136f16bf-c810-4e66-bb1a-1dc11f3ff7f3 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-205-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03618-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 4 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

E. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. E. B. ieÅ¡kinį atsakovei Z. D. dėl kabelio ir kabelį laikančio lyno paÅ¡alinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. E. B. pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Z. D., kuriuo prašė įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti elektros kabelį bei pagal elektros kabelį iÅ¡temptÄ lynÄ (trosÄ ), įrengtus nuo gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, esančio atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ir einantį virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, 1995 m.

žemės sklypo padalinimo projekte pažymėtos „B“=88 m2. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovės L. E. B. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės L. E. B. atsakovei Z. D. 1697,63 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 24,90 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

3. Teismas pažymėjo, kad akivaizdi aplinkybė, jog tarp atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, pažymėtos plane 1A1m ir Å«kinio pastato dalies, pažymėtos plane 4I1p, esančių adresu (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡temptas elektros kabelis ir jį laikantis lynas. Minėtas kabelis su minėtu lynu eina ir virÅ¡ dalies žemės sklypo, kuriuo pagal pasidalijimo projektÄ turi naudotis atsakovė (žemės sklypo padalinimo projekte pažymėta „B“=88 m2). Kabelio ir lyno aukÅ¡tis apie 3 metrai nuo žemės pavirÅ¡iaus. Teismas taip pat nustatė, kad minėtoje sklypo dalyje auga vaismedžiai ir nors apžiÅ«ros metu teismas nenustatė, kad kuri nors Å¡aka liečiasi su minėtu kabeliu ar lynu, tačiau tokios aplinkybės gali pasikeisti medžiams iÅ¡leidus lapus ar sunokinus vaisius.

4. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė gali reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį tik priėmusi palikimÄ , tačiau dar jai esant neiÅ¡duotam paveldėjimo teisės liudijimui. IeÅ¡kovė yra priėmusi palikimÄ , taip pat dukterys ieÅ¡kovei yra perleidusios savo paveldėtas pavedėjimo teises, tačiau tai, kad ieÅ¡kovei nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė palikimÄ priėmė, taip pat paveldėjimo teises jai perleido dukterys, todėl yra bÅ«tina vertinti ir antrÄ jÄ negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygÄ â€“ savininko teisių pažeidimÄ .

5. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad elektros kabelis įrengtas anksčiau, nei 1995 metai, kuomet buvo sudarytas susitarimas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimo. Teismas sprendė, kad, bendraturčiams sudarant susitarimÄ , aplinkybės apie iÅ¡temptÄ elektros kabelį buvo žinomos. Esant Å¡iai aplinkybei, bendraturčiai susitarė dėl bÅ«tent tokios pasidalijimo tvarkos. Teismas vertino, kad aplinkybė, ar minėti medžiai buvo pasodinti vėliau, ar jau buvo pasodinti susitarimo sudarymo metu, nėra esminė teisinė aplinkybė, nes ji atsirado vėliau, nei buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pasidalijimo. Susitarimas yra patvirtintas notaro, registruotas vieÅ¡ajame registre, todėl negali bÅ«ti nepaisomas, teismo vertinimu jis yra sukuriantis teisines pasekmes ir susitarimÄ sudariusių asmenų teisių perėmėjams.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė kada nors kreipėsi su praÅ¡ymu laikinai atjungti elektros srovę, tekančiÄ kabeliu, siekiant apgenėti vaismedžius. Teismas pažymėjo, kad vaismedžių genėjimas yra kartÄ metuose atliekamas darbas, vertinant esamų vaismedžių kiekį, toks darbas netruktų daugiau nei vienÄ dienÄ . Teismas nurodė, jog apžiÅ«ros metu nustatė, taip pat byloje apklaustas liudytojas Å¡ias aplinkybes patvirtino, kad elektros kabelio apsauginės izoliacijos pažeidimų nėra matyti. Dabar kabelis saugiai ir tvirtai pritvirtintas prie iÅ¡tempto lyno, todėl yra atsparus vėjo ir kritulių poveikiui, todėl, teismas vertino, kad vaisius nuo vaismedžių skinti saugiai galima ir elektros srovės neatjungus.

7. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės siekiami tikslai gali bÅ«ti pasiekti atsakovei vienÄ dienÄ medžių genėjimo laiku pavasarį ar rudenį iÅ¡jungus elektros srovę. Todėl teismas vertino, jog Å¡io gėrio apsauga yra mažiau reikÅ¡minga, nei kabelio apsauga.

8. Teismas pažymėjo, kad negatorinio ieÅ¡kinio reikalavimų pagrindÄ sudaro konkretaus savininko teisių pažeidimas, todėl tokie ieÅ¡kovės bendro pobÅ«džio teiginiai nesudaro pagrindo teigti esant realius ieÅ¡kovės teisių pažeidimus. Be to, ieÅ¡kovės teisių pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieÅ¡kovei. Byloje nepateikta įrodymų, kad bÅ«tent dėl elektros kabelio ieÅ¡kovė negali naudotis žemės sklype esančiais vaismedžiais ar nesudėtingu statiniu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė L. E. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. sausio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi, t. y. įpareigoti atsakovę Z. D. paÅ¡alinti elektros kabelį, įrengtÄ nuo gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, esančio atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ir einantį virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, projekte pažymėtos „B“=88 m2, bei palei minėtÄ elektros kabelį iÅ¡temptÄ lynÄ (trosÄ ); priteisti iÅ¡ atsakovės apeliantės naudai visas jos patirtas iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas konstatavo faktines aplinkybes dėl kabelio įrengimo, vaismedžių pasodinimo laiko, 1995 m. susitarimo turinio, nesant tokias teismo iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 str. 2 d. įtvirtintÄ pareigÄ grįsti sprendimÄ tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje, o ne prielaidomis ar subjektyvia nuomone. 9.2. IeÅ¡kovės atstovė atkreipė teismo dėmesį į atsakovės pateiktų paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ , negebėjimÄ prisiminti net neseniai buvusių įvykių aplinkybių, tačiau teismas dėl to visiÅ¡kai nepasisakė ir ignoravo Å¡iuos bylos duomenis (CPK 270 str. 4 d. 3 p.), kas vertintina kaip procesinių teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti reikÅ¡mės netinkamam bylos iÅ¡sprendimui. 9.3.

Kadangi byloje nėra įrodymų, jog ginčo kabelis atsirado iki 1995 m. susitarimo, teismo teiginiai apie tai, kad, sudarydami 1995 m. susitarimÄ , bendraturčiai įvertino ir kabelio buvimÄ virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios sklypo dalies, yra visiÅ¡kos prielaidos, nepagrįstos jokia bylos medžiaga (CPK 263 str.). Teismas nepagrįstai sprendė, jog viena iÅ¡ vertybių, tarp kurių atsirado konkurencija, yra bendraturčių susitarimas, įskaitant ir dėl kabelio, nes susitarimo dėl kabelio tarp Å¡alių nėra ir nebuvo. 9.4.

Teismas teigdamas, kad kabelis ir juo tiekiama elektros energija yra didesnis, reikÅ¡mingesnis ir labiau saugotinas gėris, nei ieÅ¡kovės siekiama apginti nuosavybės teisė, rėmėsi savo iÅ¡vada, kad Å«kio pastatas, į kurį tiekiama elektra ginčui aktualiu kabeliu, atsakovės yra naudojamas kaip gyvenamasis namas, t. y. gyvenamajai paskirčiai, todėl atsakovei elektra Å¡iame pastate yra reikalinga nuolat. 9.5. Teismui savo iniciatyva ginant atsakovės teisę, kad į negyvenamÄ jį pastatÄ , kuris, pasak teismo, atsakovės naudojamas kaip gyvenamasis, bÅ«tų nuolat tiekiama elektra, pažeidžiamas ne tik Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi, dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 str.), bet ir esminis teisės principas, kad iÅ¡ neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria non oritur_jus). 9.6.

IeÅ¡kovė turi teisę jai priklausančiÄ sklypo dalį naudoti pagal jo paskirtį savo nuožiÅ«ra, įskaitant ir, pavyzdžiui, nesudėtingų statinių iki 8,5 metrų statybÄ . PareikÅ¡tu negatoriniu ieÅ¡kiniu nagrinėjamoje byloje bÅ«tent ir siekta apginti ieÅ¡kovės teisę visapusiÅ¡kai, laisvai, pagal savo poreikius, savo nuožiÅ«ra naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau teismas, izoliuotai vertindamas tik kelis ieÅ¡kovės įvardintus jos teisių ribojimo pavyzdžius, neatskleidė bylos esmės ir negalėjo visapusiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovės teisių pažeidimo apimties.

Tiek nurodytiems darbams, tiek ir tolesniam naudojimuisi sklypu elektros kabelis yra nuolatinis trukdis, o teismo paminėti situacijos sprendimo variantai yra nelogiÅ¡ki, neatitinkantys faktinių aplinkybių bei neįgalinantys ieÅ¡kovės laisvai naudotis savo nuosavybe, kÄ numato ir garantuoja Konstitucijos 23 str. bei CK 4.37 str. 1 d. 9.7. Sprendime teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir dėl dar vieno bylos aspekto, kuris įprastai vertinamas tokio pobÅ«džio bylose, t. y. kabelio ir lyno įrengimo teisėtumo. Ginčo dėl to, kad kabelis priklauso atsakovei, byloje nebuvo, tačiau jokiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad jis bÅ«tų įrengtas teisėtai, gavus ne tik ieÅ¡kovės, bet ir kitų gyvenamojo namo bendraturčių, sutikimÄ , suderinus projektÄ ar kt. 9.8.

Teismas neatliko jokio detalesnio atsakovės pateiktų bylinėjimosi iÅ¡laidų, jų pagrįstumo vertinimo, koks turi bÅ«ti atliktas sprendžiant iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , dėl ko atsakovės naudai priteista net 1 697,63 Eur suma.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Z. D. praÅ¡o ieÅ¡kovės L. E. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. E. B. atsakovės Z. D. naudai patirtas 780,45 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Nors 2021 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo A.

B. konkrečios ginčo kabelio įrengimo datos nurodyti negalėjo, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad 1995 metais, kuomet tarp šalių buvo sudarytas žemės sklypo padalijimo projektas ir susitarimas, ginčo kabelis jau buvo įrengtas, taip pat buvo ir vaismedžiai, nuo šiandienos situacijos skirtumas tik toks – tuomet šie medžiai buvo žemesni. Todėl apeliaciniu skundu ji prieštarauja bylos nagrinėjimo metu išsakytiems savo pačios teiginiams dėl vaismedžių pasodinimo aplinkybių. 10.2.

Nusitiktina su ieÅ¡kovės teiginiais, kad atsakovė elektros kabelį įrengė savavaliÅ¡kai, netesėtai, t. y. nesant kitų bendraturčių sutikimo, o jo eksploatavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliantė neįrodė, kad ginčo elektros kabelis buvo nutiestas pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, todėl vertintina, kad visos aplinkybės apie nutiestÄ elektros kabelį, įskaitant jo nutiesimÄ , jai bet kokiu atveju buvo puikiai žinomos, todėl ji, neatlygintinai įgijusi ginčo žemės sklypÄ , negali remtis Å¡ia situacija kaip tariamai pažeidžiančia jos teises ir teisėtus interesus. 10.3.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ â€“ taikė proporcingÄ ribojimÄ siekiamiems teisėtiems tikslams, tarp konkuruojančių interesų nustatydamas tinkamÄ pusiausvyrÄ . Å iuo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ ir vien tuo pagrindu paÅ¡alinti atsakovės įrengtÄ elektros kabelį. 10.4. Teismas, nenustatęs savavaliÅ¡kos statybos fakto ir ieÅ¡kovės teisių pažeidimo, pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ paÅ¡alinti elektros kabelį. Konkrečiu atveju, elektros kabelio įrengimas ir eksploatavimas, tinkamai jį prižiÅ«rint ir naudojant, siekiant užtikrinti tinkamÄ patalpos (pagalbinio Å«kio) paskirtį – tarnavimÄ pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui), net nežiÅ«rint to, kad byloje nustatytais duomenimis, pastatas atsakovės faktiÅ¡kai naudojamas ir kaip pagrindinis daiktas - asmenims gyventi, bet kuriuo neiÅ¡vengiamai yra reikalingas, todėl įpareigojimas atsakovę paÅ¡alinti jos įrengtÄ elektros kabelį nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcinga priemonė. 10.5.

Teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir aptartus teisės principus bei laikėsi suformuotos Å¡iuo klausimu teismų praktikos, įvertino atsakovės advokato atliktų teisinių veiksmų (suteiktų paslaugų) apimtį (parengtų procesinių dokumentų kiekį ir teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo advokatas, laikÄ ), atsakovei pagrindus 1 697,63 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ sumÄ , nevirÅ¡ijančiÄ rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, pagrįstai nustatė, kad atsakovės iÅ¡laidos sudarė 1 697,63 Eur, todėl kitokiam procesinių iÅ¡laidų vertinimui pagrindo nėra.

Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl savininko teisių pažeidimo. Faktinės bylos aplinkybės 13. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei ir jos mirusiam sutuoktiniui A. D. priklauso 64/1377 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). A. B. nuosavybės teise priklauso 187/1377 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/100 dalių gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/100 dalių pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tuo pačiu adresu.

Kitos žemės dalys ir kiti pastatai priklauso kitiems bendraturčiams. Dėl minėto žemės sklypo 1995 m. liepos 31 d. yra sudarytas bendraturčių susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuriuo susitarė, kad A. B. atstatyta nuosavybės teisė į sklypÄ , pažymėtÄ raide „B“, kurio plotas 187 kv. m. Susitarimas įregistruotas VÄ® Registrų centre. Palikėjo A. B. palikimÄ (duomenys neskelbtini) priėmė ieÅ¡kovė, jos atstovė A. B. ir S. B..

Pastarosios paveldėjimo teises padovanojo savo motinai – ieškovei L. E. B. – (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi.

14. IeÅ¡kovė 2020-10-02, 2020-12-22 siuntė pretenzijas atsakovei, reikalaudama paÅ¡alinti savavaliÅ¡kai įrengtÄ elektros kabelį. 2021 m. vasario mėn. raÅ¡te PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Å iaulių prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdyba nurodė, kad jos pareigÅ«nai atliko faktinių duomenų patikrinimÄ dėl savavaliÅ¡kai įsirengtos nesaugios elektros kabelio oro jungties per sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir tikrinant faktinius duomenis eksploatacinių pažeidimų pagal BendrÄ sias gaisrines saugos taisykles nenustatė ir pagal nurodytas faktines aplinkybes pagal kompetencijÄ nagrinėjimui nusiuntė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba).

Taryba raÅ¡tu nurodė, jog atliko faktinių aplinkybių patikrinimÄ , kurio metu nustatyta, kad kabelis iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), į Å¡alia esantį pastatÄ nutiestas be laikančiojo lyno ir liečia medžių Å¡akas. Atsižvelgiant į tai, 2021-03-09 A. D. suraÅ¡ytas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021-07-09 paÅ¡alinti nustatytus elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių nuostatų pažeidimus. 15. 2021-11-12 faktinių aplinkybių patikrinimo akte dėl (duomenys neskelbtini), instaliacijos konstatuota, kad kabelis iÅ¡ trečio kambario pritvirtintas prie troso, tarp troso ir kabelio įsprausta Å¡aka, kabelį liečia vaismedžių Å¡akos.

AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ raÅ¡te nurodyta, jog jų darbuotojai nuvyko į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad elektros linijos laidai, nutiesti iÅ¡ gyvenamojo namo į Å«kinį pastatÄ , įmonei nepriklauso. 16. 2000-05-29 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta A. B. atkurti nuosavybės teises į 0,0187 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini). Å iam žemės sklypui nustatytas servitutas: leisti tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines ryÅ¡ių, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas komunikacijas, kasti, aptarnauti ir remontuoti melioracijos griovius, drenažo ar drėkinimo sistemas ir kitus inžinerinius įrenginius.

Dėl savininko teisių pažeidimo 17. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti elektros kabelį bei pagal elektros kabelį iÅ¡temptÄ lynÄ (trosÄ ), įrengtus nuo gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, esančio atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ir einantį virÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, 1995 m.

žemės sklypo padalinimo projekte pažymėtos „B“=88 m2. Ieškovė nurodė, kad D. savavališkai virš jiems nepriklausančio sklypo dalies be savininkų sutikimo nesaugiame aukštyje įsirengė elektros kabelio oro jungtį, kuri trukdo visaverčiai naudotis ieškovei nuosavybes teise priklausančiu sklypu, taip ieškovė negali įgyvendinti savo savininkės teisių.

18. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises.

AiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiÅ¡kia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti nuosavybės teisių gynimÄ ir apsaugÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

19. Savininko teisė reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė yra ginčo turto savininkė ir turi teisę reikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį. Dėl antros sÄ lygos – savininko teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagrindo teigti esant realius ieÅ¡kovės teisių pažeidimus. Vertino, kad ieÅ¡kovės teisių pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieÅ¡kovei.

21. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo faktines aplinkybes dėl kabelio įrengimo, vaismedžių pasodinimo laiko, 1995 metų susitarimo turinio, nesant tokias teismo iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ grįsti sprendimÄ tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje, o ne prielaidomis ar subjektyvia nuomone. Apie tai, kad ginčo kabelis buvo įrengtas iki 1995 metų, nurodė tik atsakovė Z. D.. Jokių kitų įrodymų (sutikimų dėl kabelio įrengimo, projekto, brėžinių ar kt.), kurie patvirtintų šį subjektyvų atsakovės teiginį, byloje nėra.

22. Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo faktines aplinkybes dėl kabelio įrengimo metų, 1995 metų susitarimo turinio, nesant tokias teismo išvadas pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovė byloje nurodo, kad kabelis buvo įrengtas 1995 metais. Apeliantės įgaliotas asmuo A. B. 2021 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad kabelis įrengtas seniai. Teigė, kad konkrečios ginčo kabelio įrengimo datos nurodyti negali, tačiau pasakė, jog tikėtina, kad kabelis buvo jau 1995 metais, kuomet tarp šalių buvo sudarytas žemės sklypo padalijimo projektas ir susitarimas.

Taip pat atstovė pažymėjo, kad jokių konfliktų nebuvo. IeÅ¡kovė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kitÄ kabelių įrengimo datÄ , į bylÄ nepateikė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, vertintina, jog, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs faktines aplinkybes dėl kabelio įrengimo ir vaismedžių pasodinimo laiko iki 1995 metų, civilinio proceso teisės normų nepažeidė, nes atitinkamas iÅ¡vadas darė iÅ¡imtinai vadovaudamasis abiejų Å¡alių atstovų teiktais paaiÅ¡kinimais.

23. Taip pat apeliantė teigia, kad virÅ¡ jos sklypo dalies einantis kabelis su lynu apsunkina apeliantės teisę savo nuožiÅ«ra, be kitų asmenų, įskaitant atsakovę, kiÅ¡imosi, valios naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį, kada ir kaip, kaip apeliantei yra patogu, atlikti turto tvarkymo, rekonstrukcijos darbus ir kt. Toks apeliantės nuosavybės teisės ribojimas nėra teisėtas, nes nėra sÄ lygotas nei pačios apeliantės valios, t. y. ji nėra davusi sutikimo kabelio ir lyno įrengimui, nei įstatymo, nei teismo sprendimo, todėl teismo tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog bylos duomenys neva „nesudaro pagrindo teigti esant realius ieÅ¡kovės teisių pažeidimus“, kad „ieÅ¡kovės siekiami tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be kabelio paÅ¡alinimo“, kad „nenustatyta jokia aplinkybė, kelianti pavojų vien kabelio buvimu“ paneigia įstatyme įtvirtintÄ nuosavybės teisės sampratÄ , atvejų, kuomet ji gali bÅ«ti ribojama, apimtį, kas vertintina kaip netinkamas materialinės teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas bei nukrypimas nuo teismų praktikos.

24. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, pažymėtos plane 1A1m, ir Å«kinio pastato dalies, pažymėtos plane 4I1p, esančių adresu (duomenys neskelbtini), yra iÅ¡temptas elektros kabelis ir jį laikantis lynas. Minėtas kabelis su lynu iÅ¡tiestas ir virÅ¡ dalies žemės sklypo, kuriuo pagal pasidalijimo projektÄ turi naudotis atsakovė (žemės sklypo padalinimo projekte pažymėta „B“=88 m2). Kabelio ir lyno aukÅ¡tis apie 3 metrai nuo žemės pavirÅ¡iaus.

Minėtoje sklypo dalyje auga vaismedžiai, kai kurios jų Å¡akos liečiasi su kabeliu ar lynu. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantei kabelis ir lynas galimai trukdo nevaržomai naudotis savo žemės sklypu. Tačiau pažymi, kad 2000-05-29 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta A. B. atkurti nuosavybės teises į 0,0187 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iam žemės sklypui nustatytas servitutas: leisti tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines ryÅ¡ių, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas komunikacijas, kasti, aptarnauti ir remontuoti melioracijos griovius, drenažo ar drėkinimo sistemas ir kitus inžinerinius įrenginius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo elektros kabeliu elektros energija yra tiekiama iÅ¡ gyvenamojo namo į Å«kinį pastatÄ , kuris naudojamas kaip gyvenamasis namas. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant nustatytam tokiam servitutui, įpareigoti atsakovę visiÅ¡kai jį paÅ¡alinti nėra pagrindo.

25. Pažymėtina, kad Å¡alys yra bendraturtės, Å«kinio pastato, į kurį tiekiama elektra, bendraturtė taip pat yra ir pati apeliantė, todėl apeliantė, kaip bendrasavininkė gali kitais bÅ«dais ginti savo pažeistas teises, pavyzdžiui, pati inicijuoti kabelio perkėlimÄ Ä¯ kitÄ vietÄ ar jo pakėlimÄ aukščiau ir pan. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad realiai apeliantės siekiami tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be kabelio paÅ¡alinimo.

26. Apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime teismas visiškai nepasisakė dėl kabelio ir lyno įrengimo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl kabelio ir lyno įrengimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti statybos teisėtumo klausimo, jeigu nėra pareikštas reikalavimas, kuriuo būtų keliamas toks klausimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015).

27. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokio detalesnio atsakovės pateiktų bylinėjimosi iÅ¡laidų, jų pagrįstumo vertinimo, koks turi bÅ«ti atliktas, sprendžiant iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , todėl nepagrįstai atsakovės naudai priteista 1 697,63 Eur suma. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

28. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir – Rekomendacijos).

29. Esminis principas yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡alies, laimėjusios bylÄ , teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji Å¡alis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pirmosios instancijos teisme yra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų subjektinių reikalavimų iÅ¡sprendimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

30. Pažymėtina, kad toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobÅ«dį – skatina asmenis ieÅ¡koti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo bÅ«dÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019). Teisminį procesÄ ginčui iÅ¡spręsti inicijavęs asmuo prisiima rizikÄ , kad, netenkinus jo ieÅ¡kinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos Å¡alių patirtas pagrįstas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

31. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės L. E. B. ieÅ¡kinys atmestas, reiÅ¡kia, kad atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė į bylÄ pateikė įrodymus apie 1697,63 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susidarė už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose.

32. Apeliantė nurodo, jog iÅ¡ darbų ataskaitos matyti, kad sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta už atstovavimÄ penkiuose teismo posėdžiuose, tačiau bendras juose kaip sugaiÅ¡tas nurodytas laikas yra dvigubai ilgesnis, nei faktinė posėdžių trukmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad į atstovavimÄ teismo posėdžiuose gali įeiti ir pasirengimas bylos nagrinėjimui, todėl gali teismo posėdžio laikas ir nesutapti su bendru nurodytu laiku, kurį sudaro teismo posėdžio ir jam pasirengti laikas. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo pateiktose ataskaitose ir yra nurodyta, kad minimÄ valandų skaičių sudaro pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad ataskaitose nurodytas neteisingas-padidintas laikas.

33. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro procesinius dokumentus rengusio ir atsakovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato darbo ir laiko sÄ naudos. Jos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų nesÄ Å¾iningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis, kas bÅ«tų turėję įtakos nebÅ«tinų ir nepagrįstų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimui ar iÅ¡augimui. Teisėjų kolegija atsakovės atstovo praÅ¡ymo apžiÅ«ros vietoje, dėl kurios buvo skirtas dar vienas teismo posėdis, nelaiko nesÄ Å¾iningu procesinės teisės naudojimu. Kiekviena Å¡alis turi teisę teikti praÅ¡ymus ir įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

34. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje, nustatant Å¡ios nutarties 28 punkte nurodytas ieÅ¡kinio patenkinimo ir atmetimo proporcijas, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančios proceso teisės normos, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai nebuvo pažeisti ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas iÅ¡ apeliantės priteisė atsakovei 1697,63 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų iÅ¡laidų dydžių, atitinka bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo bei laiko sÄ naudas, todėl mažinti Å¡ių iÅ¡laidų nėra pagrindo.

35. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 36. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

38. Atsakovė Z. D. praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo advokatui 780,45 Eur sumÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sÄ naudas, paruoÅ¡to dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. sausio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. E. B. atsakovei Z. D. 780,45 Eur (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 45 ct) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė