13602cfa-e18c-440d-915f-e79436a3d276 · Vilniaus apygardos teismas

? Nuorašas: Baudžiamoji byla Nr. 1A-584-315/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00063-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko), Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, išteisintajam A.

L., jo gynėjui advokatui Sigitui Židoniui, iÅ¡teisintajam A. K., jo gynėjui advokatui K. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės ir nukentėjusiojo I. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo: A. L. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 154 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

A. K. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemones 2016-04-02 dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Neskęstantis prokuroras I. M. pagaliau nugrimzdo“ ir Å¡io straipsnio 2016-04-04 publikacijoje internetiniame dienraščio puslapyje www.lrytas.lt teiginiu „Nors tokias dovanas bÅ«tina registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už jas sumokėti mokesčius, I.

M. to nepadarė“, paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorÄ I. M., kuri paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir valstybės pareigÅ«nu. A. L. buvo kaltinamas Å¡iais veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemones 2016-06-21 dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ publikacijoje „KerÅ¡tingi prokurorai liko kvailio vietoje“ ir Å¡io straipsnio publikacijoje internetiniame dienraščio puslapyje www.lrytas.lt teiginiais „Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas“, „Tačiau taip neįvyko - bylÄ net keliems mėnesiams I.

M. paslėpė stalčiuose, o nuÅ¡alinimÄ iÅ¡drįsusiam pareikÅ¡ti A. K. smogė dvigubÄ smÅ«gį - jam buvo iÅ¡kelta dar viena byla“, „Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti tarnyba ėmėsi I. M.“, paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorÄ I. M., kuri paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir valstybės pareigÅ«nu.

A. L. buvo kaltinamas Å¡iais veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje.

3. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad jo žodžiai bus paskelbti vieÅ¡ai žiniasklaidoje, davė interviu dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistui A. L., kurio metu tyčia pateikė žinomai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad „Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas“, „Tačiau taip neįvyko - bylÄ net keliems mėnesiams I.

M. paslėpė stalčiuose, o nuÅ¡alinimÄ iÅ¡drįsusiam pareikÅ¡ti A. K. smogė dvigubÄ smÅ«gį - jam buvo iÅ¡kelta dar viena byla“ bei teigė, kad „Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti tarnyba ėmėsi I. M.“, kuri 2016-06-21 buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemones dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ publikacijoje „KerÅ¡tingi prokurorai liko kvailio vietoje“ ir Å¡io straipsnio publikacijoje internetiniame dienraščio puslapyje www.lrytas.lt, tokiu bÅ«du per visuomenės informavimo priemones paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorÄ I.

M., kuri paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir valstybės pareigÅ«nu. A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje. 4. 2017-09-21 nukentėjusiajam I. M. pasinaudojus BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta teise ir pateikus teismui praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, A. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemones 2016-04-02 dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Neskęstantis prokuroras I.

M. pagaliau nugrimzdo“ ir Å¡io straipsnio 2016-04-04 publikacijoje internetiniame dienraščio puslapyje www.lrytas.lt, teigdamas, kad policijos pareigÅ«nai už operatyvinei veiklai skirtus pinigus nupirko ir padovanojo Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. apie 10 tÅ«kstančių litų kainavusį paveikslÄ , taip pat teiginiu „Nors tokias dovanas bÅ«tina registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už jas sumokėti mokesčius, I.

M. to nepadarė“, paskleidė apie Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorÄ I. M. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie neva jo atliktus neteisėtus veiksmus, mokesčių slėpimÄ , Å¡i tikrovės neatitinkanti informacija paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir valstybės pareigÅ«nu. A. L. buvo kaltinamas Å¡iais veiksmais padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje.

5. Nukentėjusiojo I. M. praÅ¡ymu kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, A. L. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemones 2016-06-21 dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ publikacijoje „KerÅ¡tingi prokurorai liko kvailio vietoje“ ir Å¡io straipsnio publikacijoje internetiniame dienraščio puslapyje www.lrytas.lt teiginiais: „Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs mitinimo laikas“, „Tačiau taip neįvyko – bylÄ net keliems mėnesiams I.

M. paslėpė stalčiuose, o nuÅ¡alinimÄ iÅ¡drįsusiame pareikÅ¡ti A. K. smogė dvigubÄ smÅ«gį – jam buvo iÅ¡kelta dar viena byla“, „Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti ėmėsi I. M.“, taip pat teigdamas, kad Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M., kerÅ¡taudamas už tai, kad A. K. generaliniam prokurorui skundė I. M. veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡reikalavo iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros baudžiamÄ jÄ bylÄ , jÄ perdavė patikrinti Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui A.

V. ir nurodė jam panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , paskleidė apie Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorÄ I. M. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie neva jo atliktus neteisėtus veiksmus. Å i tikrovės neatitinkanti informacija paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir valstybės pareigÅ«nu. A. L. buvo kaltinamas Å¡iais veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje.

6. Nukentėjusiojo I. M. praÅ¡ymu kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2011-04-04 ir ne vėliau kaip 2016-06-21, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad jo žodžiai buvo paskelbti vieÅ¡ai žiniasklaidoje, davė interviu dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistui A. L., kurio metu tyčia pateikė žinomai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad:

„Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas“, „Tačiau taip neįvyko – bylÄ net keliems mėnesiams I. M. paslėpė stalčiuose, o nuÅ¡alinimÄ iÅ¡drįsusiam pareikÅ¡ti A. K. smogė dvigubÄ smÅ«gį – jam buvo iÅ¡kelta dar viena byla“ bei teigė, kad „Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti tarnyba ėmėsi I.

M.“, taip pat pateikė žurnalistui A. L. žinomai neteisingÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , teigdamas, kad Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M., kerÅ¡taudamas už tai, kad jis, A. K., generaliniam prokurorui skundė I. M. veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡reikalavo iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros baudžiamÄ jÄ bylÄ , jÄ perdavė patikrinti Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui A.

V. ir nurodė jam panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Å i iÅ¡ A. K. gauta žinomai neteisinga ir tikrovės neatitinkanti informacija 2016-06-21 A. L. buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemones dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ publikacijoje „KerÅ¡tingi prokurorai liko kvailio vietoje“ ir Å¡io straipsnio publikacijoje internetiniame dienraščio puslapyje www.lrytas.lt. Tokiu bÅ«du A. K. per visuomenės informavimo priemones paskleidė apie Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorÄ I.

M. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie neva jo atliktus neteisėtus veiksmus, Å¡i tikrovės neatitinkanti informacija paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir kaip valstybės pareigÅ«nu. A. K. buvo kaltinamas Å¡iais veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 7. Prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-28 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir skirti 250 MGL dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su 2017-11-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi paskirta 180 MGL bauda ir paskirti galutinę bausmę 410 MGL dydžio baudÄ . Ä®skaityti bausmę pagal 2017-11-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį; A. L. pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (2016-04-02 epizodas) ir skirti 70 MGL baudÄ ; pripažinti kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (2016-06-21 epizodas) ir skirti 60 MGL baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir galutinę bausmę skirti 100 MGL baudÄ .

8. Apeliantės manymu, teismo padarytos iÅ¡vados neteisėtos, nes nepagrįstos, byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai svaresniais pripažino iÅ¡teisintojo A. L. parodymus, kad jis nerašė pastraipos „Kur keliaus paveikslas?“, o Å¡i pastraipa straipsnyje atsirado redagavimo metu. Nagrinėjant bylÄ teisme A. L. pateikė originalaus straipsnio projektÄ , kuriame nėra minėtos pastraipos. Tačiau A. L. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent toks originalus projektas buvo pateiktas redaktoriams.

Pasak prokurorės, liudytojo F. T. parodymai paneigia A. L. paaiÅ¡kinimus, kad bet kuris darbuotojas jo parengtame straipsnyje gali bet kÄ priraÅ¡yti. Liudytojas parodė, kad tekstÄ jis gauna elektroniniu paÅ¡tu. Tuo tarpu A. L., kaip minėta, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jo straipsnio originalus tekstas elektroniniu paÅ¡tu redaktoriams buvo pateiktas be ginčijamos pastraipos. Pažymi, kad autorystės ekspertizės apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, jog paskelbtas straipsnis nuo pateikto projekto skiriasi redakcinio pobÅ«džio taisymais bei nurodyta, kokie tai taisymai.

Ekspertė 2018-03-29 teismo posėdžio metu (2018-03-29 protokolo 5 lapas) patvirtino, kad redakcinio pobūdžio taisymai ir nustatyti skirtumai nėra esminiai vertinant abu tekstus.

9. Vertinant straipsnį „Neskęstantis prokuroras I. M. pagaliau nugrimzdo“ ir šio straipsnio 2016-04-04 publikacijoje internetiniame dienraščio puslapyje www.lrytas.lt. matyti, kad jo visos dalys tarpusavyje savo turiniu yra susiję. Kad straipsnio pastraipos siejamos pakartotinumo principu, kaip vienas iš specialiųjų požymių, yra nurodytas ir autorystės ekspertizės išvadose.

10. Straipsnio pastraipoje „Laimėjo dėl pareigų?“ raÅ¡oma apie tai, kad I. M. dalyvaudamas konkurse surinko daugiausia balų todėl, kad „pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus dalyvius jam suteikė neseniai įvesti taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos pastaruoju metu panaÅ¡aus profilio vadovaujamÄ darbÄ dirbęs pareigÅ«nas papildomai gauna 40 balų“. Sekančioje pastraipoje „Spaudimas nepadėjo“ raÅ¡oma, kad, nors I. M. ir buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju, generalinės prokuratÅ«ros vadovas nusprendė jo nepasirinkti.

Pastraipoje „Kur keliaus paveikslas?“ tęsiama ta pati mintis „vos tik paaiÅ¡kėjo, kad I. M. nebegaus iÅ¡svajoto posto“… Å i pastraipa užbaigiama sakiniu: „Kaip ir nemokėjo mokesčių už pagal preliminariÄ sutartį parduotÄ namÄ ar vertimÄ si neteisėta komercine veikla-kotedžų statyba“. Sekanti pastraipa „Užsakovų įvardyti nespėjo“ pradedama sakiniu: „I. M. daromi pažeidimai- akivaizdÅ«s, bet niekas iki Å¡iol jų nesiima tirti“. Pasak prokurorės, darytina iÅ¡vada, kad visos aptartos straipsnio dalys, kuriose raÅ¡oma apie I.

M. nepaskyrimÄ Ä¯ pareigas, sudaro nuosekliÄ visumÄ turinio prasme. Pastraipoje „Kur keliaus paveikslas?“ iÅ¡dėstytos mintys savo turiniu yra susijusios su prieÅ¡ ja ir po jos raÅ¡ytomis mintimis, kas leidžia teigti, kad jos paraÅ¡ytos to paties asmens.

11. A. L. 2018-03-22 duodamas parodymus teisme patvirtino, kad iki pirmojo straipsnio anksčiau buvo rašęs apie I. M. mokesčių nemokėjimÄ , kad kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ dėl paaiÅ¡kinimų ir buvo gavęs atsakymÄ (2018-03-22 protokolo 3 lapas.) 12. Pirmosios instancijos teismas, suabejodamas ar ginčijamos pastraipos autorius yra A. L., nurodė, kad autorystės ekspertizės iÅ¡vada yra tikėtina, kad straipsnis ir projektas yra paraÅ¡yti publicistiniu stiliumi. Tačiau teismas neįvertino to, kad toje pačioje autorystės iÅ¡vadoje yra pateikta ir kita iÅ¡vada, t. y. kad straipsnio „Neskęstantis prokuroras I. M. pagaliau nugrimzdo“ dalis „Kur keliaus paveikslas?“ paraÅ¡yta tokiu pačiu stiliumi, kaip ir visas straipsnis ir A. L. pateiktas originalus straipsnio projektas.

13. Ekspertė savo iÅ¡vadÄ dėl autorystės teismo posėdyje patvirtino. Kaip matyti iÅ¡ autorystės ekspertizės akto, įvertinus bendrųjų ir specialiųjų raÅ¡to kalbos požymių sutapimus, nustatyta, kad jie yra esminiai ir sudaro požymių visumÄ , artimÄ individualiai ir pakankamÄ tikėtinai iÅ¡vadai, kad iÅ¡tirtos straipsnio dalies „Kur keliaus paveikslas?“ ir kitų straipsnio / projekto dalių autorius yra vienas asmuo – A. L.. KategoriÅ¡kai atsakyti į klausimÄ negalima, nes dėl tiriamosios straipsnio dalies „Kur keliaus paveikslas?“ trumpumo joje negalima surinkti daugiau raÅ¡to kalbos požymių ir vertinti jų pasikartojimo dažnumo, kad jei sudarytų kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai pakankamÄ požymių visumÄ .

Ekspertizės akte nurodyta eilė specialiųjų požymių: straipsnio dalies struktūra, minčių raiškos forma, sintaksė, leksika, morfologija, rašyba. Pats aktas yra išsamus, motyvuotai paaiškinama, kodėl duodama tikėtina išvada.

14. Vertinant autorystės ekspertizės iÅ¡vadas kontekste su kitais anksčiau aptartais bylos duomenimis, apeliantės teigimu, darytina iÅ¡vada, kad pastraipÄ â€žKur keliaus paveikslas? parašė A. L.. Tai, kad A. L. neigia savo autorystę, tik rodo, kad jam buvo žinoma, kad jo pateikiama informacija yra melaginga ir kad jis siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ , suvokdamas, kad Å¡i informacija gali paniekinti, pažeminti I. M. bei pakirsti pasitikėjimÄ juo kaip pareigÅ«nu.

15. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant teisme buvo praÅ¡oma, kad UAB “Lietuvos rytas„ pateiktų vidaus tvarkos taisykles ir(ar) vidaus etikos kodeksÄ . Tačiau tokių duomenų „Lietuvos rytas“ nepateikė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad žurnalisto santykiai su redakcija nėra aiÅ¡kiai ir tinkamai sureglamentuoti. Pateiktoje darbo sutartyje yra tik nurodyta, kad žurnalistas turi laikytis etikos reikalavimų. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai atsiranda galimybė manipuliuoti tuo, kad tariamai negalima nustatyti, kas, kada ir kÄ parašė.

Kita vertus, apeliantės manymu, straipsnio autorių nurodant A. L., jam ir turi tekti visa atsakomybė už straipsnyje paraÅ¡ytÄ melagingÄ konstatuojamojo pobÅ«džio informacijÄ . Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog A. L., iÅ¡spausdinus straipsnį, bÅ«tų reiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas, kad į jo straipsnį įraÅ¡yta tiesos neatitinkanti informacija. Nesutiktina su teismo padaryta iÅ¡vada, kad įvertinus paskelbtos informacijos neigiamÄ pobÅ«dį, manytina, kad toks neigiamos, tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ir pažeminti tÄ asmenį, arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas apie kitÄ asmenį nėra toks pavojingas, kad turėtų bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstamas.

16. Teismas vienareikšmiškai nustatė, kad toks paveikslas nebuvo padovanotas I. M., todėl tikrovės neatitinkantį teiginį „Nors tokias dovanas būtina registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už jas sumokėti mokesčius, I. M. to nepadarė“ paskelbus per visuomenės informavimo priemones buvo paskelbta neigiama informacija apie I. M.. Tačiau, teismo nuomone, paskleistos informacijos pobūdis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes aptariamame teiginyje nėra nurodyta, kad I. M. tyčia nedeklaravo brangios dovanos ir nesumokėjo mokesčių.

17. Apeliantė pažymi, jog iÅ¡ 2016-11-07 specialisto iÅ¡vados matyti, kad straipsnis „Neskęstantis prokuroras pagaliau nugrimzdo“ skirtas I. M. asmeniui ir jo darbui Generalinėje prokuratÅ«roje, pateikiamiems neigiamai ir Å¡aliÅ¡kai. Mokesčių slėpimas yra visuomenėje neigiamai vertinamas ir nusikalstamas veiksmas. Todėl darytina iÅ¡vada, kad tokio pobÅ«džio tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimas pažemina bei pakerta pasitikėjimÄ pareigÅ«nu.

18. Vertindamas A. L. parašytame straipsnyje „Kerštingi prokurorai liko kvailio vietoje“, publikuotame 2016-06-21 dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir šio straipsnio publikacijoje internetiniame dienraščio puslapyje www.lrytas.lt. paskelbtus teiginius dėl kurių buvo pareikšti kaltinimai tiek A. L., tiek A. K. teismas akivaizdžiai rėmėsi tik specialisto A. S. pateikta išvada dėl teksto supratimo, kuri esmingai prieštarauja ekspertės G. H. pateiktoms lingvistinių ekspertizių išvadoms.

19. Ekspertė 2018-03-29 teismo posėdyje, iÅ¡klausiusi specialisto A. S. paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu, kritiÅ¡kai juos įvertino bei motyvuotai paneigė. Atkreiptinas dėmesys, kad į ekspertės klausimÄ apie jo pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei jo paaiÅ¡kinimus, specialistas A. S. atsakė, kad tai yra jo nuomonė (2018-03-29 protokolo 8 lapas).

20. Dėl teiginio „Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas“ ekspertė G. H. yra pateikusi paaiÅ¡kinimÄ , kuriame motyvuotai nurodė, kodėl raÅ¡ant „prokurorai“ raÅ¡oma ir apie I. M.. Aptariama straipsnio pastraipa su I. M. susiejama kontekste: straipsnio dalyje „Pasijuto marinamas badu“ pateikiama informacija, kad tyrimÄ dėl poveikio liudytojui vykdė generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, kurio vadovu straipsnio pradžioje pristatomas I.

M.. Tuo įvardijimas „prokurorai“ Å¡ioje straipsnio dalyje susiejamas su konkrečiu prokuratÅ«ros skyriumi ir I. M. kaip vadovu. Å i sÄ saja sustiprinama teigiant, kad nėra įprasta, jog Generalinė prokuratÅ«ra atliktų tokius tyrimus, taip skaitytojui duodant suprasti, jog tyrimas vertintinas kaip savivalė ir siejamas su straipsnio pradžioje savivaliaujančiu pristatomu I. M.. 21. 2009-02-23 LR Seimo kontrolieriaus pažymoje yra konstatuota, jog 2008-06-10 ir 2008-06-11 A. K. nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas areÅ¡tinėje, nurodoma, kad Policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims tinkamai paruoÅ¡tÄ maistÄ ir rekomenduojama policijos generaliniam komisarui atkreipti į tai dėmesį bei imtis priemonių, kad ateityje teisės aktų pažeidimų bÅ«tų iÅ¡vengta.

Kontrolieriaus pažymoje nėra nei vieno žodžio apie kokius nors neteisėtus prokurorų veiksmus, nėra konstatuojama, kad A. K. buvo marinamas badu, ar kad prokurorų nurodymu jis būtų specialiai atvežamas į areštines pasibaigus maitinimo laikui.

22. A. L. nagrinėjant bylÄ teisme pripažino, kad jis turėjo Å¡iÄ kontrolieriaus pažymÄ , vadinasi žinojo jos turinį, todėl raÅ¡ydamas, kad prokurorų nurodymu A. K. specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas ir buvo marinamas badu, sÄ moningai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . A. L. pripažino, kad jis žinojo, jog A. K. dėl marinimo badu kaltino prokurorÄ J. L.. 2018-03-22 posėdžio metu A. L. parodė, kad jo teisė minėti ar ne J. L., kad žurnalistas kÄ nori tÄ raÅ¡o (2018-03-22 protokolo 3 lapas). Å ios aplinkybės dar kartÄ patvirtina, kad A. L. raÅ¡ydamas straipsnį apie I. M. sÄ moningai paskelbė melagingÄ konstatuojamojo pobÅ«džio informacijÄ apie I. M., visiÅ¡kai nesusijusiÄ su I. M. veiksmais.

23. A. K. 2012-08-07 LR Generaliniam prokurorui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ LR GP ONKTD prokuroro J. L. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnį. 2013-01-31 įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Å iaulių apygardos teismas savo nutartyje aiÅ¡kiai suformulavo iÅ¡vadas nurodydamas, kad prokurorui J. L. negali kilti pareiga užtikrinti tinkamÄ maitinimÄ asmens, tuo metu esančio areÅ¡tinėje bei tuo metu, kai jis nebuvo patalpintas į areÅ¡tinę, kadangi Å¡ias funkcijas, vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 69 punktu turi atlikti areÅ¡tinių administracija ir policijos areÅ¡tinės specialistai.

24. Prokurorės teigimu, Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės, leidžia teigti, kad A. K., žinodamas Å iaulių apygardos teismo sprendimo turinį (pats dalyvavo nagrinėjant jo skundÄ ), tyčia pateikė A. L. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad dėl prokurorų veiksmų jis buvo marinamas badu.

25. Ä®vertinus aptartus duomenis galima teigti, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai teiginį „Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas“ įvertino kaip subjektyviÄ Å¾urnalisto, ar A. K. nuomonę. Nes, kaip minėta, A. L. žinojo, kad I. M. niekuo nesusijęs su A. K. kaltinimais dėl marinimo badu, o A. K. tikrai žinojo, kad Å iaulių apygardos teismas konstatavo, kad tinkamÄ maitinimÄ turi užtikrinti policijos areÅ¡tinių administracija.

26. Ekspertė, atlikusi lingvistinį tyrimÄ , dėl aptariamo teiginio padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo teiginiu yra pateikiama neigiama konstatuojamojo pobÅ«džio informacija, kad I. M. ir kiti prokurorai vertė A. K. badauti. Kadangi, jau anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad paskelbta informacija yra neteisinga, ji suprantama kaip I. M. žeminanti savo turiniu.

27. Dėl teiginio „Tačiau taip neįvyko - bylÄ net keliems mėnesiams I. M. paslėpė stalčiuose“, teismas nustatė, kad dėl A. K. skundų nagrinėjimo ikiteisminis bylos tyrimas iÅ¡ tikrųjų buvo sustojęs, kad tame nebuvo I. M. kaltės ir kad tokio neatitinkančio tikrovės fakto paskelbimas gali paniekinti, pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, tačiau padarė nepagrįstÄ bylos duomenimis iÅ¡vadÄ , kad tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista netyčia.

28. Dėl teiginio „Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti tarnyba ėmėsi I. M.“ teismas pripažino, kad Å¡is teiginys pats savaime, iÅ¡imtas iÅ¡ konteksto yra fakto teiginys, kad I. M. veikė ne pagal įstatymÄ , piktnaudžiaudamas tarnyba. Tačiau, teismas šį teiginį įvertindamas kontekste, pripažino, kad tai yra A. K. nuomonė. Tuo tarpu, lingvistinį tyrimÄ atlikusi ekspertė tyrimui pateiktus teiginius taip pat vertino atskirų straipsnio pastraipų kontekste ir davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad aptariamas teiginys yra konstatuojamojo pobÅ«džio informacija ir jai taikytinas tiesos kriterijus. 2017-12-11 ekspertizės iÅ¡vadoje pateikiama, kad informacija apie I.

M. piktnaudžiavimÄ pateikiama dviem balsais: A. K. citatoje įvardijama žodžiais „piktnaudžiauti ėmė“, o žurnalisto sakinyje pateikiama informacija, kad I. M. veikė ne pagal tarnybines pareigas. Tekste nėra subjektyvų požiÅ«rį rodančių kalbos priemonių, nepateikiama kitokia pozicija.

29. Dėl teiginio, kad Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M. iÅ¡sireikalavo prieÅ¡ A. K. nutrauktÄ bylÄ ir taip kerÅ¡tavo už tai, kad A. K., generaliniam prokurorui skundė I. M. veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai, neįvertinęs visų byloje esančių duomenų konstatavo, kad tai yra A. K. nuomonė. Bylos duomenys rodo visiÅ¡kai kitokiÄ Ä¯vykių sekÄ , negu pateikė teismas. I.

M. ikiteisminio tyrimo bylÄ , kurioje tyrimas A. K. atžvilgiu dėl teisėjos įžeidimo buvo nutrauktas, iÅ¡sireikalavo 2011 m. gruodžio 5 d. Byla Generalinėje prokuratÅ«roje gauta 2011 m. gruodžio 14 d. Tuo tarpu, A. K. I. M. veiksmus pradeda skųsti tik 2012 metais. Pirmas A. K. skundas, kuriuo jis skundžia I. M. veiksmus, paraÅ¡ytas tik 2012-01-25. Taigi, I. M. negalėjo kerÅ¡tauti A. K. 2011 metų gruodžio mėnesį, nes tuo metu A. K. dar nerašė skundų dėl I. M. veiksmų, o skundė iÅ¡skirtinai prokuroro J.

L. veiksmus. Å ios aplinkybės A. K. buvo neabejotinai žinomos, todėl darytina iÅ¡vada, kad A. K. sÄ moningai per masinės informavimo priemones paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ neigiamÄ konstatuojamojo pobÅ«džio informacijÄ , kad I. M. kerÅ¡ijo A. K. už tai, kad pastarasis keliskart Generaliniam prokurorui skundė I. M. veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba.

30. Pasak prokurorės, A. L. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jo paskelbti teiginiai atitinka tikrovę. Neturėdamas jokiais patikimais faktais patvirtintų duomenų apie informacijos tikrumÄ , A. L. suvokė, kad jo paskleista informacija pažemins I. M., gali pakirsti pasitikėjimÄ juo, neigiamai paveikti jo tolesnę karjerÄ ir to siekė. Tikrovės neatitinkančių žinių vieÅ¡o paskelbimo vienintelis tikslas yra be jokio objektyvaus pagrindo sumenkinti kito asmens reputacijÄ .

31. A. L. patvirtino, kad jis žinojo, jog A. K. atžvilgiu vyko teismo procesai apie kyÅ¡io davimÄ , tačiau neatsižvelgiant į tai, A. K. laikė patikimu Å¡altiniu (2018-03-27 protokolo 4 lapas). Žurnalistas, paskleisdamas neigiamÄ , pakertančiÄ pasitikėjimÄ informacijÄ apie pareigÅ«nÄ privalo elgtis atsakingai ir turėti konstatuojamojo pobÅ«džio informacijÄ patvirtinančius patikimus duomenis ar nurodyti patikimÄ Å¡altinį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. K. yra pripažintas kaltu įsiteisėjusiais teismų sprendimais, jau eilę metų skundžia prokurorų veiksmus, teisėsaugos atžvilgiu yra nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai, todėl jis neabejotinai yra Å¡aliÅ¡kas Å¡altinis ir, kaip minėta, A.

L. tai buvo žinoma. A. L. neabejotinai suvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , nes neturėjo jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumÄ , rėmėsi žinomai nepatikimu Å¡altiniu, kas rodo jog jis veikė tiesiogine tyčia. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina anksčiau pateikti ekspertės paaiÅ¡kinimai, kad A. L. nesistengė pateikti tikrovės, jis stengėsi neigiamai pateikti I. M., tokie jo veiksmai atitinka BK 154 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

32. Nukentėjusysis I. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. L. ir A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.

33. Å meižimas, padarytas 2016 m. balandžio 2 - 4 d. 33.1. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas A. L. dėl pirmos nusikalstamos veikos, padarytos 2016 m. balandžio 2 - 4 d. d., padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinime formuluojamas teiginys „policijos pareigÅ«nai už operatyvinei veiklai skirtus pinigus nupirko ir padovanojo Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. apie 10 000 tÅ«kstančių litų kainavusį paveikslÄ â€œ nėra apie nukentėjusiojo A.

M. veiksmus. Tokia nepagrįsta teismo iÅ¡vada grindžiama tuo, kad ne jis pirko paveikslÄ , ne jis jį dovanojo ir tokie teiginiai negali jo apibÅ«dinti neigiamai, nes jis galėjo nežinoti nei žinoti paveikslo vertės, nei už kokius pinigus jis buvo pirktas. Taigi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iame nusikalstamos veikos epizode nėra BK 154 straipsnio 2 dalies sudėties požymio. 33.2. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas netinkamai įvertino paskleistos informacijos turinį ir man kilusias neigiamas pasekmes. Teiginys, jog policijos pareigÅ«nai jam nupirko paveikslÄ iÅ¡ operatyviniai veiklai skirtų lėšų, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du policijos pareigÅ«nai iÅ¡Å¡vaistė jų žinioje esantį svetimÄ turtÄ , svetimÄ turtÄ naudojo ne pagal paskirtį, o tokie veiksmai vertintini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 1 dalis (svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymas) ir 228 straipsnio 1 dalis (piktnaudžiavimas).

Tokios dovanos jam įteikimas gali taip pat bÅ«ti vertinamas kaip kyÅ¡ininkavimas (BK 227 straipsnis), o kadangi jis dovanÄ priėmė ir kaip kyÅ¡io priėmimas (BK 225 straipsnis). Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad tokie teiginiai suponuoja ir kitÄ iÅ¡vadÄ apie jį, kad jis tokiÄ neteisėtai nupirktÄ dovanÄ priėmė, kad policijos pareigÅ«nų nusikalstamos veiklos rezultatas ilgÄ laikÄ buvo laikomas jo tarnybiniame darbo kabinete ir ne tik, kad jis turėjo „sumokėti mokesčius“, bet toks paveikslas mažų mažiausiai turėjo bÅ«ti iÅ¡ jo konfiskuotas. 33.3.

Kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu paprastai teismų praktikoje yra priskiriami kategorijai teiginių, galinčių rimtai pakenkti asmens garbei ir reputacijai (EŽJT 2012_ m. liepos 10 d. sprendimas byloje Bjork Eitsdottir prieÅ¡ IslandijÄ , peticijos Nr. 46443/09). 33.4. Nukentėjusiojo teigimu, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ publikacijų vienareikÅ¡miÅ¡kai neseka, kad I. M. neva gavęs brangiÄ dovanÄ , tyčia jos nedeklaravo ir tyčia nesumokėjo mokesčių, todėl Å¡ios patikslinto kaltinimo dalys yra nepagrįstos.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad „informacijos neigiamas pobÅ«dis nėra tokio masto, kad reikėtų taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę“. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT) praktikÄ dėl teisės į privatų gyvenimÄ ir asmens reputacijos gynimo bylose. 33.5. Kaltinime nurodytu bÅ«du ir aplinkybėmis buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, kaip prokurorÄ , tuo tarpu prokurorai laikytini vieÅ¡aisiais asmenimis.

Tačiau ir apie vieÅ¡uosius asmenis skelbiamai nuomonei neturi trÅ«kti faktinio pagrindo, be to, ji turi bÅ«ti skelbiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai. 33.6. Vadovaujantis EŽTT praktika, kritikuojant prokurorÄ , kaip ir teismÄ , turi bÅ«ti paisoma tam tikrų ribų, skirtų tiek pačių teisėsaugos pareigÅ«nų garbei ir orumui apginti, tiek tinkamam viso teisingumo sistemos veikimui apsaugoti, kad Å¡ie kritikuojamieji pareigÅ«nai galėtų sėkmingai atlikti savo funkcijas. 33.7. Pirmos instancijos teismas, vertindamas A.

L. veiksmus pirmajame epizode, padarė ir kitÄ bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad „byloje iÅ¡lieka pagrįstos abejonės dėl to, ar tikrai A. L. yra Å¡ios informacijos autorius, o abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. 33.8. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pvz., liudytojų parodymus, autorystės ekspertizės iÅ¡vadas, netinkamai įvertinęs teisės aktus, reglamentuojančius žurnalisto teises ir pareigas (pvz., Visuomenės informavimo įstatymÄ , Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksÄ ), įtariamojo A.

L. pozicijÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teismas nevertino A. L. parodymų kritiÅ¡kai, neatsižvelgė į tai, kad A. L. parodymus apie tai, kad Å¡ių teiginių apie paveikslÄ jis nerašęs, o kas parašė Å¡iuos neteisingus teiginius, jis nežinantis, davė tik teisme. Teisės aktuose įtvirtintų žurnalisto pareigų nesilaikymas, rodo A. L. tyčios kryptingumÄ paskleisti apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

2. Å meižimas, padarytas 2016 m. birželio 21 d. 34.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tiek A. L., tiek A. K. kaltės klausimÄ , padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Nurodytos teismo iÅ¡vados nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir prieÅ¡taraujančios viena kitai. Teismo iÅ¡vados padarytos neatsižvelgiant į minėtÄ EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl saviraiÅ¡kos laisvės ribų ir asmens reputacijos apsaugos.

Vienas iÅ¡ pagrindinių motyvų, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, yra teismo iÅ¡vada, kad apie mane buvo paskleisti ne faktai teiginiai, o nuomonė. Teismas padarė tokiÄ iÅ¡vada, neatsižvelgdamas ne tik į byloje esančiÄ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadas, bet ir faktines bylos aplinkybes, jog nėra jokių duomenų (procesinių dokumentų, teismo sprendimų, kitų valstybės institucijų ar aukÅ¡tesniojo prokuroro sprendimų ir t.t.), jog jis bÅ«tų piktnaudžiavęs, veikęs ne pagal įstatymÄ , o vadovaudamasis asmeniniais tikslais ir motyvais, kad bÅ«tų padaręs kokius nors teisės pažeidimus baudžiamosiose bylose, kuriose A.

K. buvo pripažintas įtariamuoju. Kaip buvo minėta, EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kaip, taikant tiesos kriterijų, galima atskirti nuomonę nuo fakto, teiginio. Pažymi, kad visi faktai, teiginiai, kuriuos teismas įvertino kaip nuomonę, gali būti patikrinti taikant tiesos kriterijų ir turi būti vertinami ne kaip nuomonė, o kaip faktai, teiginiai. Taigi, pirmos instancijos teismas šia EŽTT ir Lietuvos teismų suformuota praktika nesivadovavo, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į kitÄ jau minėtÄ teismų praktikoje suformuotÄ reikalavimÄ , kad nuomonė turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. 34.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. IÅ¡teisinamajame nuosprendyje turi bÅ«ti nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, tačiau Å¡iame iÅ¡teisinamajame nuosprendyje apsiribojama tik įrodymų turinio iÅ¡dėstymu, nepateikiant Å¡ių įrodymų vertinimo.

Baudžiamojoje byloje yra pateiktos kelios specialisto išvados, autorystės ir lingvistinės ekspertizės aktai, atliktos specialistų apklausos. Kai kurios specialistų išvados prieštarauja vienai kitai, tačiau teismas nepateikė šių įrodymų vertinimo, teismas nenurodė, kuriuos byloje esančius įrodymus atmetė, o kurių ne. Teismo nuosprendyje taip pat minimos Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto atlikti tyrimai ir pateiktos išvados, ekspertizės aktai, tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies nėra aišku, ar šie įrodymai buvo atmesti, ar ne.

Teismo nuosprendyje minima ir gynėjo S. Židonio 2017-11-05 teismui pateikta „specialisto išvada dėl teksto supratimo“. Pirmosios instancijos teismas nepateikė šio įrodymo vertinimo įrodymų leistinumo prasme. Ši „specialisto išvada“ buvo gauta ne įstatymo, ne Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl byloje negali būti pripažinta įrodymu (BPK 20 straipsnio 1 dalis).

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡teisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti, prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliaciniai skundai atmestini 4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniais skundais nesutinkama su A. L. ir A. K. iÅ¡teisinimu dėl I. M. Å¡meižimo. Apeliantų įsitikinimu, teismas pažeidė BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Abiejų apeliacinių skundų argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo yra susiję, todėl vertintini kartu.

5. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinio skundo ribose, laiko, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, BPK 20 str., 301 str., 305 str. 3 d. nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. ir A. K. iÅ¡teisino pagal BK 154 straipsnio 2 dalį jiems nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį už Å¡meižimÄ kyla ne visais asmens Å¡meižimo atvejais, bet tik tada, kai asmens Å¡meižimas turi visus BK 154 straipsnyje numatytus Å¡ios veikos požymius. Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ , arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Taigi iÅ¡ BK 154 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, jog joje yra numatytos dvi alternatyvios veikos (Å¡meižimo bÅ«dai), t. y.

Å¡meižimas neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir Å¡meižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. BÅ«tini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat Å¡meižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ .

Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes.

Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (kasacinė byla Nr. 2A–1/2009). Å meižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.), tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir nori taip veikti. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Taigi, vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas (taip pat – ir per visuomenės informavimo priemonę) dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo, nes bÅ«tina, remiantis bylos įrodymų visuma, nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia.

7. Esminis abiejų apeliantų argumentas dėl neteisėto A. L. ir A. K. iÅ¡teisinimo yra tai, kad teismas, pripažindamas didžiÄ jÄ dalį kaltinime nurodytų teiginių kaip nuomonę, o ne faktus, neteisingai vertino byloje esančias specialistų iÅ¡vadas. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pažymi, kad baudžiamojoje byloje pateiktos kelios specialisto iÅ¡vados, kurios prieÅ¡tarauja viena kitai, tačiau teismas nepateikė Å¡ių įrodymų vertinimo. Nukentėjusiojo teigimu, specialisto A. S. iÅ¡vada buvo gauta ne Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl byloje negali bÅ«ti pripažinta įrodymu. Prokurorė savo apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad teismas akivaizdžiai rėmėsi specialisto A. S. iÅ¡vada dėl teksto supratimo, kuri esmingai prieÅ¡tarauja ekspertės G. H. pateiktoms lingvistinių ekspertizių iÅ¡vadoms, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo A. L. ir A. K. veiksmuose.

8. Atsakydama į šiuos apeliantų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad 2018-02-19 teisiamojo posėdžio metu prokurorė dėl specialisto A. S. išvados prijungimo prie bylos neprieštaravo, 2018-03-27 teisiamojo posėdžio metu prokurorė dėl minėto specialisto apklausos taip pat neprieštaravo, specialistas 2018-03-29 buvo apklaustas, pretenzijų jokių nebuvo, proceso dalyviai jam galėjo užduoti klausimus, jo parodymai išsamiai aprašyti skundžiamame nuosprendyje, ištirti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas minėto specialisto iÅ¡vadÄ bei parodymus turėtų vertinti kitaip, negu pirmosios instancijos teismas, nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nurodyta nebuvo. Vien tai, kad apeliaciniuose skunduose dėstomas specialistų iÅ¡vadų vertinimas nesutampa su teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis sÄ sajumo ir leistinumo principų bei įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 3 d., 4 d., 5 d.). BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali bÅ«ti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokiÄ informacijÄ jie patvirtina.

Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys yra įrodymai, vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai ir neturi pranašumo prieš kitus įrodymus.

9. Patikrinus skundžiamÄ teismo sprendimÄ konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų, o apeliacinių skundų argumentai dėl padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų neatitinka teismo priimto nuosprendžio turinio, yra deklaratyvÅ«s, iÅ¡reiÅ¡kia tik subjektyvų nesutikimÄ su teismo motyvuotomis iÅ¡vadomis, todėl teiginių dėl BPK pažeidimų nepagrindžia. Teismo iÅ¡vados dėl A. L. ir A. K. kaltės grindžiamos surinktų ir teismo posėdyje objektyviai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, apylinkės teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialistų iÅ¡vadas, jų paaiÅ¡kinimus ir kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, o iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalis, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys Å¡alina kaltinamųjų kaltę.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis dėl A. L. ir A. K. kaltės, su jomis visiškai sutinka ir bylos įrodymų bei teismo argumentų iš naujo nebekartoja.

10. Dėl A. L. nusikalstamų veikų 11. A. L. Å¡ioje byloje kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad per visuomenės informavimo priemones publikacijoje „Neskęstantis prokuroras I. M. pagaliau nugrimzdo“ paskelbtu teiginiu „Nors tokias dovanas bÅ«tina registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už jas sumokėti mokesčius, I. M. to nepadarė“, paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie I. M., kuri paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir valstybės pareigÅ«nu.

12. Nukentėjusysis I. M., pasinaudodamas BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta teise šį kaltinimÄ papildė ir A. L. kaltino padarius BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ dėl to, kad jis, minėtoje publikacijoje teigdamas, kad policijos pareigÅ«nai už operatyvinei veiklai skirtus pinigus nupirko ir padovanojo Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. apie 10 tÅ«kstančių litų kainavusį paveikslÄ , taip pat teiginiu „Nors tokias dovanas bÅ«tina registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už jas sumokėti mokesčius, I. M. to nepadarė”, paskleidė apie I. M. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie neva jo atliktus neteisėtus veiksmus, mokesčių slėpimÄ . Å i tikrovės neatitinkanti informacija paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir valstybės pareigÅ«nu.

13. Kaltinamasis A. L. jam pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažino. Teigė, jog pastraipos apie paveikslÄ jis nerašė, Å¡i informacija straipsnyje atsirado redagavimo metu.

14. Remdamasis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad publikacijoje minimas paveikslas niekada nebuvo padovanotas I. M.. Taigi, aplinkybė dėl paveikslo dovanojimo, kaip ir teiginys, kad I. M. turėjo deklaruoti paveikslÄ mokesčių inspekcijoje bei sumokėti mokesčius, bet to nepadarė, pagrįstai teismo įvertinti kaip neatitinkantys tikrovės. Teismas konstatavo, jog publikacijos teiginiu „Nors tokias dovanas bÅ«tina registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už jas sumokėti mokesčius, I.

M. to nepadarė“ per visuomenės informavimo priemones paskleista tikrovės neatitinkanti neigiama informacija apie I. M. ir tokie veiksmai turi BK 154 straipsnio 2 dalies numatytų požymių. Tačiau, akivaizdu, vien Å¡ių aplinkybių - tikrovės neatitinkančios neigiamos informacijos paskleidimo, kÄ apeliaciniame skunde akcentuoja prokurorė, nepakanka konstatuoti esant nusikalstamos veikos sudėtį. Teisėjų kolegija sutinka, jog minėtu teiginiu apie I. M. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija iÅ¡ tiesų jį apibÅ«dina neigiamai kaip neįvykdžiusį teisės aktais numatytų pareigų deklaruoti brangiÄ dovanÄ ir sumokėti mokesčius, visgi, pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog toks teisinių pareigų nevykdymas yra mokestinis pažeidimas, galimai tarnybinis pažeidimas, tačiau nevertintinas kaip tyčinė I.

M. nusikalstama veika - mokesčių slėpimas, kaip tvirtina apeliantė. Juo labiau, pačioje publikacijoje apie mokesčių slėpimÄ nėra kalbama ir tai tik subjektyvus prokurorės interpretavimas. Tas pats teigtina ir dėl nukentėjusiojo I. M. apeliaciniame skunde nurodyto subjektyvaus vertinimo, jog perskaičius publikacijÄ , susidaro nuomonė, kad policijos pareigÅ«nai, nupirkdami paveikslÄ iÅ¡ operatyviniai veiklai skirtų lėšų, iÅ¡Å¡vaistė jų žinioje esantį svetimÄ turtÄ , svetimÄ turtÄ naudojo ne pagal paskirtį, o tokie veiksmai vertintini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas), bei tokios dovanos jam (I.

M.) įteikimas gali taip pat bÅ«ti vertinamas kaip kyÅ¡ininkavimas (BK 227 str.), o, kadangi jis dovanÄ priėmė - ir kaip kyÅ¡io priėmimas (BK 225 str.), yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos prielaidos, o jomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

15. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teiginiu „Nors tokias dovanas bÅ«tina registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už jas sumokėti mokesčius, I. M. to nepadarė“ paskleista tikrovės neatitinkanti informacija I. M. apibÅ«dina neigiamai, tačiau pagal savo pobÅ«dį nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

16. Å ioje vietoje kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertinant šį teiginį ne atskirai, o pastraipos „Kur keliaus paveikslas?“ kontekste, matyti, jog aptariamas sakinys pradedamas sÄ lygine fraze - „sklinda gandai“, t. y. „sklinda gandai, kad šį apie 10 tÅ«kstančių litų kainavusį paveikslÄ iÅ¡kart po to, kai prokuroras buvo paskirtas departamento vadovu, už operatyvinei veiklai skirtus pinigus nupirko ir padovanojo policijos pareigÅ«nai“, kas, kolegijos nuomone, skaitytojui sudaro prielaidÄ manyti, jog pateikiama informacija apie paveikslÄ nebÅ«tinai yra teisinga.

17. Be aptartų aplinkybių, kaip jau minėta, Å¡meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus ir jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, gali paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo ir jis nori paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ .

18. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuo pat tyrimo pradžios A. L. neigė straipsnyje rašęs pastraipÄ apie paveikslÄ . Teigė, jog Å¡i informacija straipsnyje atsirado redagavimo metu. Prokurorės teigimu, tokius A. L. paaiÅ¡kinimus, kad bet kuris darbuotojas jo parengtame straipsnyje gali bet kÄ priraÅ¡yti, paneigia liudytojo F. T. parodymai. Tačiau, iÅ¡ minėto liudytojo parodymų matyti, jog prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, redagavimo metu redaktorius turi teisę įraÅ¡yti aktualiÄ ir naujai paaiÅ¡kėjusiÄ informacijÄ , taip pat jÄ perraÅ¡yti savaip ar paÅ¡alinti, straipsnio autorius gali bÅ«ti ir neinformuojamas.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į liudytojo F. T. parodymus, jog kiti žurnalistai svetimame straipsnyje kažko įraÅ¡yti negali, tačiau, to paties liudytojo teigimu, kiti žurnalistai gali praneÅ¡ti, kad sužinojo tam tikrÄ faktÄ redaktoriui, kuris straipsnį pakoreguoja. Kaip teigia liudytojas, laikraÅ¡tyje nėra stiliaus, stilistės koreguoja stilių, kalbos kultÅ«rÄ . Taip pat nurodo, jog jei jam parodytų 5 žurnalistų straipsnius, jis nesuprastų, kuris kurio. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo F.

T. parodymai A. L. paaiškinimų nepaneigia.

19. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad straipsnio pastraipos siejamos pakartotinumo principu, kuris, kaip vienas iÅ¡ specialiųjų požymių, yra nurodytas ir autorystės ekspertizės iÅ¡vadose. Apeliantės teigimu, pastraipoje „Kur keliaus paveikslas?“ tęsiama ta pati mintis, kuri nusikelia ir į sekančiÄ pastraipÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, logiÅ¡ka, jog įterpiant naujÄ pastraipÄ , ji vienaip ar kitaip susiejama su visu straipsniu. Be to, skaitant byloje esantį A. L. pateiktÄ , jo teigimu, originalų jo paties raÅ¡ytÄ publikacijos tekstÄ , pagrindo tvirtinti, jog tekste akivaizdžiai trÅ«ksta ginčijamos pastraipos, nėra. Taigi apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia kaltinamojo parodymų, kad pastraipa galėjo bÅ«ti įraÅ¡yta straipsnio redagavimo metu.

20. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantė, nuosprendyje teismas pažymėjo, kad byloje atlikus autorystės ekspertizę, pateikta tikėtina iÅ¡vada, jog straipsnio „Neskęstantis prokuroras I. M. pagaliau nugrimzdo“ dalis „Kur keliaus paveikslas?“ paraÅ¡yta tokiu pačiu publicistiniu stiliumi, kaip visas straipsnis ir A. L. pateiktas originalus straipsnio tekstas. Lyginant tiriamojo straipsnio (be dalies „Kur keliaus paveikslas?“) projekto tekstÄ su dalies „Kur keliaus paveikslas?“ tekstu, nustatyta bendrųjų ir specialiųjų raÅ¡to kalbos požymių sutapimų, kuriuos įvertinus, nustatyta, kad jie yra esminiai ir sudaro požymių visumÄ , artimÄ individualiai ir pakankamÄ tikėtinai iÅ¡vadai, kad iÅ¡tirtos straipsnio dalies „Kur keliaus paveikslas?“ ir kitų straipsnio / projekto dalių autorius yra vienas asmuo – A.

L., tačiau, dėl tiriamosios straipsnio dalies „Kur keliaus paveikslas?“ trumpumo kategoriÅ¡kos iÅ¡vados neprieita. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta iÅ¡vada nepaneigia A. L. versijos, kas kelių eilučių pastraipÄ â€žKur keliaus paveikslas?“ parašė ne jis.

21. Atsižvelgiant į tai, t. y. į aukščiau aptartus A. L. bei liudytojo F. T. parodymus, kad redaguojant straipsnį gali bÅ«ti įraÅ¡oma nauja informacija, taip pat į tai, kad straipsnis ir projektas yra paraÅ¡yti publicistiniu stiliumi, kad tekstai redaguoti, taip pat į tikėtinÄ autorystės iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje iÅ¡lieka pagrįstos abejonės dėl to, ar tikrai A. L. yra Å¡ios informacijos autorius, o abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

22. Vertindamas kitÄ aptariamos publikacijos teiginį - „policijos pareigÅ«nai už operatyvinei veiklai skirtus pinigus nupirko ir padovanojo Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. apie 10 000 tÅ«kstančių litų kainavusį paveikslÄ â€œ, teismas padarė iÅ¡vada, jog ne paisant to, kad Å¡ie teiginiai yra ne nuomonės, o fakto pateikimas (nes juos galima patikrinti taikant tiesos kriterijų), Å¡iuo teiginiu informacija apie I. M. veiksmus nepateikiama, todėl Å¡i informacija negali neigiamai apibÅ«dinti nukentėjusiojo, paniekinti ir pažeminti jo, ar kaip nors pakirsti pasitikėjimÄ juo, kadangi paveikslÄ pirko ir dovanojo ne I. M. ir jis negalėjo žinoti nei paveikslo vertės, nei už kokius pinigus jis buvo pirktas. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad toks teiginys nesudaro BK 154 straipsnio 2 dalies sudėties požymio.

23. A. L. kaltinamas ir tuo, kad per visuomenės informavimo priemones publikacijoje „KerÅ¡tingi prokurorai liko kvailio vietoje“ paskelbtais teiginiais „Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas“, „Tačiau taip neįvyko - bylÄ net keliems mėnesiams I. M. paslėpė stalčiuose, o nuÅ¡alinimÄ iÅ¡drįsusiam pareikÅ¡ti A. K. smogė dvigubÄ smÅ«gį - jam buvo iÅ¡kelta dar viena byla“, „Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti tarnyba ėmėsi I. M.“, paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie I. M., kuri paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir valstybės pareigÅ«nu.

24. Nukentėjusysis I. M. proceso metu pasinaudodamas BPK 256 straipsnyje numatyta teise kaltinimÄ papildė tokiais požymiais, kad taip pat teigdamas, kad „Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M., kerÅ¡taudamas už tai, kad A. K. generaliniam prokurorui skundė I. M. veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡reikalavo iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros baudžiamÄ jÄ bylÄ , jÄ perdavė patikrinti Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui A. V. ir nurodė jam panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ â€.

25. Kaltinamasis A. L. jam pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažino. Kaltinamasis parodė, kad kaltinime nurodytÄ publikacijÄ parašė jis, nieko neiÅ¡galvojo, tai yra A. K. žodžių interpretacija. InformacijÄ straipsniui surinko iÅ¡ A. K. bei pastarojo pateiktų dokumentų iÅ¡ kitų institucijų, kalbėjosi su liudytojais.

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. L. kaltės klausimÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytas teiginys „Įkalintas advokatas kelias paras buvo marmamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas“ yra nepagrįstai siejamas su nukentėjusiuoju I. M.. IÅ¡ straipsnio konstrukcijos ir turinio akivaizdžiai matyti, kad I. M. su Å¡iais teiginiais neturi nieko bendro. Kaip teisingai pažymi teismas, visas straipsnis „KerÅ¡tingi prokurorai liko kvailio vietoje yra skirtas“ apraÅ¡yti A.

K. bylinėjimosi dėl teisėjos įžeidimo ir jo iÅ¡teisinimo istorijÄ . Straipsnis pradedamas įžanga, kurioje dėstoma apie A. K. iÅ¡teisinimÄ dėl kaltinimo nepagarba teismui. Toliau kalbama apie Å¡ios bylos dėl nepagarbos teismui prieÅ¡istorę, kuri pradedama esminiu sakiniu, jog į I. M. nemalonę A. K. pateko po 2011 metais vykusio Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas A. K. skundas dėl Generalinėje prokuratÅ«roje pernelyg ilgai atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame A.

K. kaltintas organizavęs poveikį liudytojui. Po to raÅ¡oma, kaip atsirado byla dėl poveikio liudytojui, kad dėl jos A. K. buvo suimtas teismo salėje, o įkalintas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymų, jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tinę tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas. RaÅ¡oma apie bylos eigÄ , kad jÄ tyręs generalinės prokuratÅ«ros departamentas mėnesių mėnesiais nesiėmė jokių veiksmų, dėl to A. K. dėl pernelyg ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kur nagrinėjant skundÄ posėdžio metu pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ prokurorui J.

L. ir teisėjai J. V.. Teisėja I. V. nusišalino, o J. L. nušalino kitas teisėjas. Ir tik šioje vietoje vėl grįžtama prie I. M. veiksmų aprašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad minėti teiginiai yra faktinių aplinkybių faktinis vertinimas ir nors ši nuomonė yra hiperbolizuota, sutirštinta, tačiau adekvati egzistuojančių faktų esmei.

27. Apeliantai Å¡iems teismo argumentams nepritaria, nurodydami, kad ekspertė G. H. yra pateikusi paaiÅ¡kinimÄ , kuriame motyvuotai nurodė, kodėl raÅ¡ant „prokurorai“ raÅ¡oma ir apie I. M.. Visgi, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas minėtos ekspertės paaiÅ¡kinimus paneigė ir nurodė svarius tokio vertinimo argumentus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad publikacijoje pateikiama informacija nėra tokia neaiÅ¡ki ir supainiota, kad skaitytojas negalėtų suprasti, jog publikacijoje minimuose įvykiuose I.

M. dalyvauja bÅ«tent nuo to momento, kad teisme buvo nagrinėjamas A. K. skundas dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo, t. y. nuo 2011 metų, o publikacijoje minimas marinimas badu buvo tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , kuris vėliau buvo pernelyg ilgai tiriamas. Kitos aplinkybės, t. y. kad A. K. buvo suimtas ikiteisminio tyrimo pradžioje, kurį laikÄ laikomas suėmime, taip pat, kad buvo konstatuota suėmimo metu tam tikrų pažeidimų, dėl kurių A. K. nebuvo tinkamai maitinamas ir jis tai skundė, kaip teisingai pažymi teismas, yra tikros, nes jas patvirtina byloje esantys ir nuosprendyje iÅ¡vardyti duomenys.

Kadangi šios aplinkybės straipsnyje yra aprašytos ne kaip faktas, o kaip nuomonė, teismas pagrįstai jas pripažino subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu.

28. Prokurorės argumentas, kad A. L. žinojo, jog 2009-02-23 LR Seimo kontrolieriaus pažymoje, kurioje konstatuota, kad A. K. nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas areÅ¡tinėje ir nurodomos rekomendacijos policijos pareigÅ«nams, apie prokurorus nieko nekalbama, todėl raÅ¡ydamas, kad prokurorų nurodymu A. K. specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas ir buvo marinamas badu, sÄ moningai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, teismas pagrįstai konstatavo, jog Å¡ios aplinkybės nesusiję su I. M. veiksmais.

29. Vertindamas kitÄ teiginį – „Tačiau taip neįvyko - bylÄ net keliems mėnesiams I. M. paslėpė stalčiuose, o nuÅ¡alinimÄ iÅ¡drįsusiam pareikÅ¡ti A. K. smogė dvigubÄ smÅ«gį - jam buvo iÅ¡kelta dar viena byla“, teismas, remdamasis 2016-11-07 specialisto iÅ¡vada, konstatavo, kad Å¡iuose teiginiuose pateikta neigiamo pobÅ«džio informacija. IÅ¡ bylos duomenų teismas nustatė, kad aktualiu laikotarpiu vyko paties A. K. skundų nagrinėjimas, todėl aplinkybė, kad I. M. bylÄ net keliems mėnesiams paslėpė stalčiuose, pagrįstai pripažinta neatitinkančia tikrovės. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ias aplinkybes A.

L. sužinojo iÅ¡ A. K., kuris informacijÄ pagrindė pateikdamas savo skundus bei kitus procesinius dokumentus, teismas turėjo pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog A. L. galėjo nesuprasti, kad informacija neatitinka tikrovės, todėl jo veiksmuose tyčios nėra. Skunduose apeliantai nurodo Å¡ios teismo iÅ¡vados deklaratyviÄ kritikÄ , tačiau svarių argumentų, kurie leistų minėtÄ iÅ¡vadÄ vertinti prieÅ¡ingai, nepateikia.

30. Aplinkybę, kad A. K. buvo iškelta byla, patvirtina objektyvūs bylos duomenys, kadangi iš tikrųjų jam būtent tuo momentu buvo iškelta dar viena byla dėl nepagarbos teismui, todėl šis teiginys, kaip teisingai pažymi teismas, nesudaro BK 154 straipsnio 2 dalies požymio.

31. Vertindamas kitÄ teiginį - „Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti tarnyba ėmėsi I. M.“, apeliantų įsitikinimu, teismas nepagrįstai teigia, kad Å¡is teiginys turi bÅ«ti vertinamas kontekste, bei kad publikacijoje jis yra pateiktas kaip nuomonė, įsitikinimas, kuriai nėra taikomas tiesio kriterijus. Prokurorės teigimu, lingvistinį tyrimÄ atlikusi ekspertė tyrimui pateiktus teiginius taip pat vertino atskirų straipsnio pastraipų kontekste ir davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad aptariamas teiginys yra konstatuojamojo pobÅ«džio informacija ir jai taikytinas tiesos kriterijus.

Tačiau, kaip matyti, nuosprendyje iÅ¡analizavęs bylos duomenis bei atsižvelgdamas į tai, kad teiginio pradžioje yra nurodytas žodelis „atrodytų“, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡is teiginys publikacijoje yra pateiktas ne kaip informacija, o kaip nuomonė, įsitikinimas. Pažymėta ir tai, Å¡is teiginys yra pateiktas kabutėse, aiÅ¡kiai nurodant, kad tai A. K. teiginys, o kad A. L. A. K. tokias aplinkybes nurodė, patvirtina A. L. ir A. K. pokalbių įraÅ¡ai.

Teisėjų kolegija tokiai teismo iÅ¡vadai pilnai pritaria. Tuo pačiu, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesys į tai, kad specialus tyrimas buvo atliktas vertinant tik publikacijų teiginius, atsietai nuo kitos baudžiamosios bylos medžiagos. Be to, tyrimÄ atlikusi ekspertė tyrimÄ atliko lingvistiniu aspektu, tuo tarpu, sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn yra svarbus faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, kurį ir atliko teismas, tinkamai iÅ¡tyręs visus byloje surinktus įrodymus.

Lingvistinį tyrimÄ atliekantis specialistas nėra kompetentingas atsakyti į teisinius klausimus, todėl specialisto pateiktas vertinimas, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinimÄ dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, negali bÅ«ti laikoma įrodymu, patvirtinančiu A. L. kaltę.

32. Apeliantų teigimu, vertindamas teiginius, kad „Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M., kerÅ¡taudamas už tai, kad A. K. generaliniam prokurorui skundė I. M. veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡reikalavo iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros baudžiamÄ jÄ bylÄ , jÄ perdavė patikrinti Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui A. V. ir nurodė jam panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ â€œ, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad tai yra A. K. nuomonė.

33. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog vertindamas minėtus teiginius, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dalis Å¡ių teiginių yra teisingi, kadangi I. M. iÅ¡ tikrųjų iÅ¡reikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagÄ iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros bei pavedė baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui S. S. patikrinti sprendimo pagrįstumÄ . Nuosprendyje teismas pažymėjo ir tai, jog publikacijoje nėra nurodoma, kad I. M. nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡reikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , todėl teiginiai, kad I.

M. neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡reikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Ä¯ kaltinimÄ Ä¯traukti nepagrįstai. Be to, teismas konstatavo, jog teiginiai, kad I. M. nurodė panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir kad taip buvo kerÅ¡taujama už tai, kad A. K. keliskart Generaliniam prokurorui skundė I. M. veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, nors ir neatitinka tikrovės, tačiau publikacijoje pateikti kaip A. K. nuomonė, kuri susiformavo nuosprendyje aptartų faktų vertinimo pagrindu ir jai netaikomas tiesos kriterijus.

34. Prokurorė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad I. M. ikiteisminio tyrimo bylÄ , kurioje tyrimas A. K. atžvilgiu dėl teisėjos įžeidimo buvo nutrauktas, iÅ¡sireikalavo 2011 m. gruodžio 5 d. Byla Generalinėje prokuratÅ«roje gauta 2011 m. gruodžio 14 d. Tuo tarpu, A. K. I. M. veiksmus pradeda skųsti tik 2012 metais. Pirmas A. K. skundas, kuriuo jis skundžia I. M. veiksmus, paraÅ¡ytas tik 2012-01-25. Taigi, apeliantės nuomone, I. M. negalėjo kerÅ¡tauti A. K. 2011 metų gruodžio mėnesį, nes tuo metu A.

K. dar nerašė skundų dėl I. M. veiksmų, o skundė iÅ¡skirtinai prokuroro J. L. veiksmus. Atsakydama į šį prokurorės argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau nurodytais argumentais, teismas bÅ«tent tai ir konstatavo, t. y. kad minėti teiginiai neatitinka tikrovės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ias aplinkybes A. L. sužinojo iÅ¡ A. K. žodžių ir nors jos neatitinka tikrovės, to nepakanka A. L. tyčinei kaltei pagrįsti.

35. Dėl A. K. nusikalstamos veikos 36. A. K. kaltinamas tuo, kad žurnalistui A. L. tyčia pateikė žinomai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad „Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas“, „Tačiau taip neįvyko - bylÄ net keliems mėnesiams I. M. paslėpė stalčiuose, o nuÅ¡alinimÄ iÅ¡drįsusiam pareikÅ¡ti A. K. smogė dvigubÄ smÅ«gį - jam buvo iÅ¡kelta dar viena byla“ bei teigė, kad „Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti tarnyba ėmėsi I. M.“, kuriÄ publikacijoje „KerÅ¡tingi prokurorai liko kvailio vietoje“ paskelbus per visuomenės informavimo priemones, A. K. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie I. M., kuri paniekino ir pažemino I. M., pakirto pasitikėjimÄ juo kaip asmeniu ir valstybės pareigÅ«nu.

37. Nukentėjusysis I. M. proceso metu pasinaudodamas BPK 256 straipsnyje numatyta teise kaltinimÄ A. K. papildė tokiais požymiais, kad taip pat pateikė žurnalistui A. L. žinomai neteisingÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , teigdamas, kad “Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M., kerÅ¡taudamas už tai, kad A. K. generaliniam prokurorui skundė I. M. veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡reikalavo iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros baudžiamÄ jÄ bylÄ , jÄ perdavė patikrinti Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui A. V. ir nurodė jam panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ â€.

38. Kaltinamasis A. K. jam pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažino. Kaltinamasis parodė, kad informacijÄ Å¾urnalistui pateikė remdamasis faktais, nusikaltimo nepadarė.

39. A. K. veika, kuria jis kaltinamas, susijusi su A. L. inkriminuotais nusikalstamais veiksmais, todėl daugelis su Å¡ia veika susijusių argumentų nurodyti analizuojant A. L. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , todėl nebekartotini.

40. Spręsdamas A. K. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad teiginiai „Įkalintas advokatas kelias paras buvo marinamas badu. Prokurorų nurodymu jis specialiai buvo atvežamas į areÅ¡tines tada, kai jose jau bÅ«davo pasibaigęs maitinimo laikas“, kaip minėta, yra nepagrįstai siejami su nukentėjusiuoju I. M. ir jo veiksmais, todėl jie negali paniekinti ir pažeminti I. M. arba pakirsti pasitikėjimo juo. Be to, teismas juos vertina kaip nuosprendyje aptartų faktinių aplinkybių, susijusių su netinkamu A. K. maitinimu suėmimo metu, faktinį vertinimÄ , t. y. A. K. subjektyviÄ nuomonę, susiformavusiÄ realiai buvusių aplinkybių pagrindu, kuriai nėra taikomas tiesos kriterijus.

41. Kitas teiginys - „Tačiau taip neįvyko - bylÄ net keliems mėnesiams I. M. paslėpė stalčiuose, o nuÅ¡alinimÄ iÅ¡drįsusiam pareikÅ¡ti A. K. smogė dvigubÄ smÅ«gį - jam buvo iÅ¡kelta dar viena byla“. Kaip jau minėta, vertindamas Å¡iuos teiginius teismas pagrįstai konstatavo, kad teiginiai neatitinka tikrovės, nes byla tyčia sÄ moningai nebuvo vilkinama. Tačiau, kaltinamojo A. K. parodymai, jog I. M. visÄ tÄ laikÄ nuÅ¡alinus J. L. nuo ikiteisminio tyrimo, nepaskyrė kito prokuroro, todėl buvo apribotos kaltinamojo teisės skųsti sprendimus, kÄ A.

K. nurodė ir A. L., sudarė teismui pagrindÄ manyti, jog kaltinamasis buvo įsitikinęs, kad nepaskyrus byloje prokuroro, tyrimas negali vykti, ir jis negali realizuoti savo teisių. Tokį A. K. manymÄ patvirtina jo 2012 m. pradžioje raÅ¡yti skundai. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtas teiginys, nors ir neatitinka tikrovės, tačiau iÅ¡ esmės nėra žurnalistui nurodytas tyčia, siekiant pažeminti ir paniekinti I.

M., o A. K. turint tokį įsitikinimÄ , sÄ Å¾iningai klystant dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

42. Teismas, vertindamas teiginį - „nuÅ¡alinimÄ iÅ¡drįsusiame pareikÅ¡ti A. K. smogė dvigubÄ smÅ«gį - jam buvo iÅ¡keta dar viena byla“ padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i informacija iÅ¡ dalies atitinka tikrovę, kadangi iÅ¡ tikrųjų A. K. bÅ«tent tuo momentu buvo iÅ¡kelta dar viena byla dėl nepagarbos teismui. Teismas pažymėjo, jog teiginys straipsnyje nurodytas taip, kad susidaro įspÅ«dis, jog bylÄ iÅ¡kėlė I. M. ir ji buvo iÅ¡kelta kerÅ¡taujant dėl pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo, visgi, vertinant teiginį straipsnio kontekste, matyti, kad bylÄ iÅ¡kėlė ne I.

M., o R. P.. Tuo pačiu, teismas pažymėjo, jog iÅ¡ A. K. ir A. L. pokalbių įrašų matyti, kad A. K. buvo žinoma ta aplinkybė, kad bÅ«tent R. P. iÅ¡kėlė bylÄ ir jis jÄ nurodė A. L., tačiau iÅ¡ pokalbių taip pat seka, kad jis buvo įsitikinęs, jog tai buvo daroma su I. M. žinia. Ä®vertinęs visa tai, taip pat tai, kad straipsnis raÅ¡ytas po to, kai jau buvo priimtas A. K. iÅ¡teisinantis nuosprendis, teismas konstatavo, kad aptariamas teiginys vertinamas kaip A. K. nuomonė ir įsitikinimas, kad jam už naudojimÄ si jo teise pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teisėjui, buvo iÅ¡kelta dar viena byla, todėl nuomonė, kuri iÅ¡ dalies yra pagrįsta faktais, nėra tikrovės atitinkančios informacijos paskleidimas BK 154 straipsnio 2 dalies prasme.

Nesutikti su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

43. Vertindamas kitÄ teiginį – „Atrodytų, viskas vyko pagal įstatymus, bet tuomet akivaizdžiai piktnaudžiauti tarnyba ėmėsi I. M.“, teismas konstatavo, kad Å¡is teiginys vertinamas kaip A. K. įsitikinimas, kuris susiformavo faktinių aplinkybių pagrindu – kad nutraukus ikiteisminį tyrimÄ apylinkės prokuratÅ«roje jis buvo iÅ¡reikalautas Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, kuris vadovauja skyriui, besispecializuojančiame visai kitų nusikaltimų tyrime, sprendimÄ dėl sprendimo nutraukti tyrimÄ panaikinimo priėmė dar kitas prokuroras.

Kad A. K. turėjo tokį įsitikinimÄ patvirtina ir pokalbių su A. L. garso įrašų stenograma, taip pat A. K. skundai, iÅ¡ kurių matyti, kad dar 2012 m. raÅ¡ytuose skunduose A. K. kėlė klausimus, kokiu pagrindu I. M. iÅ¡reikalavo iÅ¡ Vilniaus m. apylinkės prokuratÅ«ros susipažinimui ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir t. t. Kaip teisingai pažymi teismas, aptariamas teiginys, pats savaime, iÅ¡trauktas iÅ¡ konteksto yra fakto teiginys, kad I. M. veikė ne pagal įstatymÄ , piktnaudžiaudamas taryba.

Tačiau, analizuojant ne pavienį teiginį, o visÄ straipsnio kontekstÄ akivaizdu, jog teiginys yra A. K. įsitikinimas. Paneigiančių Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ argumentų apeliantai nenurodė.

44. Dėl teiginių, kad „Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M., kerÅ¡taudamas už tai, kad A. K. generaliniam prokurorui skundė I. M. veiksmus dėl jo piktnaudžiavimo tarnyba, nepagrįstai ir neteisėtai iÅ¡reikalavo iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros baudžiamÄ jÄ bylÄ , jÄ perdavė patikrinti Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui A. V. ir nurodė jam panaikinti Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ â€œ, teismas nuosprendyje, kaip minėta vertinant A.

L. pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumÄ , konstatavo, kad dalis Å¡ių teiginių yra teisingi. Tuo tarpu, tikrovės neatitinkantis teiginys, kad I. M. nurodė A. V. panaikinti sprendimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , straipsnyje nurodytas kaip A. K. nuomonė. Ji susiformavo nuosprendyje iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu. Kad tokiu elgesiu I. M. kerÅ¡tavo A. K. dėl jo skundų, taip pat yra A. K. nuomonė, o nuomonei tiesos kriterijus netaikomas ir ji nėra BK 154 straipsnio 2 dalies sudėties požymis.

45. Nuosprendyje teismas ne kartÄ pažymėjo, kad publikacijose pateikta nuomonė yra buvusių faktinių aplinkybių subjektyvus vertinimas, todėl apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kad ir nuomonė turi remtis faktais, atmestinas, kaip nepagrįstas.

46. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino BK 154 straipsnio nuostatas, pagrįstai nustatė, jog A. L. ir A. K. nepadarė veikos, turinčios nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :           Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės ir nukentėjusiojo I. M. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Gintaras Dzedulionis ArÅ«nas Kisielius Jurgita Kolyčienė NuoraÅ¡as tikras: ArÅ«nas Kisielius