Legislator Case Law & Legislation
13688d24-2ff7-4182-925c-bd2b5b0ec46a AI generated

13688d24-2ff7-4182-925c-bd2b5b0ec46a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 13688d24-2ff7-4182-925c-bd2b5b0ec46a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovui D. V. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo O. R. bei atsakovo D. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį V. R. ir O. R. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinęs, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. V. 80 000 Eur turto priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo ir pagerinimo iÅ¡laidų kompensacijÄ ir 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

13688d24-2ff7-4182-925c-bd2b5b0ec46a · Lietuvos apeliacinis teismas: Nurodė, kad pripažinus negaliojančia 2004 m. kovo 18 d. sutartį, R. neiÅ¡sikrausto iÅ¡ pastato. Dėl to, atsakovas patyrė / patiria nuostolius negautų pajamų forma, nes negalėjo / negali pastato nuomoti. Atsakovo manymu, neiÅ¡sikraustydami R. privalo mokėti nuomos mokestį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-736-302/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00024-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.7; 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovui D. V. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo O. R. bei atsakovo D. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį V. R. ir O. R. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinęs, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. V. 80 000 Eur turto priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo ir pagerinimo iÅ¡laidų kompensacijÄ ir 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, kad pripažinus negaliojančia tarp atsakovo D. V. ir O. R. 2004 m. kovo 18 d. sudarytÄ sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo bei taikius restitucijÄ natÅ«ra, ieÅ¡kovas turi teisę į pastato priežiÅ«ros / iÅ¡laikymo / pagerinimo kompensacijÄ .

3. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ir jo Å¡eima deÅ¡imt metų nuosavybės teise valdė D. V. teismo dabar priteistÄ turtÄ , kurį sukÅ«rė savo darbu ir lėšomis. IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo namo statybai ir vidaus užbaigimui, be savo asmeninių santaupų, panaudojo dvi tikslines paskolas, kurias ieÅ¡kovas dengia iki Å¡iol ir dar 12 metų dengs, nes kredito likutis Å¡iuos metus virÅ¡ija 20 000 Eur. Kredito grÄ Å¾inimo galutinė data 2031 m. kovo 2 d.

4. Nors pastatas formaliai yra Å«kinis, iÅ¡ esmės pagal paskirtį yra gyvenamasis namas. Jame įrengti gyvenamieji kambariai, du vonios kambariai skirtinguose namo aukÅ¡tuose, name gyvena ieÅ¡kovas su vaikais, kurie kito gyvenamojo bÅ«sto neturi. IÅ¡ byloje pateiktos UAB „Ober – Haus“ 2006 m. įvertinimo ataskaitos, kuri buvo daroma bankui įkeičiant ginčo turtÄ , matyti, kad tai yra visiÅ¡kai naujas pastatas buvusio garažo ir Å«kinio pastato vietoje, jo sienos mÅ«rinės, t. y. jau 2006 m. vasario 3 d. namo konstruktyvas buvo baigtas, stogas uždengtas.

5. IÅ¡ prie pirminio ieÅ¡kinio pridėtų nuotraukų matyti, kad pastatas 2007 m. iÅ¡ iÅ¡orės buvo visiÅ¡kai baigtas statyti, įstatyti langai, jaunesniajam sÅ«nui pradėjus eiti į pirmÄ jÄ klasę. Name nėra iÅ¡likusio garažo, Å«kinio pastato ir panaÅ¡ių funkcinių patalpų. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktos projektinės dokumentacijos matyti rekonstrukcijos mastas, t. y. kad tiek Å«kinis pastatas, tiek garažas, tiek dalis viralinės buvo visiÅ¡kai nugriauti, supilti nauji pamatai, pastatytas visiÅ¡kai naujas namas, mÅ«rinėmis sienomis, pravesti atskiri elektros, Å¡alto ir kaÅ¡to vandens tinklai, įrengta centrinio Å¡ildymo sistema, kanalizacija, su paslaugų tiekėjais sudarytos abonentinės sutartys.

Tuo tarpu iš byloje pateiktos nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, kad ginčijamu sandoriu perleisto garažo (1945 m. statybos), ūkinio pastato (1935 m. statybos) ir viralinės (1935 m. statybos) sienos nurodytos – medis su karkasu. Nurodyta, kad visuose šiuose statiniuose nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo. Iki antrojo pasaulinio karo ir jo metu statytų 70 proc. nusidėvėjimo medinių garažo, ūkinio pastato ir viralinės bendra vertė sudarė tik 2 600 Eur.

6. Byloje buvo pateiktas preliminarus pastatyto namo įvertinimas – UAB „Ober – Haus“ nekilnojamasis turtas 2016 m. liepos 15 d. nustatė, kad rekonstruoto turto kaina galėtų siekti apie 85 000 Eur. Å i vertė dar iÅ¡augtų, jeigu rekonstrukcija bÅ«tų įforminta. IÅ¡ pastato rekonstrukcijos įvertinamosios sÄ matos matyti, kad pastato rekonstrukcijos vertė sudaro 55 607,23 Eur.

7. Byloje taip pat buvo paskirta teismo ekspertizė, ekspertui užduodant klausimÄ : kokia apjungimo bÅ«du rekonstruoto pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, įvertinant tai, jei rekonstrukcijos pabaiga bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminta. Ekspertizės aktu nustatyta, kad pastato vertė bÅ«tų 80 000 Eur.

8. Skuodo rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-15-884/2017 buvo pateikti įrodymai, kad pastato teisinio įforminimo dokumentai yra sutvarkyti, trÅ«ksta tik atsakovo D. V. paraÅ¡o ant žemės sklypo patikslintos kadastrinės bylos. Atsakovas tyčia, nenurodydamas jokių priežasčių, nesÄ Å¾iningai vengia pasiraÅ¡yti, taip siekdamas bylinėjimosi metu sumažinti turto vertę. Atsakovas nesÄ Å¾iningai kliudė užbaigti pastato teisinio įforminimo procedÅ«ras ir Å¡iuo metu iÅ¡ esmės tai priklauso vien nuo jo valios, iÅ¡ atsakovo priteistina visa eksperto nustatyta pastato vertė. IeÅ¡kovas iÅ¡ Å¡ios sumos neatima buvusių nugriautų statinių likutinės vertės, kadangi jų bÅ«klė iÅ¡ esmės buvo avarinė, bendra vertė sudarė tik 2 600 Eur. Be to, tie pastatai buvo nugriauti ir rekonstrukcijos metu pastatytas naujas pastatas suderinus su atsakovu.

9. Byloje dėl žemės sklypo dalies su statiniais sandorio nuginčijimo pats atsakovas įrodinėjo, kad leido atlikti rekonstrukcijÄ , kad visa Å¡eima (ir atsakovo broliai bei seserys) sutarė, jog rekonstruotame pastate gyvens ieÅ¡kovas su Å¡eima. Atsakovas minėtoje byloje įrodinėjo, kad bÅ«tent tai turėjęs omenyje pasiraÅ¡ydamas pirkimo – pardavimo sandorį ir suklydo dėl pasekmių, nes nuosavybės teisės perleisti nenorėjęs. IeÅ¡kovas su Å¡eima sÄ Å¾iningai ir teisėtai atlikdami rekonstrukcijÄ pagerino atsakovo turtÄ , sÄ Å¾iningai ir teisėtai jį valdė bei prižiÅ«rėjo, deÅ¡imtmetį iÅ¡laikė, dabar jau atsakovo daiktÄ , puikios bÅ«klės, todėl turi teisę reikalauti atlyginti visas patirtas iÅ¡laidas ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas.

10. Atsakovas D. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš V. R. ir O. R. (toliau – R.) solidariai priteisti 23 429,16 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Nurodė, kad pripažinus negaliojančia 2004 m. kovo 18 d. sutartį, R. neišsikrausto iš pastato. Dėl to, atsakovas patyrė / patiria nuostolius negautų pajamų forma, nes negalėjo / negali pastato nuomoti. Atsakovo manymu, neišsikraustydami R. privalo mokėti nuomos mokestį.

12. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu konstatuota, kad trečiasis asmuo O. R. už nupirktus iš atsakovo nekilnojamuosius daiktus pinigų nemokėjo, sandoris buvo aiškiai jam nenaudingas, sandorio sudarymo metu atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Trečiajam asmeniui (kuri yra atsakovo dukterėčia) be abejonės buvo žinoma apie atsakovo sveikatos sutrikimus, jo elgesio ir charakterio ypatumus.

13. Nurodė, kad neteisėtai iÅ¡ atsakovo įsigyti statiniai buvo tinkami naudoti pagal paskirtį ir nebuvo bÅ«tinybės atlikti pastatų rekonstrukcijos. R. įsigydami turtÄ bei jį rekonstruodami, veikė iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika, todėl turėtų bei privalėtų prisiimti neigiamus iÅ¡ to kylančius padarinius. Dėl to, atsakovas negali bÅ«ti laikomas nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai praturtėjusiu.

14. Teismams pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį, konstatavus R. nesÄ Å¾iningumÄ , taikius restitucijÄ natÅ«ra dėl pirkėjų kaltės, atsakovo praradimai nebuvo įvertinti ir atlyginti.

15. R. nuo 2004 m. kovo 18 d. iki turto grÄ Å¾inimo neteisėtai, nesÄ Å¾iningai, neatlygintinai naudojosi atsakovo nuosavybe, taip sutaupydami jo sÄ skaita. TurtÄ naudojo prekybai žuvimi ir taip gavo pajamų. VisÄ kÄ yra gavę ar sutaupę, R. turėtų grÄ Å¾inti atsakovui. Atsakovas ne tik, kad pats negalėjo naudotis savo nuosavybe, bet ir negalėjo savo nuosavybės iÅ¡nuomoti ir taip gauti pajamų.

16. IÅ¡ į bylÄ pateiktos V. R. komercinės – Å«kinės įmonės 2019 m. vasario 21 d. pažymos matyti, kad 13 kv. m kambarį su veranda, nuomojant komercinei veiklai, nuomos kaina 2008 m. – 2010 m. galėjo bÅ«ti po 115,85 Eur per mėnesį, 2011 m. – 2014 m. po 144,81 Eur per mėnesį, 2015 m. – 2018 m. po 200 Eur per mėnesį. Atsakovo manymu, Å¡io turto nuomos kaina 2004 m. – 2007 m. galėjo bÅ«ti 72,40 Eur per mėnesį. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad atsakovas per nurodytÄ laikotarpį iÅ¡ viso yra praradęs 19 179,16 Eur negautų pajamų.

17. Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-40-613/2018 palikus galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ , Å¡is teismo sprendimas įsigaliojo ir taikant restitucijÄ natÅ«ra, nuosavybės teisės atsakovui buvo grÄ Å¾intos ne tik į sandorio sudarymo buvusį turtÄ , bet ir į rekonstruotÄ pastatÄ . Atsakovui tapus Å¡io rekonstruoto pastato savininku, R. ir jų vaikų tolesnis gyvenimas Å¡iame pastate yra neteisėtas, be įstatyminio pagrindo ir pažeidžia turto savininko teises, daro daikto savininkui nuostolius.

18. Atsakovo manymu, R. nuo 2018 m. kovo 21 d. iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, už naudojimÄ si atsakovui priteistu rekonstruotu 79 kv. m ploto pastatu, turi mokėti vidutinę tos vietovės analogiÅ¡ko ploto pastato nuomos kainÄ . Pagal V. R. komercinės – Å«kinės įmonės 2019 m. vasario 21 d. pažymÄ , nurodyto ploto pastato nuomos kaina 2018 m. buvo po 250 Eur per mėnesį. Tokiu bÅ«du iÅ¡ R. solidariai atsakovui už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. turi bÅ«ti priteista 4 250 Eur.

19. Atsakovo manymu, Å¡i suma turėtų bÅ«ti priteista ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.151 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, bet ir CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 20. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui V. R. iÅ¡ atsakovo D. V. 80 000 Eur turto priežiÅ«ros, iÅ¡laikymo ir pagerinimo iÅ¡laidų kompensacijÄ ir 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitos ieÅ¡kinio dalies netenkino. Atsakovo D. V. prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino.

21. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti kompensacijos, nes tai buvo pripažinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Nr. 3K-3-494-219-2018. Minėtoje byloje Å¡is klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, nes R. nebuvo pareiÅ¡kę tokio reikalavimo. Teismo vertinimu, reikalavimo nepareiÅ¡kimas neatėmė teisės ieÅ¡kovams kreiptis į teismÄ su atskiru ieÅ¡kiniu.

22. Teismas nustatė, kad R. daugiau nei deÅ¡imt metų nuosavybės teise valdė atsakovui dabar jau priteistÄ turtÄ , kurio rekonstrukcijai buvo paėmę dvi paskolas iÅ¡ SEB banko, kurias ieÅ¡kovas moka iki Å¡iol. Be to, teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. spalio 10 d. pažymoje, suraÅ¡ytoje bendrosios statinio statybos tech. priežiÅ«ros vadovo inžinieriaus G. Å ., nurodyta, jog pastatų rekonstravimo projekto (projekto keitimas) yra suderintas ir tuo pagrindu iÅ¡duotas raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui, statyba įvykdyta 100 proc. Tai patvirtina, kad rekonstrukcija yra atlikta ir tarp Å¡alių nėra ginčo, jog pastatai buvo perstatyti.

23. Teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad nors pagal dokumentus pastatas yra Å«kinis, tačiau pagal paskirtį jis yra gyvenamasis namas, kuriame gyvena ieÅ¡kovas su vaikais. IÅ¡ byloje esančios UAB „Ober – Haus“ 2006 m. įvertinimo ataskaitos, kuri buvo daryta bankui įkeičiant ginčo turtÄ , teismas nustatė, kad tai yra visiÅ¡kai naujas pastatas buvusio garažo, Å«kinio pastato vietoje. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktos projektinės dokumentacijos, teismas nustatė rekonstrukcijos mastÄ .

24. IÅ¡ į bylÄ pateikto UAB „Ober – Haus“ namo įvertinimo, teismas nustatė, kad rekonstruoto turto kaina galėtų siekti 85 000 Eur, o pastato rekonstrukcijos vertė sudaro 55 607,23 Eur.

25. Nurodė, kad teismui paskyrus ekspertizę, buvo nustatyta, jog pastato vertė, įforminus rekonstrukcijos pabaigÄ , bÅ«tų 80 000 Eur. Kadangi, Å¡iuo metu pastato įforminimo veiksmai iÅ¡ esmės priklauso tik nuo atsakovo valios, teismas konstatavo, kad faktiÅ¡kai rekonstrukcijos pabaiga teisiÅ¡kai gali bÅ«ti įforminta atsakovui atlikus baigiamuosius veiksmus.

26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, teisėtai atlikdamas rekonstrukcijÄ , pagerino atsakovo turtÄ , teisėtai jį valdė bei prižiÅ«rėjo, deÅ¡imtmetį iÅ¡laikė dabar jau atsakovo daiktÄ geros bÅ«klės, todėl turi teisę reikalauti atlyginti visas patirtas iÅ¡laidas ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė visÄ eksperto nustatytÄ pastato vertę – 80 000 Eur. Teismas iÅ¡ Å¡ios sumos neeliminavo buvusių nugriautų statinių likutinės 2 600 Eur vertės, nes buvę statiniai nugriauti, kadangi jų bÅ«klė iÅ¡ esmės buvo avarinė, be to, ankstesni pastatai buvo nugriauti ir rekonstrukcijos metu pastatytas naujas pastatas suderinus su atsakovu.

27. Teismas, vertindamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , sprendė, kad jis skaičiuoja savo negautas pajamas laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. ne nuo buvusių pastatų bÅ«klės – iki antrojo pasaulinio karo pastatytų medinių ir visiÅ¡kai susidėvėjusių garažo, Å«kinio pastato, viralinės nuomÄ be elektros, Å¡ildymo, vandentiekio ir pan., o pagal naujÄ , R. lėšomis, pastatytÄ pastatÄ . Teismo vertinimu, toks skaičiavimo metodas neįrodo negautų pajamų dydžio, dėl to negali bÅ«ti tenkinamas. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2004 m. balandžio 1 d. pastatų bÅ«klė iÅ¡ viso nebuvo tinkama nuomai.

28. Teismo vertinimu, prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl 4 250 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. nepagrįsta, nes Å¡alis nesieja nuomos santykiai, jokių sutarčių tarp Å¡alių nėra sudaryta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 29. Apeliaciniame skunde atsakovas D. V. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 29.1. Teismas nepagrįstai pažymi, kad ieÅ¡kovo teisę gauti piniginę kompensacijÄ nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-2018. Kasacinis teismas tik nurodė kokiomis materialinėmis teisės normomis teismas turėtų vadovautis kitoje byloje pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl turėtų iÅ¡laidų atlyginimo. 29.2. Teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir nesvarstė, ar R. buvo teisėti ar neteisėti, sÄ Å¾iningi ar nesÄ Å¾iningi iÅ¡ atsakovo įsigyto turto valdytojai.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-192-824/2016, nustatyta, kad atsakovas dėl psichinės ligos, įgimtos silpnaprostystės, lengvo protinio atsilikimo ir kitų ligų, sandorio sudarymo metu negalėjo pilnai suprasti savo atliekamų veiksmų pobÅ«džio, prasmės, reikÅ¡mės ir pasekmių, negalėjo pasiprieÅ¡inti kitų asmenų paliepimams ir valiai. Trečiajam asmeniui apie tai buvo žinoma. Nurodytoje byloje taip pat buvo įrodinėjama, kad trečiasis asmuo ir jos motina perimtame turte vykdė veiklÄ bei gaudavo pajamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi paliko sprendimo dalį dėl 2004 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepakeista. 29.3. Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-159-884/2017, spręsdamas iÅ¡ naujo restitucijos taikymo klausimÄ , pažymėjo, kad byloje nustatytas faktas, jog atsakovas už perleistÄ turtÄ nieko negavo. Teismas taip pat pripažino, kad restitucija natÅ«ra taikoma dėl R. kaltės. Nurodyti teismų sprendimai yra įsiteisėję. 29.4.

Kadangi atsakovui nebuvo sumokėta už perduotÄ turtÄ , R. laikytini neteisėtais bei nesÄ Å¾iningais atsakovo turto valdytojais, todėl jų teisės negali bÅ«ti ginamos kaip sÄ Å¾iningų valdytojų CK 4.34 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka priteisiant dėl pagerinimų patirtas iÅ¡laidas. 29.5. Neteisėtai iÅ¡ atsakovo įsigyti statiniai buvo tinkami naudoti pagal paskirtį ir nebuvo bÅ«tinybės atlikti pastatų rekonstrukcijos. R. įsigydami turtÄ , tiek jį rekonstruodami veikė iÅ¡imtinai savo rizika ir interesais, todėl turėtų bei privalėtų prisiimti neigiamus iÅ¡ to kylančius padarinius. 29.6.

Teismas nepagrįstai priteisė ne faktiÅ¡kai R. turėtas iÅ¡laidas Å«kinio pastato statybai, bet priteisė Å¡io pastato rinkos vertę. Pastato rinkos vertės dydį daugiau lėmė ne įdėtos lėšos į Å«kinio pastato statybÄ , o vieta, kurioje buvo statomas Å«kinis pastatas. Vietoje nugriautų atsakovui priklausiusių Å«kinių pastatų pastatytas naujas Å«kinis pastatas, negali bÅ«ti civilinių teisinių santykių atskiru objektu, nes Å¡iam pastatui nepriskyrus žemės sklypo dalies ir nepakeitus tikslinės pastato paskirties iÅ¡ pagalbinio – Å«kinio pastato į gyvenamosios paskirties, Å¡is pastatas negali bÅ«ti parduodamas atskirai.

Atsakovas yra neįgalus, gauna nedideles pajamas, todėl teismo sprendimas iÅ¡ esmės negali bÅ«ti įvykdytas. Atsakovas turėtų parduoti visÄ savo turtÄ ir dar liktų skolingas. Dėl to, teismo sprendimas prieÅ¡tarauja ne tik kad materialinėms teisės normoms, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. 29.7. Nuo 2004 m. kovo 18 d. iki turto grÄ Å¾inimo R. neteisėtai, nesÄ Å¾iningai, neatlygintinai naudojosi atsakovo nuosavybe, sutaupydami jo sÄ skaita. TurtÄ naudojo prekybai ir taip gavo pajamų.

Dėl to, atsakovo vertinimu, viskÄ kÄ turi sutaupę, R. turėtų grÄ Å¾inti atsakovui. Atsakovo vertinimu, jis laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. yra praradęs 19 179,16 Eur negautų pajamų. 29.8. Atsakovui tapus Å¡io rekonstruoto pastato savininku, ieÅ¡kovo ir jo vaikų tolesnis gyvenimas Å¡iame pastate yra neteisėtas, be įstatyminio pagrindo ir pažeidžia turto savininko teises, daro nuostolius. Atsakovo manymu, R. nuo 2018 m. kovo 21 d. iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo už naudojimÄ si pastatu turi mokėti vidutinę tos vietovės analogiÅ¡ko ploto pastato nuomos kainÄ , t. y. po 250 Eur per mėnesį.

Tokiu bÅ«du atsakovui turi bÅ«ti priteista 4 250 Eur. 29.9. Teismas atmesdamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepasisakė apie prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ CK 6.151 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę, pagal kuriÄ , R. turėtų grÄ Å¾inti visa tai, kÄ jie yra gavę nuomodami iÅ¡ atsakovo neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai įsigytÄ turtÄ bei neteisėtai gyvendami jam grÄ Å¾intame pastate. 29.10. Teismas neteisingai pritaikė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesivadovavo nuostata, kad nuostolių dydį turi nustatyti teismas, jei Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti.

Teismas nepagrįstai nuostolių priteisimo klausimÄ siejo su tuo, kad Å¡alis nesieja jokie nuomos teisiniai santykiai, taip pat visiÅ¡kai nesvarstė klausimo, jog žalos atlyginimo reikalavimas gali kilti ne tik iÅ¡ sutartinių, bet ir iÅ¡ deliktinių santykių.

30. IeÅ¡kovas V. R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius atsikirtimus: 30.1. IeÅ¡kovo Å¡eima atsakovui Å¡iuo metu nuosavybės teise priklausančio turto rekonstrukcijÄ atliko teisėtai ir valdė sÄ Å¾iningai – su paties atsakovo sutikimu. Atsakovas kitoje byloje nusiginčijo pirkimo – pardavimo sandorį, kiek tai susiję su nuosavybės teisės perleidimu, o ne atskiros valdymo teisės pažeidimu, t. y. pats atsakovas kitoje byloje įrodinėjo, kad leido atlikti rekonstrukcijÄ ir rekonstruotame pastate ieÅ¡kovo Å¡eimai gyventi, bÅ«tent tai turėjęs omenyje pasiraÅ¡ydamas pirkimo – pardavimo sandorį, todėl suklydo dėl pasekmių, nes nuosavybės teisės perleisti nenorėjęs. 30.2.

Apeliantas nebuvo ir nėra pripažintas neveiksniu, taip pat jis neserga psichine liga ir tai patvirtina 2014 m. spalio 10 d. atliktos ekspertizės duomenys. Apeliantui tebuvo nuo gimimo nustatytas lengvas protinis atsilikimas, tačiau ekspertai nepatvirtino, kad tokia jo bÅ«klė buvo akivaizdi kitiems asmenims. Be to, protinis atsilikimas nesutrukdė apeliantui baigti visas 11 mokyklos klasių, proftechninę mokyklÄ ir įgyti Å¡altkalvio specialybę, tarnauti kariuomenėje, sudaryti santuokÄ , 11 metų pragyventi santuokoje, sugyventi du vaikus, susirasti naujÄ gyvenimo draugę, su kuria gyvena iki Å¡iol, sudaryti įvairius sandorius su fiziniais ir juridiniais asmenimis (bankais, lizingo bendrovėmis), taip pat notarinius, dalyvauti teisminiuose procesuose, nuolat dirbti, užsiimti individualia veikla, laikyti egzaminus. 2008 m. atsakovas iÅ¡laikė egzaminÄ Kauno miesto Vyriausiajame policijos komisariate ir egzaminų komisijos 2008 m. balandžio 3 d. nutarimu jam suteikta teisė dirbti asmens bei turto saugotoju, turėti Å¡aunamÄ jį ginklÄ ne tik savigynai, bet ir tarnybinį. 30.3.

Pažymėtina, kad bylÄ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo kasacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje bÅ«tent ir nurodė asmens, iÅ¡ kurio atiteisiamas neteisėtai įgytas turtas, teisę reikalauti turto pagerinimo ar iÅ¡laikymo iÅ¡laidų atlyginimo. Pagal apelianto aiÅ¡kinimÄ vien faktas, kad turtas atiteisiamas kaip neteisėtai įgytas, visais atvejais reikÅ¡tų jo neteisėtÄ valdymÄ ir galimybės prisiteisti turto pagerinimo iÅ¡laidas, nebuvimÄ . 30.4.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria R. buvo priteista kompensacija, bÅ«tent tuo formaliu pagrindu, kad jie tokio reikalavimo nebuvo suformulavę ir pareiÅ¡kę toje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio, ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio nepateikimas ar teismo atsisakymas jį priimti neužkerta ir nesuvaržo suinteresuotų (iÅ¡laidas patyrusių) asmenų teisės reikÅ¡ti turto savininkui savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, su reikalavimu atlyginti turto pagerinimo iÅ¡laidas, net ir po to, kai teisme priimtu sprendimu yra iÅ¡spręstas restitucijos, grÄ Å¾inat turtÄ natÅ«ra, taikymo klausimas. 30.5.

Nagrinėjamu atveju R. įgijo faktinį valdymÄ teisėtai, paties apelianto sutikimu. Jų faktiÅ¡kai valdomÄ apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtÄ pastatė nuo pamatų, 13 metų iki Skuodo teismo sprendimo naudojosi turtu kaip savo, jame užaugino savo vaikus, su paslaugų tiekėjais savo vardu sudarė abonentines sutartis, už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, Å¡ildymas, internetas ir pan.) iki Å¡iol tvarkingai moka paslaugų tiekėjams ir Å¡iuo metu valdo pastatÄ naudodamiesi sulaikymo teise, tai apeliantui yra puikiai žinoma iÅ¡ jo inicijuotos bylos dėl iÅ¡keldinimo. 30.6.

Apeliantas pripažįsta, kad rekonstrukcija yra baigta. Rekonstruotas pastatas nesiekia 80 kv. m ploto, todėl priskiriamas nesudėtingiems statiniams. Ä®forminus rekonstrukcijos pabaigÄ , nebus jokių kliūčių pakeisti paskirtį, kadangi nesudėtingojo statinio, kai neatliekami jokie statybos darbai, paskirties keitimui statybÄ leidžiančio dokumento nereikia. Apeliantas neginčijo ekspertizės metu nustatytos vertės, nuolat pats ketino užsakyti ekspertizę, pateikti įrodymus, tačiau nepateikė. 30.7.

Apeliantas pareiÅ¡kė reikalavimus, juos grįsdamas skirtingais tiek faktiniais, tiek teisiniais pagrindais. Viena jo reikalavimo dalis grindžiama tuo, kad nuo 2004 iki 2018 m. atsakovas prarado 19 179,16 Eur negautų pajamų, tuo pat metu teigdamas, jog ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ sutaupė. Savo skaičiavimus grindė vieno darbuotojo V. R. Å«kinės komercinės įmonės „pažyma“ dėl patalpų nuomos kainos komercinei veiklai. Toje pažymoje kainos niekaip nepagrįstos, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du (metodika) tos kainos buvo nustatytos, taip pat neaiÅ¡ku, kuo remdamasis apeliantas kitame name, unikalus Nr. 2591-0000-6012, esančių 5,03 kv. m ploto verandos, plane žymimos indeksu 1-10, ir 12,99 kv. m ploto pereinamo kambario, plane žymimo indeksu 1 – 3, kurie net nesusisiekia tarpusavyje, nuomÄ skaičiuoja kaip komercinių patalpų, nurodydamas vertes, kurios atitinka visiÅ¡kai atskirų butų su visais patogumais nuomos kainÄ (duomenys neskelbtini). 30.8.

Apeliantas apskaičiavo savo negautas pajamas už naudojimÄ si veranda ir kambariu, nors Å¡iomis patalpomis ieÅ¡kovo Å¡eima niekada nesinaudojo, nes Å¡ios patalpos jiems ir nebuvo reikalingos, o įsigytos iÅ¡ apelianto jos buvo formaliai, kad galima bÅ«tų rekonstruoti įsigytus Å«kinius statinius, vietoje kurių pasistatė sau naujÄ namÄ . 30.9. Apeliantas tiek savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo neteisingus duomenis apie tai, kad R. patalpose prekiavo žuvimi. Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. vasario 1 d. raÅ¡te nurodyta, kad tarnyba nuo 2009 m. liepos 1 d. apelianto sutikimu prekiauti rÅ«kyta žuvimi jo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimÄ yra iÅ¡davusi L.

P., o nuo 2014 m. liepos 3 d. įraÅ¡ytas dar vienas asmuo – V. B.. 30.10. Apeliantas į namų valdÄ (duomenys neskelbtini), įsikėlė gyventi tik 2013 m., t. y. jokios patalpos ar statiniai, dėl kurių prieÅ¡ieÅ¡kinyje jis nuogÄ stauja negalėjęs naudoti ir gauti pajamų, iki tol jam apskritai nerÅ«pėjo, jis jų nenaudojo, neketino nuomoti ir gauti pajamų. Apeliantas tomis patalpomis nuo 2013 m. su savo sugyventine jau naudojosi asmeniÅ¡kai, t. y. nuomojo poilsiautojams, kÄ vėliau patvirtino ir antstolė. 30.11.

Apeliantas neįrodė, kad būdami savininkais, t. y. iki pirkimo – pardavimo sutartis įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia, R. iš savo lėšomis rekonstrukcijos būdu pagerinto turto gavo kažkokių vaisių ar pajamų.

31. Trečiasis asmuo O. R. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatė.

Dėl ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinio 33. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl kompensacijos priteisimo už pastato pagerinimÄ .

34. Byloje nustatyta, kad apeliantas D. V. 2003 m. balandžio 7 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ pagrindu po K. M. mirties 2002 m. gruodžio 31 d. įgijo turtÄ (duomenys neskelbtini)– 47 / 100 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 15 kv. m; pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 15 kv. m, visÄ Â¼ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 16 kv. m; 47 / 100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikÅ¡telė, lauko WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 35. 2004 m. kovo 18 d. apeliantas D.

V. ir trečiasis asmuo O. R. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ O. R. nupirko 190 / 682 kv. m žemės sklypo dalį iÅ¡ 342 / 682 žemės sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,0682 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini); 13 / 100 dalių pastato – gyvenamojo namo, iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių 47 / 100 dalių gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 140,45 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 15 kv. m; pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 17 kv. m;

¼ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 16 kv. m; 13 / 100 dalių inžinierinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

36. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-192-824/2016 pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2004 m. kovo 18 d. sutartį, sudarytÄ tarp apelianto D. V. ir trečiojo asmens O. R.. Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-159-884/2017 grÄ Å¾ino apeliantui D. V. nuosavybės teisę pagal sandorį trečiajam asmeniui O. R. perduotÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ nepakeistÄ (civilinė byla Nr. 3K-3-494-219/2018).

37. IeÅ¡kovas V. R. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl kompensacijos už turto pagerinimÄ , remdamasis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas nagrinėjant apelianto reikalavimus dėl restitucijos taikymo, todėl teismai neturėjo pagrindo spręsti dėl priteistinos kompensacijos dydžio.

38. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ bei Å¡alių argumentus, konstatavo, kad, Å¡iuo konkrečiu atveju, pagrindas ieÅ¡kovui priteisti kompensacijÄ už turto pagerinimÄ egzistuoja, nes R. turtÄ teisėtai valdė daugiau nei deÅ¡imt metų, jį iÅ¡laikė ir turėdami apelianto (bendraturčio) sutikimÄ , nuo pamatų rekonstravo. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir laiko jÄ pagrįsta.

39. Nors apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovo teisę gauti piniginę kompensacijÄ nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje, tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino kokių veiksmų, siekdami apginti savo pažeistas teises, gali imtis asmenys, kurie įpareigoti grÄ Å¾inti turtÄ , tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių iÅ¡laidų, t. y. kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio nepateikimas byloje, kurioje yra sprendžiamas turto grÄ Å¾inimo klausimas, neužkerta ir nesuvaržo suinteresuotų (iÅ¡laidas patyrusių) asmenų teisės reikÅ¡ti turto savininkui savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, su reikalavimu atlyginti turto pagerinimo iÅ¡laidas, net ir po to, kai teisme priimtu sprendimu yra iÅ¡spręstas restitucijos, grÄ Å¾inant turtÄ natÅ«ra, taikymo klausimas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimÄ .

40. Apelianto teigimu, pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį, jo sutikimas atlikti Å«kinio pastato rekonstrukcijÄ nedaro Rusių atliktÄ rekonstrukcijÄ teisėta, o jų Å«kinio pastato valdymÄ sÄ Å¾iningu. Nurodo, kad jis dėl psichinės ligos nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės sudarydamas ne tik minėtÄ pirkimo – pardavimo sutartį, bet ir vėlesnius sandorius.

41. Visų pirma, pažymėtina tai, kad 2004 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo nutraukta dėl ieÅ¡kovo ir (ar) trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų, apgaulės apelianto atžvilgiu. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-192-824/2016 pirkimo – pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, pripažinus, kad apeliantas negalėjo pilnai suprasti savo atliekamų veiksmų pobÅ«džio.

42. Antra, apeliantas nuginčijęs pirkimo – pardavimo sutartį, pripažino, kad leido atlikti rekonstrukcijÄ bei rekonstruotame pastate ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimai gyventi, tačiau suklydo dėl sandorio pasekmių, nes nuosavybės teisės perleisti nenorėjęs.

43. Byloje nustatyta, kad R. daugiau nei deÅ¡imt metų nuosavybės teise valdė dabar jau apeliantui priteistÄ turtÄ , jį iÅ¡laikė, prižiÅ«rėjo bei atliko nuo pamatų rekonstrukcijÄ . Rekonstrukcijos atlikimÄ pirmosios instancijos teismas pripažino teisėtu, nes pats apeliantas davė sutikimÄ turtÄ rekonstruoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Pažymėtina, kad nors apeliantas tvirtina, jog jis dėl neva psichinės ligos nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir jam 2015 m. teismo paskirta rÅ«pintoja, tačiau į bylÄ nebuvo pateikti įrodymai, kad apeliantas pripažintas neveiksniu, todėl visi jo sudaryti sandoriai negali bÅ«ti laikomi niekiniais.

IÅ¡ byloje esančio, 2014 m. spalio 10 d. atlikto ekspertizės akto matyti, kad apeliantui nuo gimimo nustatytas lengvas protinis atsilikimas bei paneigta, jog jis kada nors sirgo psichine liga. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas savo ieÅ¡kinį dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindė aplinkybėmis, jog jis leido ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimai pastatus rekonstruoti ir juose gyventi, tik neturėjo tikslo jų parduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R., Å¡iuo metu apeliantui nuosavybės teise priklausančio turto rekonstrukcijÄ atliko teisėtai, turėdami jo sutikimÄ .

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra pagrindo R. laikyti neteisėtais ir nesÄ Å¾iningais apelianto turto valdytojais, nes, kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. turtÄ sukÅ«rė savo lėšomis ir darbu bei jame apsigyveno apelianto valia.

44. Apeliantas taip pat tvirtina, kad iÅ¡ jo įsigyti statiniai buvo tinkami naudoti pagal paskirtį ir nebuvo bÅ«tinybės atlikti pastatų rekonstrukcijos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas, atlikdamas rekonstrukcijÄ , pagerino apelianto turtÄ , teisėtai jį valdė, prižiÅ«rėjo, deÅ¡imtmetį iÅ¡laikė, todėl turi teisę reikalauti visas patirtas iÅ¡laidas, ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ne ieÅ¡kovo turėtas faktiÅ¡kai iÅ¡laidas turto statybai, bet priteisė Å¡io pastato rinkos vertę, nes Å¡iuo atveju pastato rinkos vertės dydį daugiau lėmė ne įdėtos į statybÄ lėšos, bet vieta, kurioje buvo statomas pastatas.

45. Byloje nustatyta, kad R. faktinį valdymÄ Ä¯gijo teisėtai, paties apelianto sutikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors pagal dokumentus pastatas po rekonstrukcijos yra Å«kinis, iÅ¡ esmės pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, jame įrengti gyvenamieji kambariai, du vonios kambariai skirtinguose namo aukÅ¡tuose, name gyvena ieÅ¡kovas su vaikais. IÅ¡ byloje pateiktos UAB „Ober – Haus“ 2006 m. įvertinimo ataskaitos, kuri buvo daroma bankui įkeičiant ginčo turtÄ , nustatyta, kad tai yra visiÅ¡kai naujas pastatas buvusio garažo ir Å«kinio pastato vietoje, jo sienos mÅ«rinės. IÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateiktos projektinės dokumentacijos nustatytas rekonstrukcijos mastas, t. y., kad tiek Å«kinis pastatas, tiek garažas, tiek dalis viralinės buvo visiÅ¡kai nugriauti, supilti nauji pamatai, pastatytas visiÅ¡kai naujas namas mÅ«rinėmis sienomis, pravesti atskiri elektros, Å¡alto ir kaÅ¡to vandens tinklai, įrengta centrinio Å¡ildymo sistema, kanalizacija, ieÅ¡kovas su paslaugų tiekėjais savo vardu sudarė abonentines sutartis.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos nekilnojamojo turto registro pažymos nustatyta, kad perleisto garažo (1945 m. statybos), Å«kinio pastato (1935 m. statybos) ir viralinės (1935 m. statybos) sienos nurodytos – medis su karkasu, nurodyta, jog visuose Å¡iuose statiniuose nėra Å¡ildymo, vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo, iki antrojo pasaulinio karo ir jo metu statytų 70 proc. nusidėvėjimo medinių garažo, Å«kinio pastato ir viralinės bendra vertė sudarė tik 2 600 Eur.

46. IÅ¡ byloje esančio preliminaraus nekilnojamojo turto įvertinimo, kurį 2016 m. liepos 15 d. atliko UAB „Ober – Haus“, matyti, kad rekonstruoto turto kaina galėtų siekti apie 85 000 Eur. IÅ¡ pastato rekonstrukcijos vertinamosios sÄ matos matyti, kad pastato rekonstrukcijos vertė sudaro 55 607,23 Eur. Be to, byloje taip pat buvo paskirta teismo ekspertizė, kuria nustatyta, kad nekilnojamojo turto vertė siekia 80 000 Eur.

47. Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodė, jog turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pagal CK 6.150 straipsnį, nukreipiantį į daiktinės teisės normas, reglamentuojančias sÄ Å¾iningÄ ir nesÄ Å¾iningÄ valdymÄ . CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir jo Å¡eima įgijo faktinį valdymÄ teisėtai, paties apelianto sutikimu. FaktiÅ¡kai valdomÄ apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtÄ pastatė nuo pamatų (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Iki Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo naudojosi turtu kaip savo, jame užaugino savo vaikus, su paslaugų tiekėjais savo vardu sudarė abonentines sutartis. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas turto pagerinimui be savo asmeninių santaupų panaudojo ir dvi paskolas, kurias moka iki Å¡iol.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovui priteisė ekspertizės iÅ¡vadoje nurodytÄ pastato vertę, o ne faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas. Kaip jau minėta, buvusių nugriautų statinių likutinė vertė – 2 600 Eur. Po R. atliktos rekonstrukcijos, t. y. pastačius naujÄ pastatÄ , tai suderinus su apeliantu, ji padidėjo iki 80 000 Eur. Pastebėtina, kad apeliantas neginčijo ekspertizės metu nustatytos vertės, todėl pripažinus, jog R. buvo sÄ Å¾iningi turto valdytojai, taip pat nustačius, kad jie iÅ¡ esmės pagamino naujÄ daiktÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, jie turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti ne didesnės kaip daikto vertės padidėjimas (CK 4.34 straipsnio 3 dalis). Apelianto argumentai, kad pastato rinkos vertės dydį daugiau lėmė ne įdėtos lėšos, o vieta, atmetami, kaip neįrodyti.

49. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pastatytas naujas Å«kinis pastatas negali bÅ«ti civilinių teisinių santykių atskiru objektu, nes Å¡iam pastatui nepriskyrus žemės sklypo dalies ir nepakeitus tikslinės jo paskirties, jis negali bÅ«ti parduodamas atskirai. Byloje nustatyta, kad rekonstrukcija yra baigta ir jos įforminimas iÅ¡imtinai priklauso tik nuo apelianto. Dėl apelianto D. V. prieÅ¡ieÅ¡kinio 50. Apeliantas byloje buvo pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atlyginti jam nuostolius negautų pajamų ir nuompinigių forma. Nurodė, kad R. nuo 2004  m. kovo 18 d. iki turto grÄ Å¾inimo, neteisėtai, nesÄ Å¾iningai ir neatlygintinai naudojosi jo nuosavybe, taip sutaupydami apelianto sÄ skaita. Pažymi, kad turtÄ R. naudojo prekybai žuvimi ir taip gavo pajamų, o apeliantas ne tik kad pats negalėjo naudotis savo nuosavybe, bet ir negalėjo turto iÅ¡nuomoti verslui.

51. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį konstatavo, kad apeliantas skaičiuoja savo negautas pajamas ne nuo buvusių pastatų bÅ«klės – iki antrojo pasaulinio karo pastatytų medinių ir visiÅ¡kai susidėvėjusių garažo, Å«kinio pastato, viralinės, o pajamas iÅ¡ naujo ieÅ¡kovo Å¡eimos lėšomis pastatyto pastato. Toks skaičiavimo metodas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neįrodo negautų pajamų dydžio, dėl to negali bÅ«ti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad 2004 m. balandžio 1 d. pastatų bÅ«klė iÅ¡ viso nebuvo tinkama nuomai, todėl apelianto reikalavimÄ priteisti negautas pajamas atmetė, kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir laiko jÄ pagrįsta.

52. Pagal CK 6.151 straipsnio 2 dalį, jei privalantis grÄ Å¾inti turtÄ asmuo yra nesÄ Å¾iningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, jis privalo grÄ Å¾inti iÅ¡ turto gautas pajamas ir kompensuoti kreditoriui bet kokiÄ kitÄ iÅ¡ to turto gautÄ naudÄ . 53. Visų pirma, pažymėtina tai, kad byloje esančiame Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. vasario 1 d. raÅ¡te nurodyta, jog tarnyba nuo 2009 m. liepos 1 d., apelianto sutikimu, prekiauti rÅ«kyta žuvimi jo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimÄ yra iÅ¡davusi L. P., o nuo 2014 m. liepos 3 d. įraÅ¡ytas dar vienas asmuo – V. B.. Antra, į bylÄ nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys apelianto teiginius, t. y. kad Å¡iÄ veiklÄ vykdė ieÅ¡kovas ir jo Å¡eima bei iÅ¡ jos gavo pajamų.

54. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

55. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

56. Nagrinėjamu atveju apeliantas tvirtindamas, kad ieÅ¡kovai R. gavo pajamų iÅ¡ jam (atsakovui) grÄ Å¾into turto ir taip sutaupė jo sÄ skaita, nepateikė įrodymų, kurie tai patvirtintų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo konkrečiu atveju R. nebuvo pripažinti nesÄ Å¾iningais ar nuosavybė apeliantui buvo grÄ Å¾inta dėl jų kaltės. PrieÅ¡ingai, byloje buvo nustatyta, kad jie teisėtai atliko rekonstrukcijÄ bei buvo sÄ Å¾iningi turto valdytojai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, kad net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas gavo pajamas iÅ¡ apeliantui Å¡iuo metu jau grÄ Å¾into turto, tai tos pajamos buvo gautos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos lėšomis įsirengtų patalpų, o ne iÅ¡ patalpų, buvusių iki turto rekonstrukcijos.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad patalpos buvusios iki rekonstrukcijos, buvo netinkamos naudojimui, todėl nėra pagrindo spręsti, jog R. galėjo gauti iÅ¡ jų kokios nors naudos. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad R., įsigiję iÅ¡ apelianto Å¡ias patalpas, iÅ¡ karto pradėjo jų rekonstrukcijÄ , jų kokiam nors verslui nenaudojo.

57. Pastebėtina ir tai, kad apelianto teiginius, jog jis negalėjo naudotis savo nuosavybe, paneigia byloje esantys duomenys. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad 2013 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovas leido apeliantui naudotis veranda ir Å¡alia esančiu kambariu, ir Å¡iomis patalpomis apeliantas naudojosi asmeniÅ¡kai, taip pat turėjo ir galimybę jas nuomoti. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai skaičiuoja negautas pajamas už Å¡iÄ nuosavybę, kuria, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, R. nesinaudojo, nes gyveno vietoje Å«kinių pastatų pastatytame name. Ä®rodymai, kurie paneigtų Å¡ias aplinkybes, į bylÄ pateikti nebuvo.

58. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jam tapus rekonstruoto pastato savininku, R. tolesnis gyvenimas pastate yra neteisėtas ir pažeidžia turto savininko teises, daro nuostolius, todėl iÅ¡ jų turėtų bÅ«ti priteisti nuompinigiai, kuriuos apeliantas bÅ«tų gavęs, jei R. bÅ«tų iÅ¡sikėlę po turto grÄ Å¾inimo apeliantui, t. y. nuo 2018 m. kovo 21 d. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡alis nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, jokių nuomos sutarčių sudaryta nebuvo.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su Å¡eima ilgÄ laikÄ gyveno savo pačių įsirengtame name, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kol tarp Å¡alių vyko ginčai dėl jo nuosavybės, jie privalo apeliantui sumokėti nuompinigius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto reikalavimas priteisti iÅ¡ R. nuompinigius jau po to, kai turtas buvo grÄ Å¾intas jam, taip pat negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Byloje nustatyta, kad apeliantas, pripažino, jog jis, R. rekonstravus patalpas į gyvenamÄ sias, leido jiems jose gyventi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad R. buvo sÄ Å¾iningi turto valdytojai, nėra pagrindo tenkinti apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, nes tai neatitiktų civiliniame procese vyraujančių principų.

59. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad apelianto į bylÄ pateikta V. R. Å«kinės komercinės veiklos pažyma dėl patalpų nuomos kainos komercinei veiklai, nepagrindžia jo negautų pajamų. Pažymoje nurodytos nuomos kainos yra nepagrįstos bei neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du jos nustatytos, taip pat kainos skaičiuojamos kaip komercinių patalpų nuomos, nurodant vertes, kurios atitinka atskirų butų, su visais patogumais nuomos kainÄ (duomenys neskelbtini). Kiti įrodymai į bylÄ pateikti nebuvo. Dėl to, nėra pagrindo spręsti, kad apelianto reikalavimas yra pagrįstas.

60. Dėl iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo vertinti kitaip. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų 61. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 62. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 63. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).

64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad apeliantui D. V. bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

65. Apeliantui D. V. 1 751 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundÄ buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetant apelianto apeliacinį skundÄ , žyminis mokestis iÅ¡ jo priteisiamas į valstybės biudžetÄ (CPK 96 straipsnis).

66. IeÅ¡kovas V. R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad tokias iÅ¡laidas bÅ«tų patyręs, į bylÄ nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 1 751 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt vieno euro) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Valstybei priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas mokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant įmokos kodÄ 5660. Teisėjos Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Agnė TikniÅ«tė