13622f18-2916-4986-bfe0-e4131fc43708 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-2131-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00363-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jovitos Einikienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundÄ atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui nuostolių skaičiavimo komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir A.

R., dėl sprendimo panaikinimo.  n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjas Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“ teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2020-12-28 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimÄ Nr. 207 ir priteisti pareiÅ¡kėjo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas nėra atsakingas už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ A.

R. pasėliams. Žalos padarymo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo ir galimybių vykdyti elninių žvėrių medžioklę, kadangi laikėsi medžioklės taisyklėse nustatytų terminų. Pareiškėjui 2019–2020 m. sezonui buvo išduotos 5 licencijos tauriojo elnio patinų sumedžiojimui ir 12 licencijų patelėms bei jaunikliams. Sumedžioti buvo 4 elnių patinai ir 12 patelių bei jauniklių (5 patelės, 7 jaunikliai). Pagal nustatytus limitus, pareiškėjas sumedžioti galėjo 17 stirnų patinų ir 36 pateles bei jauniklius, viso buvo suteiktos 53 licencijos stirnų sumedžiojimui.

Visi stirnų medžioklės limitai buvo iÅ¡naudoti. Vieno elnio nesumedžiojimas nėra reikÅ¡minga aplinkybė dėl padarytos žalos pasėliams masto, nes iÅ¡ apžiÅ«ros akto matyti, jog pasėlių plotus pažeidė ne vienas gyvÅ«nas. Be to, pareiÅ¡kėjas griežtai laikosi atrankinės medžioklės principo, todėl medžiotojai atsakingai vertina pamatytÄ Å¾vėrį ir tik įvertinę, ar žvėris atitinka atrankinės medžioklės principus bei reikalavimus, priima sprendimÄ dėl galimybės žvėrį sumedžioti.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-22 įsakymu Nr. 13-227 patvirtintame Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamente numatyta, kad apžiūros aktas laikomas teisėtu, kai apžiūroje dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. Iš 2020-04-01 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto matyti, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūroje dalyvavo tik 2 Komisijos nariai, todėl toks Komisijos aktas yra neteisėtas.

PareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas apie Komisijos posėdžio laikÄ , todėl nebuvo sudaryta galimybė jam pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos VieÅ¡ojo administravimo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis ir Europos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas. PareiÅ¡kėjo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

PaaiÅ¡kina, kad medžiotojų plotų naudotojas turi atlyginti žemės Å«kio pasėlių pakenkimÄ , kai žalÄ Å¾emės Å«kio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jei juos medžioti nėra uždrausta iÅ¡tisus metus. Nagrinėjamu atveju žala padaryta miÅ¡kui, o ne žemės Å«kio pasėliams, taip pat kanopiniai žvėrys nėra uždrausti medžioti iÅ¡tisus metus. PaaiÅ¡kina, kad žala pasėliams buvo daroma nuo 2019 m. rudens, kai tik sudygo žieminio rapso pasėlis.

A. R. 2019 m. spalio mėnesį buvo atvykęs į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio ir kaimo plėtros skyrių ir informavo apie daromÄ Å¾alÄ pasėliams, teiravosi pareiÅ¡kėjo kontaktų, kadangi norėjo informuoti jį apie daromÄ Å¾alÄ bei papraÅ¡yti reguliuoti stirnų, elnių populiacijÄ . 2019 m. gruodžio mėnesį A. R. informavo Komisijos narę N. A., kad spalio mėnesį pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta apie pasėliams daromÄ Å¾alÄ , tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė.

Taigi pareiÅ¡kėjas žinojo apie pasėliams daromÄ Å¾alÄ dar 2019 m. rudenį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir ignoravo A. R. žodinį praÅ¡ymÄ dėl elninių žvėrių populiacijos reguliavimo. Žemės Å«kio pasėliams padarytos žalos skaičiavimas yra teisingas, atliktas vadovaujantis Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodika ir protingumo kriterijais. ApžiÅ«rint A. R. 5,1 ha žieminių rapsų plotÄ , konstatuota, jog pasėlį pažeidė kanopiniai žvėrys (stirnos, elniai).

Rasta daug pėdsakų, ekskrementų. Išmatuotas ir nustatytas 0,984 ha pažeistas žieminių rapsų plotas, kurio pažeidimo intensyvumas 85 procentai, kadangi pažeistame pasėlio plote pasėlis nuėstas, išraustas. Matyti, jog pasėlis buvo tinkamai išsivystęs, turėjo 7–8 ir daugiau lapų, tačiau jie buvo pažeisti. Daugumos rapsų šaknų gumbai ir pagrindiniai stiebai nuėsti. Pažeistas 0,984 ha plotas buvo pačiame 5,1 ha pasėlių ploto viduryje. Todėl tame pažeistame plote įdirbti žemę, atsėti kitu pasėliu bei jį prižiūrėti, nuimti derlių nebūtų ekonomiškai naudinga dėl taikomų skirtingų agrotechninių ir pasėlių priežiūros priemonių naudojimo.

ApžiÅ«ros metu visi dalyvavę asmenys buvo informuoti, jog žala bus skaičiuojama vadovaujantis minėta metodika ir bus taikomos jos 11 punkto nuostatos, kadangi pasėlis pažeistas daugiau nei 70 procentų. Visi apžiÅ«roje dalyvavę asmenys prieÅ¡taravimų nepateikė, sutiko su pažeisto pasėlio įvertinimu, pripažino, kad žalÄ padarė stirnos, elniai bei pasirašė apžiÅ«ros aktÄ . Dėl nesusidariusio Komisijos kvorumo nurodo, kad nuo 2020-03-26 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas.

PareiÅ¡kėjas bandė iÅ¡vengti vykimo į apžiÅ«rÄ , teigdamas, jog Ukmergės rajone COVID-19 virusas sparčiai plinta, bijo užsikrėsti. Tačiau po diskusijų, bendru sutarimu su pareiÅ¡kėju ir A. R. buvo nuspręsta į apžiÅ«rÄ vykti tik 2 Komisijos atstovams, laikantis karantino reikalavimų. Taigi, nors formaliai apžiÅ«roje dalyvavo du Komisijos nariai, tačiau tai laikytina tik formaliu trÅ«kumu. PareiÅ¡kėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo apžiÅ«roje, su apžiÅ«ros rezultatais sutiko ir apžiÅ«ros akte pasirašė.

Pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-22 įsakymo Nr. 13-226 2 punktÄ , Komisijai į posėdžius kviesti kitus asmenis galima tik esant bÅ«tinybei. Atsižvelgus į ginčo nebuvimÄ , Komisija nusprendė nekviesti kitų asmenų, kadangi apžiÅ«ros metu buvo aptartas tiek žalos dydis, tiek pažeidimo intensyvumas, pasėlių agrarinė bÅ«klė, žalos atlyginimÄ Å¡alinančių aplinkybių buvimas ir (ar) nebuvimas. ApžiÅ«roje dalyvavę asmenys sutiko su visomis aplinkybėmis, motyvais ir prieÅ¡taravimų nepateikė.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad sutinka su Komisijos atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais ir pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo A.

R. atsiliepime į skundÄ iÅ¡ esmės nurodo tapačius argumentus Komisijos atsiliepime nurodytiems argumentams. PaaiÅ¡kina, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas teisėtai, o pareiÅ¡kėjas sÄ moningai klaidina teismÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . A. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams nustatymo ir apskaičiavimo, kurį atliko Komisija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatė, kad Komisija 2020-12-28 sprendimu Nr. 207 medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾ieminių rapsų plote, esančiame (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 1 287,25 Eur ir nusprendė teikti pareiÅ¡kėjui Å¡iÄ sumÄ apmokėti. Sprendimo Nr. 207 priėmimo pagrindas – 2020-04-01 Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos apžiÅ«ros aktas Nr. 3 ir 2020-12-28 žalos apskaičiavimo aktas Nr.

9. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikos 8 ir 10 punktų nuostatomis apskaičiavo A. R. žieminių rapsų pasėliui padarytos žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ . IÅ¡nagrinėjus visas pateiktas aplinkybes patvirtinta, kad žalÄ padarė stirnos, elniai. ApžiÅ«ros, vykusios 2020-04-01, metu nustatyta, kad bendrame 5,10 ha žieminių rapsų plote, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimas nustatytas 0,984 ha plote, kuriame sunaikinta 85 procentų (0,8364 ha) žieminių rapsų ploto.

Komisija konstatavo, jog 0,984 ha plote pasėlis nuėstas, iÅ¡raustas. Pasėlis buvo tinkamai iÅ¡sivystęs, turėjo 7–8 ir daugiau lapų, tačiau jie sunaikinti (nuėsti), liko tik lapų koteliai. Daugumos rapsų koteliai taip pat nuėsti. Pasėlis auginamas pagal agrotechninius reikalavimus. Žalos atlyginimÄ Å¡alinančių aplinkybių nenustatyta. Nuspręsta, kad 0,984 ha plote pasėlis yra visiÅ¡kai sunaikintas. Komisijos nariai ir kiti apžiÅ«roje dalyvavę asmenys prieÅ¡taravimų ir (ar) pastabų nepateikė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-12-20 iki 2020-12-31), Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), nuostatos. Taip pat taisyklės, įtvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamente, patvirtintame Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-22 įsakymu Nr. 13-226 (toliau – ir Reglamentas).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ pagal MetodikÄ apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės Å«kio pasėlių, miÅ¡ko ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas Å¡iais atvejais, kai žalos žemės Å«kio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta iÅ¡tisus metus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2 papunktyje numatyta, kokiais laikotarpiais leidžiama medžioti tauriuosius elnius, o 15.2.4 papunktyje numatyta, kokiais laikotarpiais leidžiama medžioti stirnas – tauriųjų elnių ir stirnų nėra uždrausta medžioti iÅ¡tisus metus, todėl esant pagrindui, medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti Å¡ių gyvÅ«nų žieminiams rapsams padarytÄ Å¾alÄ .

Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nurodomų sumedžiojamų gyvÅ«nų limitų ir terminų yra atmestini, kadangi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais atvejais medžioklės plotų naudotojas atlygina gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju, žala žemės Å«kio pasėliams buvo padaryta kanopinių žvėrių. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės Å«kio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės Å«kio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje (Ä®statymo 18 straipsnio 8 dalis).

Metodikos 2 punkte taip pat numatyta, kad medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryta žala žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis Metodika, vertinama ir apskaičiuojama Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Tačiau Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, nustatanti sÄ lygÄ Å¾alos atlyginimui – jeigu žemės Å«kio pasėlių savininkas vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemones, imperatyviai nurodo, jog tokios apsaugos priemonės turi bÅ«ti patvirtintos Metodikoje.

Metodikoje imperatyviai įtvirtintas tik vienas reikalavimas pasėlių apsaugai, t. y. Metodikos 12 punkte nustatytas reikalavimas pasėlių, auginamų iki 3 ha žemės sklype, apsaugai, kuris ginčo atveju nėra taikytinas (ginčo atveju pasėlių plotas, kuriame nustatytas pakenkimas, virÅ¡ija 3 ha ribÄ ). Taigi nagrinėjamu atveju pasėlių savininkas neturėjo pareigos taikyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvÅ«nų daromos žalos priemones ir turėjo bÅ«ti spręstinas medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos apskaičiavimo klausimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiÅ¡kia, jog Komisijos sprendime turi bÅ«ti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia Å¡is vieÅ¡ojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimÄ Å¡alinančių iÅ¡imčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžtos.

LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalÄ turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimÄ pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginÄÄ dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų, turi aiÅ¡kiai suvokti žalos atsiradimo pagrindÄ bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindÄ , kuriuo įpareigojama atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (žr., pvz., LVAT 2009-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ ;

8) administracinį sprendimÄ priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas žalos apskaičiavimÄ ginčija tuo, kad pasėliams padaryta žala kovo mėnesį, todėl mano, jog dar tais pačiais Å«kiniais metais trečiasis suinteresuotas asmuo pasėlius galėjo atsėti ir sulaukti derliaus. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės Å«kio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvÅ«nų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvÅ«nų pakenktas pasėlis, nustatomas iÅ¡matavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis.

Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 punktas). Remiantis Metodikos 10 punktu, žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuojama derliaus netekimÄ padauginus iÅ¡ Žemės Å«kio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės GrÅ«dų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iÅ¡ augintojų ir kitų vidaus rinkos Å«kio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formÄ GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už tonÄ (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis).

Tų kultÅ«rų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvines kainas. Apskaičiuojant žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės iÅ¡laidos, nurodytos normatyvinėse kainose.

Pagal Metodikos 11 punktÄ , jeigu vienmečiai iÅ¡ rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir vertinant žalÄ (vertinimas atliekamas iki pavasario darbų pradžios) nustatoma, kad visiÅ¡kai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali bÅ«ti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais Å«kiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės iÅ¡laidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas. VisiÅ¡kai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymÄ , teikiamų atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiÅ¡kai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai.

Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiÅ¡kiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019). Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos apžiÅ«ros aktÄ Nr. 3 ir Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams apskaičiavimo aktÄ Nr. 9 bei anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, jog atsakovė aplinkybes dėl galimybės atsėti pasėlius nurodė tik atsiliepime, tačiau, vertindama žalÄ , neatsižvelgė, ar žemės plote nauji pasėliai galėjo bÅ«ti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais Å«kiniais metais.

Teismas pastebi, kad nors atsakovė, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ vadovavosi Metodikos 11 punktu, kuris žalos apskaičiavimÄ sieja tik su tiesioginėmis iÅ¡laidomis, reikalingomis sunaikintiems pasėliams atsėti, 2020-12-28 žalos apskaičiavimo akte bendrÄ Å¾alos dydį apskaičiavo pagal netekto derliaus vertę (nors Metodikos 11 punktas tokio elemento nenumato). Atsakovės 2020-12-28 žalos apskaičiavimo akto, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, duomenys ir nurodytas teisinis reglamentavimas yra prieÅ¡taringas – viena vertus, žalos apskaičiavimo teisinis pagrindas nurodomas Metodikos 8, 10, 11 punktai, tačiau Metodikos 10 punktas žalÄ sieja su netekto derliaus verte, o Metodikos 11 punktas žalÄ sieja su tiesioginėmis iÅ¡laidomis pasėliui atsėti.

Nepaisant to, kad žalos apskaičiavimo akte nurodomi keli Metodikos punktai (kurie reglamentuoja skirtingus žalos apskaičiavimo atvejus), o atsakovė atsiliepime teigia žalÄ apskaičiavusi pagal galimybę atsėti pasėlius (Metodikos 11 punktas), faktiÅ¡kai žala jos apskaičiavimo akte apskaičiuota pagal netekto derliaus vertę ir taikant netekto derliaus formulę, t. y. Metodikos 10, o ne 11 punktÄ . Teismas pastebi, kad Medžiojamųjų gyvÅ«nų sunaikintų augalų pasėlių atsėjimo tiesioginės iÅ¡laidos vienam hektarui yra numatytos Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2019-12-30 nutarime Nr. 3D-731 „Dėl Biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinių kainų 2020 metais sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, tačiau Komisija, apskaičiuodama žalÄ ir nurodžiusi, kad taiko Metodikos 11 punktÄ , Å¡ių normatyvinių kainų netaikė.

Taigi Komisija, nurodydama, kad taiko Metodikos 11 punktÄ , neskaičiavo Å«kininko A. R. tiesioginių iÅ¡laidų, patirtų sunaikintiems pasėliams atsėti, o teigdama, kad sunaikintus pasėlius A. R. gali atsėti, žalÄ vis tiek apskaičiavo pagal derliaus netekimo, o ne tiesioginių iÅ¡laidų formulę. Be to, Komisija apžiÅ«ros akte nustatė mažesnį nei 100 procentų pažeidimo intensyvumÄ (85 procentus), tačiau apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, taikytas 100 procentų pažeidimo intensyvumas.

Komisija, skaičiuodama medžiojamų gyvÅ«nų padarytÄ pasėliams žalÄ , Metodikos 11 punktÄ taikė nepagrįstai, tokio savo sprendimo nemotyvuodama – nors ir buvo nustatytas pasėlių sunaikinimo intensyvumas daugiau nei 70 procentų (nustatyti 85 procentai), tačiau pagal Metodikos 11 punktÄ , Komisija nevertino ar sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai galėjo bÅ«ti atsėti ir jų derlius užaugti dar tais pačiais Å«kiniais metais, t. y. Komisija, apskaičiuodama nagrinėjamu atveju atlygintinÄ Å¾alÄ iÅ¡ esmės rėmėsi tik viena iÅ¡ Metodikos 11 punkte nurodytų sÄ lygų (visiÅ¡kai sunaikintas pasėlis), nenustatinėdama kitos Metodikos 11 punktui bÅ«tinos sÄ lygos – ar toks pasėlis gali bÅ«ti atsėtas ir sulauktas jo derlius.

Pažymėtina, jog pasėlio pakenkimo intensyvumas apskaičiuojamas pagal Metodikos 7 punktÄ , t. y. nustatant plotÄ , kuriame pasėlis yra pakenktas ir pasėlio pakenkimo intensyvumÄ . IÅ¡ Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. 9 matyti, kad jame tik deklaratyviai nurodoma, jog 100 procentų pasėlio pažeidimo intensyvumas skaičiavimuose yra taikytas Metodikos 11 punkto nuostatomis. Taigi atsakovė nemotyvavo, kokiu pagrindu taiko Metodikos 11 punktÄ , neapskaičiuodama tiesioginių iÅ¡laidų, nepaisant to, nustačiusi 85 procentų pažeidimo intensyvumÄ , ji vėliau pritaikė 100 procentų pasėlio pažeidimo intensyvumÄ .

IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio taip pat matyti, kad atlikdama motyvuotÄ nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių vertinimÄ , Komisija iÅ¡ esmės perrašė Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos apžiÅ«ros akte Nr. 3 nurodytas aplinkybes, nustatytas apžiÅ«ros metu, tačiau savarankiÅ¡ko aplinkybių vertinimo neatliko. Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra atlikta aiÅ¡ki teisinių santykių kvalifikacija. Taigi ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas vienas kitam prieÅ¡taraujančių faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pagrindu, t. y.

Komisija, apskaičiuodama žalos dydį, turėjo pasirinkti konkretų Metodikos punktÄ ir žalos apskaičiavimo metodÄ (Metodikos 10 ar Metodikos 11 punktas), o apskaičiuodama žalÄ tokį skaičiavimÄ pagrįsti konkrečiomis Metodikos punkto nuostatomis, o ne atskiromis juose įtvirtintomis sÄ lygomis. Žalos apskaičiavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam ginčijamÄ sprendimÄ , tačiau ir asmeniui, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimamas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ginčijamo sprendimo, žalos apskaičiavimo, apžiÅ«ros aktų matyti, kad juose nurodyti duomenys yra prieÅ¡taringi, o ginčijamame sprendime tokios klaidos nėra iÅ¡taisytos, žalos apskaičiavimas nėra motyvuotas, jis nėra aiÅ¡kus.

Komisijos pozicija, kad žala apskaičiuota, nes pasėliai gali bÅ«ti atsėti yra prieÅ¡taringa, atsižvelgiant į tai, kad žalos apskaičiavimo akte tiesioginės iÅ¡laidos nėra nurodytos, o žala apskaičiuota pagal netekto derliaus vertę. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad ginčijamas sprendimas naikintinas dėl procedÅ«rinių pažeidimų, kadangi apžiÅ«ros metu nesusidarė Komisijos kvorumas. Taip pat teigia, kad nebuvo informuotas apie Komisijos posėdžio laikÄ . Reglamento 10 punkte numatyta, kad Komisija, nuvykusi į žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams, miÅ¡kui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos apžiÅ«ros vietÄ , suraÅ¡o aktÄ , kurį pasiraÅ¡o visi apžiÅ«roje dalyvavę Komisijos nariai, medžioklės plotų naudotojo atstovas, žemės sklypo, Å«kinių gyvÅ«nų savininkas, valdytojas, naudotojas ar jį atstovaujantis asmuo.

ApžiÅ«roje dalyvaujantieji ir nesutinkantys su Akte suraÅ¡yta informacija gali iÅ¡reikÅ¡ti atskirÄ nuomonę paraÅ¡ydami komentarÄ ir pasiraÅ¡ydami. Aktas laikomas teisėtu, kai apžiÅ«roje dalyvauja ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos apžiÅ«ros aktu Nr.

3. Įvertinus minėto akto turinį, matyti, kad apžiūros metu dalyvavo du komisijos nariai – S. S. ir N. A.. Taigi buvo pažeistas Reglamento 10 punktas (aktas laikomas teisėtu, kai apžiūroje dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-22 įsakymo Nr. 13-226 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo“ 2 punkte numatyta, kad sudarytai komisijai, esant būtinybei, į posėdžius leidžiama kviesti kitus asmenis.

Komisijos įsitikinimu, nebuvo bÅ«tinybės kviesti pareiÅ¡kėjo į posėdį dėl ginčo nebuvimo, kadangi pasėlių apžiÅ«ros metu buvo aptartas tiek žalos dydis, tiek pažeidimo intensyvumas, pasėlių agrarinė bÅ«klė, žalos atlyginimÄ Å¡alinančių iÅ¡imčių buvimas (nebuvimas), taip pat buvo aptarta, kaip bus skaičiuojama žala, kuo bus vadovaujamasi skaičiuojant žalÄ . Visi apžiÅ«roje dalyvavę asmenys sutiko su visomis aplinkybėmis, motyvais ir prieÅ¡taravimų nepateikė.

PareiÅ¡kėjo teisė į gerÄ administravimÄ Ä¯tvirtinta Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad SÄ jungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ . Å i teisė apima kiekvieno asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam prieÅ¡ taikant bet kokiÄ individualiÄ jam nepalankiÄ priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas); administracijos pareigÄ pagrįsti savo sprendimus (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas).

Chartijos 42 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas SÄ jungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su SÄ jungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais. Teismas pažymi, kad pagal LVAT praktikÄ , gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima asmens teisę į pagrįstÄ (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotÄ administracinį sprendimÄ (žr., pvz., 2012-05-31 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012).

Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedÅ«ros (žr., pvz., 2015-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedÅ«rÄ (žr., pvz., 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).

IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rÅ«pestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principÄ , valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai (žr., pvz., LVAT 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Nustatyta, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 3 nurodytas 85 procentų pažeidimo intensyvumas, tačiau Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 9 buvo taikytas 100 procentų pažeidimo intensyvumas. Be to, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 3 nurodyta, kad vadovaujantis Metodikos 11 punktu, nuspręsta, jog 0,984 ha plote pasėlis yra visiškai sunaikintas. Atsižvelgus į tai, kad buvo nuspręsta, jog pasėlis visiškai sunaikintas, pareiškėjas galėjo tikėtis, kad bus apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas.

Konstatuotina, jog tarp Komisijos priimtų apžiÅ«ros ir žalos apskaičiavimo aktų egzistuoja prieÅ¡taravimai vienas kitam, todėl vien tai, kad pareiÅ¡kėjas sutiko su Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos apžiÅ«ros akte Nr. 3 nurodytomis aplinkybėmis, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas sutiko su padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams apskaičiavimo tvarka, kuria vadovavosi Komisija, ir apskaičiuotos žalos dydžiu. Komisija, dirbdama rÅ«pestingai ir atidžiai, turėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ posėdyje ir leisti jam iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ prieÅ¡ Komisijai priimant ginčijamÄ sprendimÄ .

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nėra nurodyta, kokiu pagrindu taikytas 100 procentų pažeidimo intensyvumas, teisės normos nesusietos su faktinėmis aplinkybėmis, ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Metodikos 11 punktu, tačiau tiesioginės išlaidos neapskaičiuotos. Be to, teismas nustatė ir procedūrinių Komisijos pažeidimų, nors jie nėra esminiai, tačiau atsižvelgus į tai, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, tai nustatyti procedūriniai pažeidimai taip pat vertintini kritiškai.

Taigi pareiškėjo ginčijamas 2020-12-28 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas Nr. 207 yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėjas teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 500 Eur. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu.

PraÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos. ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. PareiÅ¡kėjas byloje pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2021-01-26 atstovavimo sutartį, kuria advokatui Mindaugui Normantui pavesta atstovauti pareiÅ¡kėjÄ ; 2) 2021-02-04 pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1079502 iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal LVAT 2020-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1322-520/2020 suformuotÄ praktikÄ , skaičiuojant maksimalų už atitinkamo procesinio dokumento parengimÄ priteistinÄ dydį, atskaitos taÅ¡ku imama sumokėjimo už suteiktas teisines paslaugas data. Kadangi pareiÅ¡kėjas už teisines paslaugas sumokėjo 2021-02-04, sprendžiant dėl iÅ¡laidų, patirtų už skundo suraÅ¡ymÄ priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 454,80 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ maksimali už skundo parengimÄ galima priteisti suma yra 3 637 Eur (1 454,80 Eur (2020 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje) x 2,5 koeficientas). PareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 500 Eur suma už skundo parengimÄ yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytÄ dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,  n u s p r e n d ž i a :

 PareiÅ¡kėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundÄ patenkinti. Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui nuostolių skaičiavimo komisijos 2020-12-28 sprendimÄ Nr. 207. Priteisti pareiÅ¡kėjui Ukmergės rajono medžiotojų klubui „Girelė“ (juridinio asmens kodas: 191552486) iÅ¡ atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui nuostolių skaičiavimo komisijos 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Gitana Butrimaitė Jovita Einikienė Mefodija Povilaitienė