1365bf4b-90ee-4009-a6bf-e7f1c170d770 · Kauno apygardos administracinis teismas

                          Administracine byla Nr. I-669-428/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00162-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 21 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teiseja Jolanta Medvedeviene,sekretoriaujant Aušrai Briedienei,rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi administracine byla pagal pareiškejo S. P. prašyma atsakovui Marijampoles pataisos namams del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, n u s t a t e:

Pareiškejas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo užmokescio dali laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 – viso – 2087,89 Lt.Pareiškejas prašyme (b.l. 4-7) nurode, kad atsakovas nesumoketa darbo užmokescio dali traktavo kaip priemoka ir del to, priskaiciuodamas ir išmokedamas darbo užmokesti, taike Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigunams mokamu priemoku ribojimus. Minetus ribojimus atsakovas taike neteisetai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai.

Atsakovas - Marijampoles pataisos namai atsiliepimu i prašyma (b.l.10-12) praše pareiškejo prašyma atmesti, atsiliepime nurode, kad atsakovas pagristai, skaiciuodamas darbo užmokesti pareiškejui, taike tuo metu galiojusia Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta 70 procentu priemoku ir priedu riba. Istatymas ar kitas teises aktas laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol nera konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todel atsakovas veike taip, kaip privalejo veikti pagal tuo metu galiojusius teises aktus.

Praše daliai pareiškejo reikalavimu taikyti DK 27 str. 2d. nustatyta treju metu senaties termina, o teismui nusprendus tenkinti pareiškejo reikalavima, praše atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams.Prašymas tenkintinas iš dalies.Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. S. P. teismo prašo priteisti neišmoketa priemoku ir priedu dali viršijancia 70 procentu pareigines algos. Kaip matyti iš atsakovo Marijampoles pataisos namu parengtos pažymos, pareiškejui neišmoketa priedu ir priemoku dalis viršijanti 70 procentu pareigines algos laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 sudare 2087,89 Lt (b.l. 8).

Ginco del nesumoketo darbo užmokescio sumos dydžio tarp proceso šaliu nera.Pareiškejas yra Kalejimu departamentui pavaldžios istaigos Marijampoles pataisos namu pareigunas. Nurodyto pareiguno teisini statusa, taip pat ir darbo užmokescio mokejimo tvarka nustate Tarnybos Kalejimu departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 istatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigunu darbo užmokesti sudaro pareigine alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staža, turima pareigini laipsni, kvalifikacine kategorija, taip pat priemokos.

Priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numate, kad Kalejimu departamento arba jam pavaldžios istaigos pareigunu pareigine alga mokama Valstybes tarnybos istatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybes tarnautoju darbo užmokescio struktura, darbo užmokescio maksimali riba, darbo užmokescio, priedu ir priemoku skaiciavimo tvarka.

Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos.

Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmoketos atsižvelgiant i Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta priedu ir priemoku ribojima.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku.

Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta.

Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L.

Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige taikomos ir nagrinejamoje byloje.Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas.

Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Marijampoles pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškejo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse išplestines teiseju kolegijos išnagrinetose administracinese bylose A1-638/2005 ir A662 – 1735-2010. Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis.

Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai.

Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes. Pareiškejas i teisma su prašymu kreipesi 2011-02-23. Atsižvelgiant i atsakovo atstovo reikalavima taikyti ieškinio senati ir LR Darbo kodekso 27 str. nuostata, kad bendras ieškinio senaties terminas LR Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat LR Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas del ieškinio senaties termino skaiciavimo, S. P. iš atsakovo Marijampoles pataisos namu priteistina neišmoketa darbo užmokescio dalis už laikotarpi nuo 2008-02-23 iki 2008-12-31 – 1739,50 Lt (b.l. 13).

Toks priteisimas neprieštarauja DK 298 str. nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus. Išdestytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuotina, kad pareiškejo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1739,50 Lt neišmoketo darbo užmokescio.Atsakovo prašymas sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui tenkintinas.

Atsižvelgdama i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pažeisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui.

Teismas pripažista, kad toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaudamasi ABTI 4 straipsnio 5 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85 – 88 straipsniais, teiseja n u s p r e n d ž i a :        Prašyma patenkinti iš dalies.

        Priteisti pareiškejui S. P. iš atsakovo Marijampoles pataisos namu neišmoketa 1739,50 Lt (viena tukstanti septynis šimtus trisdešimt devynis litus, 50 ct) darbo užmokescio dali. Sprendimo vykdyma atideti vieneriu metu laikotarpiui.Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma. Teiseja                                                                                                  Jolanta Medvedeviene