2018-06-12 Nr. AB-11398-3-61-3-00609-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-413-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00609-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. BR6-369 „Dėl skolos išskaičiavimo“ (toliau – ir NMA sprendimas), naikinant ir akto pagrindus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. kovo 12 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimą (konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kokius kitus aktus (sprendimus) prašo panaikinti), pateikti teismui ginčijamą NMA sprendimą, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą, pareiškėjos atstovo įgaliojimą, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir giminystės ryšį su pareiškėja patvirtinančius dokumentus. Teismas taip pat pažymėjo, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Vykdydama teismo nutartį, pareiškėja pateikė ginčijamą NMA sprendimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo patvirtintą įgaliojimo kopiją ir žyminio mokesčio kvitą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė (laikė nepaduotu).

Teismas iš pateikto NMA sprendimo nustatė, kad šiuo raštu pareiškėja informuojama apie tai, jog palūkanos (1 041,60 Eur), apskaičiuotos iki 2018 m. sausio 8 d., ir skola (7 766,08 Eur) buvo išskaičiuota 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d., todėl pareiškėja skolų NMA nebeturi. Teismo vertinimu, minėtas pranešimas yra informacinio pobūdžio raštas, kuris pareiškėjai jokių teisinių pasekmių iš esmės nesukelia. Teismui pateiktame skunde pareiškėja nurodė, jog „prašo naikinti ir akto pagrindus“, tačiau, šalindama trūkumus, jokių konkrečių sprendimų ar aktų nenurodė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leido teismui teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą dėl NMA sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismo ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėja akcentuoja, jog NMA sprendime nurodyta, kad jis skundžiamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šiame NMA sprendime pripažinta, kad 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 8 d. ir 2018 m. sausio 9 d., neatsiklausus pareiškėjos, viršijant kompetenciją, savavališkai buvo pasisavintas jai skirtas depozitas. Teismas turėjo išsiaiškinti, ar tokie atsakovo veiksmai neprieštarauja NMA įsteigimo tikslams, ar jie buvo atlikti gavus atitinkamus įgaliojimus iš žemės ūkio ministro, ar yra teisėti. NMA sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra niekinis, todėl turi būti panaikintas, kaip ir dokumentai, kuriais 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 8 d. ir 2018 m. sausio 9 d. iš pareiškėjos buvo pasisavintas depozitas, įpareigojant atsakovą šį depozitą jai gražinti su palūkanomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą nutarta atsisakyti priimti (laikyti nepaduotu), teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš pareiškėjos pateikto skundo (b. l. 1–3) nustatė, jog jame yra suformuluotas reikalavimas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. BR6-369 „Dėl skolos išskaičiavimo“, naikinant ir akto pagrindus. Skunde pareiškėja pažymėjo, kad NMA „neteisėtai veikdama be teisinio pagrindo pasisavino 8 807 (1 041,60 + 7 766,08) Eur 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d.“, „su atsakovės neteisingu, nesąžiningu, neobjektyviu veikimu – paramos pasisavinimu niekiniame akte Nr. BR6-369 kategoriškai nesutinku“.

Iš ginčijamo NMA sprendimo (b. l. 10) matyti, kad juo pareiškėja informuojama apie tai, jog palūkanos (1 041,60 Eur), apskaičiuotos iki 2018 m. sausio 8 d., ir skola (7 766,08 Eur) buvo išskaičiuota 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d., todėl pareiškėja skolų Nacionalinei mokėjimo agentūrai nebeturi. Sprendime taip pat nurodyta, kad skola ir palūkanos išskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17.2 punktu. Šį sprendimą pareiškėja turi teisę apskųsti per vieną mėnesį, be kita ko, Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 p.); pareiškėjo reikalavimas (8 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė (laikė nepaduotu), nes laikė NMA sprendimą informacinio pobūdžio raštu, kuris pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, tuo tarpu pareiškėja, prašydama panaikinti ir akto pagrindus, šalindama trūkumus, jokių konkrečių sprendimų ar aktų nenurodė.

Kaip jau buvo minėta, NMA sprendime nurodyta, kad skola ir palūkanos išskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 17.2 punktu.

Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas iš grąžintinų lėšų susigrąžinimo būdų – grąžintinų lėšų įskaitymas, taip pat, kad grąžintinų lėšų įskaitymas netaikomas grąžintinoms lėšoms, apie kurias skolininkas nebuvo informuotas, kaip nurodyta Taisyklių 13.1 papunktyje, grąžintinoms lėšoms, susidariusioms įgyvendinant EŽŪFKP techninę paramą ir taikant su ja susijusį pridėtinės vertės mokestį, ir grąžintinoms lėšoms, kai iškeltos įmonių ar fizinių asmenų bankroto bylos ar įmonių restruktūrizavimo bylos, jeigu įskaitymo galimybė nenumatyta restruktūrizavimo plane; grąžintinų lėšų įskaitymas taikomas ir tuo atveju, kai administruojančioji institucija priima sprendimą leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis.

Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba raštą apie atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia teismui ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas arba įsiteisėja teismo sprendimas.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos siekiamas apskųsti NMA sprendimas yra Taisyklių 20 punkte minimas raštas apie atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą, kuris yra skundžiamas teismui.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė, jog NMA sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas ir, be kita ko, tuo pagrindu pareiškėjos skundą priimti atsisakė. Pareiškėja savo skunde aiškiai nurodė, kad nesutinka su minėtu NMA sprendimu, suformulavo reikalavimą šį sprendimą panaikinti, taip pat pateikė jį teismui.

Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė