135bd871-303f-40fb-8012-e3680f2b3928 · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                                             Civilinė byla Nr.e2-205-841/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07418-2015-0                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.39.2.5.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Andriui Sadauskui, atsakovo atstovei Jurgitai Sakalauskei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Šiaulių vandenys“, tretiesiems asmenims AB „Šiaulių Energija“, TŪB „Vilkrėja“ dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ 1469,82 euro, 6 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti, teismui paaiÅ¡kino, kad pagal standartinę įmonių turto draudimo sutartį buvo apdraustas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, ieÅ¡kovas gavo draudėjo praneÅ¡imÄ , kad 2012-10-13 buvo vandeniu aplietas pastato rÅ«sys, paskaičiavo draudėjo patirtÄ dėl užliejimo žalÄ ir iÅ¡mokėjo 1469,82 euro iÅ¡mokÄ .

Atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ pateikė informacijÄ , kad 2012-10-13 įvyko vandentiekio avarija, dėl to vanduo nesandariais Å¡ilumos trasos loviais pateko į patalpas ir jas apgadino. IeÅ¡kovas laiko, kad vandentiekio sistema buvo su trÅ«kumais, dėl to ir įvyko avarija, todėl atsakovas yra atsakingas už žalÄ , kuriÄ draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį turi teisę iÅ¡sireikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens.

Taip pat ieÅ¡kovo atstovas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tarp jų ir atstovo atvykimo į teismÄ iÅ¡laidas.Atsakovo atstovė teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, teismui paaiÅ¡kino, kad 2012-10-13 10.10 val. UAB „Šiaulių vandenys“ dispečerinėje gautas praneÅ¡imas, kad aplietos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, avarinė brigada iÅ¡vyko 10.20, nustatyta, kad avarija įvyko adresu (duomenys neskelbtini), o į TŪB „Vilkrėja“ patalpas vanduo pateko nesandariais Å¡iluminės trasos loviais.

Už tai, kad Å¡ilumos įvadai į patalpas bÅ«tų hermetiÅ¡ki, atsako Å¡ilumos tinklų Å¡eimininkas, juos prižiÅ«rintis ir eksploatuojantis, be to, aplink pastatÄ turi bÅ«ti įrengtos Å¡ilumos trasos drenažo linijos, galinčios nukreipti vandens perteklių. Atstovė pažymėjo, kad nuo avarijos vietos iki trečiojo asmens TŪB „Vilkrėja“ patalpų yra apie 600 metrų atstumas, stovi keletas pastatų, tačiau nė į vienÄ iÅ¡ jų neprasiskverbė vanduo. Atsakovas savo veiklÄ buvo apdraudęs, todėl, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų laiku, t.y. per įstatyme numatytÄ vienerių metų laikotarpį, pareiÅ¡kęs žalos atlyginimo reikalavimÄ , žalÄ bÅ«tų atlyginęs atsakovo draudikas.

Å iuo metu draudikas yra pasikeitęs, o senaties terminas praleistas. Atsakovo atstovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, o netaikius, atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ kaip neįrodytÄ .Tretysis asmuo AB „Šiaulių Energija“ apie bylos nagrinėjimo datÄ laikÄ ir vietÄ informuotas tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ , negauta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.Tretysis asmuo TŪB „Vilkrėja“ pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ ir draudėjas TŪB Vilkrėja pagal Ä®monių turto draudimo liudijimÄ Â Nr. IB 003818 laikotarpiui nuo 2012-06-29 iki 2013-06-28 buvo apdraudusi įmonės turtÄ pagal Ä®monių turto draudimo taisykles Nr.131, apdraustas turtas- paslaugų statinys, unikalus Nr.4400-0227-2837, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, nuosavybės teise priklausantis TŪB Vilkrėja, naudos gavėju draudimo liudijime nurodytas AB Swedbank (4-9 b.l.). 2012-10-16 TŪB Vilkrėja raÅ¡tu pranešė draudikui apie tai, kad 2012-10-13 apie 10.00 val. buvo pastebėta, kad apsemtos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rÅ«sio patalpos, nedelsiant buvo praneÅ¡ta apie įvykį atsakovui UAB „Šiaulių vandenys“ (10 b.l.). 2012-10-26 atsakovas raÅ¡tu Dėl informacijos pateikimo informavo ieÅ¡kovÄ , kad 2012-10-13, 10.10 val. atsakovo dispečerinėje buvo gautas praneÅ¡imas, kad aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, ieÅ¡kovas nurodo, kad įvykus vandentiekio avarijai (duomenys neskelbtini), vanduo nesandariais Å¡iluminės trasos loviais pateko į patalpas (11,49 b.l.).

TŪB Vilkrėja 2012-11-16 atsakovui pateikė pretenzijÄ raÅ¡tu, prašė atlyginti žalÄ , pateikė nuotraukas bei lokalinę sÄ matÄ , pagal kuriÄ patalpų sutvarkymo kaina nurodoma 5575,00 litų (12-17 b.l.). IeÅ¡kovas paskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ ir 2013-01-09 pervedė TŪB Vilkrėja 5075,00 Lt (18-19 b.l.). 2013-04-15 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui pretenzijÄ raÅ¡tu, kurioje reikalavo atlyginti draudimo bendrovės patirtas iÅ¡laidas (20,50 b.l.). Atsakovas 2013-04-29 raÅ¡te ieÅ¡kovui nurodė, kad Å¡ilumos tiekimo tinklų įvadai turi bÅ«ti hermetiÅ¡ki, o aplink pastatÄ turi bÅ«ti įrengtos drenažo linijos, nukreipiančios vandens perteklių, atsakovas nurodė ieÅ¡kovui dėl žalos atlyginimo kreiptis į Å¡ilumos tinklus eksploatuojančiÄ bendrovę, kuri taip pat atsisakė atlyginti žalÄ (21-23,51 b.l.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, po to, kai TŪB Vilkrėja patalpas užliejo vanduo, draudikas užfiksavo draudiminį įvykį, paskaičiavo žalÄ , jÄ iÅ¡mokėjo bei laiko, kad jam perėjo LR CK 6.1015 numatyta teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ žalÄ padariusio asmens. ŽalÄ padariusiu asmeniu ieÅ¡kovas laiko atsakovÄ UAB „Šiaulių vandenys“, nes 2012-10-13 netoliese, (duomenys neskelbtini) įvyko vandentiekio avarija. Pažymėtina, kad pro kur vanduo pateko patalpas, taip ir nebuvo nustatyta, ieÅ¡kovas pabrėžė, kad trečiajam asmeniui priklausantis pastatas- parduotuvė yra palyginti naujas, statyba baigta tik 2004 metais, todėl nebuvo įtarimų apie tai, kad pastatas galėtų turėti kokių nors defektų, toks tyrimas nebuvo atliktas.

Nėra duomenų apie tai, kad bent vizualiai buvo atlikta apžiÅ«ra ir patikrinta, ar sandarÅ«s statinio Å¡ilumos, vandens ir dujų įvadai, ar atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 nustatytus reikalavimus- ar statinys turi techninį prižiÅ«rėtojÄ , ar pildomi priežiÅ«ros žurnalai, ar tinkama techninė priežiÅ«ra. Minėti klausimai turėjo bÅ«ti nagrinėjami jau vien todėl, kad nuo statinio iki avarijos vietos yra apie 600 metrų atstumas, keletas pastatų, tačiau nė iÅ¡ vieno jų negauta signalų ar skundų apie užliejimÄ .Dėl ieÅ¡kinio senaties.Atsakovo atstovės reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį netenkintinas.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Taigi įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kuriÄ turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sÄ lygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas iÅ¡mokėtos jiems draudimo iÅ¡mokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas iÅ¡moka pagal draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėjÄ ir žalÄ padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi Å¡ios prievolės Å¡alis.

Draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , egzistuojančioje prievolėje įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis, o reikalavimams atlyginti žalÄ yra taikomas LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, kuris nėra pasibaigęs.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas konstatavo įvykio priežastį, remdamasis vien 2012-10-26 atsakovo raÅ¡tu, kuriame Å¡is nurodė, kad vanduo į patalpas pateko nesandariais Å¡iluminės trasos loviais bei pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus Å¡ilumos tinklų įvadai turi bÅ«ti hermetiÅ¡ki.

Byloje nėra duomenų, kad minėti įvadai bÅ«tų buvę apžiÅ«rėti, nufotografuoti ir įsitikinta jų hermetiÅ¡kumu. Taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovo atstovas konstatuodamas draudiminį įvykį, bent formaliai pasidomėjo, ar tinkamai atliekama statinio techninė priežiÅ«ra.Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiÅ«ros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiÅ«rėtojams, statinių techninės priežiÅ«ros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos apraÅ¡as“ įpareigotas organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiÅ«rÄ , įskaitant nuolatinį statinio bÅ«klės stebėjimÄ , kuris turi bÅ«ti vykdomas ne rečiau kaip kartÄ per savaitę; pastebėjęs, kad Å¡ilumos, vandens ar dujų įvadai nesandarÅ«s, praleidžia vandenį, statinio techninis prižiÅ«rėtojas turėjo informuoti patalpų savininkÄ , kuris, reikalui esant, turėjo atlikti bÅ«tinus pastato remonto darbus, tačiau duomenų apie tai ar buvo vykdoma statinio techninė priežiÅ«ra ir ar ji buvo vykdoma tinkamai, byloje nėra.

Esant minėtai situacijai konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir jo kaltės. Tretysis asmuo, bÅ«damas pastato savininkas, turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti ir remontuoti pastato bendrÄ sias inžinierines konstrukcijas; vykdyti statinio priežiÅ«rÄ , samdyti specialistÄ . Už pastato konstrukcijų trÅ«kumus atsako jo savininkas; savininkui neįvykdžius pareigos rÅ«pintis jam nuosavybės teise priklausančiu statiniu taip, kad jame nebÅ«tų jokių konstrukcinių trÅ«kumų – net tokių, kurie nesusiję su specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., pareigos užtikrinti prieÅ¡gaisrinę apsaugÄ ) nevykdymu, atsiranda pagrindas griežtajai deliktinei atsakomybei (be kaltės) kilti pagal CK 6.266 straipsnį, taigi Å¡iuo atveju turėtų atsakyti pastato savininkas, jei bÅ«tų įrodyta, kad žala atsirado dėl pastato konstrukcijų trÅ«kumo bei kitos atsakomybės sÄ lygos.

Å ioje byloje nustatyta, kad draudikas ir draudėjas visiÅ¡kai netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryÅ¡io, atsižvelgė tik į atsakovo paaiÅ¡kinimus dėl patalpų apliejimo, tačiau nenustatinėjo, ar buvo pastato konstrukcijų trÅ«kumų, netyrė, ar dėl to galėjo įvykti patalpų užliejimas. IeÅ¡kovas rėmėsi tik atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ bei trečiojo asmens AB „Šiaulių Energija“ raÅ¡tais. Draudiko elgesys, įforminant žalÄ , priežasčių netyrimas bei draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas rodo, kad draudikas manė, jog pastato savininkas nėra atsakingas už įvykį ir laikė, kad pastatas yra geros bÅ«klės. Teismas konstatuoja, kad draudikas netyrė aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti.

BÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga yra įrodyti, kad yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų, teismas laiko, kad nėra sÄ lygų visumos civilinei atsakomybei atsirasti.CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ atlyginti žalÄ asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Priežastinį ryšį bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos – trečiojo asmens turto sugadinimo.

Kaip jau minėta, vandentiekio avarija įvyko už maždaug 600 metrų nuo pastato, kuris buvo užlietas, kiti, net arčiau avarijos vietos esantys pastatai nebuvo užlieti, todėl ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡tirti įvykį ir nustatyti žalos atsiradimo priežastį.Å ioje byloje priežastinio ryÅ¡io nustatymo aspektu turėjo bÅ«ti tiriama, ar žala trečiajam asmeniui, t. y. pastato užliejimas atsirado dėl vandentiekio avarijos, ar dėl pastato savininko veiksmų, jam netinkamai prižiÅ«rint jam nuosavybės teise priklausiusį pastatÄ (CK 6.247 straipsnis).

Teismas laiko, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io, o jo nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalÄ . Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å ioje byloje atsakovui UAB „Šiaulių vandenys“ atstovavo atsakovo darbuotoja, atsakovas nėra patekęs į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias, ieÅ¡kinį atmetus, turėtų padengti ieÅ¡kovas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui nepriteistinos.Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteistinos, nes nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-267 str., 268-270 str., teismas n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį atmesti.           Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Gražina Mataitienė