2025-02-12 Nr. AB-2772-3-63-3-00600-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-121-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00600-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saurida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Fondo valdyba) 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3603 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2023 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (8.1E) DV_S-7213 (toliau – ir Sprendimas 2) įpareigoti Klaipėdos skyrių pagal UAB „Saurida“ 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą Nr. 158-22 (toliau – ir Prašymas) pakeisti nustatytą priverstinę hipoteką bendrovei nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. panaikinant priverstinę hipoteką bendrovės nekilnojamajam turtui: i) pastatui - operatorinei – parduotuvei, unikalus Nr. 1996-9011-6048; kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus Nr. 1996-9011-6074, esantiems adresu Garažų g. 20, Kaunas (toliau – ir Degalinė 1); ii) pastatui – degalinei, unikalus Nr. 4400-0348-5600; kitiems inžineriniams statiniams – stoginei, unikalus Nr. 4400-0600-5563; kitiems inžineriniams statiniams – degalinės technologinei įrangai, unikalus Nr. 4400-0696-9888; kitiems inžineriniams statiniams – suskystintai dujų įrangai, unikalus Nr. 4400-0696-9933; kitiems inžineriniams statiniams – stoginei, unikalus Nr. 4400-0697-0032, esantiems adresu Jūrininkų pr. 29, Klaipėda (toliau – ir Degalinė 2); iii) pastatui – operatorinei, unikalus Nr. 5299-5002-5013, kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, esantiems adresu Vandžiogalos g. 3, Babtų k., Kauno r. (toliau – ir Degalinė 3) (toliau kartu – ir Degalinės); nustatyti priverstinę hipoteką Bendrovei nuosavybės teise priklausančiam turtui: pastatui – pagrindiniam korpusui, unikalus daikto numeris 6196-8002-9126, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gamybos, pramonės, bendras plotas 20 485,95 k. v., esančiam adresu Ventos g. 8, Mažeikiai.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Klaipėdos skyriaus Sprendime 2, kuriuo atsisakyta tenkinti 2022 m. rugsėjo 30 d. Bendrovės prašymą Nr. 158-22 „Dėl UAB „Saurida“ nekilnojamam turtui nustatytos priverstinės hipotekos pakeitimo“ nurodyta, kad Bendrovė prašo panaikinti Degalinei 1, Degalinei 2 ir Degalinei 3 nustatytas priverstines hipotekas ir siūlo nustatyti priverstinę hipoteką Bendrovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui – pagrindiniam korpusui, unikalus Nr. 6196-8002-9126, esančiam adresu Ventos g. 8, Mažeikiai (toliau – ir pastatas – pagrindinis korpusas), motyvuodama, kad naftos produktų tiekėjai reikalauja Bendrovės jos prisiimtų įsipareigojimų dėl degalų pirkimo įvykdymo užtikrinimui įkeisti jų naudai Bendrovei priklausantį turtą, pirmenybę teikiant būtent objektams, vykdantiems prekybą degalais, o taip pat, kad priverstinė hipoteka degalinėms trukdys atlikti rekonstrukcijos darbus. Klaipėdos skyrius akcentavo, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Bendrovės turtui (t. y. degalinėms) įregistruota priverstinė hipoteka kliudys atlikti degalinių rekonstrukcijų darbų vykdymui. Fondo valdyba Sprendimu 1 palaikė šią poziciją, teigdama, kad sutinka su Klaipėdos skyriaus Sprendime 2 išdėstytais šiais argumentais, taip pat nurodė, kad Bendrovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog priverstinė hipoteka kliudys rekonstrukcijos darbams, bet tuo pačiu Fondo valdyba pripažino, kad šių darbų atlikimui bus būtinas hipotekos kreditoriaus (t. y. Klaipėdos skyriaus) sutikimas.

2.2. Esant įregistruotai priverstinei hipotekai, atitinkamai valstybinės valdžios institucijos, iš kurių bus privaloma gauti leidimus degalinių rekonstrukcijos darbams atlikti, reikalaus Bendrovės pateikti hipotekos kreditoriaus sutikimus šių darbų vykdymui. Bendrovės Prašymo motyvų dėl degalinių įkeitimo degalų pardavėjams (kitiems ūkio subjektams) Fondo valdyba savo Sprendime 1 net nevertino, o Klaipėdos skyrius Sprendime 2 tik paminėjo, nors tiek Fondo valdybai, tiek Klaipėdos skyriui yra žinoma, kad pritaikyta priverstinė hipoteka Bendrovės degalinėms, uždraudžia teisę Bendrovei šiuo turtu disponuoti, taip pat šį turtą įkeisti kitiems asmenims, šiuo atveju – degalų tiekėjams.

2.3. UAB „Saurida“ įkeičiamo turto vertė buvo nustatyta remiantis VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. rugsėjo 4 d. išrašuose nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis. Degalinės 1 vidutinė rinkos vertė buvo 61 341 Eur (statinių vertės nustatymo data 2010 m. rugsėjo 28 d. ir 2016 m. sausio 20 d.), Degalinės 2 – 17 4784 Eur (statinių vertės nustatymo data 2013 m. sausio 21 d. ir 2019 m. sausio 2 d.), Degalinės 3 – 74 800 Eur (statinių vertės nustatymo data 2016 m. sausio 20 d.). Klaipėdos skyrius padarė išvadą, kad priverstine hipoteka įkeisto turto vertė yra pagrįsta oficialiais duomenimis. UAB „Saurida“, kreipdamasi su skundu į Fondo valdybą, informavo Fondo valdybą, kad Bendrovė kartu su prašymu pakeisti priverstinę hipoteką pateikė Klaipėdos skyriui VĮ Registro centro 2021 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą, iš kurio matyti, kad bendrovės siūlomo priverstinei hipotekai pastato – pagrindinio korpuso, unikalus Nr. 6196-8002-9126, esančio adresu Ventos g. 8, Mažeikiai, vidutinė rinkos vertė mokesčiams yra 721 000 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2021 m. vasario 22 d.). Tokiu būdu, Bendrovė teikdama prašymą dėl priverstinės hipotekos pakeitimo, kaip ir Klaipėdos skyrius, taip pat vadovavosi oficialiais duomenimis, pagal kuriuos Bendrovė už šį turtą valstybės biudžetui sumokėjo iš nekilnojamojo turto mokesčius, o šio turto rinkos vertė ženkliai viršija tiek visų 3 degalinių, kurioms šiuo metu pritaikyta priverstinė hipoteka, vertę bendrai, tiek bendrovės likusio padengti įsiskolinimo fondo biudžetui sumą.

2.4. UAB „Saurida“ pateiktas 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymas Klaipėdos skyriui pakeisti taikomą priverstinę hipoteką yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, nes Bendrovės siūlomo taikyti priverstinę hipoteką turto – pastato, esančio Ventos g. 8, Mažeikiai, vertė (t.y. 721 000 Eur) yra ženkliai didesnė nei Bendrovės likęs priverstine hipoteka užtikrintas įsiskolinimas Fondo valdybos biudžetui (šio skundo surašymo dienai – 425 057,58 Eur). Bendrovė šį įsiskolinimą Fondo valdybos biudžetui dengia kas mėnesį nustatytomis dalimis (po 12 130,65 Eur) ir sumokės nustatytu grafiku visiškai iki 2026 m. vasario 28 d., o taip pat Bendrovė savalaikiai ir tinkamai moka visus einamuosius mokesčius Fondo valdybos biudžetui.

3. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Klaipėdos skyrius, priimdamas UAB „Saurida“ prašomą sprendimą, neturėdamas teisinio pagrindo, veiktų neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydamas įgaliojimus).

3.2. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus motyvas, jog prievolės įvykdymą geriau užtikrina ne vienas nekilnojamojo turto objektas, o trys, bei tai, kad degalinių paklausa, priverstinio pardavimo atveju, tikėtina būtų didesnė nei siūlomo įkeisti pastato – pagrindinio korpuso, nėra tik prielaidos ar subjektyvi institucijos nuomonė. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nuolat vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir VSDĮ) nustatytais būdais, nesant galimybės išsiieškoti skolų šiais būdais, skolų išieškojimą perduoda vykdyti antstoliams, seka vykdomųjų bylų eigą, taip pat atstovauja kreditoriui susirinkimuose jei skolininkui (tiek fiziniam, tiek juridiniam) iškeliama bankroto byla ir įgyvendina Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas kreditoriaus teises, tarp jų sprendžia klausimus dėl bankrutuojančio asmens turto pardavimo. Remiantis priverstinio turto realizavimo praktika, turto, kuris yra didelis kompleksas, realizavimas sudėtingesnis (ilgas jo realizavimo terminas / siekiant jį realizuoti jis parduodamas už mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė ir pan.). Pagal VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 25 d. išrašą UAB „Saurida“ siūlomas įkeisti pastatas – pagrindinis korpusas, unikalus Nr. 6196-8002-9126, esantis adresu Ventos g. 8, Mažeikiai, yra 20 485,95 kv. m., o be to, – senos statybos (statybos metai 1968), kas vėlgi galėtų apsunkintų šio turto pardavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-20 pagrindu įregistruota priverstinė hipoteka UAB „Saurida“ priklausančiam turtui Degalinei 1, Degalinei 2 ir Degalinei 3, efektyviau užtikrina reikalavimo (įsiskolinimo) Fondo valdybos Klaipėdos skyriui įvykdymą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. UAB „Saurida“ pripažįsta, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius turi teisę taikyti priverstinę hipoteką bendrovės turtui turimo įsiskolinimo įvykdymo užtikrinimui. Bendrovė 2022 m. rugsėjo 30 d. Prašymą pakeisti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus taikomą priverstinę hipoteką, t. y. panaikinti priverstinę hipoteką Degalinei 1, Degalinei 2 ir Degalinei 3 ir priverstinę hipoteką nustatyti bendrovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui – pagrindiniam korpusui, unikalus Nr. 6196-8002-9126, esančiam adresu Ventos g. 8, Mažeikiai. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, vykdydamas Fondo valdybos 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-15246, pakartotinai išnagrinėjęs UAB „Saurida“ 2022 m. rugsėjo 30 d. Prašymą, priėmė 2023 m. sausio 25 d. Sprendimą, kuriuo jo netenkino, įvertinęs 2022 m. rugsėjo 30 d. Prašyme nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Registrų centrą dėl Degalinei 1, Degalinei 2, Degalinei 3 įregistruotos priverstinės hipotekos išregistravimo ir priverstinės hipotekos pastatui – pagrindiniam korpusui, esančiam adresu Ventos g. 8, Mažeikiai, įregistravimo.

4.2. Fondo valdyba, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi UAB „Saurida“ 2023 m. vasario 23 d. skundą dėl Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. sausio 25 d. sprendimo, priėmė 2023 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. sausio 25 d. sprendimas yra teisėtas.

4.3. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023 m. balandžio 27 d. duomenimis, UAB „Saurida“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 422 224,04 Eur, iš jų 409 574,47 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 49,53 Eur delspinigių, 12 435,70 Eur baudų ir 164,34 Eur palūkanų. Atidėto įsiskolinimo likutis – 425 057,58 Eur.

4.4. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus motyvas, jog prievolės įvykdymą geriau užtikrina ne vienas nekilnojamojo turto objektas, o trys, bei tai, kad degalinių paklausa, priverstinio pardavimo atveju, tikėtina būtų didesnė nei siūlomo įkeisti pastato – pagrindinio korpuso, nėra tik prielaidos ar subjektyvi institucijos nuomonė. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nuolat vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą VSDĮ nustatytais būdais, nesant galimybės išsiieškoti skolų šiais būdais, skolų išieškojimą perduoda vykdyti antstoliams, seka vykdomųjų bylų eigą, taip pat atstovauja kreditorių susirinkimuose jei skolininkui (tiek fiziniam, tiek juridiniam) iškeliama bankroto byla ir įgyvendina Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas kreditoriaus teises, tarp jų sprendžia klausimus dėl bankrutuojančio asmens turto pardavimo. Remiantis priverstinio turto realizavimo praktika, turto, kuris yra didelis kompleksas, realizavimas sudėtingesnis (ilgas jo realizavimo terminas/siekiant jį realizuoti jis parduodamas už mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė ir pan.)

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų teisė ir pareiga, numatyta VSDĮ ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo skyrius pasinaudojo 2023 m. kovo 27 d. priimant sprendimą Nr. (9.8E) I-3603 „Dėl UAB „Saurida“ nekilnojamam turtui nustatytos priverstinės hipotekos pakeitimo “.

7. Teismas nustatė, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, priimdamas 2023 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (8.1E) DV_S-7213 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ nekilnojamam turtui nustatytos priverstinės hipotekos pakeitimo“ veikė įstatymo numatytose ribose. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog priverstinis įkeitimas suvaržė pareiškėjo teises ir interesus labiau, nei tai būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių, dėl kurių minėtas sprendimas turėtų būti naikintinas. Teismas, įvertinęs ginčijamą Fondo valdybos 2023 m. kovo 27 d. sprendimo turinį, pažymėjo, kad šiame individualiame akte yra duomenys, kurių reikalauja įstatymo normos: sprendime nurodyti visi reikšmingi duomenys apie skolininką, skolos padidėjimą, priverstinės hipotekos pakeitimo pagrindą, taip pat teisinis tokio sprendimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad Sprendime 1 nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XI (XII) skyriaus nuostatos yra pernelyg plačios, priimant individualų administracinį aktą pareiškėjos atžvilgiu, tačiau pažymi, kad tai formalus pažeidimas, nesudarantis pagrindo naikinti priimtą sprendimą.

8. Teismo vertinimu, atsakovas, nepanaikindamas hipotekos ir pasirinkdamas turto objektą, nepažeidė imperatyvių teisės aktų nuostatų, nes įkeisto turto vertė iš esmės nėra didesnė (yra net mažesnė) nei užtikrinamų reikalavimų suma. Šiuo atveju skolininko (pareiškėjo) teisės ir teisėti interesai inter alia nėra pažeidžiami. Teismas konstatavo, jog dalyje skundžiamų sprendimuose nurodyta turto vertė yra didesnė už priverstinę hipoteką ir įkeitimu užtikrinamų reikalavimų sumą, tačiau šis dydžio neatitikimas laikytinas formaliu ir iš esmės nepažeidžiančiu pareiškėjos teisių ir jos teisėtų interesų.

9. Teismas sprendė, jog bėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai nustatė turto vertę ir pasirinko priverstinei hipotekai netinkamus objektus, priešingai, teismo vertinimu, toks sprendimas proporcingai apsaugo pareiškėjo turtinius interesus bei įsiskolinimo sumos dengimą, todėl kad hipotekos ir įkeitimo objektų turto vertė yra arčiausia nustatytai skolos vertei. Toks pareiškėjos turto vertės nustatymo būdas neprieštarauja teisės aktų normoms, todėl pripažįstamas tinkamu.

10. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, pažymėjo, kad šiuose individualiuose administraciniuose aktuose yra duomenys, kurių reikalauja įstatymų normos: sprendimuose nurodyti visi reikšmingi duomenys apie mokesčių mokėtoją (skolininką), apie kreditorių, apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) objektą ir apie užtikrinamą reikalavimų sumą, taip pat teisinis tokio sprendimo priėmimo pagrindas. Minėti ginčijami sprendimai yra elektroniniai dokumentai, tai iš į elektroninės bylos medžiagą pateiktų detalių metaduomenų matyti dokumento sudarytojas, dokumento pavadinimas (antraštė), dokumento registravimo data ir numeris, parašą sukūrusio asmens vardas, pavardė, pareigos bei kiti duomenys. Teismas akcentavo, kad tai, jog sprendimuose nėra duomenų, kokiais šaltiniais rėmėsi atsakovas, nurodydamas priverstinai įkeičiamo turto kainas (vertes), ir tai, kad juose yra nurodytas didesnės vertės turtas nei hipoteka užtikrinamų reikalavimų suma, teismo vertinimu, nėra pagrindas juos pripažinti neatitinkančių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

12.1. Tiek atsakovas, tiek Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, savo sprendimuose pripažino, kad Bendrovės degalinių, kurioms pritaikyta priverstinė hipoteka, rekonstrukcijos darbų atlikimui bus būtina parengti šių darbų projektus, gauti statybos leidimus, o šių veiksmų atlikimui yra (bus) privalomas hipotekos kreditorės (šiuo konkrečiu atveju – Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus) leidimas ir/ar sutikimas. Esant priverstinei hipotekai, atitinkamai valstybinės valdžios institucijos, išduodančios rekonstrukcijų darbams vykdyti būtinus statybos ir kitus leidimus, reikalaus UAB „Saurida“ pateikti hipotekos kreditorės sutikimus, šių darbų vykdymui. Dėl šių UAB „Saurida“ skundo motyvų teismas net nepasisakė bei nevertino, tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo šioje dalyje priėmimą.

12.2. Bendrovė, prašydama pakeisti priverstinę hipoteką, pateikė Fondo valdybos Klaipėdos skyriui, o vėliau – Fondo valdybai VĮ „Registrų centras“ 2021 m. vasario 25 d. nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą, iš kurio matyti, kad Bendrovės siūlomo priverstinei hipotekai pastato – pagrindinio korpuso, unikalus Nr. 6196-8002-9126, esančio adresu Ventos vidutinė rinkos vertė mokesčiams yra 721 000 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2021 m. vasario 22 d.). Tokiu būdu, Bendrovė, teikdama prašymą dėl priverstinės hipotekos pakeitimo, taip pat vadovavosi oficialiais duomenimis, pagal kuriuos Bendrovė už šį turtą valstybės biudžetui moka ir nekilnojamojo turto mokesčius valstybės biudžetui, o šio turto rinkos vertė ženkliai viršija tiek visų 3 degalinių, kurioms šiuo metu pritaikyta priverstinė hipoteka, vertę bendrai, tiek beveik 2 (du) kartus viršija Bendrovės likusio padengti įsiskolinimo Fondo biudžetui sumą. Tiek Fondo valdyba, tiek Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, tiek ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose net nepasisako ir nevertina faktinės aplinkybės, kad siūlomo įkeisti UAB „Saurida“ pastato – pagrindinio korpuso rinkos vertės visiškai pakanka užtikrinti Bendrovės likusio skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui.

12.3. Priverstinė hipoteka yra galima, tik jei skolininkas, nenustačius hipotekos, bus nepajėgus iš savo turto patenkinti valstybės reikalavimų, kylančių iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, o šios mokesčių administratoriaus abejonės dėl skolininko nepajėgumo patenkinti šiuos reikalavimus turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Teismų praktikoje nurodyta, kad reglamentuojant priverstinę hipoteką, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.176 straipsnyje tiesiogiai neįtvirtinama taisyklė, kad priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau. Tačiau teismų praktikoje yra akcentuota, kad nors šios taikylės nėra, tačiau pagal bendruosius proporcingumo ir kreditoriaus bei skolininko interesų derinimo principus, ši taisyklė turi būti taikoma, todėl mokesčių administratorius ar valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga priimdama sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo turi parinkti tokį daiktą, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau.

13. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

13.1. Teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendime pagrįstai nurodyta, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja dokumentų, kurie įrodytų, kad UAB „Saurida“ turtui įregistruota priverstinė hipoteka trukdo atlikti rekonstrukcijos darbus, nepateikė. UAB „Saurida“ iki šiol dėl leidimo/sutikimo atlikti Degalinės 1, Degalinės 2, Degalinės 3 rekonstrukcijos darbus į priverstinės hipotekos kreditorių Fondo valdybos Klaipėdos skyrių nesikreipė. Teismas pagrįstai plačiau nesprendė ir nevertino aukščiau nurodytų pareiškėjo UAB „Saurida“ skundo argumentų, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas ir su apeliaciniu skundu jokių įrodymų, jog UAB „Saurida“ privalo įkeisti naftos produktų tiekėjams bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, būtent Degalinę 1, Degalinę 2, Degalinę 3, kurioms įregistruota Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus priverstinė hipoteka, nepateikė ir nenurodė šių įrodymų nepateikimo priežasčių.

13.2. Pareiškėjas UAB „Saurida“ neturi pagrindo reikalauti, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyrius panaikintų nustatytą priverstinę hipoteką Degalinei 1, Degalinei 2 ir Degalinei 3, kadangi nenurodo nei vieno iš CK 4.197 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų hipotekos pabaigos pagrindų, kuriam esant hipoteka pasibaigia. CK 4.175 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad Fondo administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Tik jeigu atsiranda pagrindas baigti hipoteką ar įkeitimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius pateikia pranešimą dėl hipotekos arba priverstinio įkeitimo pabaigos.

13.3. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl priverstinės, o ne sutartinės, hipotekos taikymo, todėl apelianto siūlymas Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalavimų, atsiradusių iš valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinimui įkeisti bendrovei priklausantį pastatą – pagrindinį korpusą, unikalus Nr. 6196-8002-9126, esantį adresu Ventos g. 8, Mažeikiai, nėra privalomas. Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nurodytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatymų turtinių reikalavimų įvykdymą. Pats apeliantas pripažįsta, kad priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią, t. y. nesant jo valios įkeisti jam priklausantį daiktą. Fondo valdybos Klaipėdos skyriui teisė ir pareiga laiku nesumokėtų skolų Fondui įvykdymo užtikrinimui skolininko turtui nustatyti priverstinę hipoteką yra įtvirtinta įstatyme (CK 4.175 str. 3 d. 1 p., 4 d., VSDĮ 20 str. 3 d. 2 p.), todėl teismas negali įpareigoti instituciją priimti sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

13.4. UAB „Saurida“ apeliacinio skundo argumentas, jog siūlomas įkeisti bendrovei priklausantis pastatas – pagrindinis korpusas, unikalus Nr. 6196-8002-9126, esantis adresu Ventos g. 8, Mažeikiai, visiškai užtikrintų Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus skolinio įsipareigojimo įvykdymą, yra pagrįstas tik prielaidomis. Turto vertė ir turto pardavimo kaina nėra tapačios sąvokos.

13.5. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra grindžiamas viena ir ta pačia aplinkybe, t. y. apeliantas kritikuoja ir kartoja tuos pačius motyvus, jog Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Fondo valdyba ir teismas nepasisakė/ nevertino jo skundo aplinkybių, susijusių su siūlymu įkeisti UAB „Saurida“ priklausantį pastatą – pagrindinį korpusą, unikalus Nr. 6196-8002-9126, esantį adresu Ventos g. 8, Mažeikiai. Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su jo pagrindiniu reikalavimu panaikinti nustatytą priverstinę hipoteką Bendrovei priklausančiam turtui Degalinei 1, Degalinei 2, Degalinei 3.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Fondo valdybos 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-3603 bei Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (8.1E) DV_S-7213, teisėtumo bei pagrįstumo, bei įpareigojimo Fondo valdybos Klaipėdos skyrių pagal UAB „Saurida“ 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą Nr. 158-22 pakeisti nustatytą priverstinę hipoteką bendrovei nuosavybės teise priklausančiam turtui.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Fondo valdybos 2023 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. (8.1E) DV_S-7213 yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad UAB „Saurida“ siūlomo pakeisti priverstinei hipotekai turto – pastato – pagrindinio korpuso, esančio Ventos g. 8, Mažeikiai, mokestinė vertė pagal VĮ Registrų centras išduotą pažymėjimą sudaro 721 000 Eur, kas beveik 2 kartus viršija Bendrovei likusio padengti įsiskolinimo VSDFV biudžetui sumą, todėl UAB „Saurida“ prašymas pakeisti šiuo metu taikomą priverstinę hipoteką yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, o ją pakeitus, būtų išlaikyta tiek UAB „Saurida“, kaip skolininko, tiek VSDFV, kaip kreditoriaus, turimų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą: teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai padarė išvadą, jog Fondo valdybos sprendimai atsisakyti pakeisti privertinę hipoteką pareiškėjo turtui buvo pagrįsti.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Fondo valdybos Sprendimu 1, be kita ko, paliktas galioti Klaipėdos skyriaus Sprendimas 2, kuriuo nustatytas priverstinis įkeitimas pareiškėjui priklausančioms Degalinei 1, Degalinei 2 ir Degalinei. Byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. Nr. (8.1E) DV_S-7213 nusprendė, kad pareiškėjas dokumentų, kurie įrodytų, kad UAB „Saurida“ turtui įregistruota priverstinė hipoteka trukdo atlikti rekonstrukcijos darbus, nepateikė. Buvo nustatyta, kad Degalinės 1 vidutinė rinkos vertė yra 65 041,00 Eur (statinių vertės nustatymo data 2010 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. vasario 25 d.); Degalinės 2 vidutinė rinkos vertė yra 174 784,00 Eur (statinių vertės nustatymo data 2013 m. sausio 21 d. ir 2019 m. sausio 2 d.); Degalinės 3 vidutinė rinkos vertė yra 86 400,00 Eur (statinių vertės nustatymo data 2021 m. vasario 25 d.). Registruojant priverstinę hipoteką UAB „Saurida“ įkeičiamo turto vertė nustatyta remiantis VĮ Registro centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. rugsėjo 4 d. išrašuose nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis. Degalinės 1 vidutinė rinkos vertė buvo 61 341,00 Eur (statinių vertės nustatymo data 2010 m. rugsėjo 28 d. ir 2016 m. sausio 20 d.); Degalinės 2 vidutinė rinkos vertė buvo 174 784,00 Eur (statinių vertės nustatymo data 2013 m. sausio 21 d. ir 2019 m. sausio 2 d.); Degalinės 3 vidutinė rinkos vertė buvo 74 800,00 Eur (statinių vertės nustatymo data 2016 m. sausio 20 d.). Tai reiškia, kad įkeisto turto vertė yra pagrįsta remiantis oficialiais duomenimis.

20. VSDĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali kreiptis dėl draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, turto, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą draudėją, – ir tokio draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Pagal VSDĮ 33 straipsnio 1 dalį, Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. VSDĮ 40 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad Valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. VSDĮ 40 straipsnio 7 dalis nustato, jog šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais duomenys apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikiami Hipotekos registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama Hipotekos registre Hipotekos registro nuostatuose nustatyta tvarka; sprendimas dėl skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka.

21. CK 4.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įkeitimas – daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Įkeitimas gali būti sutartinis arba priverstinis (CK 4.199 straipsnio 1 dalis). Priverstiniam įkeitimui, kuris atsiranda įstatymų, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimo pagrindais, mutatis mutandis taikomos šios knygos nuostatos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką CK 4.199 straipsnio 3 dalis). CK 4.175 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad hipoteka yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Šios dalies 1 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimų pagrindais kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai; teismo sprendimu nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas; dėl įstatymų pagrindu atsiradusios priverstinės hipotekos nustatymo suinteresuoti asmenys kreipiasi į notarą; priverstinė hipoteka gali būti nustatoma jau įkeistam nekilnojamajam daiktui (CK 4.175 straipsnio 4 dalis). Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu; šiame sprendime nurodomas daiktas, kuriam nustatoma priverstinė hipoteka, skolininkas – šio daikto savininkas, priverstinės hipotekos nustatymo pagrindas, priverstinės hipotekos terminas ir reikalavimo suma (CK 4.176 straipsnis).

22. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad pagal šį įstatymą administruojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Minėtose teisės normose nedetalizuojama, kokia gali būti maksimali įkeičiamų daiktų vertė. Bet, atsižvelgiant į teisingumo, kaip bendrąjį apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principą (MAĮ 6 ir 8 straipsniai), priverstinė hipoteka mokestiniuose teisiniuose santykiuose negali suvaržyti skolininko teisių ir interesų labiau, nei yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1591-575/2019).

23. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nustatytas įkeitimas trukdo atlikti rekonstrukcijos darbus, todėl hipoteka turėtų būti nustatyta ne Degalinėms, o Bendrovei nuosavybės teise priklausančiam turtui: pastatui – pagrindiniam korpusui, unikalus daikto Nr. 6196-8002-9126, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gamybos, pramonės, bendras plotas 20 485,95 k. v., esančiam adresu Ventos g. 8, Mažeikiai.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi administracinės bylos įrodymus, ir šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepaisant to, kad pareiškėjo siūlomo įkeisti turto (pastatas – pagrindinis korpusas, unikalus daikto Nr. 6196-8002-9126, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gamybos, pramonės, bendras plotas 20 485,95 k. v., esantis adresu Ventos g. 8, Mažeikiai) vertė yra didesnė nei pareiškėjui nustatytų įsiskolinimų vertė, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, kad nustatytas priverstinis įkeitimas Degalinėms suvaržė pareiškėjo teises ir interesus labiau, nei tai būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, o pareiškėjo teiginiai, kad įkeitimas trukdo atlikti rekonstrukcijos darbus, yra nepakankamai detalizuoti ir nėra pagrįsti įrodymais, pagal kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kad pareiškėjo teisės buvo suvaržytos labiau, nei buvo būtina Fondo valdybos tikslams pasiekti, todėl naikinti Sprendimą 1 bei Sprendimą 2 šiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo.

25. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste įvertinusi ginčijamus sprendimus, teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad minėti sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiami sprendimai yra motyvuoti, nurodyta jų apskundimo tvarka, jie atitinka VAĮ straipsnio 10 straipsnio 5 dalies bendruosius reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra įstatyminio pagrindo juos panaikinti.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl pagrįstai Fondo valdybos Sprendimo 1 bei Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimo 2 nepanaikino. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė