2017-02-28 Nr. AB-4866-3-61-3-05201-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-558-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05201-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl kompensacijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 26 d. teismui pateikė skundą, prašydamas iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, Ligoninė) priteisti 429,30 Eur neišmokėtą kompensaciją už 2012-2013 m. neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ėjo Ligoninės (Pravieniškės II) direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atsakovas pareiškėjui neišdavė visų priklausančios tarnybinės uniformos dalių. Vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 (toliau – ir Tvarka), pareiškėjas 2014 m. spalio 7 d. kreipėsi į Ligoninės direktorių, prašydamas išmokėti kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta pareiškėjui neišduotų uniformos dalių vertė. Visų neišduotų uniformos dalių vertė pagal Ligoninės pažymoje nurodytas kainas buvo 1 481,09 Lt.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Tvarka, pagal kurią jam priklausė 30 proc. neišduotų uniformos dalių vertės, nebegaliojo, o, pagal šiuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 1R-48 „Dėl pataisos pareigūnų, dėvinčių tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašo, pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“, kompensacija už neišduotas tarnybinės uniformos dalis nenumatyta. Tuo remdamasis, pareiškėjas prašė priteisti visą neišduotų uniformos dalių vertę – 429,30 Eur.

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl ginčo laikotarpiu (2012 m. vasario 8 d. iki 2013 m. gegužės 1 d.) klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas. Ligoninėje nebuvo nustatyta, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva. Atsakovas taip pat akcentavo tai, kad 1 481,09 Lt buvo lygu 428,95 Eur. Atsakovo nuomone, pagal Tvarką pareiškėjui priklausytų 30 proc. kompensacija – 128,69 Eur.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo V. T. skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės priteisė turtinės žalos atlyginimą – 69,57 Eur.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovą. Atsakovas 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. S-PR-2288 pareiškėjui pateikė informaciją apie per pareiškėjo tarnybos laikotarpį nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ir 2009–2011 m. tarnybinės uniformos dalių vertę viešųjų pirkimų apklausos kainomis. Pareiškėjas taip pat padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl kompensavimo už ankstesnėje darbovietėje – Vilniaus pataisos namuose – neišduotas tarnybinės uniformos dalis, minėtoje administracinėje byloje priimtu 2015 m. balandžio 22 d. teismo sprendimu jam priteista 274,74 Eur kompensacija. Šioje byloje pareiškėjas prašė priteisti neišmokėtą kompensaciją už 2012–2013 m. negautas tarnybinės uniformos dalis, t. y. atlyginti turtinę žalą.

Teismas pažymėjo, kad pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (Statuto 18 str. 2 d.). Tarnybinės uniformos išdavimo normos ir dėvėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintoje Tvarkoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-152 minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir patvirtinti nauji Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai, uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina Tvarka, kadangi teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė galiojant būtent šiam teisės aktui.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas pripažino pareiškėjui neišdavęs uniformos dalių, kurių nustatytas dėvėjimo terminas pasibaigė. Pareiškėjui neišduotos uniformos dalys buvo nurodytos Ligoninės 2014 m. spalio 13 d. rašte Nr. S-PR-2288. Pastebėtina, kad pareiškėjas ėjo Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas. Remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 (toliau – ir Taisyklės), 36.10 punktu, Departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pavaduotojas laikomas vyresniuoju pareigūnu. Iki paskyrimo į šias pareigas pareiškėjas Vilniaus pataisos namuose dirbo viršininku, tarnybos viršininko pavaduotoju, direktoriaus budinčiuoju padėjėju. Tai taip pat atitiko vyresniojo pareigūno pareigybę.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjo naudai buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. sprendimas, kuriuo jam priteista kompensacija už Vilniaus pataisos namų neišduotas tarnybinės uniformos dalis pagal šios institucijos pateiktą 2014 m. rugpjūčio 29 d. pažymą Nr. 14-4157 (administracinė byla Nr. I-5142-189/2015). Tiek dirbdamas Vilniaus pataisos namuose, tiek Ligoninėje pareiškėjas priklausė Departamento pareigūnams, todėl jam tarnybinės uniformos dalys pakeitus tarnybą neturėjo būti išduotos iš naujo, o turėjo būti atsižvelgta į ankstesnėje tarnyboje išduotas uniformos dalis. Pareigūnams, atleistiems ir vėliau vėl priimtiems į tarnybą Departamente ar įstaigose, tarnybinės uniformos dėvėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jos išdavimo (Tvarkos 4 p.).

Teismas nustatė, kad, tarnaujant Departamento sistemoje, pareiškėjui turėjo būti išduotos 3 žieminės kepurės (2002 m., 2007 m., 2012 m.), tačiau jos nebuvo išduotos, už 2 priteista kompensacija. Už vieną žieminę kepurę skaičiuotina kompensacija pagal atsakovo 2014 m. spalio 13 d. rašte Nr. S-PR-2288 pateiktas 2012 m. kainas – 35 Lt (10,14 Eur). Pareiškėjui turėjo būti išduotos 4 vasarinės kepurės (2002 m., 2005 m., 2008 m., 2011 m.), buvo išduota viena (2002 m.), už 2 kepures priteista kompensacija. Už neišduotą vasarinę kepurę skaičiuotina kompensacija pagal 2012 m. kainas – 27 Lt (7,82 Eur).

Pareiškėjui turėjo būti išduotos 3 žieminės striukės (2002 m., 2006 m., 2010 m.), išduota viena (2002 m.), už vieną žieminę striukę priteista kompensacija. Už vieną žieminę striukę priteistina kompensacija 2012 m. kaina – 179 Lt (51,84 Eur). Pareiškėjui turėjo būti išduoti 3 megztiniai (2002 m., 2007 m., 2012 m.), išduotas vienas (2007 m). Už 2 megztinius priteista kompensacija. Pareiškėjui nepriklausė kompensacija už megztinį, nes nebuvo pasibaigęs megztinio, už kurį priteista kompensacija, 5 metų dėvėjimo terminas.

Pareiškėjui turėjo būti išduoti kostiumai (2002 m., 2004 m., 2006 m., 2008 m.), o nuo 2009 m. birželio 10 d. švarkas (2010 m.) ir kelnės (2010 m., 2012 m.). Kostiumai išduoti 2002 m. ir 2007 m. Pareiškėjui dirbant atsakovo įstaigoje jam turėjo būti išduotos vienerios kelnės, kurioms kompensacija skaičiuojama 2012 m. kainomis – 95 Lt (27,51 Eur). Kasmet turėjo būti išduodami 2 marškiniai ilgomis rankovėmis. Pareiškėjas Ligoninėje dirbo kiek daugiau nei metus, tai 2012 m. jam turėjo būti išduoti 2 marškiniai. Kompensacija skaičiuojama 2012 m. kainomis – 49 Lt (14,19 Eur).

Kas dveji metai turėjo būti išduoti 1 marškiniai trumpomis rankovėmis. Vilniaus pataisos namuose pareiškėjui paskutiniai marškiniai išduoti 2007 m., viso išduoti dveji. Kompensacija priteista už 7 marškinius trumpomis rankovėmis. Kadangi marškiniai trumpomis rankovėmis turėjo būti išduoti 2002 m., 2004 m., 2006 m., 2008 m., 2010 m. ir 2012 m., tai jam už 2012 m. išduotinus marškinius trumpomis rankovėmis kompensuota teismo sprendimu, dėvėjimo terminas nebuvo pasibaigęs. Kaklaraiščiai turėjo būti išduoti iki 2006 m. birželio 10 d. kasmet, o vėliau kas dveji metai, viso 10 vienetų, buvo išduoti 2 (2002 m., 2009 m.), už 7 priteista kompensacija.

Už vieną priklausė kompensacija – 16 Lt (4,62 Eur). Pareiškėjui turėjo būti išduoti 2 odiniai kelnių diržai (2002 m., 2008 m.), bet buvo išduotas vienas (2010 m.). Kadangi diržo dėvėjimo terminas buvo 6 metai, kompensacija neskirta. Kasmet turėjo būti išduodami bateliai. Pareiškėjas Ligoninėje dirbo kiek daugiau nei vienerius metus, tai jam kompensuotina už vieną batelių porą – 100 Lt (28,96 Eur). Demisezoniniai batai turėjo būti išduoti 2002 m., 2007 m. ir 2012 m., bet buvo išduoti tik vieneri (2003 m.), už vienerius priteista kompensacija.

Pareiškėjui kompensuotina už vieną porą – 134,31 Lt (38,90 Eur). Pirštinės turėjo būti išduotos 2002 m., 2006 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. Nuo 2009 m. birželio 10 d išduodamos ne odinės pirštinės, todėl už vienerias pirštines kaina skaičiuojama pagal Vilniaus pataisos namų 2014 m. rugpjūčio 29 d. pažymoje Nr. 14-4157 pateiktą kainą – 7 Lt (2,03 Eur). Megztinio aukštu kaklu išdavimas pagal Tvarką nenumatytas. Kompensacija už antpečius ir antpečių movas skaičiuotina pagal Ligoninės 2014 m. spalio 13 d. pažymą Nr. S-PER-2288 po tris vienetus – 9,48 Lt (2,75 Eur) ir 26,98 Lt (7,81 Eur).

Teismas apskaičiavo, kad visos pareiškėjui turėtos išduoti uniformos dalys būtų kainavusios 800,69 Lt (35 + 27 + 179 + 95 + 98 + 16 + 100 + 134,31 + 7 + 109,38) (231,90 Eur). Vadovaujantis Tvarkos 3 punktu, pareiškėjui priklausytų 30 proc. kompensacija – 240,21 Lt (69,57 Eur). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas reikalavimą pareiškė nepraleidęs trejų metų senaties termino, pareiškėjui priteisė 69,57 Eur turtinei žalai atlyginti.

III. Pareiškėjas V. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti jo skundą.

Pareiškėjo vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi netiksliais duomenimis. Pareiškėjas teigia, kad jo tarnybos Ligoninėje laikotarpis yra nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., o teismui pateiktoje atsakovo 2014 m. spalio 13 d. pažymoje klaidingai nurodytas laikotarpis nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Be to, 2014 m. spalio 13 d. pažymoje nenurodytos uniformos dalys, kurios turėjo būti pareiškėjui išduotos 2014 m. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo atitinkamą pažymą išreikalauti iš atsakovo. Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi tarnybos Departamente tęstinumu, nes pareiškėjas 2012 m. vasario 7 d. buvo visiškai atleistas iš pareigų Vilniaus pataisos namuose ir Departamento direktoriaus įsakymu nuo 2012 m. vasario 8 d. buvo paskirtas į tarnybą visiškai kitoje darbovietėje – Ligoninėje. Atleidimas ir paskyrimas nelaikytinas perkėlimu į kitą tarnybos vietą. Pareiškėjas, išvykdamas iš Vilniaus pataisos namų, visiškai atsiskaitė su darbdaviu, t. y. grąžino visus jam išduotus reikmenis, todėl atvykęs į naują darbovietę (Ligoninę) turėjo būti visiškai aprūpintas priemonėmis, įskaitant uniformą, kaip naujai į tarnybą priimtas pareigūnas Tvarkoje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buvusio Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūno teisės gauti žalos atlyginimą (kompensaciją) už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės 69,57 Eur turtinei žalai už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2014 m. spalio 13 d. pažyma Nr. S-PR-2288 bei žalos atlyginimą (kompensaciją) už neišduotas uniformos dalis vertino laikotarpiu iki 2013 m. gegužės 1 d. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jo tarnybos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpis yra nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. Tuo tarpu byloje pateiktoje anksčiau minėtoje atsakovo 2014 m. spalio 13 d. pažymoje Nr. S-PR-2288 nurodytos jam neišduotos uniformos dalys tik laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 8 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Anot pareiškėjo, atitinkamos tarnybinės uniformos dalys jam turėjo būti išduotos ir laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., nes baigėsi jų dėvėjimo terminas. Šio aspekto pirmosios instancijos teismas netyrė. Nagrinėjant bylą iš naujo reikėtų papildomai rinkti įrodymus, ar nurodytuoju laikotarpiu pareiškėjui turėjo būti išduotos atitinkamos uniformos dalys ir kokia jų vertė.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo aspektu, jog atleidus jį iš tarnybos Vilniaus pataisos namuose ir priėmus į tarnybą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarka jam, kaip naujai priimamam pareigūnui, turėjo būti išduotos priklausančios uniformos dalys, nes ankstesnės dėvėtos uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas nebuvo pasibaigęs, atleidus jį iš Vilniaus pataisos namų privalėjo grąžinti ir jas grąžino. Siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą būtina išsireikalauti iš atsakovo V. T. asmens/tarnybos bylą, taip pat vertinti (rinkti įrodymus), ar pradėjus tarnybą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje V. T. pagal teisės aktus turėjo būti ir buvo išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys bei atitinkamais terminais keičiamos nusidėvėjusios (ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas tarnybą Ligoninėje vertino kaip tarnybos tęstinumą).

Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė