13688864-b2ce-446f-acea-e007dc8707d7 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-163-446/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48213-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 30 d. Kelmė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei, nukentėjusiajai I. G., jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, kaltinamajam A.

M., jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Žukienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis A. M. 2018 m. spalio 6 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), A. G. gyvenamajame name, tyčia du kartus spyrė į veidÄ I. G., tuo padarydamas nukentėjusiajai I. G. poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, veido kairėje, kraujosruvas virÅ¡utinės lÅ«pos raudonio-gleivinės srityje, kairiojo žando gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2018 m. spalio 6 d. į A. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini) atvyko norėdamas iÅ¡gerti.

PrieÅ¡ tai, pasiskambino J. S., su kuria kartu dirba, sužinojęs, kad ji yra pas G., pasiėmė butelį degtinės ir atvyko. A. G. namuose su niekuo nekonfliktavo, nesimušė. Jo atvykimui, niekas neprieÅ¡taravo, su visais pasisveikino. A. G. ir I. G. nuolatos Å¡oko, A. G. beveik prie stalo nesėdėjo. A. G. ir I. G. vis iÅ¡eidavo į laukÄ ir vėl sugrįždavo prie stalo. Po vieno tokio išėjimo, I. G. sugrįžus į kambarį ir prisėdus Å¡alia jo jam iÅ¡ deÅ¡inės, jis pastebėjo paradusį I.

G. veidÄ , pasiteiravo, kas jai neutiko. I. G. prisiglaudė prie jo, padėjo galvÄ jam ant peties ir pasakė, kad jai jis įspyręs. Ä® tokius I. G. žodžius jis nekreipęs dėmesio. Visi toliau linksminosi, niekas nemiegojo, niekas nekonfliktavo. Atvykę policijos pareigÅ«nai jį iÅ¡sivežė. Jo įsitikinimu, policijÄ iÅ¡kvietė A. G.. KitÄ dienÄ , norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas įvyko, paskambino J. S.. Iki to įvykio nei su I. G., nei su jos sutuoktiniu susipykęs nebuvo, I. G. jis nespyrė, kodėl jį apkalba I.

G. ir J. S., paaiÅ¡kinti negali. TÄ dienÄ avėjo „Crocs“ tipo avalynę, nusiavęs jos kambaryje pas G. nebuvo. Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta. Nukentėjusioji I. G. parodė, kad ji su savo sutuoktiniu A. G. Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Vyrui priklausančiame name (duomenys neskelbtini) gyvena jų dukra M. G. su Å¡eima. 2018 m. spalio pradžioje ji nedirbo, todėl keletÄ dienų svečiavosi pas dukrÄ (duomenys neskelbtini). Spalio 6 d. į svečius pas dukrÄ atvyko dukters draugė J.

S.. Ji atsivežė degtinės butelį, dukra su savo sugyventiniu V. I. taip pat turėjo nusipirkę butelį degtinės. Apie 11 val. ji, jos dukra M. G., dukters sugyventinis V. I. ir J. S. pradėjo iÅ¡gertuves, po kurio laiko prie jų prisijungė ir jos sutuoktinis A. G.. Jiems begeriant, J. S. paskambino A. M.. Su A. M. ji buvo pažįstama 10-15 metų, jos vyras kartu dirbo su A. M., susipykę niekada nebuvo, nors įvairiausių kalbų apie konfliktiÅ¡kÄ A. M. elgesį yra girdėjusi. A. M. taip pat atsivežė butelį degtinės ir prisijungė prie jų.

Jos sutuoktinis po pietų iÅ¡ dukters namų kartu su anÅ«ku išėjo. Ji suprato, kad sutuoktiniui nepatiko kompanija – J. S. ir A. M.. Kvietė ir jÄ kartu važiuoti namo, į (duomenys neskelbtini), ji nesutiko, tačiau su sutuoktiniu nekonfliktavo. Norėdamas iÅ¡varyti A. M., jos sutuoktinis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kai pirmÄ kartÄ pareigÅ«nai atvyko į jų namus, su pareigÅ«nais bendravo ir aiÅ¡kinosi jos dukters draugas V. I., ji su pareigÅ«nais nekalbėjo, į kiemÄ išėjusi nebuvo.

Pavakare, kai lauke jau buvo sutemę, jos dukra nuėjo miegoti į kitÄ kambarį, dukters draugas V. I. užmigo tame pačiame kambaryje, prie stalo, kampinės sofos gale. Prie stalo svetainėje, kur vyko iÅ¡gertuvės, liko sėdėti trise – ji, J. S. ir A. M.. Ji sėdėjo ant tos kampinės sofos dalies, kuri susideda iÅ¡ trijų sėdimų dalių, kurios gale miegojo V. I., jai iÅ¡ deÅ¡inės, ant trumpesnės minkÅ¡to kampo dalies, susidedančios iÅ¡ dviejų sėdimų dalių, sėdėjo A.

M., greta jo jam iÅ¡ deÅ¡inės, prie kraÅ¡to – J. S.. Jokio konflikto tarp jos ir A. M. nebuvo, jie nesipyko, A. M. nieko nesakęs du kartus spyrė jai į veido kairę pusę. Tuo metu, kai spyrė jai, A. M. batus buvo nusiavęs. J. S. ėmė Å¡aukti, priekaiÅ¡tauti A. M. dėl tokio jo elgesio, pažadino dukrÄ , atsibudo ir V. I., kuris ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Liudytojas A. G. parodė, kad į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur Å¡iuo metu gyvena jo dukra M. G., jis atėjo apie 13 val. 30 min.

Namuose vyko iÅ¡gertuvės, vaiÅ¡inosi jo žmona I., dukra M. ir jos sugyventinis V. I., jų draugė J. S.. Apie 14 val. – 14 val. 30 min į jo namus su buteliu degtinės atėjo A. M., kuris prisėdo greta J. S.. Su A. M. jis nebuvo susipykęs, tÄ dienÄ nekonfliktavo ir nesipyko, tačiau jam nepatiko, kad jo namuose girtaujama, jį tai erzino, piktino, todėl jis po 16 val. kartu su anÅ«ku K. išėjo. IÅ¡eidamas su sutuoktine nesipyko. AnÅ«kas jau buvo susiskambinęs su kita jo dukra, kuri jį iÅ¡sivežė į savo namus, jis pasiskambino savo draugui Z.

G., kuris buvo pažadėjęs parvežti jį namo į (duomenys neskelbtini). Apie 1 kilometrÄ buvo nuėjęs nuo sodybos, kai jį draugas paėmė. Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini), jis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir paprašė policijos pagalbos, kad iÅ¡varytų valkatas iÅ¡ jo namų. Tiksliai neprisimena, kada sužinojo apie tai, kad jo sutuoktinė yra sužalota, kraujosruvomis nusėtÄ veidÄ pamatė atvykęs į (duomenys neskelbtini) kitos dienos ryte. Liudytoja M. G. parodė, kad ji norėjo iÅ¡gerti, todėl 2018 m. spalio 6 d. užsuko pas savo draugę J.

S. ir jÄ parsivežė į savo namus – (duomenys neskelbtini). Apie 12-13 val. ji, jos mama I. G., kuri tuo metu nedirbo ir svečiavosi jos namuose, jos sugyventinis V. I. ir draugė J. S. pradėjo iÅ¡gėrinėti. J. S. turėjo butelį degtinės, ji taip pat turėjo nusipirkusi degtinės butelį. Kiek tÄ dienÄ iÅ¡gėrė alkoholio, neprisimena. Po kurio laiko atvažiavo jos tėtis A. G., prisijungė prie jų. A. M. į jų namus atėjo nekviestas. Ji suprato, kad jis atėjo pas J. S., nes prieÅ¡ ateidamas su ja kalbėjosi telefonu.

IÅ¡ iÅ¡vaizdos ir elgesio matėsi, kad A. M. į jų namus atėjo neblaivus. Jis atsinešė butelį degtinės ir prisėdo prie jų stalo. Jos tėtis A. G. su jos sÅ«numi K. po 16 val. išėjo, jos sÅ«naus atvažiavo paimti jos sesuo, kaip vėliau sužinojo, tėtį į namus (duomenys neskelbtini) automobiliu parvežė jo draugas. Neužilgo ji nuėjo miegoti į kitÄ kambarį. Po valandos jÄ pažadino J. S., kuri pasakė, kad jos mamai A. M. įspyrė į veidÄ . Kai ji atėjo į svetainę, kur vyko iÅ¡gertuvės, mama sėdėjo ant sofos, jos kairės pusės veide matėsi gumbas, veidas buvo paraudęs. Mama pasakė, kad jai į veidÄ Ä¯spyrė A.

