2024-01-17 Nr. AB-1201-3-61-3-01305-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-100-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01305-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo“ skundą atsakovui akcinei bendrovei „LTG Infra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LGC Cargo“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „LGC Cargo“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „LTG Infra“ (toliau – ir atsakovas, AB „LTG Infra“) 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-162 (toliau – ir Įsakymas) ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Tarnyba) 2022 m. vasario 25 d. įsakymą Nr.(1.9E)1V-144 (toliau – ir Tarnybos įsakymas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsakovas AB „LTG Infra“ priėmė Įsakymą, kuriuo perskaičiavo 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pareiškėjui UAB „LGC Cargo“ mokėtiną užmokestį už minimalųjį prieigos paketą taip, kaip nurodyta šio įsakymo priede ir nustatė 34 284,13 Eur nepriemoką už minimaliosios prieigos paketą. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. gruodžio 6 d. skundą, priėmė Tarnybos įsakymą, kuriuo atmetė skundą.

1.2. Įsakymo perskaičiavimai yra neteisingi, neišsamūs, o reikalavimas apmokėti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą-faktūrą Serija 980 Nr. 0055111 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas nesupranta, už kokį laikotarpį ir už kokias paslaugas reikalauja iš pareiškėjos sumokėti 34 284,13 Eur be PVM. Pripažinęs savo klaidas, atsakovas anuliavo 2019 m. gruodžio–gegužės mėn. sąskaitas Nr. 0000003, Nr. 0000004, Nr. 0000373, Nr. 0003891, Nr. 0006089, Nr. 0008308 bei išrašė kreditines sąskaitas Nr. 0020326, Nr. 0020354, Nr. 0016009, Nr. 0016012, Nr. 0016013, Nr. 0016014, taigi atsakovas akivaizdžiai susipainiojo savo pareikštuose nepagrįstuose reikalavimuose. Be to, tarp šalių sudarytos sutarties galiojimas yra pasibaigęs, todėl atsakovas neturi teisės reikšti reikalavimo vadovaudamasis sutarties nuostatomis.

1.3. Pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr.154 atsisakė jam skirtų pajėgumų, o atsakovas priėmė 2020 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-98, 2020 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-117, 2020 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-165, 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-216, 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)- 253, 2020 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-298, 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. ĮS-PAJ(LGI)-385, kuriais panaikino pareiškėjui skirtus pajėgumus ir juos paskelbė laisvais. Todėl tokius įsakymus atsakovas galėjo priimti tik tuomet, kai aiškiai suprato, kad pareiškėjas atsisako jam skirtų pajėgumų. Pareiškėjui atsisakius pajėgumų bei atsakovui priėmus įsakymus, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nurodytu laikotarpiu skaičiuoti pareiškėjui minimalųjį prieigos paketą (toliau – ir MPP), juo labiau teisės atlikęs perskaičiavimus Įsakymu reikalauti pareiškėjo sumokėti perskaičiuotus 34 284,13 Eur be PVM.

1.4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr.e2-1345-661/2021 konstatavo, jog Įsakymu reikalaujami perskaičiuoti 34 284,13 Eur be PVM MPP mokesčio yra neteisėti, todėl Įsakymas turi būti panaikintas. Įsakymo priede pateiktas MPP perskaičiavimas yra neišsamus, neaiškus, pateiktas be jokių detalių perskaičiavimo formulių, priede nurodyta tik perskaičiuota suma, tačiau nenurodyta, kokiais tarifiniais įkainiais buvo atliktos kalkuliacijos.

1.5. Nesutiktina su Tarnybos padarytomis išvadomis, nes pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr.154 atsisakė skirtų pajėgumų. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nurodytu laikotarpiu skaičiuoti MPP ir reikalauti sumokėti perskaičiuotus 34 284,13 Eur be PVM, nes pareiškėjas atsisakė jam skirtų pajėgumų ir atsakovas skirtus pajėgumus paskelbė laisvais, kad jais galėtų pasinaudoti kiti vežėjai.

1.6. Sutiktina, jog ginčijamame Įsakyme atsakovas nurodė teisės aktus, kurių pagrindu nustatyta mokėtina MPP dalis kiekvieną mėnesį bei pateikė nuorodą, kur vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 356 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 610 „Dėl Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 356) 3.13 papunkčiu yra viešai skelbiami perskaičiuoti 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio (toliau – ir TTT) galiojimo MPP tarifai, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad šios informacijos pateikimas yra pakankamas, jog pareiškėjas būtų aiškiai supratęs, kokia formule vadovaujantis buvo atlikti MPP perskaičiavimai. Tarnyba nepateikė pakankamai informacijos, jog pareiškėjas galėtų suprasti, kuo vadovaujantis jam buvo perskaičiuota MPP suma ir ar ji yra teisinga.

2. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Reikalavimas sumokėti 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpio užmokesčio už MPP nepriemoką yra pagrįstas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas, GTK), Užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą ir užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 610 (toliau – ir Taisyklės), Nutarimo Nr. 356 ir naudojimosi viešosios geležinkelių infrastruktūros sutarties Nr. SUT(DI)-574 (toliau – ir Sutartis) nuostatomis.

2.2. Atsakovas privalėjo vykdyti teisės aktuose nustatytą prievolę perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpio užmokestį už MPP ir pareikalauti pareiškėjo sumokėti nepriemoką. Taigi prievolė sumokėti užmokestį už MPP pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus atsirado galiojant Sutarčiai, todėl Sutarties galiojimo pabaiga neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos tinkamai įvykdyti prievolę, o atsakovas neturi teisės savo nuožiūra atsisakyti vykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą perskaičiuoti užmokesčio už MPP dydį.

2.3. Atsakovo pateiktas reikalavimas nėra naujas savarankiškas reikalavimas, nes Sutarties 7.4 punkte šalys susitarė, kad užmokestis už MPP bus mokamas vadovaujantis Taisyklėmis su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, CK 6.59 straipsniu, CK 6.123 straipsniu bei Sutarties 7.4 ir 12.9 papunkčiais, pareiškėjas privalo tinkamai įvykdyti Sutarties galiojimo metu atsiradusią prievolę – sumokėti visą, t. y. perskaičiuotą 2019– 2020 m. TTT galiojimo laikotarpio užmokestį už MPP, ir neturi teisės atsisakyti jos vykdyti. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nereikšti reikalavimo sumokėti nepriemoką, kol neišnagrinėtas civilinis ginčas dėl atsakovo reikalavimo pareiškėjui sumokėti užmokestį už MPP už 2020 m. birželio–gruodžio mėn.

2.4. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad jis 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154 atsisakė jam skirtų pajėgumų, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti nepriemokos, nes iki Taisyklių pakeitimo pareiškėjas turėjo teisę nemokėti užmokesčio už MPP, kadangi buvo pranešęs apie tai, kad nesinaudos jam skirtais pajėgumais, užmokestis už MPP pirmaisiais 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpio mėnesiais (gruodžio–gegužės mėn.) nebuvo taikomas. Dėl šios priežasties atsakovas 2021 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-115 nurodė, kad nepriemoka mokėtina už 2020 m. birželio–gruodžio mėn.

2.5. Atsakovas 2021 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-150 pateikė pareiškėjui išsamius paaiškinimus dėl skirtingų laikotarpių, tačiau skunde pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nesutinka su atsakovo pateiktais paaiškinimais, ir neišdėstė jokių naujų argumentų. Atsakovas dėl netikslumų sąskaitoje 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-PAJ(LGI)-150 paaiškino pareiškėjui, kad išrašant PVM sąskaitą-faktūrą įvyko techninė klaida (neteisingai nurodyta paslauga), todėl pareiškėjui 2021 m. gruodžio 27 d. buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra serija 980 Nr. 0057551.

2.6. Vadovaujantis Nutarimo Nr. 356 3.13 papunkčiu, atsakovas privalėjo raštu pranešti pareiškėjui tik apie perskaičiuotą mokėtiną užmokestį už MPP ir užmokesčio už MPP permoką, jeigu tokia buvo nustatyta, atsakovas neprivalėjo informuoti apie perskaičiuotus užmokesčio už MPP įmokų tarifus. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs atsakovui jokių klausimų dėl jo mokėtino 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpio užmokesčio už MPP perskaičiavimo ir neprašė patikslinti jokios informacijos.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Tarnyba pareiškėjo 2021 m. gruodžio 6 d. skundą išnagrinėjo ir Tarnybos įsakymą priėmė dėl 34 284,13 Eur užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą (toliau – ir UMPP) nepriemokos apskaičiavimo teisėtumo, laikydama, kad apskaičiuotos 82 967,54 Eur UMPP suma yra teisėta, nes Tarnybos įsakymo priėmimo metu teismo nebuvo pripažinta, kad ši suma apskaičiuota nepagrįstai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas pateikdamas skundą teismui nepateikė jokių įrodymų, jog apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1345-661/2021, kuriame konstatuota, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas yra skolingas atsakovui. Pareiškėjas turėjo suprasti, kokiomis formulėmis vadovaujantis perskaičiuotas mokėtinas UMPP pagal perskaičiuotus ir atsakovo nurodytus tarifus, ypač, jog Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymais buvo apskaičiuotas mokėtinas UMPP, šiuos įsakymus atsakovas nurodė Įsakyme.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

6.1. 2019 m. lapkričio 26 d. atsakovas (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas) ir pareiškėjas (geležinkelio įmonė (vežėjas)) sudarė Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį Nr. SUT(DI)-574, kuria šalys susitarė dėl minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą sudarančių paslaugų teikimo. Sutarties 7.4 papunkčiu šalys susitarė, kad užmokestis už MPP bus mokamas pagal Taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius PVM skaičiavimą ir taikymą.

6.2. Pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154 pranešė atsakovui, kad jam suteikti ne visi pajėgumai, reikalingi užtikrinti planuojamą vežimo procesą, kad jam licencija bei saugos sertifikatai yra sustabdyti, todėl skirtais pajėgumais artimiausiu metu naudotis neplanuoja. Atsakovas pateikė atsakymą pareiškėjui, kad pareiškėjas neatsisakė skirtų pajėgumų Kodekso 291 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, nes neužpildė Tinklo nuostatų 10 priede nustatytos formos prašymo. Be to, pajėgumų atsisakymo tvarka buvo nustatyta Kodekse nuo 2019 m. sausio 8 d. (įsigaliojus Kodekso pakeitimams), t. y. beveik 1 metais anksčiau nei buvo pateiktas pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. raštas Nr. 154, kuriuo jis pranešė kad artimiausiu metu neketina naudotis jai skirtais pajėgumais. Atsakovas 2020 m. gegužės 11 d. pateikė pareiškėjui sąskaitą faktūrą serija 980 Nr. 0011058 apmokėti užmokesčio už MPP (traukinių eismo įmokos) dalį už pajėgumus, kuriuos pareiškėjas galėjo naudoti 2020 m. birželio mėn., tačiau pareiškėjas neapmokėjo šios sąskaitos.

6.3. Atsakovas 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. SD-PAJ(LGI)-20 kreipėsi į pareiškėją, primindamas apie neapmokėtą sąskaitą ir įspėdamas, kad, pareiškėjui nesumokėjus sąskaitoje nurodytos sumos per papildomai nustatytą terminą (5 darbo dienas nuo šio įspėjimo dienos), jam skirti pajėgumai, už kuriuos ši suma nebuvo sumokėta, bus panaikinti. Pareiškėjas 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. 176 atsisakė apmokėti pateiktą sąskaitą. Atsakovas 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. SD(LGI)-2462 paaiškino pareiškėjui, kad, 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai, užmokesčio už MPP (traukinių eismo įmokos) dalis gali būti nemokama tik tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako jam skirtų pajėgumų (Taisyklių 23 p.), todėl pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. 154 nurodytas pranešimas apie tai, kad skirtais pajėgumais neketinama naudotis, negali būti laikomas pajėgumų atsisakymu pagal Kodekso 291 straipsnio 10 dalį, o atsakovo išrašyta sąskaita faktūra atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir privalo būti apmokėta. Pareiškėjas 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. 179 pranešė, kad atsisako apmokėti pateiktas sąskaitas. Atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. liepos 13 d. raštą Nr. 179, atsakovas 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. SD-PAJ(LGI)-40 informavo pareiškėją, kad laikosi savo 2020 m. birželio 29 d. rašte Nr. SD(LGI)-2462 išsakytos pozicijos. Atsakovas nuo 2020 m. gegužės iki lapkričio mėn. pateikė pareiškėjui 7 sąskaitas faktūras apmokėti užmokesčio už MPP – traukinių eismo įmokos – dalį, tačiau pareiškėjas neapmokėjo minėtų atsakovo pateiktų sąskaitų, todėl 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovas pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl skolos iš pareiškėjos priteisimo.

