Legislator Case Law & Legislation
2020-11-18 Nr. AB-21809-3-64-3-00147-2019-0 AI generated

2020-11-18 Nr. AB-21809-3-64-3-00147-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-11-18 Nr. AB-21809-3-64-3-00147-2019-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-11-18 Nr. AB-21809-3-64-3-00147-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1848-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00147-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki skundo teismui padavimo buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose po 4–6 asmenis, kur gyvenamojo ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, patalpos vėdinamos tik per langą, tad nebuvo užtikrinamas tinkamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrintas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą. Kamerose žiemą buvo šalta, o vasarą – karšta, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo niekas neplaudavo, vėliau – tik tuomet, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje. Net ir tokiu atveju, kai pareiškėjas galėdavo skalbti drabužius, kildavo biurokratinės kliūtys. Nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, mėnesiui skirdavo tik vieną rulonėlį, kurio neužtekdavo. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, nebuvo vykdoma deratizacija ir dezinfekcija. Nebuvo užtikrintas tinkamas maistas, jis buvo neskanus, per mažos energetinės vertės. Pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. birželio 8 d. periodiškai buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kuriose jam teko daugiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, o praėjimas atitveriamas durimis arba nepermatoma užuolaida. Negalima konstatuoti atsakovo neteisėtos veikos dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir duris. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo jų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus resursus. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Šiaulių TI vykdomos įvairios užimtumo programos. Nuteistųjų ir suimtųjų dalyvavimas renginiuose yra jų teisė, kuria pasinaudoti gali visi norintys. Šiaulių TI laikomi asmenys privalo patys palaikyti švarą ir tarką gyvenamosiose kamerose. Esant poreikiui ir vadovaujantis sudarytais planais, pataisos įstaigos administracija organizuoja patalpų dezinfekciją, dezisekciją, deratizaciją. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad nuteistieji ir suimtieji netinkamai vykdo savo pareigas dėl tvarkos ir švaros palaikymo.

5. Atsakovas teigė, kad Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka higienos normų reikalavimus, jis dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbti drabužius bei patalynę. Šiaulių TI nurodė, kad suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės tik 1 kartą maudytis į duše nepagrįstos. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Maistas atitinka normas, patiekalai ruošiami pagal nustatytą valgiaraštį. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų nurodė, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu prašymų pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų nebuvo gauta.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 22 d., nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 25 d., nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 8 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 22 d., nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 25 d., nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 8 d.. Atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose. Kitus pareiškėjo nusiskundimus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

III. 8. Pareiškėjas K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

9. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kur pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Teismas nepagrįstai taikė 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normą, įskaitant baldų užimamą plotą, nors turėtų būti taikomas 4 kv. m gyvenamojo ploto standartas, iš bendro ploto atėmus baldų užimamą plotą. Pareiškėjas neprašė remtis Lietuvos Respublikos teise, nes ji prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. Pareiškėjui turėjo būti galima praustis duše du kartus per savaitę. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniuose mazguose nebuvo unitazų. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Europos teise ir EŽTT praktika.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde lakoniškai išdėstė įrodymais nepagrįstus argumentus, išreiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, kurie nebūtinai kilo dėl laikymo sąlygų. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar buvo pažeista nacionalinė gyvenamojo ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Į sanitarinio mazgo plotą atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Pareiškėjo nurodyti tarptautinės teisės aktai yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose, jie iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi. Nacionaliniai teisės aktai, kuriais teismas vadovautasi priimdamas sprendimą, tarptautinėms sutartims neprieštarauja. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neskundė netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nereikalavo neturtinės žalos atlyginimo dėl tupimų tualetų įrengimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.

13. Pareiškėjas skundė Šiaulių TI kalinimo sąlygas nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki skundo teismui padavimo dienos (2019 m. vasario 14 d.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. kovo 7 d. pažymoje Nr. 60/09-8650 „Dėl K. K.“ (I t., b. l. 34) pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 22 d., nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 25 d. ir nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 8 d. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.

14. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo, pripažinus pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl kamerose iš sanitarinio mazgo sklidusio nemalonaus kvapo, buvo apsiribota pareiškėjo teisės į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas pažeidimus, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas, iš esmės remiasi šiomis argumentų grupėmis: 1) teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kur pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis; 2) turėtų būti taikomas 4 kv. m gyvenamojo ploto standartas, iš bendro ploto atėmus baldų užimamą plotą 3) pareiškėjas neprašė remtis Lietuvos Respublikos teise, nes ji prieštarauja EŽTT praktikai, teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Europos teise ir EŽTT praktika; 4) pareiškėjui turėjo būti sudaroma galimybė praustis duše du kartus per savaitę.

15. Be to, pareiškėjas pateikia naują, jo skunde nenurodytą argumentą, kad sanitariniuose mazguose nebuvo unitazų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės dėl unitazų nebuvimo, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Vertinant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose, nagrinėjamoje byloje taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Todėl pareiškėjo argumentai dėl asmeniui turinčio tekti 4 kv. m gyvenamojo ploto atmestini. Nei minėtame, nei kituose ginčui taikytinuose teisės aktuose nėra nustatyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas ir baldai. Šios nuostatos LVAT praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta nacionaliniais teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m). Nagrinėjamu atveju nenustatytas 3 kv. m ploto normos pažeidimas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad turi būti atsižvelgiama į baldų ir sanitarinio mazgo užimtą plotą, yra nepagrįsti ir atmestini.

18. Iš byloje pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose apgyvendintų asmenų skaičių matyti, kad nagrinėjamu atveju gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Šiaulių TI pateiktoje 2019 m. kovo 7 d. pažymoje Nr. 60/09-8650 nurodė kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų bendrą plotą ir duomenis, kokią dieną, kurioje kameroje, su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis apie ginčui reikšmingas aplinkybes (tarp jų kameras, kur buvo laikomas pareiškėjas), be kita ko, užfiksuotais tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad teismas netinkamai nustatė aplinkybes apie tai, kur buvo kalinamas pareiškėjas, atmestini kaip nepagrįsti. Konstatuotina, jog atsižvelgdamas į atsakovo byloje pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus, jose laikomų asmenų skaičių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

19. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Todėl deklaratyvus pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jam turėjo būti sudarytos galimybės praustis duše 2 kartus per savaitę, atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat dėsto abstrakčius argumentus, kad jis neprašė remtis Lietuvos Respublikos teise, nes ji prieštarauja EŽTT praktikai, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Europos teise ir EŽTT praktika, tačiau nenurodo jokių konkrečių argumentų, dėl kurių jo nusiskundimų, jo nuomone, nukrypta nuo EŽTT formuojamos praktikos, ar nuo kokių konkrečių „Europos teisės“ nuostatų buvo nukrypta. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai yra privalomi ir taikytini Lietuvos Respublikoje nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas prašo juos taikyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, jais remdamasis, neprivalėjo argumentuoti, kodėl remiasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Aptariami ir kiti apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio argumentai, nesiejami su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius