136343dc-c8f7-4593-b463-0cef9b730f5d · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-551-440/2015 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03928-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija 113.2;114.4.; 121.21.; 128.2.(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 17 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos A. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑140‑772/2015, iÅ¡keltoje pagal pareiÅ¡kėjos A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Å iaulių miesto savivaldybės administracija.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1940-12-07 R. I. nacionalizuoto pastato – gyvenamojo namo, nacionalizacijos metu buvusio adresu (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad jos senelis I. R. iki nacionalizacijos, kuri buvo įvykdyta 1940 m. gruodžio 17 d., nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdė namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 23 d. Å iaulių apygardos administracinio teismo sprendimu (bylos Nr. 1-311-289/2012) buvo patenkintas jos praÅ¡ymas ir atnaujintas terminas praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus į protėvių nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

PareiÅ¡kėja Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui įteikė 2012 m. kovo 29 d. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ bei pateikė Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikalingus turimus dokumentus. 2012 m. kovo 23 d. suinteresuoto asmens raÅ¡tu Nr. STR-670 pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad jos praÅ¡ymui nagrinėti trÅ«ksta dokumentų, patvirtinančių I. R. tėvo C. R. gimimo ir santuokos faktus bei I. R. mirties faktÄ . Taip pat Å¡iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjos buvo papraÅ¡yta pateikti I.

R. valdytus pastatus identifikuojančius duomenis (nuotraukas, planus, iÅ¡dėstymo schemÄ ). 2012 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, buvo patenkintas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas ir nustatyti juridiniai faktai, patvirtinantys I. R. tėvo C. R. gimimo ir santuokos faktus bei I. R. mirties faktÄ . Taip pat pareiÅ¡kėja surinko ir suinteresuotam asmeniui pateikė galimus papildomus duomenis, galinčius padėti identifikuoti pastatÄ , į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybę, nes dėl po nacionalizacijos atliktų pastatų numeracijos pakeitimų iÅ¡kilo neaiÅ¡kumų dėl pastato buvimo vietos.

Tačiau pareiÅ¡kėja gavo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2014 m. vasario 27 d. raÅ¡tÄ Nr. STR-481 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo A. K.“, kuriame konstatuota, kad trÅ«ksta dokumentų, įrodančių, jog pastatas (duomenys neskelbtini) 11 (dabartinis adresas), (duomenys neskelbtini), į kurį pretenduoja A. K., pasikeitus pastatų numeracijai, yra buvęs pastatas adresu (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu raÅ¡tu buvo pasiÅ«lyta per tris mėnesius pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius adreso pasikeitimÄ .

Dėl reikalingų pastato vietos nustatymui dokumentų pareiÅ¡kėja kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ , Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ , Lietuvos valstybės istorijos archyvo Å iaulių apskrities archyvÄ , Kauno apskrities archyvÄ bei Å iaulių žydų bendruomenę. PareiÅ¡kėjos teigimu, pastatas, kurio adresas iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad neiÅ¡liko dokumentų, patvirtinančių adreso pasikeitimÄ , siekiant pabaigti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ ir esant LR CPK 445 straipsnio sÄ lygoms pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti reikalingÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Suinteresuotas asmuo Å iaulių miesto savivaldybės administracija su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad istoriniai šaltiniai teigia, jog 1899 m. rugpjūčio 15 d. C. F. lėšomis ir iniciatyva, (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta bei atidaryta didelė dviejų aukštų mūrinė Talmud – Toros mokykla, skirta vargingųjų žydų vaikams, veikusi iki Antrojo pasaulinio karo (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) 11). II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-01-28 sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), tai tas pats pastatas, kurio ankstesnis numeris buvo 14.

Teismas sprendė, kad nepakanka duomenų, jog Å¡iuo metu iÅ¡likęs pastatas adresu (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), anksčiau nuosavybės teise priklausė pareiÅ¡kėjos A. K. seneliui I. R.. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog „žinių apie I. R. nuosavybės teise valdytÄ pastatÄ adresu (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), o iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), nepakanka, tokių duomenų nėra nei Å iaulių apskrities archyve, nei VÄ® ,,Registrų centras“.

Nors pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime teigė, kad senelio nuosavybės teise valdytas pastatas, buvusioje namų valdoje iÅ¡ dalies iÅ¡liko, Å¡iai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių papildomų įrodymų. Be to pareiÅ¡kėja nors ir nurodė teismui, kad jos senelis valdė anksčiau iÅ¡ kito savininko C. F. įsigytÄ turtÄ , tačiau įrodymų apie Å¡io turtÄ perėjimÄ iÅ¡ vieno savininko nuosavybės kitam savininkui ji nepateikė, o teismas tokių duomenų irgi nenustatė. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė teismui jokių duomenų apie jos senelio I.

R. namų valdoje turėtus pastatus, o konkrečiai (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie jo nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯ minėtus daiktus. Papildomai pažymėjo, kad dalyvaujančių asmenų pateiktų dokumentų, kaip įrodančių I. R. nuosavybės teisę į pastatÄ adresu (duomenys neskelbtini) 14 (dabartinis Nr. 11), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisei atstatyti nepakanka, nes minėto savininko valdytas pastatas nėra iÅ¡likęs.Be to, teismas nurodė, kad kreipėsi į Å iaulių ,,AuÅ¡ros“ muziejų dėl papildomos informacijos suteikimo, o iÅ¡ gauto atsakymo buvo matyti, jog negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad pakanka duomenų apie I.

R. turėtas nuosavybės teises į ,,sudegusio mÅ«rinio namo sienos, esančios prie (duomenys neskelbtini) Nr. 14/ buvusi žydų pradžios mokykla/“ (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė teismui jokių senelio valdyto žemės sklypo plano ar kitų dokumentų.Teismas taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nepateikė teismui įrodymų, įrodančių, kad jos senelis bÅ«tų įgijęs nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , o tuo pačiu ir į jame esančius pastatus, todėl atsisakė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos senelis I.

R., nuosavybės teise valdė pastatÄ , esantį dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pastato numeris (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini)).    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė Apeliantė A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti pareiÅ¡kėjos A. K. pareiÅ¡kimÄ bei nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1940 m. gruodžio 7 d.

R. I. nacionalizuoto pastato – gyvenamojo namo, nacionalizacijos metu buvusio adresu (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad nuo 1940-12-17 (pastato nacionalizacijos data) iki 1948-06-07 (pastato perdavimo Å iaulių Geležinkelio mazgo rajoniniam profsÄ jungos komitetui data) keitėsi pastato adresas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad tiek nacionalizacijos metu, tiek ir pastato perdavimo geležinkeliečiams metu pastato adresas buvo (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), o pats pastatas po karo iÅ¡liko.

Teigia, kad civilinės bylos medžiagoje nėra nei vieno dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad buvo kitų namų savininkų, kurie iki nacionalizacijos nuosavybės teise būtų turėję pastatus adresu (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini). Vadinasi, 1948-06-07 galėjo būti perduotas geležinkeliečiams tik iš I. R. nacionalizuotas pastatas.Iš C. F. negalėjo būti nacionalizuotas turtas, kadangi nuo jo mirties dienos buvo praėję daugiau nei dvidešimt metų. Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį, kad siekiant išsiaiškinti C.

F. mirties datÄ (o kartu ir muziejaus pateiktų dokumentų teisingumÄ ) vienÄ kartÄ buvo net atidėtas posėdis civilinėje byloje. Todėl pareiÅ¡kėjai kyla klausimas, kaip muziejus, kuris įsikÅ«ręs C. F. statytoje viloje, neturi duomenų apie Å¡io asmens mirties datÄ , tačiau žino aplinkybes, susijusias su C. F. nepriklausiusio statinio nacionalizacija.Apeliantės teigimu, pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 14, nuo 1948-06-07, kuomet jis buvo perduotas Å iaulių Geležinkelio mazgo rajoniniam profsÄ jungos komitetui, iki 1955 m. iÅ¡liko tose pačiose, t. y. geležinkeliečių, rankose.

Vėlesnę jo istorijÄ kaip keitėsi pastato adresas galima atsekti iÅ¡ VÄ® Registrų centras pateiktų duomenų.Apeliantė nurodo, kad pastato Nacionalizavimo akte nurodomas pastato plotas – 1578 kv. m. beveik sutampa su pastato, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), plotu – 1668,86 kv. m. Å i paklaida galimai atsirado dėl to, kad į gyvenamųjų namų plotÄ nebuvo įskaičiuojamas „laiptų, koridorių, prieÅ¡kambarių, virtuvių, sandėliukų, vonių kambarių, iÅ¡viečių ir ploto, užstatyto vidaus sienų, pagrindinių kaminų ir krosnių“ bei dėl 2005-2006 m. atliktos rekonstrukcijos.Apeliaciniame skunde teigiama, kad I.

R. pastatai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. kampe. Tai istorinės gatvės, kurių pavadinimai iÅ¡liko iki pat Å¡ių dienų, o pastatas, dabar esantis adresu (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), yra pirmasis, kuris sutinkamas einant (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) g., kas, pareiÅ¡kėjos teigimu, papildomai įrodo, kad tai yra pastatas, nacionalizuotas iÅ¡ I. R..Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Å iaulių miesto savivaldybės administracija praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto dokumento kopijos – Å iaulių miesto vykdomojo komiteto 1948-06-07 posėdžio protokolo Nr. 21 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad buvo svarstyta: „Lietuvos TSR geležinkelio Transporto Darbininkų ProfsÄ jungos Å iaulių Apygardos Komiteto pareiÅ¡kimas dėl perdavimo minėtai organizacijai sudegusio mÅ«rinio namo sienos, esančios prie (duomenys neskelbtini)vės Nr. 14 /buvusi žydų pradžios mokykla/“. Todėl protokole užfiksuota, kad svarstomas klausimas buvo susijęs bÅ«tent su žydų pradžios mokyklos pastatu.

Suinteresuotas asmuo mano, kad klausimo sprendimo dalyje „Nusprendė: perduoti Å iaulių Geležinio Mazgo Rajoniniam ProfsÄ jungos Komitetui sudegusio dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinio namo dėžę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) g-vėje Nr. 14 atstatymui ant minimo organizacijos balanso“ galimai buvo padaryta klaida. Taip pat nurodo, kad remiantis istoriniais Å¡altiniais, pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 11 (dabartinis pastato adresas), (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas apie 1899 m. C. F. lėšomis ir iniciatyva.

Pastate buvo atidaryta didelė dviejų aukštų mūrinė Talmud–Toros mokykla. Po Pirmojo pasaulinio karo Talmud–Toros pavadinimas buvo pakeistas Žydų pradžios mokyklos vardu. Iš byloje esančio, Šiaulių Aušros muziejaus 2014-08-21 rašto Nr. V.4-340 bei prie rašto pridedamų ikonografijų skaitmeninių kopijų matyti, kad Žydų mokyklos pastato kairėje, t. y. dabartinio skvero (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampo vietoje stovėjo stambus pastatų kompleksas, kuris, manytina, galėjo priklausyti I.

R.. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu, buvo pasisakyta dėl adresų pasikeitimo bei pateiktas Å iaulių apylinkės teismui adreso (duomenys neskelbtini) 16 pasikeitimÄ pagrindžiantis dokumentas – Å iaulių miesto darbo Žmonių 1952-02-19 protokolas Nr. 7, kuriuo remiantis adresas (duomenys neskelbtini) 16 pakeistas į (duomenys neskelbtini) 11, o 1990-11-20 LR Å iaulių miesto valdybos potvarkiu Nr. 179 „Dėl gatvių pavadinimo“ buvo nuspręsta grÄ Å¾inti gatvės buvusį pavadinimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Taip pat nurodo, kad 1939 metų dokumento kopijoje iÅ¡ Å iaulių miesto mokesčių inspekcijos archyvinio fondo apie (duomenys neskelbtini) 16 gyventojų nekilnojamÄ jį turtÄ nurodoma pastato paskirtis – Žydų mokykla, be to, pagal 1941 m. Å iaulių miesto butų Å«kio valdybai siunčiamo sÄ raÅ¡o iÅ¡raÅ¡Ä , buvusiais pastato (duomenys neskelbtini) 16 savininkais nurodomi D. ir C. F., o prieÅ¡ nacionalizacijÄ namas priklausė D. F.. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1940-12-07 R. I. nacionalizuoto pastato – gyvenamojo namo, nacionalizacijos metu buvusio adresu (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kimÄ , vadovaudamasis LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nusprendė atsisakyti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos senelis I. R. nuosavybės teise valdė pastatÄ , esantį dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo bei pareiÅ¡kėjos atstovo advokato pozicijos, baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teismo posėdyje, pareiÅ¡kėja nereiÅ¡kė pareiÅ¡kimo, siekdama nustatyti valdymo nuosavybės teise faktÄ , pareiÅ¡kimas buvo pareikÅ¡tas siekiant nustatyti kitokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas), t. y. kad pastato – gyvenamojo namo, nacionalizacijos metu buvusio adresu (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), tikslu užbaigti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad byloje nebuvo keliamas klausimas dėl valdymo nuosavybės teise fakto, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos senelis I. R. nuosavybės teise valdė pastatÄ , iki nacionalizacijos buvusį adresu (duomenys neskelbtini) 14 / (duomenys neskelbtini) g. 1, (duomenys neskelbtini), byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar Å¡io pastato adresas Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kimÄ , rėmėsi valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo nuostatomis ir tokiu bÅ«du netinkamai pritaikė ginčui aktualias procesinės teisės normas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek byloje esančius duomenis, tiek byloje dalyvavusių Å¡alių pozicijas, tiek apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas.

Pažymėtina, kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis, tačiau privalo įvertinti pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus esminius argumentus. LR CPK 444 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (LR CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O.

L. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-388/2010). Be kitų bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ faktÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).LR CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo teismas įrodinėjimo procese turi bÅ«ti aktyvus ir imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 straipsnio 8 dalis). Teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus bei spręsdamas įrodymų pakankamumo klausimÄ , turi atsižvelgti į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai (esant tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių konkretų faktÄ , asmenims, tikėtina, nereikėtų kreiptis į teismÄ dėl to fakto nustatymo).

Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti kiekvieno įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautÄ informacijÄ . Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, be to, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ .

Teismas gali daryti išvadas apie tai, nustatytas tam tikras faktas ar ne, tik įrodymų tyrimo ir vertinimo procese įsitikinęs, kad byloje esančių įrodymų pakanka tam tikram faktui patvirtinti ar atmesti (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2007).Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekė įrodyti, kad pastatas, kurį jos senelis iki nacionalizacijos 1940-12-17 valdė nuosavybės teisėmis ir kurio adresas buvo (duomenys neskelbtini) 14, šiuo metu yra pastatas adresu (duomenys neskelbtini) 11.

Tokį savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėja motyvavo tuo, kad pasikeitė (duomenys neskelbtini) esančių namų numeracija ir dėl to pareiÅ¡kėja negali pabaigti nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso. Å iaulių apylinkės teismas, vadovaudamasis LR CPK 443 straipsnio 8 dalimi, iÅ¡sireikalavo papildomus duomenis apie pastatus, jų bÅ«klę po antrojo pasaulinio karo. IÅ¡ Å iaulių „AuÅ¡ros“ muziejaus buvo gauti žinomi pastato, esančio (duomenys neskelbtini) 11 (dabartinis adresas), istoriniai duomenys bei ikonografijos.Kaip jau minėta, teismas privalo įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ .

Visų pirma, teismas atmeta pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo argumentus dėl I. R. pastato 1948-06-07 perdavimo geležinkeliečiams, kadangi iÅ¡ į bylÄ pateikto 1948-06-07 Å iaulių miesto vykdomojo komiteto posėdžio protokolo tokio fakto konstatuoti negalima, teismui pateikti tik 2 lapai Å¡io protokolo, iÅ¡ kurių nei viename nėra nurodyta, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), perduodamas Å iaulių Geležinkelio mazgo rajoniniam profsÄ jungos komitetui (22–23 b. l.).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto 1940-12-17 Nacionalizavimo akto Nr. 32 matyti, kad buvo nacionalizuotas I. R. priklausantis namas adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė 1 ir (duomenys neskelbtini) gatvė 14. IÅ¡ minėto akto matyti, kad pareiÅ¡kėjos seneliui priklausė pastatas, kurį sudarė medinis ir mÅ«rinis namai, tame pačiame akte nurodoma, kad iÅ¡ vakarų pusės stovi R. medinis atskiras namas (14–19 b. l.). IÅ¡ VÄ® Registrų centras pateikto raÅ¡to matyti, kad Å iaulių m. inventorizacijos techninis biuras pirmÄ kartÄ atliko pastato, Å¡iuo metu esančio (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), inventorizacijÄ 1951-10-07, inventorizacijos atlikimo metu Å¡io pastato adresas buvo (duomenys neskelbtini) 16, (duomenys neskelbtini) (25 b. l.).

IÅ¡ Å iaulių „AuÅ¡ros“ muziejaus gautų 1944 m. darytų nuotraukų kopijų matyti, kad Å¡alia dabartinio (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje stovi didelis mÅ«rinis pastatas (53–55 b. l.). IÅ¡ byloje esančio I. R. 1938-08-30 pareiÅ¡kimo apie savo turtÄ pastatų apraÅ¡ymo matyti, kad pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 14, buvo gyvenamieji namai, krautuvėlė su butu, malkų sandėliai, iÅ¡vietės, prekių sandėlis – dirbtuvė (58–61 b. l.).

IÅ¡ 1939 m. pareiÅ¡kimo apie savo turtÄ , kuris teikiamas „Mokesčių mokėtojo F. J. ir (vardas neįskaitomas)“, nurodoma, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini) 16, buvo žydų mokykla (69–70 b. l.). IÅ¡ Pramonės įmonių, esančių Å iaulių I apylinkės Mokesčių inspekcijos ribose 1940 m. sÄ raÅ¡o matyti, kad 1940 m. pastate, adresu (duomenys neskelbtini) 16, buvo įsikÅ«rusi P. I. „vailokų dirbtuvė“ (71 b. l.). 1941-04-08 Å iaulių miesto butų Å«kio valdybos Å iaulių mieste nacionalizuotų namų sÄ raÅ¡o matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) 16 nacionalizuota D. ir C.

F. mÅ«rinė mokykla ir medinis sandėlis (72 b. l.). IÅ¡ 1952 m. pakeistų gatvių numerių sÄ raÅ¡o matyti, kad adresas (duomenys neskelbtini) 16 pakeistas į (duomenys neskelbtini) g. 11 (73–75 b. l.). IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui suinteresuoto asmens pateikto papildomo raÅ¡ytinio įrodymo – Nacionalizuotų namų sÄ raÅ¡o, matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) 16 buvo „Ik. pradž. mok.“, priklausiusi F. D. (111 b. l.). Å iame sÄ raÅ¡e nurodyti nacionalizuotų namų duomenys iÅ¡ esmės sutampa su pirmosios instancijos teismui pateiktu anksčiau minėtu Å iaulių miesto nacionalizuotų namų sÄ raÅ¡u.

Be to, suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinės instancijos teismui Lietuvos Respublikos Å iaulių miesto valdybos 1990-11-20 potvarkio Dėl gatvių pavadinimų kopijÄ , kurioje nurodoma, kad grÄ Å¾inamas Å iaulių miesto gatvės pavadinimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) (113 b. l.). Nors apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami iÅ¡imtiniais atvejais ir pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, Å¡iuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas priima suinteresuoto asmens pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus, kadangi pastaraisiais suinteresuotas asmuo neįrodinėja naujų aplinkybių, naujai pateikti įrodymai tik papildo ir patvirtina anksčiau byloje dalyvaujančių asmenų teiktus raÅ¡ytinius įrodymus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių ir aukščiau iÅ¡vardintų leistinų įrodymų visuma patvirtina labiau tikėtinÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos senelio valdytas pastatas, buvęs (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), nėra iÅ¡likęs. Nors pareiÅ¡kėja bando įrodyti, kad jos senelio valdytas pastatas adresu (duomenys neskelbtini) 14, Å¡iuo metu yra pastatas adresu (duomenys neskelbtini) 11, ir teigia, kad neiÅ¡liko dokumentų, patvirtinančių adreso pasikeitimÄ , iÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pastato dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini) 11 ankstesnis adresas buvo ne (duomenys neskelbtini) 14, kaip teigia pareiÅ¡kėja, o (duomenys neskelbtini) 16 (nuo 1952 m. iki 1990 m.

– (duomenys neskelbtini) g. 16). Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis 1952 m. pakeistų gatvių numerių sÄ raÅ¡as bei Lietuvos Respublikos Å iaulių miesto valdybos 1990-11-20 potvarkis Dėl gatvių pavadinimų. Be to, bylos medžiaga patvirtina ir tÄ faktinę aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos senelio valdytuose pastatuose (duomenys neskelbtini) 14 nebuvo įsikÅ«rusi mokykla, o I. R. valdytuose pastatuose buvo gyvenamosios patalpos, sandėliai, krautuvėlė, dirbtuvės. Bylos duomenys patvirtina, kad pastate, adresu (duomenys neskelbtini) 16, kuris Å¡iuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini) 11, veikė žydų mokykla, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Å¡is pastatas priklausė F.

šeimai, o ne I. R.. Be to, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo nesiremti Šiaulių „Aušros“ muziejaus pateiktais istoriniais duomenimis apie ginčo pastatus, kadangi juose nurodomos aplinkybės iš esmės sutampa su visais kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog I. R. priklausę pastatai, adresu (duomenys neskelbtini) 14, iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, o, pareiškėjos teigimu, pastatas dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini) 11 ir yra kampinis (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių pastatas, neįrodo pareiškėjos deklaruojamo adresų pasikeitimo ir nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismui leidžia daryti tiek byloje esančių 1944 m. fotografijų kopijos, kuriose užfiksuota, jog Å¡alia pastato, iki nacionalizacijos buvusio adresu (duomenys neskelbtini) 16, dabar esančio adresu (duomenys neskelbtini) 11, stovi kitas didelis pastatas, kuris tuo metu ir buvo (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini) gatvių kampinis namas, ir kuris, pagal visiems žinomas aplinkybes (LR CPK 182 straipsnio 1 punktas), neiÅ¡liko, dėl ko pastatas, iki nacionalizacijos buvęs adresu (duomenys neskelbtini) 16, dabar esantis adresu (duomenys neskelbtini) 11, tikėtina, tapo kampiniu (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) gatvių pastatu.

Teismas vertina kaip nepagrįstÄ ir pareiÅ¡kėjos argumentÄ dėl pastato, iki nacionalizacijos buvusio adresu (duomenys neskelbtini) 14, ir pastato, dabar esančio adresu (duomenys neskelbtini) 11, dydžių atitikties, kadangi pagal byloje esančius duomenis, Å¡ių pastatų dydžiai visiÅ¡kai nesutampa. Be to, pareiÅ¡kėjos argumentus, kad jos senelis I. R. valdė anksčiau C. F. priklausiusį pastatÄ , apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, kadangi Å¡iuos argumentus pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas teismui nurodė tik byloje paaiÅ¡kėjus, kad pastatas, Å¡iuo metu esantis adresu (duomenys neskelbtini) 11, anksčiau priklausė F.

Å¡eimai, o byloje duomenų, kad I. R. bet kokiu nuosavybės įgijimo bÅ«du bÅ«tų įgijęs jo nuosavybe valdytus pastatus iÅ¡ C. F., nėra. PrieÅ¡ingai, byloje esantys leistini įrodymai patvirtina, kad iki pat nacionalizacijos pastatÄ , Å¡iuo metu esantį adresu (duomenys neskelbtini) 11, seniau buvusį adresu (duomenys neskelbtini) 16, valdė F. Å¡eima. PareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, kad C. F. nebegalėjo valdyti ginčo pastato nacionalizacijos metu, nes 1920 m. mirė, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes iÅ¡ 1939 m. pareiÅ¡kimo apie savo turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini) 16, kuriame veikė žydų mokykla, matyti, kad šį turtÄ valdė F.

J., kuris pagal vieÅ¡oje erdvėje esančius duomenis buvo C. F. sÅ«nus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjai neturint duomenų apie jos senelio I. R. valdymÄ nuosavybės teise pastato, Å¡iuo metu esančio (duomenys neskelbtini) 11, ir teigiant, kad I. R. šį pastatÄ buvo nupirkęs iÅ¡ C. F., įstatymas nedraudžia pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir įrodinėti šį pareiÅ¡kėjos deklaruojamÄ faktÄ .

Atsižvelgus į visas šias išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad 1940-12-07 R. I. nacionalizuoto pastato – gyvenamojo namo, nacionalizacijos metu buvusio adresu (duomenys neskelbtini) 14, (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas yra (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika.

Ä®vertinus aplinkybių visumÄ , daroma iÅ¡vada, kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini) 11, (duomenys neskelbtini), nėra tas pats pastatas, kurio ankstesnis numeris buvo (duomenys neskelbtini) 14, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. TeisėjaVilija Valantienė