1368e7d8-57e2-4e13-87e8-aaa5beaa135b · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eB2-812-618/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00197-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.4.3.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. lapkričio 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant vertėjoms Svetlanai Agafonovai, Anželai Tyščukienei, pareiškėjai J. D., jos atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroteka“ įgaliotajam atstovui A.

B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. D.skundÄ dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroteka“, kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo ir pareiÅ¡kėjos J. D. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Teismas nustatė:

1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Oloris“ 2021 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nutarta UAB „Oloris“ bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka.

2. PareiÅ¡kėja J. D. pateikė BUAB „Oloris“ nemokumo administratorei praÅ¡ymÄ Ä¯traukti jÄ Ä¯ BUAB „Oloris“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 22 864,90 Eur finansiniu reikalavimu.

3. BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 punktu buvo nutarta į BUAB „Oloris“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti J. D., kaip mirusiojo V. D. (V. D.) teisių perėmėjÄ , ir patvirtinti J. D. 425,66 Eur finansinį reikalavimÄ .

4. PareiÅ¡kėja J. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 punktÄ ir patvirtinti pareiÅ¡kėjos J. D., kaip mirusiojo V. D. teisių perėmėjos, 15 128,23 Eur finansinį reikalavimÄ (14 350,89 Eur nesumokėtas darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, 777,34 Eur kompensuojamosios palÅ«kanos), priteisti pareiÅ¡kėjai iÅ¡ BUAB „Oloris“ bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji yra V.

D., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir įpėdinė pagal įstatymÄ . V. D. nuo 2019 m. gegužės 22 d. dirbo UAB „Oloris“ kapitonu–mechaniku, jam buvo nustatyta 8 val. darbo diena ir 722 Eur darbo užmokestis per mėnesį. 2019 m. lapkričio 27 d. Rygos regioninės valdybos Kriminalinės policijos valdyba pradėjo paieÅ¡kÄ dėl dingusio be žinios V. D., kuris paskutinį kartÄ buvo matytas 2019 m. lapkričio 22 d. lipantis į laivo „S“ denį. V. D. 2020 m. sausio 23 d. buvo rastas miręs Rygoje.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis, V. D. UAB „Oloris“ dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. (nedraudiminiai laikotarpiai: nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d.). Remiantis UAB „Oloris“ pateiktais duomenimis, V. D. darbdavio nurodymu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 19 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. buvo komandiruotėje Rygoje.

Vis dėlto UAB „Oloris“ netinkamai nurodė V. D. komandiruotėse praleistÄ laikÄ , kadangi pastarasis darbdavio nurodymu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. liko laive „S“. Tuo metu, kai laivas „S“ buvo Rygos uoste, įgulos nariai, t. y. UAB „Oloris“ darbuotojai, gyveno vieÅ¡butyje, tačiau nuo 20 val. iki 8 val. (kito ryto) budėjo laive. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. įmonė neturėjo užsakymų, todėl visi laivo įgulos nariai, iÅ¡skyrus V.

D., iÅ¡vyko į LietuvÄ , o pastarasis laive „S“ liko vienas ir šį laikotarpį saugojo laivÄ 24 val. per parÄ . Dėl Å¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, kad V. D. darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. dirbo įprastÄ darbÄ , o likusias 15 val. dirbo virÅ¡valandžius, įskaitant darbÄ naktimis ir poilsio dienomis. Taigi laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. dirbo 504 val. poilsio dienomis, 300 val. virÅ¡valandžių naktį ir 285 val. virÅ¡valandžių. 1.2.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad UAB „Oloris“ už darbÄ laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d. V. D. turėjo sumokėti:

1) už 2019 m. gegužės mėn. – 328,18 Eur (722 Eur/22 x 10 d.) (264 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio;

2) už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. – 2 888 Eur (722 Eur x 4 mėn.) (2 055,72 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio;

3) už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 171,90 Eur (722 Eur / 21 x 5 d.) (138,46 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio;

4) už 2019 m. lapkričio mėn. – 541,50 Eur (722 Eur x 15 d./20 d.) darbo užmokesčio, iÅ¡ viso 3 929,58 Eur (2 999,68 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio. UAB „Oloris“ taip pat turėjo sumokėti 2 172,24 Eur už darbÄ poilsio dienomis, 1 293 Eur už virÅ¡valandžius naktį ir 614,18 Eur už virÅ¡valandžius, iÅ¡ viso 4 079,42 Eur, ir 4 224 Eur dienpinigių. Taigi UAB „Oloris“ V. D. turėjo sumokėti iÅ¡ viso 12 061,10 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad UAB „Oloris“ skola V.

D. sudaro 6 829,11 Eur (atskaičius mokesčius). 1.3. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. V. D. vidutinis darbo užmokestis sudarė 2 021,63 Eur, todėl UAB „Oloris“ turėjo sumokėti už 12 129,78 Eur (2 021,63 Eur x 6 mėn.) vėlavimÄ atsiskaityti po darbo sutarties nutraukimo. UAB „Oloris“ taip pat turi sumokėti 777,34 Eur ((6 829,11 Eur + 7 521,78 Eur ) x 5 proc. x 13 mėn./12 mėn.) kompensacines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos.

2. Nemokumo administratorė UAB „Bankroteka“ atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. 2.1. Nurodo, kad V. D. UAB „Oloris“ dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki (duomenys neskelbtini) V. D. buvo nustatytas 722 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, Å¡alys dėl papildomų sÄ lygų, susijusiu su virÅ¡valandiniu darbu, taip pat darbu naktį ar poilsio dienomis, susitarusios nebuvo. Už minėtÄ laikotarpį V. D. buvo apskaičiuota 2 435,65 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, t. y. 49,71 Eur už 2019 m. gegužės mėn., 470,14 Eur už 2019 m. birželio mėn., 470,14 Eur už 2019 m. liepos mėn., 134,02 Eur už 2019 m. rugpjūčio mėn., 470,14 Eur už 2019 m. rugsėjo mėn., 470,14 Eur už 2019 m. spalio mėn. ir 371,36 Eur už 2019 m. lapkričio mėn. V.

D. darbdavio nurodymu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 19 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. iš viso 56 d. buvo komandiruotėje Rygoje, todėl jam apskaičiuota 2 464 Eur (44 Eur x 56 d.) dienpinigių. UAB „Oloris“ V. D. sumokėjo 4 473,99 Eur ir liko skolinga 425,66 Eur, todėl BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas pareiškėjos 425,66 Eur finansinis reikalavimas.

3. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

4. Teismo posėdžio metu BUAB „Oloris“ nemokumo administratorės UAB „Bankroteka“ atstovas su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iš dalies Dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo 5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) (iki 2020 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – ir Ä®BÄ®)) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų bÅ«ti pripažinti tik nustačius esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms JANÄ®, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

6. Kreditorių susirinkimas kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintos reikalavimo sumos (JANĮ 49 straipsnio 5 dalis).

7. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkÄ nustato JANÄ® 51 straipsnis, jo 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka yra didesnė kaip pusę visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANÄ® 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje pareiškėja neginčija 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų. Nustatyta, kad minėtame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorių dauguma (86,20 proc. nuo visos patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos), skundžiamam nutarimui pritarė visi susirinkime dalyvavę kreditoriai.

9. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu teisėtumo 10. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali bÅ«ti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedÅ«rinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtÄ tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiÅ¡kia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieÅ¡taravimu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2096-370/2016).

11. Kaip matyti iÅ¡ BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo, kreditorių susirinkimas 2 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimÄ Ä¯ BUAB „Oloris“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti J. D., kaip mirusiojo V. D., teisių perėmėjÄ su 425,66 Eur finansiniu reikalavimu. PareiÅ¡kėjos teigimu, jos finansinis reikalavimas sudaro 15 128,23 Eur. Nagrinėjamu atveju siekiant iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ svarbus nustatyti, kokia BUAB „Oloris“ skola V. D. už visÄ darbo įmonėje laikotarpį.

12. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi bÅ«ti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos (DK 140 straipsnio 1 dalis). Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas praÅ¡o, – kartÄ per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbÄ per kalendorinį mėnesį negali bÅ«ti atsiskaitoma vėliau negu per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Darbo sutartis pasibaigia mirus darbo sutarties Å¡aliai – fiziniam asmeniui (DK 53 straipsnio 1 punktas). Mirus darbuotojui, darbdavys konstatuoja darbo sutarties pasibaigimÄ (DK 65 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „Oloris“ ir V. D., 1.3 punkte numatyta, kad V. D. bus mokamas 722 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį. Minėtos darbo sutarties 7 punkte buvo numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir V. D. pradeda dirbti 2019 m. gegužės 23 d. BUAB „Oloris“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad V. D. buvo apskaičiuota 49,71 Eur (65,64 Eur neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. gegužės mėn. Teismas pažymi, jog nors, pareiškėjos teigimu, BUAB „Oloris“ už 2019 m. gegužės mėn. V.

D. turėjo sumokėti 328,18 Eur (722 Eur/22 d. x 10 d.) darbo užmokesčio, tačiau iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir pranešimų VSDFV matyti, jog 2019 m. gegužės mėn. V. D. dirbo 2 dienas, t. y. 2019 m. gegužės 30 d. ir 31 d. Atsižvelgęs į tai, kad, vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, kiti BUAB „Oloris“ darbuotojai taip pat pradėjo dirbti 2019 m. gegužės 30 d. ir (ar) 31 d., teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad 2019 m. gegužės mėn. V.

D. dirbo 2 dienas, todėl jam turėjo būti sumokėta 65,64 Eur (722 Eur/22 d. x 2 d.) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, t. y. 49,71 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius.

14. Remiantis BUAB „Oloris“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad V. D. buvo apskaičiuota po 470,14 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) už 2019 m. birželio mėn. ir 2019 m. liepos mėn., iš viso 940,28 Eur. Pareiškėja šių aplinkybių neginčija, su minėta darbo užmokesčio suma sutinka.

15. Remiantis BUAB „Oloris“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad V. D. buvo apskaičiuota 134,02 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (172,93 Eur neatskaičius mokesčių) už 2019 m. rugpjūčio mėn. IÅ¡ byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir praneÅ¡imų VSDFV matyti, jog 2019 m. rugpjūčio mėn. V. D. dirbo 5 dienas, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., o laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. jis neatvyko į darbÄ administracijos leidimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. V. D. buvo suteiktos apie dviejų savaičių atostogos. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino kaip liudytojai apklausti BUAB „Oloris“ darbuotojas ir laivo „S“ įgulos narys A. D. ir BUAB „Oloris“ vadybininkas A. A. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, dauguma kitų BUAB „Oloris“ darbuotojų 2019 m. rugpjūčio mėn. dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad V.

D. dirbo 5 dienas, todėl jam turėjo būti sumokėta 171,90 Eur (722 Eur/21 d. x 5 d.) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Atsižvelgus į tai, kad BUAB „Oloris“ už 2019 m. rugpjūčio mėn. V. D. apskaičiavo ir sumokėjo 134,02 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (172,93 Eur neatskaičius mokesčių), t. y. daugiau nei teismo nurodyta darbo užmokesčio suma, teismas vadovaujasi įmonės atliktu apskaičiavimu.

16. Remiantis BUAB „Oloris“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad V. D. buvo apskaičiuota 470,14 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) už 2019 m. rugsėjo mėn. PareiÅ¡kėja su Å¡iomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydama, kad nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. V. D. laive „S“ liko vienas, todėl dirbo virÅ¡valandžius, taip pat nakties metu ir poilsio dienomis, tačiau Å¡is laikas į apskaitÄ neįtrauktas.

Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. D. paaiÅ¡kino, jog jis kartu su laivo „S“ įgula dirbo Rygoje. Pažymėjo, kad darbas vykdavo nuo 8 val. iki 17 val., tačiau, pasibaigus darbo dienai, įgulos nariai bendru sutarimu pakaitomis po vienÄ likdavo budėti laive, o kiti – naktį praleisdavo įmonės užsakytame vieÅ¡butyje. Kadangi po kurio laiko įmonė nebeturėjo darbų Rygoje, 2019 m. rugsėjo 16 d. įgulos nariai, iÅ¡skyrus V. D., grįžo į LietuvÄ . V.

D. liko Rygoje. Ä®gulos nariai dirbti į RygÄ grįžo 2019 m. lapkričio 7 d. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybe nurodė liudytojai apklausti BUAB „Oloris“ darbuotojai laivo „S“ kapitonas N. C. (N. C.) ir vadybininkas A. A. Vis dėlto pastarasis pažymėjo, kad V. D. pats prašė likti Rygoje.

17. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog anksčiau nurodyti liudytojų parodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. V. D.BUAB „Oloris“ nurodymu dirbo Rygoje. Pažymėtina, jog nors liudytojas A. A. paaiÅ¡kino, kad V. D. pats prašė likti Rygoje ir apsistoti laive „S“, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. faktiÅ¡kai dirbo BUAB „Oloris“, Rygoje atliko darbo funkcijas, t. y. rÅ«pinosi laivo „S“ priežiÅ«ra, todėl įmonė turi prievolę atsiskaityti su V. D. už jo darbÄ minėtu laikotarpiu.

18. PareiÅ¡kėjos teigimu, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. laive „S“ liko vienas, t. y. vienas saugojo laivÄ , todėl jis dirbo 24 val. per parÄ . Teismas su Å¡iomis aplinkybėmis nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad V. D. laive „S“ liko vienas savaime nereiÅ¡kia, kad jis turėjo pareigÄ rÅ«pintis laivo priežiÅ«ra ir saugumu visÄ parÄ . Teismo posėdžio metu BUAB „Oloris“ vadybininkas A. A. paaiÅ¡kino, kad ginčo laikotarpiu V.

D. turėjo dirbti įprasta tvarka, t. y. po 8 val. per dienÄ . Antra, aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu V. D. gyveno laive „S“ taip pat nereiÅ¡kia, jog pastarasis dirbo visu metu, kai buvo laive. Pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad vienas iÅ¡ darbo laive ypatumų yra tai, jog įprastai laivo įgula jame ne tik dirba, tačiau ir gyvena, t. y. praleidžia ten poilsiui skirtÄ laikÄ . Vis dėlto tai, jog poilsio metu įgulos narys lieka laive, nereiÅ¡kia, jog minėtas laikas priskiriamas jo darbo laikui.

Trečia, akivaizdu, jog V. D. negalėjo kiekvienÄ dienÄ dirbti po 24 val. per parÄ , kadangi fiziniam asmeniui, be kitų poreikių, reikalingas laikas miegui, pavalgyti ir pan.

19. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. dirbdavo nuo 20 val. iki 8 val. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų, ginčo laikotarpiu įmonė darbo Rygoje neturėjo, todėl labiau tikėtina, kad laivas buvo faktiÅ¡kai nenaudojamas, o V. D. pagrindinė funkcija buvo saugoti laivÄ ir tuo atveju, jie atsirastų netikėtų gedimų, juos Å¡alinti.

Taigi esant Å¡ioms aplinkybėms labiau tikėtina, kad dienos metu, t. y. nuo 8 val. iki 17 val., V. D. darbo neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta, kad tuo metu, kai visa laivo „S“ įgula Rygoje dirbo įprastu režimu, t. y. nuo 8 val. iki 17 val., vienas įgulos narys likdavo saugoti laivo nakties metu. Taigi akivaizdu, jog įmonei buvo svarbu užtikrinti laivo „S“ apsaugÄ bÅ«tent nakties metu. Be to, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2020 m. gruodžio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ duomenys leidžia daryti iÅ¡adÄ , kad uoste, kuriame buvo laivas „S“, dienos metu, t. y. nuo 8 val. ryto dirbo sargas.

Tai reiÅ¡kia, jog labiau tikėtina, kad BUAB „Oloris“ buvo aktualu užtikrinti laivo apsaugÄ nakties metu (nuo 20 val. iki 8 val.). Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. dirbdavo po 12 val., iÅ¡ kurių po 8 val. nakties metu.

20. Pažymėtina, jog darbo sutarties 4 punkte numatyta, jog V. D. dirba 8 val. per dienÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ginčo laikotarpiu V. D. dirbo po 4 val. per dienÄ virÅ¡valandžių, iÅ¡ kurių po 2 val. – nakties metu. Nagrinėjamu atveju V. D.2019 m. rugsėjo mėn. dirbo: 1) 80 val. (8 val. x 10 d.) įprastu darbo režimu (nuo 8 val. iki 17 val.) darbo dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d.; 2) 22 val. (2 val. x 11 d.) įprastu laiku (nuo 20 val. iki 22 val.) darbo dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 3) 66 val. (6 val. x 11 d.) naktį (nuo 22 val. iki 4 val.) darbo dienomis 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 4) 22 val. (2 val. x 11 d.) virÅ¡valandžių naktį (nuo 4 val. iki 6 val.) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 5) 22 val. (2 val. x 11 d.) virÅ¡valandžių įprastu laiku (nuo 6 val. iki 8 val.) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 5) 32 val. (8 val. x 4 d.) poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 6) 16 val. (4 val. x 4 d.) virÅ¡valandžių poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

21. DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbÄ poilsio dienÄ , kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafikÄ , mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbÄ Å¡venčių dienÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbÄ naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už virÅ¡valandinį darbÄ mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už virÅ¡valandinį darbÄ poilsio dienÄ , kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafikÄ , ar virÅ¡valandinį darbÄ naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už virÅ¡valandinį darbÄ Å¡venčių dienÄ â€“ ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 2, 3, 4 dalys). 2019 m. rugsėjo mėn. buvo 168 val. darbo valandos (dirbant 5 dienas per savaitę po 8 val.).

Tai reiÅ¡kia, kad V. D. darbo užmokestis sudarė 2,80 Eur per 1 val. atskaičius mokesčius (470,14 Eur atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) / 168 val.). Taigi, BUAB „Oloris“ už 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo sumokėti V. D.: 1) 285,60 Eur ((80 val. + 22 val.) x 2,80 Eur) už darbÄ Ä¯prastu laiku; 2) 277,20 Eur (66 val. x 2,80 Eur x 1,5) už darbÄ naktį; 3) 123,20 Eur (22 val. x 2,80 Eur x 2) už virÅ¡valandžius naktį; 4) 92,40 Eur (22 val. x 2,80 Eur x 1,5) už virÅ¡valandžius įprastu laiku; 5) 179,20 Eur (32 val. x 2,80 Eur x 2) už darbÄ poilsio dienomis; 6) 89,60 Eur (16 val. x 2,80 Eur x 2) už virÅ¡valandžius poilsio dienomis; iÅ¡ viso 1 047,20 Eur atskaičius mokesčius.

22. Nagrinėjamu atveju V. D.2019 m. spalio mėn. dirbo: 1) 46 val. (2 val. x 23 d.) įprastu laiku (nuo 20 val. iki 22 val.) darbo dienomis; 2) 138 val. (6 val. x 23 d.) naktį (nuo 22 val. iki 4 val.) darbo dienomis; 3) 46 val. (2 val. x 23 d.) viršvalandžių naktį (nuo 4 val. iki 6 val.); 4) 46 val. (2 val. x 23 d.) viršvalandžių įprastu laiku (nuo 6 val. iki 8 val.); 5) 64 val. (8 val. x 8 d.) poilsio dienomis; 5) 32 val. (4 val. x 8 d.) viršvalandžių poilsio dienomis. 23. 2019 m. spalio mėn. buvo 183 darbo valandos (dirbant 5 dienas per savaitę po 8 val.).

Tai reiÅ¡kia, kad V. D. darbo užmokestis sudarė 2,57 Eur už 1 val. atskaičius mokesčius (470,14 Eur atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) / 183 val.). Taigi, BUAB „Oloris“ už 2019 m. spalio mėn. turėjo sumokėti V. D.: 1) 118,22 Eur (46 val. x 2,57 Eur) už darbÄ Ä¯prastu laiku; 2) 531,99 Eur (138 val. x 2,57 Eur x 1,5) už darbÄ naktį; 3) 236,44 Eur (46 val. x 2,57 Eur x 2) už virÅ¡valandžius naktį;4) 177,33 Eur (46 val. x 2,57 Eur x 1,5) už virÅ¡valandžius įprastu laiku; 5) 328,96 Eur (64 val. x 2,57 Eur x 2) už darbÄ poilsio dienomis; 6) 164,48 Eur (32 val. x 2,57 Eur x 2) už virÅ¡valandžius poilsio dienomis; iÅ¡ viso 1 557,42 Eur atskaičius mokesčius.

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. V. D. dirbo vienas, t. y. nutarties 19-23 punktuose nustatytu režimu. 2019 m. lapkričio 7 d. prie V. D. prisijungė likę laivo „S“ įgulos nariai, todėl darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. (V. D. dingimo) V. D. dirbo po 8 val. per dienÄ nuo 8 val. iki 17 val. Taigi V. D.2019 m. lapkričio mėn. dirbo: 1) 6 val. (2 val. x 3 d.) įprastu laiku (nuo 20 val. iki 22 val.) darbo dienomis iki 2019 m. lapkričio 6 d.; 2) 88 val. (8 val. x 11 d.) įprastu laiku (nuo 8 val. iki 17 val.) nuo 2019 m. lapkričio 7 d.; 3) 18 val. (6 val. x 3 d.) naktį (nuo 22 val. iki 4 val.) darbo dienomis; 4) 6 val. (2 val. x 3 d.) virÅ¡valandžių naktį (nuo 4 val. iki 6 val.); 5) 6 val. (2 val. x 3 d.) virÅ¡valandžių įprastu laiku (nuo 6 val. iki 8 val.); 6) 16 val. (8 val. x 2 d.) poilsio dienomis; 7) 8 val. (4 val. x 2 d.) virÅ¡valandžių poilsio dienomis; 8) 8 val.

Å¡venčių dienÄ (lapkričio 1 d.); 9) 4 val. virÅ¡valandžių Å¡venčių dienÄ (lapkričio 1 d.). 25. 2019 m. lapkričio mėn. buvo 160 darbo valandų. Tai reiÅ¡kia, kad V. D. darbo užmokestis sudarė 2,94 Eur už 1 val. atskaičius mokesčius (470,14 Eur atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) / 160 val.). Taigi, BUAB „Oloris“ už 2019 m. lapkričio mėn. turėjo sumokėti V. D.: 1) 276,36 Eur (94 val. x 2,94 Eur) už darbÄ Ä¯prastu laiku; 2) 79,38 Eur (18 val. x 2,94 Eur x 1,5) už darbÄ naktį; 3) 35,28 Eur (6 val. x 2,94 Eur x 2) už virÅ¡valandžius naktį; 4) 177,33 Eur (6 val. x 2,94 Eur x 1,5) už virÅ¡valandžius įprastu laiku; 5) 94,08 Eur (16 val. x 2,94 Eur x 2) už darbÄ poilsio dienomis; 6) 47,04 Eur (8 val. x 2,94 Eur x 2) už virÅ¡valandžius poilsio dienomis; 7) 47,04 Eur (8 val. x 2,94 Eur x 2) už darbÄ Å¡venčių dienÄ ; 8) 29,40 Eur (4 val. x 2,94 Eur x 2,5) už virÅ¡valandžius Å¡venčių dienÄ ; iÅ¡ viso 785,94 Eur atskaičius mokesčius.

26. Taigi BUAB „Oloris“ už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. V. D. turėjo sumokėti iš viso 4 514,47 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius.

27. UAB „Oloris“ direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu V. D. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. išsiųstas į komandiruotę Latvijoje (Rygoje). UAB „Oloris“ direktoriaus 2019 m. liepos 4 d. įsakymu V. D. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 19 d. išsiųstas į komandiruotę Latvijoje (Rygoje). Remiantis bylos duomenimis, šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog laivo „S“ įgula iš esmės viso darbo BUAB „Oloris“ metu dirbo Rygoje.

Esant šioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad V. D. komandiruotėje Rygoje buvo iš viso 148 dienas, t. y. nuo 2019 m. birželio 3 d. iki birželio 30 d. (28 d.); nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 31 d. (31 d.); nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (6 d.); nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (30 d.); nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (31 d.); nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. (22 d.). Apkreiptinas dėmesys, jog nors nemokumo administratorės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d.

V. D. Rygoje liko savo noru, tačiau, kaip minėta, šiuo laikotarpiu jį su BUAB „Oloris“ siejo darbo teisiniai santykiai, jis atliko su darbdaviu sutartas darbo funkcijas, todėl laikytinas jog ginčo laikotarpiu V. D. buvo komandiruotėje ir jam turėjo būti mokami teisės aktuose nustatyti dienpinigiai.

28. DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo bÅ«ti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 170 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių iÅ¡laidų apmokėjimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje.

Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali bÅ«ti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Nutarime numatyta, kad siunčiant darbuotojÄ Ä¯ komandiruotę Latvijos Respublikoje jam mokami 44 Eur dienpinigiai. Nagrinėjamu atveju V. D. komandiruotė Latvijos Respublikoje truko iÅ¡ viso 148 dienas, todėl jam turėjo bÅ«ti apskaičiuota 6 512 Eur (44 Eur x 148 d.) dienpinigių.

29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 24 d. BUAB „Oloris“ V. D. sumokėjo 400 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. – 100 Eur, 2019 m. birželio 7 d. – 100 Eur, 2019 m. liepos 17 d. – 1 239,85 Eur, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 470,14 Eur, 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 500 Eur, 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 864 Eur, 2019 m. rugsėjo 12 d. – 300 Eur, 2019 m. lapkričio 7 d. – 200 Eur, 2019 m. gruodžio 23 d. – 300 Eur, iš viso 4 473,99 Eur. 2020 m. kovo 2 d. BUAB „Oloris“ sumokėjo 425,66 Eur pareiškėjai J. D.

30. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BUAB „Oloris“ skola pareiškėjai, kaip V. D. teisių perėmėjai, sudaro 6 126,82 Eur (4 514,47 Eur + 6 512 Eur - 4 473,99 Eur - 425,66 Eur).

31. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad BUAB „Oloris“ turi sumokėti netesybas, kadangi teisės aktų nustatytu terminu nesumokėjo V. D. priklausiusio darbo užmokesčio. Teismas pažymi, kad DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

32. DK 147 straipsnis įtvirtina teisines pasekmes už pavėluotÄ darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų mokėjimÄ . Å io straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisinės pasekmės, kai darbdavys vėluoja sumokėti darbuotojui priklausančias sumas darbo sutarties vykdymo metu, o 2 dalyje – darbo santykiams pasibaigus. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

33. Sisteminė Å¡ių normų analizė suponuoja, kad DK 147 straipsnio normų tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimÄ (iÅ¡mokėjimÄ ) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymÄ su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo.

34. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Ä®pėdinis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-686/2017). Tiek CK įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, priėmusi palikimÄ , paveldėjo ir palikėjo turtines teises, konkrečiu atveju – palikėjo teisę reikalauti sumokėti jam priklausiusias su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienpinigius, netesybas).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas DK 147 straipsnio 2 dalį (anksčiau galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalį), nurodė, kad Å¡ių netesybų paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Kasacinis teismas kartu pažymi, kad darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstÄ laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-443/2014). Pažymėtina, kad reikalavimas dėl netesybų nelaikytinas savarankiÅ¡ka turtine teise, o kyla iÅ¡ turtinės teisės į su darbu susijusias iÅ¡mokas. Todėl, pareiÅ¡kėjai paveldėjus teisę reikalauti neiÅ¡mokėtų darbo iÅ¡mokų, ji įgijo teisę ir įgyvendinti iÅ¡ jos tiesiogiai kylančias papildomas teises.

36. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 5.1. punktÄ skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is, nurodytas ApraÅ¡o 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. 5.13. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iÅ¡ kurio pagal ApraÅ¡Ä turi bÅ«ti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iÅ¡ skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iÅ¡ įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iÅ¡ darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafikÄ skaičiuojamuoju laikotarpiu (ApraÅ¡o 5.13 punktas).

Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas) (ApraÅ¡o 5.4 punktas).

37. Taigi V. D. vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 39,93 Eur atskaičius mokesčius ((470,14 Eur (2019 m. rugpjūčio mėn.) + 1 047,20 Eur (2019 m. rugsėjo mėn.) + 1 557,42 Eur (2019 m. spalio mėn.) / 77 d.). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktÄ 2019 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 20,9 darbo dienos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad BUAB „Oloris“ turėjo sumokėti pareiÅ¡kėjai, kaip V. D. įpėdinei, 5 031,18 Eur atskaičius mokesčius (39,93 Eur x 21 d. x 6 mėn.) netesybas.

38. PareiÅ¡kėja nurodo, kad BUAB „Oloris“ turi sumokėti jai 777,34 Eur kompensacines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos. Teismas pažymi, kad JANÄ® 28 straipsnis 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog nuo teismo nutarties iÅ¡kelti nemokumo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ arba nutraukti nemokumo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palÅ«kanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iÅ¡kelti nemokumo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju 2021 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nutarta UAB „Oloris“ bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka, todėl Å¡iuo atveju kompensacinės palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos iki 2021 m. kovo 11 d.

39. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Pažymėtina, kad tiek kompensuojamųjų palÅ«kanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų.

Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, Å¡iuo atveju – į kompensuojamųjų palÅ«kanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali bÅ«ti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palÅ«kanos ir netesybos; kreditoriui iÅ¡ skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniÄ jÄ .

40. Negarinėjamu atveju BUAB „Oloris“ turi sumokėti pareiškėjai kompensuojamųjų palūkanų 619,04 Eur ((6 126,82 Eur + 5 031,18 Eur) x 5 proc./365 d. x 405 d.), kurios, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, turi būti įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į netesybų dydį (5 031,18 Eur).

41. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos, kaip V. D., finansinis reikalavimas BUAB „Oloris“ sudaro 6 126,82 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) ir 5 031,18 Eur netesybų (atskaičius mokesčius), iÅ¡ viso 11 158 Eur, todėl BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2 darbotvarkė klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti pareiÅ¡kėjos 425,66 Eur finansinį reikalavimÄ , yra naikintinas kaip nepagrįstas.

42. JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile:

1) pirmÄ ja eile tenkinami Å¡ių kreditorių reikalavimai:

a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintÄ naujÄ ir (ar) tarpinį finansavimÄ , reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrÄ Å¾inus paskolų sutartyse nustatytais terminais;

b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai;

c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondÄ ir Ilgalaikio darbo iÅ¡mokų fondÄ ;

d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos;

2) antrÄ ja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (JANÄ® 94 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimai pagal Å¡iame straipsnyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palÅ«kanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palÅ«kanos ir netesybos). JANÄ® 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi bÅ«ti nurodyti pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymÄ (toliau – Ä®statymas).

Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iÅ¡mokos, nurodytos Ä®statymo 6 straipsnio 1 punkte apskaičiuojamos, kai darbdaviui iÅ¡kelta nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, – pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime turi bÅ«ti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymÄ , privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtinÄ gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi bÅ«ti nurodomos atskirai pagal JANÄ® ar Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus.

43. Atsižvelgus į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, tvirtintinas kreditorės (pareiÅ¡kėjos) J. D. 6 126,82 Eur (suma nurodyta pagal Ä®statymÄ ) finansinis reikalavimas, tenkintinas pirma eile pirmu etapu, ir 5 031,18 Eur (suma nurodyta pagal Ä®statymÄ ) finansinis reikalavimas), tenkintinas pirma eile antru etapu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . Patenkinus 74 proc. pareiÅ¡kėjos reikalavimų, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ BUAB „Oloris“ priteistina 888 Eur (1 200 Eur x 74 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas nutaria: pareiÅ¡kėjos J. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ 2 darbotvarkės klausimu.

Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ kreditorės J. D. finansinį reikalavimÄ : - 6 126,82 Eur finansinis reikalavimas (suma nurodyta pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymÄ ), tenkintinas pirma eile pirmu etapu; - 5 031,18 Eur (suma nurodyta pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymÄ ), tenkintinas pirma eile antru etapu. KitÄ skundo dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ 888 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjai J.

D.. IÅ¡siųsti nutarties patvirtintÄ kopijÄ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroteka“ ir įpareigoti nemokumo administratorę su Å¡ia nutartimi supažindinti kreditorius. IÅ¡siųsti ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos jos kopijÄ Garantinio fondo administratoriui. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja Larisa Šimanskienė