6.4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1345-661/2021 atmetė atsakovo pateiktą ieškinį, kurį atsakovas apskundė apeliacine tvarka. Atsakovas 2021 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. SD-PAJ(LGI)-115 informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Nutarimo Nr. 356 3.9 ir 3.10 papunkčiais, 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-162 perskaičiavo 2019–2020 m. tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu pareiškėjui mokėtiną užmokestį už minimalųjį prieigos paketą taip, kaip nurodyta šio įsakymo priede ir nustatė 34 284,13 Eur nepriemoką už minimaliosios prieigos paketą ir apie tai paskelbė atsakovo interneto svetainės https://ltginfra.lt/minimaluji-prieigos-paketa-sudarancios-paslaugos skiltyje „Minimalųjį prieigos paketą sudarančios paslaugos“ ir pareiškėjo mokėtiną užmokestį už MPP 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpiu. Atsakovas nurodė, kad, pagal ginčijamą Įsakymą, pareiškėjo 2019–2020 m. TTT galiojimo laikotarpio užmokesčio už MPP nepriemoka yra 34 284,13 Eur. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 233 informavo atsakovą, kad nesutinka su pateiktu papildomu reikalavimu sumokėti 34 284,13 Eur. Atsakovas 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-PAJ(LGI)-150 pateikė pareiškėjui paaiškinimus, pagrindžiančius minėtą reikalavimą. Taip pat pareiškėjas 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė skundą Tarnybai dėl mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą perskaičiavimo, kuriame ginčijo Įsakymą ir prašė jį panaikinti. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Tarnybos įsakymu jį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinį santykį reguliuojančių teisės aktų nuostatas ir jų pakeitimus, atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamo ginčo kontekste esminę reikšmę turi teisės aktų pakeitimai, kuriais išskirtos sąvokos dėl skirtų pajėgumų atsisakymo ir sprendimo jais nepasinaudoti bei atitinkama mokėjimo už skirtus pajėgumus tvarka. Šiuo aspektu teismas nurodė, jog 2020 m. balandžio 10 d. įsigaliojus Taisyklių pakeitimams, buvo panaikinta užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies mokėjimo lengvata už skirtus, bet nepanaudotus pajėgumus, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) nusprendžia nepasinaudoti jai skirtais pajėgumais. Taigi pagal Taisyklių 18 punktą geležinkelio įmonė (vežėjas), šiuo atveju pareiškėjas, privalo kiekvieną mėnesį mokėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui (atsakovui) užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalį, išskyrus atvejį, numatytą Taisyklių 23 punkte, – kai geležinkelio įmonė (vežėjas) atsisako jai skirtų pajėgumų.

8. Teismas, šiuo aspektu vertindamas teisinį reguliavimą, taip pat akcentavo, jog skirtų pajėgumų atsisakymas ir sprendimas nepasinaudoti skirtais pajėgumais sukelia skirtingus teisinius padarinius, o šių skirtingų institutų specifika pasižymi tuo, kad, pajėgumus skiriant tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, geležinkelio įmonė (vežėjas), atsisakiusi jai skirtų pajėgumų, netenka galimybės jais naudotis, o pajėgumai, kurių ši įmonė atsisakė, skelbiami laisvais Kodekso 291 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka, todėl jais gali pasinaudoti kita geležinkelio įmonė (vežėjas) ar įmonė, kuri važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos. Teismas nurodė, jog tuo tarpu geležinkelio įmonė (vežėjas), nusprendusi nepasinaudoti jai skirtais pajėgumais, nepraranda teisės jais pasinaudoti atsiradus poreikiui, nes šiuo atveju pajėgumai negali būti skelbiami laisvais, todėl jais negali naudotis kita geležinkelio įmonė (vežėjas) ar kita įmonė.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje iš esmės keliamas klausimas, ar pasikeitus teisiniam reglamentavimui pareiškėjo raštas Nr. 154 galėjo ir turėjo būti prilyginamas pareiškėjo prašymui atsisakyti jam skirtų pajėgumų. Teismas konstatavo, jog nors byloje nėra ginčo, kad minėtu raštu Nr. 154 pareiškėjas atsakovą informavo, jog skirtais pajėgumais naudotis neplanuoja, tačiau sutikti su skundo teiginiu, jog pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154 aiškiai atsisakė jam skirtų pajėgumų, negalima.

10. Teismas akcentavo, jog raštas Nr. 154, kuriuo pareiškėjas įrodinėja savo valią pajėgumų atsisakyti, atsakovui pateiktas 2020 m. sausio 6 d., kai pagal tuo metu galiojusias taisykles galimybė nemokėti užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies buvo ne tik atsisakius skirtų pajėgumų, bet ir nusprendus jais nepasinaudoti. Lingvistiškai įvertinęs rašto Nr. 154 turinį, teismas sprendė, kad jame nėra minima skirtų pajėgumų atsisakymo sąvoka, o nurodomas sprendimas skirtais pajėgumais nepasinaudoti. Įvertinęs šią aplinkybę pakeisto teisinio reglamentavimo kontekste semantine prasme, teismas pažymėjo, kad tokia rašto turinio formuluotė sukuria neapibrėžtumą, kuris buvo akcentuotas atsakovo 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. SD-PAJ(LGI)-40. Remdamasis tokio turinio raštu, kuriame nurodyta, kad „skirtais pajėgumais artimiausiu metu naudotis neplanuojame“, teismo vertinimu, atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjui skirtus pajėgumus paskelbti laisvais (priešingai nei pajėgumų atsisakymo atveju), nes pareiškėjas bet kuriuo metu turėjo teisę atnaujinti pajėgumų naudojimą.

11. Teismas kartu pažymėjo tai, kad pats pareiškėjas viename iš raštų atsakovui yra pripažinęs, jog informaciją apie tinklo nuostatų pakeitimą atsakovas gavo 2020 m. vasario 5 d. Taigi pareiškėjas, 2020 m. vasario 5 d. sužinojęs apie patvirtintą formą, kurią reikia užpildyti atsisakant pajėgumų, jos neužpildė ne tik iki 2020 m. balandžio 10 d. Taisyklių pakeitimo, bet ir po 2020 m. balandžio 10 d., kai pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą užmokesčio už minimalųjį prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketą dalies galima nemokėti tik vieninteliu atveju – atsisakius skirtų pajėgumų. Be to, teismas nurodė, jog pareiškėjas rašytinio dokumento, kuriame būtų nedviprasmiškai pareikšta apie skirtų pajėgumų atsisakymą nepateikė netgi tada, kai atsakovas akcentavo, kad raštas Nr. 154 negali būti tinkamas pranešimas apie atsisakymą bei nurodė užpildyti patvirtintą atsisakymo formą. Pareiškėjo nenoras užpildyti patvirtintos formos atsisakymą, teismo vertinimu, teikia pagrindą manyti, kad pareiškėjas siekė išlaikyti galimybę, atsiradus poreikiui, pasinaudoti pajėgumais, remdamasis raštu Nr. 154, kaip reiškiančiu sprendimą skirtais pajėgumais nepasinaudoti, bet ne pajėgumų atsisakymą.

12. Teismas akcentavo, jog bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad atsakovas, vadovaudamasis naujos redakcijos Taisyklėmis, kiekvieną mėnesį pareiškėjui siuntė sąskaitas faktūras dėl užmokesčio dalies sumokėjimo, raštais įspėdamas pareiškėją, kad per Taisyklėse nustatytą terminą nesumokėjus teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuoto užmokesčio dalies už atitinkamą mėnesį bus priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjai skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, už kuriuos ši įmoka yra nesumokėta, ir įsakymais kiekvieną mėnesį panaikindavo pareiškėjai skirtus pajėgumus bei paskelbdavo juos laisvais. Net po to, kai atsakovas nedviprasmiškai nurodė, kad rašto Nr. 154 nepripažįsta kaip išreiškiančio pareiškėjos valią atsisakyti jai skirtų pajėgumų, pareiškėjas atsakovo prašomo turinio atsisakymo nepareiškė, toliau laikydamasis pozicijos, kad pajėgumų atsisakymas išreikštas rašte Nr. 154.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo suprasti, kokiomis formulėmis vadovaujantis perskaičiuotas mokėtinas UMPP pagal perskaičiuotus ir jam atsakovo nurodytus tarifus, ypač, kad dar iki perskaičiavimo jam, vadovaujantis tose pačiose Taisyklėse numatytomis formulėmis, o remiantis Sutartimi pareiškėjui turėjo būti žinomos šios Taisyklės ir jų nuostatos.

14. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas nustatyta tvarka neatliko Kodekse ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų siekiant nesinaudoti jam skirtais pajėgumais, todėl ginčijamas Įsakymas bei Tarnybos įsakymas, kuriuo atmestas skundas dėl Įsakymo panaikinimo, pripažintini pagrįstais ir teisėtais.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, jų atsisakymo bei paskelbimo laisvais tvarką. Teismas neteisingai aiškino Taisyklių nuostatas, spręsdamas, jog skirti pajėgumai gali būti paskelbti laisvais tik tai jų atsisakius, tačiau priešingai nurodė, jog pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. raštas Nr.154 negali būti suprantamas kaip suteiktų pajėgumų atsisakymas bei neteisingai nurodė, jog atsakovui nusprendus, kad pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. raštas Nr. 154 negali būti vertinamas kaip skirtų pajėgumų atsisakymas, atsakovo priimti įsakymai, kuriais pareiškėjui skirti pajėgumai buvo panaikinti ir paskelbti laisvais, yra teisėti ir atitinka Taisyklių nuostatas, o reikalavimas mokėti MPP už panaikintus ir paskelbtus laisvais pajėgumus yra taip pat teisėtas.

15.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į GTK 291 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta teisė atsisakyti skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų pateikiant prašymą valdytojui (atsakovui), o įstatymas nenustato, kokios formos ir turinio privalo būti pateikiamas prašymas. Ginčo atveju pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154 informavo atsakovą, kad skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais neplanuoja naudotis ir šis raštas turi būti suprantamas kaip pareiškėjo atsisakymas jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų.

15.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog pareiškėjas turėjo suprasti, kokiomis formulėmis vadovaujantis perskaičiuotas mokėtinas MPP pagal perskaičiuotus ir atsakovo nurodytus tarifus. Be to, teismas iš esmės nenagrinėjo pačio mokesčio perskaičiavimo pagrįstumo bei nevertino, kad jokie faktiniai duomenys, kurie buvo naudojami perskaičiuojant tarifą, nebuvo pateikti, ir negalėjo būti pateikti, kadangi pareiškėjas jokių faktinių pervežimų nevykdė. Teismas pasisakė tik dėl mokesčio už nepanaudotus pajėgumus, tačiau iš esmės nevertino to, kad mokesčio perskaičiavimas pagal savo esmę galimas tik pagal faktiškai suteiktas paslaugas, t. y. įvykdytus vežimus.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nagrinėjamu atveju atsakovo (valdytojo) reikalavimas sumokėti nepriemoką yra pagrįstas teisės aktų ir Sutarties nuostatomis.

16.2. Pareiškėjui skirti pajėgumai 2020 m. birželio – gruodžio mėn. buvo panaikinti ne remiantis jo pateiktu 2020 m. sausio 6 d. raštu Nr. 154, o GTK 296 straipsnio 4 dalies 4 punktu, kuriame nustatytos užmokesčio už MPP mokėjimo tvarkos pažeidimo teisinės pasekmės.

16.3. Formulės, kuriomis remiantis buvo perskaičiuotas užmokestis už MPP, nebuvo pakeistos, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas neprivalėjo apie jas informuoti.

16.4. Atsakovas pateikė visą teisės aktuose nurodytą informaciją apie užmokesčio už MPP perskaičiavimą. Nutarimo Nr. 356 3.9 ir 3.10 papunkčiuose, kuriais grindžiamas ginčijamas Įsakymas, nėra nustatytų išimčių, pagal kurias geležinkelio įmonės (vežėjo) užmokestis už MPP gali būti neperskaičiuojamas (pavyzdžiui, jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) nesinaudojo jai skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, t. y. faktiškai nevažiavo).

16.5. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti Sutarties nuostatų, nes ginčai, kylantys iš sutarčių taikymo ir aiškinimo, nepatenka į administracinio teismo kompetenciją.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais atsakovo atsiliepime (žr. šios nutarties 16.1–16.5 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo ir AB „LTG Infra“ 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. ĮS-PAJ(LGI)-162 pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

20. Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo 2019 m. lapkričio 26 d. sudarytos dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties Nr. SUT(DI)-574 pagrindu atsakovas 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-162 pareiškėjui nustatė 34 284,13 Eur nepriemoką už minimaliosios prieigos paketą už 2020 m. birželio–gruodžio mėn. laikotarpį.

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovas ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 82 967,54 Eur skolos priteisimo iš pareiškėjo ir ieškinį grindė 2019 m. lapkričio 26 d. sudaryta dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartimi Nr. SUT(DI)-574 (civilinė byla Nr. e2-1345-661/2021, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01464-2020-4).

22. Nagrinėjamoje byloje pateiktos atsakovo pareiškėjui išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų vertės skaičiavimai patvirtina, kad ginčo atsakovo įsakyme nustatyta 34 284,13 Eur suma patenka į civilinėje byloje ieškiniu reikalaujamą priteisti skolos sumą.

23. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu atsakovo ieškinį atmetė, tačiau vėlesniu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir atsakovo ieškinys patenkintas bei nuspręsta priteisti ieškovei akcinei bendrovei „LTG Infra“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo“ 82 967,54 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 82 967,54 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (civilinė byla Nr. e2A-161-910/2022, teisminio proceso Nr. 2-55-3-01464-2020-4).

24. Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas, t. y. ginčas dėl skolos priteisimo yra išspręstas (civilinė byla Nr. e3K-3-65-421/2023).

25. Vadovaujantis Geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 1 dalimi, šio kodekso ir įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms vykdyti įsteigta dukterinė bendrovė.

26. AB „LTG Infra“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, o jo teisinė forma – akcinė bendrovė, vykdanti viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą, modernizavimą ir plėtrą bei minimaliojo prieigos paketo paslaugų teikimą.

27. Remiantis GTK 3 straipsnio 49 dalimi, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – galimybė tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.

28. Taigi, atsakovas, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, kuriam GTK 24 straipsnio 1 dalyje be kitų funkcijų nustatyta ir funkcija teikti minimalų prieigos paketą sudarančias paslaugas (6 p.), yra valstybės turto naudojimo teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, kurio veikla reglamentuojama GTK ir kitų teisės aktų, tačiau tokia veikla nėra viešasis administravimas kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo aktualioje redakcijoje, galiojusioje ginčo teisinių santykių susiformavimo metu.

29. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešojo administravimo subjektas, remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, yra valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, regiono plėtros taryba, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

30. GTK 7 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, geležinkelių transporto eismo saugos institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.

31. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nei pagal savo teisinį statusą, nei pagal atliekamų ginčui aktualių funkcijų pobūdį nepatenka į viešojo administravimo geležinkelių transporte teisinių santykių sritį .

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į bendrosios kompetencijos teismų priimtus procesinius sprendimus (žr. šios nutarties 21, 23, 24 p.), darytina išvada, jog ginčijamas Įsakymas nėra viešojo administravimo aktas, juo nėra nustatomos ar suteikiamos pareiškėjui kokios nors pareigos ar teisės, todėl jis vertintinas kaip vidinis atsakovo apskaitos dokumentas, kurio teisėtumo patikra nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Įvertinus tai, jog civilinis ginčas dėl skolos priteisimo tarp pareiškėjo ir atsakovo yra išspręstas bendrosios kompetencijos teismuose, konstatuotina, jog nustatytas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas