimą: 1) įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Pareiškėjas teigė, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš Įstatyme numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl pareiškėjui pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su jam taikoma alternatyvia sulaikymui priemone, teigė, jog jo apgyvendinimo sąlygos labai prastos, jis negali gauti jam reikalingo gydymo dėl (duomenys neskelbtini), nėra kur daugiau judėti, teikiamas blogos kokybės vanduo. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalį bei taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Migracijos departamentas vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2017 m. buvo prašęs prieglobsčio (duomenys neskelbtini), bet iš ten savanoriškai grįžo į (duomenys neskelbtini). Todėl Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

6. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S39679, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė. Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas, sprendimo dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo nėra, Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 16 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, kas leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas, pareiškėjas gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, jis grindžiamas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais), todėl jo naikinti nėra pagrindo.

7. Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė nurodė, kad pareiškėjui taikomas apgyvendinimas, o ne sulaikymas. Pareiškėjas nebendradarbiavo, neturėjo galiojančių dokumentų, Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjo kelionės tikslas, Lietuvos Respublikoje jis neturi socialinių ryšių, todėl gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos. Užsieniečių registracijos centruose teikiamos medicininės paslaugos, esant poreikiui skiriami vaistai, lankosi psichologas, teikiamos būtinos higienos priemonės, drabužiai ir avalynė, vykdomi užsieniečių užimtumo užsiėmimai, suteikiantys galimybę ir kalbų mokytis, ir sportuoti, ir t.t., o vanduo tiekiamas iš centrinio vandentiekio.

II. 8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo H. M. M. A.-B. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė. Komisija 2022 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, taigi, sprendimo dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo nėra. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 16 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 3, 5, 6 dalimis ir pažymėjo, kad asmeniui taikomas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra suėmimas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdamas sieną, pasiprašė prieglobsčio tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, nėra oficialiais duomenimis nustatyta jo asmenybė, jis neturi jokių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

11. Teismas, įvertinęs atsakovo teismo posėdžio metu nurodytus argumentus dėl gyvenimo sąlygų Užsieniečių registracijos centre, atsižvelgęs į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl prastų apgyvendinimo sąlygų, sveikatos. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečių registracijos centro medikai nėra užfiksavę pareiškėjo nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini), dėl šios ar kitų ligų pareiškėjas nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, to neprašė ir pats pareiškėjas ar jo atstovas.

12. Teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjui. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad pareiškėjui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, o taikyti jam dar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas H. M. M. A.-B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, t. y. sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, yra neproporcinga sankcija, kuri tapati sulaikymui, o sulaikymas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 112 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

15. Pareiškėjas teigia, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja, siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. Pareiškėjo įsitikinimu, apgyvendinimo termino sutrumpinimas ir judėjimo apribojimų netaikymas, yra proporcinga priemonė, kuri atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek pareiškėjo interesus.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas taip pat prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

17. Atsakovas pakartoja atsiliepimo, teikto teismui, argumentus, susijusius su aktualiu bylai teisiniu reglamentavimu (taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas, Įstatymo 1408 str. 3, 5, 6 d., Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybėmis (neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų, neturėjo kelionės dokumento, jo vėliau nepateikė, nebendradarbiavo, brolis gyvena (duomenys neskelbtini)) ir akcentuoja, jog Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 21S39679 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti, pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

18. Atsakovas pažymi, kad dėl pareiškėjo nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, dėl pareiškėjo priimtas sprendimas jį įleisti ir apgyvendinti, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, ir nurodo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Iš kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas H. M. M. A.-B. 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

22. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.

23. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį (jo pirminė apklausa atlikta 2021 m. liepos 9 d.), galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, taigi pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, 2022 m. sausio 31 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje VSAT Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog, priimant Sprendimą dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti, atsižvelgta į tai, kad jis atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas paaiškinimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2017 m. prašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini), savanoriškai grįžo į (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentas vertino, jog yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos.

28. Migracijos departamento taikomas apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiams teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiams nesant sulaikytiems, tačiau apgyvendintiems pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiams taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.

29. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008; 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

30. Nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiams taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, be kita ko, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojų asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmenų poreikius, įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojams apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį užsieniečiai apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus, padaręs išvadą, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdamas migracijos taisykles, neturėjo kelionės dokumento, taip pat asmens dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę (pareiškėjo asmens byloje yra paso kopija); nebendradarbiavo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, grįsdamas savo prašymą suteikti prieglobstį teikė klaidinančią (prieštaringą) informaciją, todėl aplinkybės dėl prieglobsčio suteikimo laikytinos iki galo neatskleistomis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021).

32. Pareiškėjui pirmosios instancijos teismo taikyta priemonė buvo objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų tikslų – galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimo ir įvykdymo. Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Netaikius minėtos priemonės, pareiškėjas turėtų galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu, nuvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip sudarydamas kliūtis iš esmės įvertinti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog būtų pagrindas taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nėra sudarytos sąlygos gauti būtinas medicinines bei kitas paslaugas. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, pritaikyta priemonė laikytina būtina ir proporcinga.

33. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamento Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Irako Respublikos piliečio H. M. M. A.-B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė