1373a0f4-7dfc-40c7-a2dd-8f08e4c4cbdf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1935-433/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25397-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Ana Usačiova, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Kamilei Usavičienei, atsakovams N. G., Ž. L., atsakovų atstovei advokatei Marinai GuÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovams N. G. ir Ž.

L. dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2020 m. gegužės 21 d. užlietas butas, esantis adresu J. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris draustas ADB „Gjensidige“ (toliau – ieÅ¡kovas). Apgadinto turto apžiÅ«rÄ atliko įmonė UAB „Smart Claims“, kurios rezultatais buvo sudaryta žalos apskaičiavimo sÄ mata. 2020 m. gegužės 27 d. ieÅ¡kovas sprendimu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju iÅ¡mokėjo 550,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudikas žalos bylos administravimo metu nustatė, kad nukentėjęs butas buvo užlietas dėl atsakovų N. G. ir Ž. L. kaltės. Atsakovai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valė akvariumÄ ir į kanalizacijÄ nuleido augmenijÄ , kuri užkimÅ¡o bendrÄ kanalizacijos stovÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.105 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalÄ , atsiradusiÄ dėl statinių trÅ«kumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiÅ¡kianti, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti.

Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis butas, o ne kiti Å¡altiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos bÅ«klės turto ar daikto naudojimas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala, pvz., vienkartinio vandens iÅ¡pylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 550,32 Eur turtinės žalos atlyginimÄ bei 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovai pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kinyje nutylima esminė faktinė aplinkybė. IeÅ¡kovas nevykdo savo pareigos įrodyti ieÅ¡kinio reikalavimus, o žalos padarymo faktÄ kildina iÅ¡ akvariumo turėjimo, kas prieÅ¡tarauja elementariai logikai.

IeÅ¡kinyje teigiama, kad „<...> Draudikas žalos bylos administravimo metu nustatė, kad nukentėjęs butas buvo užlietas dėl N. G. ir Ž. L. (toliau – Atsakovai) kuriems priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaltės, kadangi Atsakovai valė akvariumÄ ir į kanalizacijÄ nuleido augmenijÄ , kuri užkimÅ¡o bendrÄ kanalizacijos stovÄ <...>“, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tent atsakovų veiksmai lėmė bendro kanalizacijos stovo užsikimÅ¡imÄ .

Vien akvariumo turėjimo faktas dar nereiÅ¡kia, kad atsakovai ar jų kalti veiksmai sukėlė žalÄ Å¾emiau esančiam butui. Be to, galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia turėti akvariumo, tai nelaikytina neteisėtu veiksmu. Tariama atsakovų kaltė užfiksuota 2020 m. gegužės 26 d. Turto apžiÅ«ros akte Nr. CLT2086851, kuriame iÅ¡ nukentėjusio D. S. žodžiu užraÅ¡yta, kad “<...> Pasak draudėjo, buto Nr. 13 gyventojai prisipažino, kad vaikai valė akvariumÄ ir iÅ¡pylė žoles <...>“.

Tačiau atsakovai atsakingai pareiÅ¡kia, kad niekada nėra nurodę tokių aplinkybių. Be to, iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui, ieÅ¡kovas galėjo patikrinti (nustatyti), kad rastos žolės yra bÅ«tent akvariumų augmenija ir, kad jos yra bÅ«tent iÅ¡ atsakovų akvariumo. IeÅ¡kinio nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad devynių aukÅ¡tų name bendru kanalizacijos stovu, be atsakovų ir užlieto buto savininkų, naudojasi dar septyni butai, kuriuose taip pat gali bÅ«ti akvariumai.

Atsakovų butas yra ketvirtame aukÅ¡te, o užlietas butas – antrame. Tad net darant hipotetinę prielaidÄ , kad atsakovai nuleistų akvariumo augmenijÄ Ä¯ kanalizacijÄ (ko jie niekada nedaro ir nedarė) ir vertinant nuotraukose užfiksuotÄ tariamÄ akvariumo augmenijÄ , bendro naudojimo kanalizacijos stovas bÅ«tų užsikimšęs ties trečiu aukÅ¡tu ir žala bÅ«tų sukelta arba pačių atsakovų butui arba trečio aukÅ¡to gyventojams. Nei ieÅ¡kinyje, nei jo prieduose nėra nurodoma, kurioje bendro kanalizacijos vamzdžio vietoje tariamai akvariumo augmenija buvo rasta.

IeÅ¡kovas nutyli ir kitÄ itin svarbiÄ faktinę aplinkybę, kad UAB „Verkių bÅ«stas“ 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tu Nr. S-406 buvo informuotas, jog „ Specializuotų apžiÅ«ros komisijos aktu Nr. K50/1 atliekant specializuotÄ apžiÅ«rÄ ir apžiÅ«rėjus butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad buvo aplietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje tualeto grindys. Nustatyta, kad yra užsikimšęs bendras kanalizacijos stovas. Atliekant kanalizacijos valymo darbus, buvo rasta paÅ¡alinių daiktų (skuduro ir žolių akvariumo).

Todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad kanalizacijos vamzdis užsikimšo dėl akvariumo augmenijos ir dėl atsakovų kaltės negalima. Kad rastos žolės priskiriamos prie akvariumo augmenijos, nusprendė žmonės, neturėdami specialių žinių toje srityje. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų (ieškinio priedų), tariama akvariumo augmenija panaši į samanas arba žoles, augančias tarp lauko plytelių, šalia namo pamatų ir pan. Ieškovas nepateikia nei vieno objektyvaus įrodymo tariamos atsakovų kaltės dėl kilusių pasekmių, neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.

Be to, įvertinus ieÅ¡kovo pridėtas užlieto buto nuotraukas, kyla pagrįstų abejonių dėl patirtos žalos masto. Užlieto buto gyventojai patalpose džiausto skalbinius, kas lemia padidintÄ drėgmę patalpos, kas, vėl gi, galėtų sÄ lygoti medinių (ar medžio turinčių) daiktų patalpose deformacija. Jeigu nuotraukose nebÅ«tų pažymėta „žalos“ vieta, tokie pažeidimai apskritai nebÅ«tų pastebėti. Be to, byloje nėra duomenų apie užlieto buto bÅ«klę iki įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Todėl atsakovams negali bÅ«ti užkrauta pareiga atlikti buto remonto, juolab, kad su tokios žalos atsiradimu (jei ji atsirado), atsakovai neturi nieko bendro. IeÅ¡kovo nurodomas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas taip pat įrodo ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . IeÅ¡kovas negali apsispręsti, ar žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovų reikalauja CK 6.105 straipsnio pagrindu, ar CK 6.266 straipsnio pagrindu, ar iÅ¡ bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai? Pagal CK 6.105 straipsnį pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už Å¡iam perduoto reikalavimo negaliojimÄ , bet neatsako už tai, kad skolininkas Å¡io reikalavimo nevykdo, iÅ¡skyrus atvejus, kai pradinis kreditorius laiduoja naujajam kreditoriui už skolininkÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ perima draudėjo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovai nėra atsakingi asmenys dėl žalos atsiradimo. Byloje nėra ekspertinio vertinimo dėl kanalizacijos vamzdžio užsikimÅ¡imo priežasties – ar tai atsitiko dėl skuduro, ar dėl samanų? Ar tos samanos (augmenija) laikytina akvariumo augmenija? Taigi, nustačius tiksliÄ kanalizacijos vamzdžio užsikimÅ¡imo priežastį ir atsakingÄ asmenį, ieÅ¡kovas galės jiems reikÅ¡ti tam tikras pretenzijas.

Nesant atsakovų kaltės, bet kokie ieÅ¡kovo reikalavimai jų atžvilgiu yra nepagrįsti. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatÄ Å¾alÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Taigi Å¡ioje normoje yra nustatytas vienas iÅ¡ pagrindų, kuriam esant atsiranda atsakomybė be kaltės. Atsakovai nėra bendro kanalizacijos vamzdžio savininkai ar valdytojai (tai yra bendro naudojimo objektas).

Byloje nėra duomenų, kad bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis užsikimÅ¡o dėl jo konstrukcijų trÅ«kumų. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sÄ lygų. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalÄ â€“ atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos.

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ .

Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iÅ¡ esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryÅ¡ys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ , to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99- 701/2017, 29 punktas) (cituota pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė, kad bÅ«tent atsakovai pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai, neįrodė bÅ«tent atsakovų netinkamo elgesio bei priežastinio ryÅ¡io. Byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kad bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis užsikimÅ¡o bÅ«tent dėl augmenijos, o ne dėl jame esančio skuduro. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys taip pat atmestinas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Ieškinys atmestinas. Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gegužės 21 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas). Įvykio metu Butas buvo apdraustas ieškovo Gyventojų turto draudimu (Draudimo liudijimas Nr. PZULT1854995). Vadovaujantis Gyventojų turto draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Dėl įvykio ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo buto draudėjui 550,32 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo teigimu, padarytos žalos administravimo metu nustatyta, kad nukentėjęs Butas buvo užlietas dėl atsakovų N. G. ir Ž. L. kaltės. t. y. atsakovai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valė akvariumÄ ir į kanalizacijÄ nuleido augmenijÄ , kuri užkimÅ¡o bendrÄ kanalizacijos stovÄ . Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovų civilinės atsakomybės bei žalos atlyginimo priteisimo.

Byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, kad bÅ«tent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – atsakovams galimai iÅ¡valius akvariumÄ , visa akvariumo augmenija galimai buvo nuleista į kanalizacijÄ ir užkimÅ¡o bendrÄ kanalizacijos stovÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Å¡ias aplinkybes įrodo praneÅ¡imas apie įvykį, apžiÅ«ros aktas, UAB „Verkių bÅ«stas“ 2020 m. liepos 13 d. raÅ¡tas bei nuotraukos (matyti rasta augmenija). Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Svarbu pažymėti, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalÄ be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iÅ¡ bendraturčių dėl pastato, esančio bendrÄ ja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246 – 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Nagrinėjamoje byloje kanalizacijos avarija įvyko dėl užsikimÅ¡usio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise Å¡io daugiabučio namo butų savininkams, tame tarpe ir skolininkams. Byloje ginčo dėl to nėra (CPK 178, 185 straipsnis). Teismo manymu, nagrinėjamu atveju netaikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu ir bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas atsakovų deliktinei atsakomybei taikyti.

IeÅ¡kovas žalos atsiradimo pagrindÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad atsakovas pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai, t. y. bÅ«tent dėl atsakovo netinkamo elgesio buvo padaryta žala. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas teismui negalimas.

Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Nagrinėjamu atveju taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atsakomybė be kaltės. Nesant bent vienai sÄ lygai, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. IeÅ¡kovo manymu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia akvariumo turinio iÅ¡pylimu ir dėl ko, jo manymu, užsikimÅ¡o kanalizacija. Å ias aplinkybes, ieÅ¡kovo manymu, įrodo 2020 m. gegužės 26 d. Turto apžiÅ«ros aktas Nr. CLT2086851, kuriame įvykio aplinkybės įvardintos:

„<... Pasak draudėjo, buto Nr. 13 gyventojai prisipažino, kad vaikai valė akvariumÄ ir iÅ¡pylė augalus <...>“. Teismas pažymi, kad byloje pateikti prieÅ¡taringi įrodymai - 2020 m. gegužės 21 d. UAB „Verkių BÅ«stas“ specializuotų apžiÅ«rų komisijos aktas, kuriame komisija padarė iÅ¡vadas, kad: „Užsikimšęs bendras kanalizacijos stovas. Atliekant kanalizacijos valymo darbus buvo rasta paÅ¡alinių daiktų (skuduro ir žolės akvariumo). Name kanalizacija funkcionuoja gerai ir neužsikimÅ¡ta“.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad šios išvados surašytos remiantis (duomenys neskelbtini), dirbančių/dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškinimais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2020 metais ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. gegužės 21 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo užkimšta kanalizacija, rasta labai daug šiukšlių. Pagrinde ištraukė žoles, o skuduro neatsimena. Nurodė, kad įmesta kažkur iš viršaus.

Vamzdis 100 mm skersmens. Kokias iÅ¡vadas padarė komisija nežino, be to, nežino iÅ¡ kur žolė. Liudytojo manymu, vien žolės galėjo bÅ«ti priežastimi užkimÅ¡ti kanalizacijÄ . Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2020 metais gegužės mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pravalius kanalizacijÄ buvo rastos Å¡akelės ar sodinukai (tikėtina žolė). Skuduro neatsimena. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės:

Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiÅ«rų protokolai, ekspertų iÅ¡vados, nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę vertinti bet kokiÄ objektyvia forma iÅ¡reikÅ¡tÄ byloje esančiÄ informacijÄ , jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo.

Teismo vertinimu, esant byloje prieÅ¡taraujantiems įrodymams, be to, teismas turi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, nes teismo posėdžio metu liudytojai nurodė, jog neatsimena ar rado skudurÄ , nors apžiÅ«ros aktas suraÅ¡ytas remiantis bÅ«tent (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kinimais, kas sudaro pagrindÄ teismui vadovautis oficialiais, nenuginčytais raÅ¡ytiniais įrodymais. Bylos medžiaga teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog bÅ«tent dėl atsakovų, o bÅ«tent, galimai dėl akvariumo turinio iÅ¡pylimo į kanalizacijÄ ir, bÅ«tent dėl akvariumo žolės užsikimÅ¡o kanalizacija.

Be to, remiantis oficialiais raÅ¡ytiniai įrodymais nustatyta svarbi aplinkybė, kad kanalizacijos valymo metu buvo rasta ir kitų paÅ¡alinių daiktų „skuduras“, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog avarija įvyko bÅ«tent dėl žolės negalima. Teismo manymu, tikėtina, kad kanalizacijos užsikimÅ¡imas galimai įvyko dėl „skuduro“, o ne dėl žolės. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad atsakovų neteisėti veiksmai byloje nėra nustatyti. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad žolę į kanalizacijÄ iÅ¡pylė bÅ«tent atsakovai ir, kad bÅ«tent dėl jos užsikimÅ¡o kanalizacija, t. y. kad galimai atsakovų neteisėti veiksmai sukėlė žalÄ .

Nesant nustatytoms aplinkybėms, kas ir kokiu bÅ«du užkimÅ¡o kanalizacijos vamzdį, laikytina, jog nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų galimai neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo apdraustam butui padarytos žalos. Todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų atsakomybės dėl jam padarytos žalos sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kinį atmestus, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidas jam iÅ¡ atsakovų nepriteisiamos.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams priteisiamos 1000,00 Eur advokatės teisinę pagalbÄ (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968). Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra 37,44 Eur. Kadangi jos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur sumos, todėl priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: atmesti ieÅ¡kinį. Priteisti atsakovams N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 1000,00 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) už advokatės teisinę pagalbÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, į valstybės biudžetÄ 37,44 Eur (trisdeÅ¡imt septyni eurai 44 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, įmokos kodas 5660 Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Edvardas Juozėnas