2019-10-22 Nr. CB-10442-2-70-3-07513-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1716/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07513-2018-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2019 m. spalio 14 d. gautu ieškovės A. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė A. S. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė materialinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5, 3.3, 3.175, 3.192 straipsniai) ir procesinės (CPK 4, 93, 177 – 179, 185, 376 straipsniai) teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, įrodymų vertinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo analogiškose bylose. Teismas taip pat pažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, 24 straipsnį. Kasatorės teigimu, teismai nenustatė vaiko poreikių, netinkamai vertino tėvų turtinę padėtį, nevertino tėvų galimybių užtikrinti vaiko poreikius ir būtinas vystytis sąlygas. Nors byloje yra pateikti įrodymai dėl patiriamų vaiko išlaikymo išlaidų, tačiau jie nebuvo vertinti, nebuvo atsižvelgta į vaiko specialiuosius poreikius. Kasatorė vaiku rūpinasi viena, atsakovas su vaiku bendrauja tik jam patogiu laiku, todėl kasatorei tenka visa kasdienių rūpesčių našta. Atsakovas, dėl geros finansinės padėties, šią naštą gali kompensuoti pinigais, todėl teismas turėjo skirti protingą sumą vaiko auklei samdyti. Teismas nustatė tik atsakovui patogią, vaiko interesams prieštaraujančią, bendravimo su vaiku tvarką. Skirstant bylinėjimosi išlaidas nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovo išlaidos nepagrįsi didelės, neproporcingos, dvigubai didesnės, nei kasatorės.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, jais nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski