2022-09-14 Nr. AB-22612-4-49-3-00242-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3804-822/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00242-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui O. E. A.,

užsieniečio atstovams advokatams Ritai Balsevičei, Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjaujant Lukui Knystautui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio O. E. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo O. E. A.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. (bylos medžiagoje minima ir A.) E. A. (toliau – ir užsienietis), (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Pareiškėjas teikime nurodė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 2 d. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusių asmenų grupę, kurioje buvo ir užsienietis. Užsienietis neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką esant valstybės lygio ekstremaliai situacijai, galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimui Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“. Užsieniečio asmens bylos sukūrimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS data – 2021 m. rugsėjo 30 d.

3. Teikime nurodyta, kad, būdamas Lietuvos Respublikoje, minėtas užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, bei, įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, buvo apgyvendintas Centre. 2022 m. vasario 1 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 22S63328 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė. 2022 m. kovo 3 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S6936, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Su minėtu sprendimu užsienietis buvo supažindintas, bei pageidavo skųsti, tačiau 2022 m. gegužės 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų sprendimu skundas netenkintas.

4. Teikime taip pat nurodyta, kad 2022 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu užsieniečio skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63328 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus – sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų ir C.SIS II perspėjimo terminą nuo 3 iki 2 metų. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė. 2022 m. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Sprendžiant užsieniečiui taikomos priemonės klausimą, Centro nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu. Įsiteisėjus Departamento priimtam sprendimui, užsienietis tapo nelegaliu migrantu. Atsižvelgus į tai, turi būti pradėta minėto užsieniečio išsiuntimo procedūra. 2022 m. liepos 22 d. pakartotinai užsieniečiui buvo pasiūlyta galimybė pasinaudoti savanoriškai išvykti į kilmės šalį, nes kitu atveju bus pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Minėtas užsienietis, gyvenantis Centre, nėra suinteresuotas ar motyvuotas savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį ir kategoriškai atmetė šią galimybę. Atsižvelgus į minėto užsieniečio prieglobsčio bylą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį dėl jo prieglobsčio bylos, be užsieniečio pasakojimo netikslumų, nustatyta ir pagrindų abejoti jo pateiktų dokumentų ir faktinės informacijos teisingumu. Užsieniečio pateiktų dokumentų duomenys sudarė pagrindą vertinti, kad jie yra netikri. Užsieniečio istorija, kuria jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį yra abstrakti, nedetali, bendro pobūdžio, apklausų metu užsienietis teikė klaidingą ir skirtingą informaciją, įrodymai, kuriais buvo grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį nelaikytini patikimais.

5. Centras teikime nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad minėtas užsienietis neteisėtai atvykdamas į Lietuvos Respubliką neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir negalėjo jų pateikti būdamas apgyvendintas Centre, jo atžvilgiu buvo gautas grįžimo pažymėjimas. Vertinant nustatytas aplinkybes, Centro manymu, matyti, kad užsienietis nėra laikomas prieglobsčio prašytoju, yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Todėl, Centro manymu, konstatuotina, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, ir būtina įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Todėl išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai jis gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir kartu sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse. Atsižvelgus į tai, kad minėtas užsienietis neteisėtai atvykdamas į Lietuvos Respubliką neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir negalėjo jų pateikti būdamas apgyvendintas Centre, jo atžvilgiu buvo gautas grįžimo pažymėjimas.

6. Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad jau 13 mėnesių praleido Lietuvoje. Niekada nemėgino bėgti, nekėlė problemų, nedalyvavo riaušėse. Nesutiko su pareiškėjo motyvais, kad mėgins bėgti, kadangi niekada to net nebandė daryti. Nurodė, kad jam niekada nebuvo pasakyta, ar suteiktas šansas pačiam save išlaikyti. Nesutiko, kad negali savęs išlaikyti, tai buvo tik numanoma. Paaiškino, kad jam savo šalyje buvo uždrausta mokytis ir studijuoti, todėl atsisako grįžti savo noru į savo šalį. Paaiškino, kad norėtų grįžti į savo šalį, ji jam geriausia, ir sutiktų grįžti, jei jam ir visiems studentams, kurie dalyvavo protestuose, būtų garantuotas saugumas, kad jų šalis užtikrintų jiems amnestiją. Teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo poziciją. Nurodė, kad nėra pagrindo skirti tokią griežtą priemonę, kuri prilyginama sulaikymui. Pats užsienietis nurodė, kad bendradarbiavo, jo tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės, ką pripažįsta ir Centras. Manė, kad šiam užsieniečiui galima taikyti Įstatymo 14013 straipsnio 3 dalį. Paaiškino, kad nurodė priežastis, dėl ko nesutinka grįžti į savo kilmės šalį, dėl to neturi būti laikoma piktnaudžiavimu.

7. Centras teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra nelegaliai, priimtas galutinis sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti užsienietį į jo kilmės šalį. Patvirtino, kad užsienietis nebuvo užfiksuotas dalyvavęs riaušėse.

II. 8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu buvo nuspręsta VSAT Centro teikimą tenkinti – taikyti užsieniečiui, (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

9. Teismas nustatė, kad užsienietis 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai kirto asmenų grupėje, neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio asmens bylos sukūrimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS data 2021 m. rugsėjo 30 d. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, bei, įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, buvo apgyvendintas Centre. 2022 m. vasario 1 d. Departamentas išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 22S63328 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė. 2022 m. kovo 3 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S6936, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį Įstatymas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Su minėtu sprendimu užsienietis buvo supažindintas, bei pageidavo skųsti, tačiau 2022 m. gegužės 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų sprendimu skundas netenkintas. 2022 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu užsieniečio skundą dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio patenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63328 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus – sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų ir C.SIS II perspėjimo terminą nuo 3 iki 2 metų. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė. 2022 m. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtu.

10. Teismas taip pat nustatė, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje dėl užsieniečio prieglobsčio bylos, be užsieniečio pasakojimo netikslumų, teismas nustatė ir pagrindų abejoti jo pateiktų dokumentų ir faktinės informacijos teisingumu. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, kad užsienietis nebendradarbiavo su valstybės institucijomis, savo noru atsisakė vykdyti teismo priimtą galutinį ir neskundžiamą sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog suteikus užsieniečiui galimybę laisvai judėti ir už Centro teritorijos ribų, užsienietis gali pasislėpti ar pabėgti į kitą valstybę. Iš kitos pusės duomenų, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta, Centras patvirtino, kad užsienietis nėra dalyvavęs riaušėse, todėl teismas nusprendė, kad jam gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymėjo, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas parenkamas įvertinus galiojantį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad pareiga periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreiptis dėl pervarstymo, numatyta tik sulaikymo atveju.

III. 12. Užsienietis apeliaciniais skundais prašo teismo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą – apgyvendinti Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jam taikomas apgyvendinimo režimas faktiškai prilygsta sulaikymui, todėl nustatant tokį apgyvendinimo režimą atitinkamai turi būti laikomasi sulaikymui taikomų standartų, t. y., kiekvienas atvejis turi būti įvertinimas proporcingumo aspektu ir ar toks judėjimo ribojimas yra būtinas, tačiau teismas sprendime šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo judėjimo ribojimai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB 2008 m. gruodžio 16 d. „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ nuostatų dėl grąžinamų asmenų sulaikymo. Teigia, kad nesiruošia niekur neteisėtai išvykti, kadangi jam suprantamos neigiamos šio poelgio pasekmės.

13. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Centras nurodo, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra yra baigta, Departamento 2022 m. vasario1 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, yra įsigaliojęs, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo atmetė. 2022 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) ambasada Briuselyje išdavė Užsieniečio grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą, taigi, vykdoma užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę procedūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT Centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 28 d., tačiau ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino VSAT Centro teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, nebendradarbiavo su institucijomis ir atsisakė išvykti į savo kilmės šalį, gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo skirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Departamentas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą skundė apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. birželio 15 d. nutartimi atmetus užsieniečio apeliacinį skundą, Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnis).

17. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 punktas), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 punktas), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 punktas).

18. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietis 2021 m. liepos 2 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką ar nesilaikęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių arba bandęs bėgti. Nenustatyta, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Byloje taip pat nėra užsieniečio nebendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos institucijomis pagrindžiančių duomenų. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta.

20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad VSAT gavo asmens išsiuntimo pažymėjimą dar užsieniečiui būnant prieglobsčio prašytoju. Šiuo metu išduotas pažymėjimas nebegalioja.

21. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtų būtinas. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys, susiję su užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką bei kitomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju VSAT nurodomam tikslui – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje įvykdymui ir užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos – pasiekti būtina riboti vieną pagrindinių asmens teisių - judėjimo laisvę. Šiuo metu yra vykdoma užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę procedūra, tačiau pasibaigus grįžimo į kilmės valstybę dokumento galiojimui, ji gali užsitęsti.

22. Taigi pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, jog judėjimo laisvės ribojimo priemonės, leidžiant judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ribojančios užsieniečio judėjimo laisvę, taikymas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams, padarė nepagrįstą išvadą.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, yra pernelyg (neproporcingai) ribojanti užsieniečio laisvę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė keistina į švelnesnę priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, užsieniečio apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, skiriant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio O. E. A. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą pakeisti.

Skirti užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui O. E. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė