136f657b-e939-4104-a7d9-df0bfa72cf18 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-882-464/2021 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00169-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas pagal ieÅ¡kovo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams S. J., G.

J., I. J. ir M. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė: 1.1. pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 8 d. sutuoktinių S. J. ir G. J. turto pasidalijimo sutartį; 1.2. pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 14 d.

žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo– pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp G. J. ir I. J.; 1.3. pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 2 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. J. ir M. K.; 1.4. taikyti restitucijÄ natÅ«ra: 1.4.1. įpareigoti G. J. asmenine nuosavybės teise jam atitekusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti S. J. ir laikyti šį turtÄ jos asmenine nuosavybe; 1.4.2. įpareigoti I. J. asmenine nuosavybės teise įgytÄ pastatÄ â€“ sodo namelį ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti G.

J. ir laikyti šį turtÄ sutuoktinių G. J. ir S. J. bendrÄ ja jungtine nuosavybe; 1.4.3. įpareigoti G. J. asmeninės nuosavybės teise jam atitekusį, santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ automobilį „Seat Leon“, grÄ Å¾inti bendraturtei S. J. ir laikyti šį turtÄ sutuoktinių S. J. ir G. J. bendrÄ ja jungtine nuosavybe; 1.4.4. įpareigoti M. K. nuosavybės teise įgytÄ turtÄ â€“ automobilį „Toyota Yaris“, grÄ Å¾inti S. J.; 1.4.5. įpareigoti S. J. grÄ Å¾inti G. J. 25 000 Eur, o M.

K. – 3 800 Eur; 1.4.6. įpareigoti I. J. grÄ Å¾inti G. J. 7 500 Eur.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės S. J. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji įtariama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamosios bylos duomenimis, atsakovė S. J., dirbdama (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto turėdama tuščius blankus su sporto klubo (duomenys neskelbtini) prezidento paraÅ¡ais laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. blankuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva sporto klubo suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini), dėl ko įstaigai priklausančios 103 609 Eur piniginės lėšos neteisėtai buvo pervestos į sporto klubo, o vėliau ir į S. J. asmeninę banko sÄ skaitÄ .

Taip S. J. įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , dėl kurio priteisimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje jai yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė, siekdama iÅ¡vengti pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , su savo sutuoktiniu ir kitais artimais giminaičiais sudarė ginčo sandorius, taip panaikindama (duomenys neskelbtini) galimybę ateityje iÅ¡siieÅ¡koti patirtos žalos atlyginimÄ .

3. Atsakovai S. J. ir G. J. teismui pateikė praÅ¡ymÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta Å iaulių apylinkės teisme JoniÅ¡kio rÅ«muose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4765-1079/2021. Nurodė, kad toje byloje jie yra pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o teismo pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris S. J. vardu įgytas dar iki atsakovų santuokos sudarymo, 2019 m. spalio 8 d. turto pasidalijimo sutarties sudarymo momentu priklausė S. J.ir G. J. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

Pasak atsakovų, nagrinėjamoje byloje ginčydamas atsakovų sudarytus sandorius ieÅ¡kovas, be kita ko, įrodinėja ir aplinkybę, kad atsakovai pasidalino turtÄ â€“ butÄ , kuris buvo asmenine S. J., o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl abejose civilinėse bylose ginčo objektas iÅ¡ dalies sutampa, jose bus nustatinėjama ta pati teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė – turto nuosavybės forma. Kadangi Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nėra pareikÅ¡tas atskiras reikalavimas dėl buto nuosavybės formos nustatymo, nors Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga teisingam procesiniam sprendimui priimti, apygardos teismo civilinė byla turi bÅ«ti sustabdyta iki kol nurodyta aplinkybės bus iÅ¡samiai iÅ¡tirta bei įvertinta Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Å iaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino ir sustabdė civilinės bylos pagal ieÅ¡kovo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį nagrinėjimÄ iki Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2-4765-1079/2021 bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo suformuluotas reikalavimas taikyti restitucijÄ ir nustatyti turto teisinį režimÄ , taip pat ieÅ¡kinio faktinės aplinkybės (faktinis pagrindas), kuriuo revizuojamas ginčo turto teisinis statusas, lemia tai, jog teismas Å¡ioje byloje turėtų iÅ¡plėsti bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti kitoje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, o tai neatitinka dispozityvumo principo.

6. Teismas sprendė, kad Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2-4765-1079/2021 įsiteisėjęs teismo sprendimas turės tiesioginę reikÅ¡mę ir prejudicinę galiÄ ieÅ¡kovo reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų pagrįstumui įvertinti, o turto – buto nuosavybės formos teisinio režimo ginčo sandorio sudarymo metu nustatymas turės reikÅ¡mę ieÅ¡kovo reikalavimui taikyti sandorio negaliojimo pasekmes. Todėl yra pagrindas Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ sustabdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punktas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir kausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovų S. J. ir G. J. praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje siekia, kad atsakovai bÅ«tų atstatyti į padėtį, kuri buvo iki sudarant sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovės S. J. iki santuokos sudarymo su G. J. Po santuokos sudarymo turto nuosavybės forma keičiama nebuvo. Tik po atsakovės S. J. nusikalstamos veikos padarymo buvo sudaryta sutuoktinių turto padalijimo sutartis, kurios pagrindu butas tapo G. J. asmenine nuosavybe. 7.2. Sutuoktinių turto padalijimo sutartis ir vėlesni sandoriai pažeidžia nukentėjusiojo asmens interesus. Bylos sustabdymas papildomai riboja nukentėjusiojo teises ir galimybes iÅ¡ieÅ¡koti padarytos žalos atlyginimÄ , kadangi tarp ginčo objektų yra ir kilnojami daiktai, kurie greitai nuvertėja, todėl jų realizuoti pasibaigus ilgam procesus nebus galimybių.

Tokiu bÅ«du bus pažeistas ekonomiÅ¡kumo principas, sugaiÅ¡tas laikas, nes procesas dėl galimų skundų gali užsitęsti. 7.3. Teismas, sustabdymas civilinės bylos nagrinėjamÄ , pasekmių (turto nuvertėjimÄ ) naÅ¡tÄ perkelia nukentėjusiajam asmeniui, o ne atsakovams, kurie realizuoti savo teises gali ir po Å¡ios civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo. Atsakovų pareikÅ¡ti reikalavimai yra reikÅ¡mingi tik vykdymo procese, sprendžiant kokia turto dalis gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ atsakovų turto, tačiau ne Å¡ioje proceso stadijoje, kai praÅ¡oma atsakovus grÄ Å¾inti į pradinę padėtį, buvusiÄ iki turto pasidalijimo sutarties sudarymo. 7.4.

Naujos civilinės bylos Nr. e2-4765-1079/2021 pradėjimas ir praÅ¡ymas jos pagrindu stabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ vertintinas kaip atsakovų siekis vilkinti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ , taip siekiant iÅ¡vengti arba bent jau užtęsti padarytos žalos atlyginimÄ .

8. Atsakovai I. J. ir M. K. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 8.1. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovai S. J. ir G. J. vienu iÅ¡ ginčijamų sandorių pasidalino turtÄ â€“ butÄ , kuris nebuvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, be to, įrodinėja, kad atsakovai turtÄ pasidalijo akivaizdžiai neproporcingai ir neteisingai. Formuodamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo ieÅ¡kovas, be kita ko, praÅ¡o butÄ grÄ Å¾inti atsakovei S. J. ir laikyti jį atsakovės asmenine nuosavybe.

Taigi, ieškovas ieškinio reikalavime pasisako ne tik dėl sandorių negaliojimo, bet ir dėl buto nuosavybės formos (asmeninė nuosavybė) nustatymo. 8.2. Atsakovų inicijuotoje Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4765-1079/2021 ginčo objektas iš dalies yra tas pats – buto nuosavybės forma. Atsakovai nurodytoje byloje ieškiniu reikalauja pripažinti, kad butas turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu buvo ne S. J. asmeninė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Tai reiškia, kad abejose bylose bus nustatinėjamos tos pačios teisiškai reikšmingos aplinkybės – teismų bus sprendžiama, ar butas sandorio sudarymo metu buvo asmeninė S. J., ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 8.3. Dėl šios priežasties gali susidaryti teisiškai nepriimtina ir negalima situacija, kai skirtingose bylose tos pačios faktinės ir teisinės aplinkybės gali būtų nustatytos skirtingai. Akivaizdu, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje bus nagrinėjama buto nuosavybės forma ir bus dėl jos pasisakoma galutiniame teismo procesiniame sprendime, nes toks yra ieškinio reikalavimas.

Tuo tarpu Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nėra reiÅ¡kiamas atskiras reikalavimas dėl buto nuosavybės formos, nes teismas atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį su tokiu pačiu reikalavimu. Todėl teisiÅ¡kai reikÅ¡minga buto nuosavybės formos aplinkybė, nebÅ«dama akivaizdžiu ir atskirai nagrinėjamu ginčo objektu, apygardos teismo byloje negalės bÅ«ti visapusiÅ¡kai įvertinta. 8.4. Nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ir privalomÄ jÄ galiÄ Å¡iai pagrįstai teismo sustabdytai civilinei bylai.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl civilinės bylos sustabdymo 9. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių iÅ¡spręsti konkrečiÄ bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

10. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylÄ Å¡iuo pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų civilinių bylų teisinį ryšį, jų inicijavimo tikslus ir aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja privalomojo bylos sustabdymo pagrindas, nustatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Kaip matyti, Å¡ioje apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantas actio Pauliana instituto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis) pagrindu siekia nuginčyti atsakovų sudarytus sandorius, kuriais, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovė S. J. sumažino savo mokumÄ ketindama iÅ¡vengti žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo iÅ¡ jai asmenine ir bendrÄ ja jungtine sutuoktinių teise priklausančio turto. Apeliantas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, be kita ko, praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 8 d. sutuoktinių S. J. ir G. J. turto pasidalijimo sutartį ir taikyti Å¡io sandorio negaliojimo teisines pasekmes – restitucijÄ , įpareigojant G. J. asmenine nuosavybės teise jam atitekusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti S. J. ir laikyti šį turtÄ jos asmenine nuosavybe.

14. Apeliantas Å¡ioje civilinėje byloje kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ , be kitų, nurodė aplinkybes, kad po nusikalstamos veikos padarymo, 2019 m. spalio 8 d. S. J. sudarė ir notariÅ¡kai patvirtino savo turto padalijimo sutartį, kuria perleido ir savo asmeninį, pirktÄ iki santuokos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktinio G. J. nuosavybėn. Apelianto teigimu, S. J. neprivalėjo sudaryti turto padalijimo sutarties, ji buvo sudaryta skubotai, likus keliolikai dienų iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir įtarimų jai pateikimo. Be to, turtas padalintas akivaizdžiai neproporcingai ir neteisingai, kadangi G. J. atiteko visas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonė, o S. J. atiteko 25 000 Eur piniginė kompensacija, kuri nebuvo panaudota (duomenys neskelbtini) žalai atlyginti.

15. Kitoje byloje, kurios pagrindu buvo praÅ¡oma sustabdyti nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , atsakovai S. J. ir G. J. (naujoje byloje ieÅ¡kovai) su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mus, praÅ¡ydami pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), S. J. ir G. J. sudarant 2019 m. spalio 8 d. turto pasidalijimo sutartį priklausė jiems bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

16. Atsakovai S. J. ir G. J. apylinkės teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė aplinkybes, kad ginčo butas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis formaliai laikomas asmenine S. J. nuosavybe, nes buvo įgytas iki santuokos su G. J. sudarymo, iÅ¡ tiesų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi iki santuokos sudarymo buvo sumokėta tik nežymi buto paskolos dalis. Atsakovų teigimu, daugiau kaip 85 procentai turto buvo įgyta už bendras abiejų sutuoktinių lėšas, be to, Å¡is butas bendromis sutuoktinių lėšomis buvo iÅ¡ esmės ir pagerintas, o sutuoktiniai vedė bendrÄ Å«kį bei gyveno kartu dar iki santuokos sudarymo.

17. Pažymėtina, kad pagal galiojantį dispozityvumo principÄ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. IeÅ¡kinyje yra nurodomas ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimÄ teisę ar interesÄ arba jo pažeidimÄ ar ginčijimÄ . Tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos jÄ nagrinėjant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors abiejose civilinėse bylose pareikÅ¡ti reikalavimai yra susiję taip, kad iÅ¡ esmės dabar tapo prieÅ¡prieÅ¡iniais, tačiau apygardos teismo byloje esant anksčiau pareikÅ¡tam apelianto ieÅ¡kinio reikalavimui dėl ginčo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės formos nustatymo, bylÄ nagrinėjantis Å iaulių apygardos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, pats savarankiÅ¡kai gali ir privalo nustatyti bei teisiÅ¡kai įvertinti tokias faktines aplinkybes bei jų pagrindu priimti procesinį sprendimÄ . Kitaip tariant, Å¡iuo atveju Å iaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje esant apelianto suformuluotam konkrečiam reikalavimui butÄ grÄ Å¾inti S. J. ir laikyti šį turtÄ jos asmenine nuosavybe, ginčo turto teisinės formos nustatymas (identifikavimas) negali bÅ«ti vertinamas kaip civilinės bylos nagrinėjimo ribų iÅ¡plėtimas ar, juo labiau, dispozityvumo principo pažeidimas.

19. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne tik ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Ä®gyvendinant nuostatÄ , kad sprendžiant ginÄÄ turi bÅ«ti iÅ¡klausyta ir kita proceso Å¡alis (audiatur et altera pars), taip pat atsižvelgiant į ginčo Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis), atsakovo reiÅ¡kiami atsikirtimo į ieÅ¡kinį argumentai gali bÅ«ti tiek materialiojo teisinio pobÅ«džio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiÅ¡kinimai, kuriais siekiama paneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir įrodyti, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tiek procesinio teisinio pobÅ«džio (formalÅ«s) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovai S. J. ir G. J., nesutikdami su Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje apelianto pateiktu ieÅ¡kiniu, 2020 m gruodžio 10 d. atsiliepime į jį, be kita ko, iÅ¡samiai iÅ¡dėstė aplinkybes, kurios, jų vertinimų, patvirtina ginčo turtÄ â€“ butÄ , buvus atsakovų bendrÄ ja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Atsakovai savo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstė iÅ¡ esmės tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas Å iaulių apylinkės teisme JoniÅ¡kio rÅ«muose jų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

21. Kadangi pagal cituojamÄ kasacinio teismo praktikÄ teisme nagrinėjamos civilinės bylos ribas nustato ne tik ieÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys (jo dalykas ir pagrindas), bet ir atsakovo atsikirtimai į ieÅ¡kinį, nepriklausomai nuo to, kad jie buvo pateikti atsiliepimo forma, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo vien dėl to, kad atsakovai savo teises nusprendė ginti papildomai inicijuodami naujÄ civilinę bylÄ . Kaip minėta, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu byla gali bÅ«ti sustabdoma tik tuo atveju, jeigu teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Šiuo gi atveju klausimas dėl ginčo turto – buto nuosavybės teisinės formos pateko į Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos bylos ribas, kadangi būtent tokias ribas procesiniais dokumentais (ieškiniu ir atsiliepimu) apsibrėžė pačios šalys, todėl šiam teismui atsirado pareiga pačiam įvertinti bei nustatyti nurodytas faktines aplinkybes, neperkeliant šios pareigos kitam teismui.

22. Nagrinėjamos bylos sustabdymo nepagrįstumÄ patvirtina ir civiliniame procese galiojantis operatyvumo principas bei Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, skirto vieÅ¡am interesui ginti, tikslas. Kaip matyti, Å iaulių apygardos teismo civilinė byla nagrinėjama jau beveik metus – nuo 2020 m. lapkričio 18 d., todėl jos sustabdymas konkrečiu terminu neapibrėžtam laikotarpiui, t. y. iki kol bus iÅ¡nagrinėta žymiai vėliau – tik 2021 m. balandžio 15 d. atsakovų apylinkės teisme pradėtas naujas civilinis ginčas, akivaizdžiai neatitinka minėto pricipo, atitinkamai, prieÅ¡tarauja civilinio proceso intensyvumui bei operatyvumui.

Todėl pagrįstais pripažintini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad, sustabdžius Å¡iÄ civilinę bylÄ , labai tikėtinas baudžiamojoje byloje nukentėjusiu asmeniu pripažinto subjekto padėties pablogėjimas, paneigiant jo galimybes kuo greičiau gauti bent dalį žalos atlyginimo iÅ¡ ginčijamais sandoriais perleisto turto, kurį sudaro ne tik butas (duomenys neskelbtini).

23. Atsakovų praÅ¡yme nurodytas prielaidas, kad dviejose atskirose civilinės bylose galėtų bÅ«ti nustatytos skirtingos faktinės aplinkybes, paneigia tai, kad tiek teismo, tiek pačių Å¡alių iniciatyva gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl vėliau apylinkės teisme pradėtos, kaip matyti, labiau liečiančios ne vieÅ¡Ä jį, o bÅ«tent pačių atsakovų asmeninį interesÄ , civilinės bylos sustabdymo, abiejų bylų sujungimo ar kitų procesinių priemonių, kurios skirtos tokioms pasekmėms iÅ¡vengti, taikymas.

24. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo klausimÄ Â iÅ¡sprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės, atsakovų praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos sustabdymo atmetant. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovų S. J. ir G. J. praÅ¡ymÄ dėl Å iaulių apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-229-357/2021 sustabdymo atmesti. Teisėja Dalia Kačinskienė