M., tačiau ji nežinanti už kÄ . A. M. sėdėjo ant sofos ir Å¡ypsojosi. Ji liepė iÅ¡eiti A. M. iÅ¡ jos namų, tačiau A. M. į jos reikalavimus nekreipė dėmesio, toliau sėdėjo, juokėsi, Å¡aipėsi iÅ¡ jos. Jos sugyventinis V. I. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Liudytojas V. I. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. įvykius ne visus gerai prisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. IÅ¡gertuvių, vykusių A. G. priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini), kur Å¡iuo metu jis gyvena kartu su M.

G., metu jis girdėjo, kaip A. G. sakė A. M., kad jis galėtų iÅ¡eiti iÅ¡ jo namų, nes jam nereikia tokių žmonių. A. M. į A. G. kalbas nereagavo. Jis lauke rÅ«kė, girdėjo, kaip iÅ¡eidamas A. G. sakė, kad nebus su nepageidaujamu žmogumi. Matė iÅ¡ sodybos A. G. iÅ¡einantį su M. G. sÅ«numi. Jokio konflikto nei lauke, nei namo viduje iki A. G. išėjimo nebuvo. Po kurio laiko, išėjus A. G., atvyko policijos pareigÅ«nai. Jis išėjo į kiemÄ , bendravo su pareigÅ«nais. PareigÅ«nui paskambinus pranešėjui, kuris kvietė policijÄ , buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad tai A.

G., kuris tuo metu jau buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). IÅ¡siaiÅ¡kinę aplinkybes, policijos pareigÅ«nai iÅ¡vyko. KelintÄ valandÄ jis užmigo, neprisimena. Prabudo nuo Å¡auksmo, jam pasirodė, kad Å¡aukė I.. Kai jis atsibudo, I. G. sėdėjo ant sofos tos dalies, ant kurios ir jis miegojo, ant kitos dalies, sujungtos kampu, su dalimi, ant kurios sėdėjo jis su I. G., sėdėjo A. M.. S. S., tuo metu kai jis prabudo, stovėjo ir garsiai Å¡aukė, kreipdamasi į A. M., klausdama, kaip jis galėjęs muÅ¡ti moterį.

I. G. veide matėsi patinimas. A. M. buvo be batų. Jie ėmė reikalauti, kad A. M. išeitų iš jų namų, tačiau A. M. į jų reikalavimus nekreipė dėmesio, sėdėjo ir juokėsi, sakė, kad jam nieko niekas nepadarys, nori ir neina. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Liudytoja J. S. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. į G. namus, kur vyko išgertuvės, A. M. ji nekvietė. Jis jai paskambino, ji pasakė, kur randasi ir A. M., nekviestas atvyko su buteliu degtinės. Ji negirdėjo, kad A.

G. varytų jÄ ar A. M. iÅ¡ savo namų. Konfliktų jokių nebuvo. A. G. su anÅ«ku išėjus, ji kartu su I. G. ėjo į laukÄ , į tualetÄ , matė keliu tolyn nuo sodybos nueinantį A. G.. Po kurio laiko jos draugė M. G. nuėjo miegoti į kitÄ kambarį, jos sugyventinis V. I. užmigo ant sofos tame pačiame kambaryje, kur vyko iÅ¡gertuvės, apie pusvalandį iÅ¡gėrinėjo trise – ji, I. G. ir A. M.. Jie nesipyko. Ji gerai matė, kaip A. M., nieko nesakęs, sėdėdamas ant sofos, du kartus spyrė I.

G. į veidÄ . Ji nepastebėjo, apavęs ar be batų tuo metu buvo A. M.. Ant I. G. skruosto iÅ¡karto pasirodė gumbas, veidas patino. Ji pažadino M. G., kažkas iÅ¡kvietė policijÄ . KitÄ dienÄ atėjusi pas M. G., matė kraujosruvas I. G. veide. Jai bÅ«nant pas M. G., paskambino A. M., kaip vėliau sužinojo, jų pokalbį įrašė M. G.. Ji nenorėjo niekam pakenkti, todėl pirmÄ kartÄ apklausiama policijoje, pamelavo, kad nematė, kaip A. M. įspyrė I. G.. IÅ¡ telefoninių praneÅ¡imų ir atliktų veiksmų informacijos, pateiktos iÅ¡ policijos duomenų bazės (1 t., b. l. 20), matyti, kad 2018 m. spalio 6 d. 16 val. 35 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinęs A.

G. skundėsi, kad jis buvo iÅ¡varytas iÅ¡ savo namų (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams nuvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, kad smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, iÅ¡ įvykio vietos pranešėjas buvo pasiÅ¡alinęs. IÅ¡ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b. l. 18-19), telefoninių praneÅ¡imų ir atliktų veiksmų informacijos (1 t., b. l. 22-23) matyti, kad 2018 m. spalio 6 d. 19 val. 48 min V.

I., paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešė, kad nepageidaujamas asmuo atsisako iÅ¡eiti iÅ¡ jo namų. PareigÅ«nams nuvykus į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), V. I. paaiÅ¡kino, kad jis ir jo draugė M. G. nematė, kaip buvo sužalota I. G., tačiau patvirtino, kad prieÅ¡ jam užmiegant I. G. skruostas nebuvo mėlynas, o atsikėlus, kai jį pažadino J. S., kuri ir pasakė, kad I. G. į veidÄ spyrė A. M., I. G. skruostas jau buvo iÅ¡tinęs ir pamėlęs. Ä®vykį matė tik J.

S., kuri iki atvykstant policijos pareigūnams išėjo namo. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ V. I. nustatytas 3,04 promilės girtumas, I. G. – 3,77 promilės girtumas. Pareigūnams nuvykus į J. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, pareigūnams skambinant J. S. mobiliojo ryšio telefonu, ji neatsiliepė. A. M. buvo sulaikytas. Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 13-15) nurodyta, jog buvo apžiūrėta vieta, kur nukentėjusiosios I. G. nurodymu ji buvo sumušta, – tai gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Foto nuotraukoje, kuriame užfiksuotas kambario vaizdas, matyti odinė sofa, susidedanti iÅ¡ penkių sėdimų dalių, sujungtų kampu. IÅ¡ alkotesterio rodmenų (1 t., b. l. 125) matyti, kad A. M. 2018 m. spalio 6 d. 20 val. 31 min nustatytas 2,70 promilės girtumas. IÅ¡ akistatos protokolo (1 t., b. l. 123-124) matyti, kad J. S. akistatos su A. M. metu patvirtino, kad 2018 m. spalio 6 d. apie 19 val. A. G. namuose (duomenys neskelbtini), A. M. spyrė du kartus I. G. į veidÄ . Nukentėjusioji I. G. akistatos su A.

M. metu (1 t., b. l. 82-83) patvirtino, kad 2018 m. spalio 6 d. vakare iÅ¡gertuvių metu (duomenys neskelbtini) A. M. jai du kartus koja įspyrė į kairę veido pusę. IÅ¡ telefoninio pokalbio garso įraÅ¡o, įraÅ¡yto CD kompaktiniame diske (1 t., b. l. 94-95), kurį policijos pareigÅ«nams pateikė M. G., nurodydama, kad tai telefoninio pokalbio tarp J. S. ir A. M., vykusio 2018 m. spalio 7 d., įraÅ¡as, matyti, kad pokalbis vyksta apie įspyrimÄ ir liudijimus policijos pareigÅ«nams, moteris kalbasi su vyriÅ¡kiu, kurio vardas A., moteriÅ¡kas balsas tvirtina, kad jis, A., įspyrė;

„jeigu nori tiesÄ â€“ tu spyrei“. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialistas, atlikęs I. G. tyrimÄ , pateikė iÅ¡vadÄ (b. l. 36), kad I. G. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, veido kairėje; kraujosruvos virÅ¡utinės lÅ«pos raudonio-gleivinės srityje, kairiojo žando gleivinėje. Nustatyti kÅ«no sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizacijÄ , makromorfologinį vaizdÄ , I.

G. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. I. G. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti nukentėjusiosios I. G., liudytojų J. S., M. G., V. I. parodymais teismas neturi pagrindo. Nei vienas iš šių asmenų su kaltinamuoju A. M. nebuvo susipykę, A. M. aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo manyti, kad šie asmenys galimai siekia pakenkti jam, nenurodė, todėl A. M. apkabėjimo galimybė atmestina.

Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai logiÅ¡ki, tarpusavyje neprieÅ¡taringi. Nukentėjusiajai I. G. ir liudytojui V. I. nustatyti sunkÅ«s, daugiau nei trijų promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsniai, todėl akivaizdu, kad tikslaus iÅ¡gerto alkoholio kiekio, tikslaus laiko, kada kas įvyko, jie negali nurodyti, tačiau esminėse aplinkybėse liudytojų parodymai vienodi. Ä® įvykio vietÄ po V. I. praneÅ¡imo apie agresyviai nusiteikusį asmenį atvykusiems policijos pareigÅ«nams V. I. nurodė, kad vienintelis žmogus, buvęs kambaryje su nukentėjusiÄ ja ir A.

M., matęs ir pasakęs, kad bÅ«tent A. M. koja įspyrė I. G. į veido sritį, yra J. S.. Atvykusiems pareigÅ«nas jis paaiÅ¡kino, kad spyrio jis nematęs, nes užmigęs ir konflikto metu miegojęs, tačiau patvirtino, kad jam prieÅ¡ užmiegant I. G. veide jokių sužalojimų nebuvo. Liudytoja M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisme nurodė, kad jÄ pažadinusi J. S. jai pasakė, kad jos mamai I. G. į veidÄ Ä¯spyrė A. M., J. S. garsius priekaiÅ¡tus A. M. dėl moters muÅ¡imo ji pati girdėjusi, jos mama iÅ¡ karto jai pasakė, kad į veidÄ jai įspyrė A.

M.. Teisme liudytoja J. S. patirtino, kad ji gerai matė, kaip A. M. du kartus koja spyrė I. G. į veidÄ . IÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, foto nuotraukos, kurioje užfiksuoti įvykio vietoje buvę minkÅ¡ti baldai – sofa, ant kutrios sėdėjo nukentėjusioji ir kaltinamasis, matyti, kad sofa susideda iÅ¡ penkių dalių, sujungtų kampu. Nukentėjusiosios ir liudytojų J. S., M. G., V. I. parodymais nustatyta, kad I. G. sėdėjo ant ilgesnės sofos dalies, susidedančios iÅ¡ trijų sėdimų dalų, arčiausiai kampinės, jungiamosios dalies, už kurios ant pirmos sėdimos dalies sėdėjo A.

M.. Tokiu bÅ«du nukentėjusioji ir kaltinamasis sėdėjo ne Å¡alia vienas kito, ne vienoje eilėje, o kampu, taip, kad pakėlęs deÅ¡inę kojÄ , A. M. ja laisvai galėjo pasiekti I. G. veidÄ , bÅ«tent kairiÄ jÄ veido pusę, ir į jÄ Ä¯spirti. Teismo medicinos specialisto, kurio iÅ¡vada teismas abejoti neturi pagrindo, nustatyti sužalojimai savo pobÅ«džiu, lokalizacija, atitinka nukentėjusiosios ir įvykį mačiusios J. S. parodymus apie A. M. suduotus smÅ«gius – du įspyrimus koja I.

G. į kairės pusės veido sritį. A. M. nurodyta aplinkybė, kad jis turėjęs kelio traumų, nepatvirtina jo versijos, kad įspirti į veidÄ nukentėjusiajai jis negalėjęs. I. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nuo smÅ«gių atsirado kraujosrÅ«vos, sumuÅ¡imai, lūžimai nebuvo padaryti, kas suteikia pagrindo manyti, kad smÅ«giai nebuvo itin stiprÅ«s. A. M. vaikÅ¡tantis, savarankiÅ¡kai valdantis kojas, todėl abejoti, kad jis, sėdėdamas ant sofos, galėjo pakelti kojÄ ir įspirti nukentėjusiajai, nėra pagrindo.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptartų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A. M., koja įspirdamas du kartus nukentėjusiajai į veido sritį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. G. sveikatÄ , todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Dėl civilinių ieÅ¡kinių. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Civiliniu ieÅ¡kiniu (2 t., b. l. 32-33) nukentėjusioji I. G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti 1 000 Eur ir 300 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Nukentėjusioji I. G. pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl neteisėtų A. M. veiksmų ji patyrusi fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , daug nepatogumų – buvo priversta vykti pas medikus, ekspertÄ , vartoti vaistus, už kurių įsigijimÄ ji nereikalaujanti atlyginimo, dėl pamėlusio veido apie porÄ savaičių negalėjusi rodytis gatvėje, darbe.

Nukentėjusiosios I. G. civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo teismų praktika priteisiant neturtinę žalÄ svyruoja nuo kelių Å¡imtų eurų iki maždaug 1 700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013; 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.). Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo Å¡altiniu.

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nustatyta, kad neteisėtais kaltinamojo A. M. veiksmais nukentėjusiajai I. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko neginčijamai nukentėjusioji juto fizinį skausmÄ , eikvojo savo laikÄ , vykdama į policijos įstaigÄ , teismÄ , pas ekspertÄ , gana ilgÄ laikÄ buvo priversta slėpti nuo visuomenės akivaizdžius, gerai matomus smurto požymius – kraujosruvas veide.

Sutiktina, jog I. G. dėl kaltinamojo neteisėto smurto proveržio buvo pažeminta. Tačiau byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai atsirado liekamieji reiÅ¡kiniai visam gyvenimui ar ilgesiniam laikui. I. G. buvo suduoti tik du smÅ«giai, agresyvÅ«s kaltinamojo veiksmai truko labai trumpÄ laikÄ . Ä®vertinus visumÄ aplinkybių, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, siekiant protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ nukentėjusiajai, priteistina iÅ¡ kaltinamojo, bÅ«tų 500 Eur suma.

Kaltinamasis – darbingas, dirbantis, todėl tokia suma neturėtų bÅ«ti jam nepakeliama naÅ¡ta. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos pobÅ«dį bei jos aplinkybes, vykusio teismo posėdžio trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sÄ naudas ginant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma - 300 Eur (2 t., b. l. 37) - nėra aiÅ¡kiai per didelė, ji proporcinga advokatės įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ (civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas, dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje), todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo.

Å iaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 15,26 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 39-40). Å iaulių teritorinė ligonių kasa, kaip privalomÄ jį sveikatos draudimÄ vykdanti institucija, iÅ¡ieÅ¡kodama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkcijÄ , taigi, įgyvendina vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ privalomojo sveikatos draudimo srityje.

Kaltinamasis A. M. pripažintas kaltu, kad jis savo nusikalstamais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusiosios I. G. sveikatÄ . Nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl akivaizdu, kad žala padaryta ne tik nukentėjusiajai, bet ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su A. M. nusikalstamais veiksmais, t. y. nukentėjusiosios sužalojimu.

Dėl A. M. padarytų kÅ«no sužalojimų nukentėjusiajai I. G. buvo suteikta pagalba VÅ¡Ä® Raseinių ligoninėje ir G. R. klinikoje, jos gydymas apmokėtas iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė Å iaulių teritorinei ligonių kasai 15,26 Eur turtinę žalÄ , kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų iÅ¡raÅ¡o kopija (1 t., b. l.

42) ir kuri iki Å¡iol nėra atlyginta. Dėl Å¡ių aplinkybių civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir 15,26 Eur suma priteistina iÅ¡ A. M. Å iaulių teritorinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ nukentėjusiosios I. G. pateikto pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l.

37) matyti, kad už suteiktÄ teisinę pagalbÄ ir jos atstovavimÄ teisme advokatei Virginijai Pluščiauskienei ji sumokėjo 300 Eur, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Dėl bausmės. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis A. M. nusikalto ir teisiamas pirmÄ kartÄ . Jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis – dirba (1 t., b. l. 166), vedęs, turi Å¡eimÄ (2 t., b. l. 40), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 38).

Tačiau kaltės jis nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimas. Ä®vertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes, manytina, kad paskyrus vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus, kurie sulaikytų A. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti. Prokurorė prašė kartu su bausme skirti kaltinamajam įpareigojimÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

BK 48 straipsnio 7 dalis suteikia teismui galimybę baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu vietoje BK 48 straipsnyje numatytų draudimų ir įpareigojimų, paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimu, jeigu teismo nuomone, tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jo elgesiui. Kaltinamasis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, visuma įvykio aplinkybių suteikia pagrindo manyti, kad jo agresijÄ nukentėjusiosios atžvilgiu įtakojo bÅ«tent suvartotas alkoholis, todėl tikslinga paskirti prokurorės praÅ¡omÄ Ä¯pareigojimÄ , kurio vykdymas padėtų kaltinamajam daugiau nenusikalsti, sulaikytų jį nuo neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ skirtina asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bausme neskirtina, todėl prokurorės praÅ¡ymas kartu su bausme A. M. skirti įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ laikytinas nepagrįstu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 7 dalimi, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausti A. M. lankytis (duomenys neskelbtini) įpareigoti jį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 7 d., t. y.

įskaityti 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. I. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai. Priteisti iÅ¡ A. M. I. G. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai ir 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ A. M. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ 15,26 Eur (penkiolikos eurų 26 ct.) žalÄ už nukentėjusiajai I.

G. suteiktas gydymo paslaugas Å iaulių teritorinės ligonių kasos naudai. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (Kelmė) 2018 m. lapkričio 22 d. prokurorės nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,26 Eur piniginėms lėšoms, esančioms AB „Šiaulių bankas“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko „Swedbank“, AB sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki visiÅ¡ko Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio padengimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus. Teisėja Vilma Raščiuvienė