135a98bb-e2ad-4ecf-8268-1423dff104ed · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-202-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2; 2.5.10.5.2.5LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „METMEDĖ“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-202-196/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ teisių perėmėja) ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „METMEDĖ“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ (uždarosios akcinės bendrovės „Hansa lizingas“ teisių perėmėja), antstolis D.

B., dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „LitCon“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 502 148,78 Lt žalos atlyginimo: 440 675,15 Lt žalos (485 469,30 Lt įrenginių pirkimo kainos ir 22 405,86 Lt nuostolių, patirtų pardavus įrankių galandimo stakles „Weinig Rondamat“, atėmus iÅ¡ atsakovės atsiimtų įrenginių vertę, kuri siekia 67 200 Lt), patirtos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atlyginimo, 44 723,03 Lt palÅ«kanų, 7 320,21 Lt už turto iÅ¡ardymÄ , 5 900 Lt už jo įvertinimÄ , 3 530,38 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 1–12; t. 2, b. l. 62–65, 108–111, 151–154; t. 4, b. l. 35–39, 79–88).

IeÅ¡kovė nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ (lizingo davėja) ir UAB „PuÅ¡inis skydas“ (UAB „Rekal“, UAB „Pireka medis“ teisių perėmėja) (lizingo gavėja) 2004 m. sudarė lizingo sutartis, kurių pagrindu trečiasis asmuo perdavė UAB „PuÅ¡inis skydas“ medžio apdirbimo įrangÄ (17 įrenginių). UAB „PuÅ¡inis skydas“ ir atsakovė 2004 m. balandžio 2 d. sudarė patalpų, esančių Vilniaus rajone, SkaidiÅ¡kėse, Rudaminos g. 1A, nuomos sutartį.

Ä® Å¡ias patalpas buvo atgabenta lizingo sutarčių pagrindu naudojama medžio apdirbimo įranga. UAB „PuÅ¡inis skydas“ laiku nevykdant įsipareigojimų pagal nuomos sutartį (nemokant nuomos mokesčio), atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl 55 227 Lt skolos priteisimo ir jos praÅ¡ymu teismas 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi pritaikė skolininkei laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ . Vykdydamas Å¡iÄ teismo nutartį, trečiasis asmuo antstolis D. B. (toliau – antstolis) 2007 m. balandžio 4 d. patvarkymu areÅ¡tavo UAB „PuÅ¡inis skydas“ valdomÄ turtÄ , kartu ir dalį UAB „Swedbank lizingas“ priklausančių įrenginių (keturpuses aÅ¡tuonių velenų obliavimo stakles, Å¡lifavimo kalibravimo linijÄ , formatinio pjovimo stakles); 2007 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. rugsėjo 4 d.

– dar tris įrenginius. Šio turto areštas, pateikus prieštaravimus, panaikintas 2007 m. rugsėjo 19 d. ir 2007 m. rugsėjo 21 d. antstolio patvarkymais. UAB „Pušinis skydas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos lizingo sutartys dėl atsakovės patalpose esančio turto 2007 m. balandžio 23 d. nutrauktos. Ieškovė ir UAB „Swedbank lizingas“ 2007 m. liepos 25 d. ir 2007 m. liepos 30 d. dėl šio turto sudarė naujas lizingo sutartis; 2007 m. liepos 30 d. ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. pasirašyti trišaliai šių įrenginių priėmimo–perdavimo aktai.

IeÅ¡kovės teigimu, 2007 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu atsakovei ji pareikalavo iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. nurodyti įrenginių atsiėmimo sÄ lygas, taip pat pasiÅ«lė 2–3 mėnesiams iÅ¡sinuomoti patalpas jiems iÅ¡ardyti ir iÅ¡sivežti. Atsakovė atsisakė įrenginius grÄ Å¾inti, nurodydama, kad jie bus grÄ Å¾inti tik tada, kai UAB „PuÅ¡inis skydas“ įvykdys savo prievolę atsakovei. Nors Å¡alys 2007 m. rugpjūčio 13 d. sudarė patalpų, kuriose buvo įrenginiai, nuomos sutartį, tačiau ieÅ¡kovei nebuvo sudarytos sÄ lygos patekti į patalpas ir įrenginius iÅ¡sivežti.

Atsakovė juos iÅ¡ardė ir, ieÅ¡kovės nuomone, netinkamomis sÄ lygomis saugojo lauke, todėl įrenginiai apgadinti ir nuvertėjo. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad realiÄ galimybę atsiimti turtÄ ji įgijo tik 2008 m. rugpjūčio 14 d., kai atsakovė leido sulaikytÄ turtÄ iÅ¡sigabenti. IÅ¡gabenimo procedÅ«ros dėl sudėtingumo užtruko iki 2009 m. vasario mėn. (dauguma įrenginių buvo atsiimta iki 2008 m. lapkričio mėn.). IeÅ¡kovė nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į už žalÄ atsakingÄ asmenį – atsakovę, o vėliau ieÅ¡kovė sumokėjo lizingo objektų kainÄ ir tapo turto, kurį neteisėtai sulaikė atsakovė, savininkė, todėl turi teisę reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovės žalos, padarytos ginčo turtui, atlyginimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „METMEDĖ“ ieÅ¡kovės UAB „LitCon“ naudai 96 090,38 Eur nuostolių atlyginimÄ , 9 656,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, 1 401,79 Eur už advokato pagalbÄ ir 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 96 090,38 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „LitCon“ valstybės naudai 9 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „METMEDĖ“ valstybės naudai 15 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų; nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimis taikytÄ atsakovės UAB „METMEDĖ“ turto areÅ¡tÄ iki 96 090,38 Eur; nusprendė iÅ¡ teismo specialiosios sÄ skaitos J.

A. sumokėti 102 Eur, Taurui A. T. – 85 Eur, D. A. – 363 Eur.Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikino Å¡ioje byloje priimtus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimÄ bei grÄ Å¾ino bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pažymėjo, kad Å¡ioje byloje kasacinis teismas jau konstatavo, kad atsakovė neteisėtai sulaikė ginčo įrenginius, juos iÅ¡ardė ir iÅ¡gabeno į atvirÄ teritorijÄ , kurioje nebuvo užtikrintos tinkamos įrenginių saugojimo sÄ lygos; tokie atsakovės veiksmai neatitiko saugotojo pareigos rÅ«pintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais, todėl buvo neteisėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.836 straipsnio 3 dalis).

Teismas akcentavo, kad kasacinis teismas konstatavo ir atsakovės pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ , tačiau sprendė, kad žalos dydžio klausimas turi bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo.Teismas nustatė, jog pagal 2007 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais sudarytas lizingo sutartis ir perdavimo–priėmimo aktus ieÅ¡kovei buvo perduoti 17 įrenginių, kurių vertė (neįtraukiant įrenginio „Weinig Rondamat“ kainos) sudarė 485 469,30 Lt (t. 1, b. l. 14–37; t. 4, b. l. 39). Pažymėjo, jog atsakovė UAB „METMEDĖ“ neteisėtai sulaikė įrenginius, ieÅ¡kovei neleido jų pasiimti ir netinkamai juos saugojo.

Atsakovė įrenginius leido pasiimti tik 2008 m. rugpjūčio 14 d. IeÅ¡kovės iniciatyva 2008 m. rugpjūčio 17 d. turto vertintoja D. M. (Aleknienė) apžiÅ«rėjo įrenginius ir nustatė, kad jų rinkos vertė yra 67 200 Lt (t. 1, b. l. 115; UAB „Euristika“ turto vertinimo ataskaita). Kasaciniam teismui konstatavus, kad tokios iÅ¡vados nepagrindžia turto vertės nustatymo procese surinkti duomenys, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi skyrė teismo retrospektyvinę kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytiems ekspertams:

V. Å ., Taurui A. T. ir J. A.. Byloje buvo atlikta retrospektyvinė ekspertizė, nes dauguma įrenginių, iÅ¡skyrus obliavimo stakles „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 (t. 7, b. l. 195–200) ir krautuvÄ â€žJungheinrich TF G50M“ (t. 6, b. l. 173–176), 2013 m. kovo–balandžio mėnesiais ieÅ¡kovė pardavė metalo lauÅ¾Ä superkančioms įmonėms UAB „Mirita“ ir UAB „Jungalas“ (t. 6, b. l. 153–172; t. 7, b. l. 202, 204). Teismas nustatė, kad pagal teismo ekspertizės iÅ¡vadas įrenginių vertė 2008 m. liepos 17 d. sudarė 195 800 Lt (Ekspertizės aktas, l. 27–28).

Ekspertai į Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukė ir įrenginio „Weinig Rondamat“ vertę, siekiančiÄ 25 600 Lt. Pastarojo įrenginio vertė nebuvo įtraukta į ieÅ¡kovės pagal lizingo sutartis įsigytų įrenginių vertę – 485 469,30 Lt, todėl, teismo vertinimu, Å¡io įrenginio vertė turėtų bÅ«ti atimta iÅ¡ 195 800 Lt bendros įrenginių vertės. Teismas konstatavo, kad teismo ekspertų nustatyta įrenginių vertė 2008 m. liepos 17 d. sudarė 170 200 Lt. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įrenginių vertė nuo 485 469,30 Lt sumažėjo iki 170 200 Lt, todėl ieÅ¡kovė patyrė 315 269,30 Lt (91 308,30 Eur) tiesioginius nuostolius (CK 6.249 straipsnis).

Tačiau teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti atlygintinÄ Å¾alos dydį.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ekspertams apžiÅ«rėti nepateikė įrenginio „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 (t. 7, b. l. 195–200). Å io įrenginio vertė pagal lizingo sutartį yra 61 122,92 Lt (17 702,42 Eur; t. 1, b. l. 20). Pagal teismo ekspertizės iÅ¡vadas įrenginio vertė yra 4 700 Lt, todėl vertės skirtumas sudaro 56 422,92 Lt. Šį įrenginį apžiÅ«rėjo į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas ekspertas J.

U., kuris atsakovės praÅ¡ymu atliko ekspertinį tyrimÄ ir nustatė, kad pastarojo įrenginio vertė 2008 m. liepos 17 d. galėjo bÅ«ti 56 600 Lt (J. U. ekspertinio tyrimo l dalis, l. 24–31). Tačiau pastarojo eksperto nustatytÄ vertę teismas vertina kritiÅ¡kai, nes J. U., atlikdamas ekspertinį tyrimÄ , iÅ¡ esmės neatsižvelgė į UAB „Euristika“ turto vertinimo ataskaitoje užfiksuotas Å¡io įrenginio saugojimo sÄ lygas atsakovės teritorijoje (UAB „Euristika“ turto vertinimo ataskaita, l. 8).

Ataskaitoje J. U. formaliai nurodė, kad staklių defektavimo aktų apie fizinį pažeidimÄ ar kitokį staklių sulaužymÄ , sudarytų bÅ«simo remonto sÄ matų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių jų netinkamumÄ iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai naudoti įrenginį pagal paskirtį, nėra (J. U. ekspertinio tyrimo l dalis, l. 17). Teismas nesutiko, kad įrenginio defektus gali patvirtinti tik aktai ar sÄ matos. Teismas pažymėjo, kad įrenginys ilgÄ laikÄ , įskaitant ir žiemos laikotarpį, buvo saugomas lauko sÄ lygomis.

Dėl to eksperto J. U. iÅ¡vada, kad netinkamos įrenginio saugojimo sÄ lygos iÅ¡ esmės neturėjo įtakos obliavimo staklių su elektriniu varikliu vertei, teismui sukėlė abejonių. Nors J. U. apžiÅ«rėjo stakles vietoje, tačiau nenurodė jokių pastebėjimų dėl įrenginio bÅ«klės, todėl Å¡io eksperto iÅ¡vados dėl įrenginio vertės 56 600 Lt, teismas nelaikė objektyvia. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus dėl įrenginio „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 bei CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teismo teisę nustatyti žalos dydį, teismas žalÄ dėl Å¡io įrenginio sumažino ½ dalimi – nuo 56 422,92 Lt iki 28 211,46 Lt, atitinkamai bendrÄ Å¾alos dydį – nuo 315 269,30 Lt iki 287 057,84 Lt (83 137,70 Eur).

 Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad lizingo sutartyse nurodyta įrenginių vertė yra nepagrįstai didelė (t. 4, b. l. 39). Teismo vertinimu, lizingo sutartyse nurodytos įrenginių vertės nepaneigia eksperto J. U. ekspertinio tyrimo metu surinkti duomenys apie įrenginių vertę rinkoje 2014 metais, nes ieškovė lizingo sutartis sudarė 2007 metais, be to, teismas pažymėjo, kad lizinguojamo turto vertė yra susitarimo dalykas ir priklauso ne tik nuo lizingo gavėjo, bet ir nuo lizingo paslaugas teikiančios bendrovės.Teismas atmetė ir J.

U. ekspertinio tyrimo metu nustatytas iÅ¡vadas dėl įrenginių vertės, buvusios 2008 metų liepos 17 dienÄ , nes ekspertas visiÅ¡kai ignoravo UAB „Euristika“ turto vertinimo ataskaitoje pateiktose nuotraukose užfiksuotÄ Ä¯renginių bÅ«klę ir jų saugojimo sÄ lygas atsakovės teritorijoje, iÅ¡vadas dėl įrenginių bÅ«klės grindė tik formaliomis aplinkybėmis, kad nėra aktų, patvirtinančių fizinį įrenginių pažeidimÄ . Teismo vertinimu, aplinkybę, kad įrenginių saugojimo sÄ lygos atviroje teritorijoje „po atviru dangumi“ neigiamai veikia įrangos bÅ«klę, patvirtina ir turto vertintojo J.

J. konsultacijoje iÅ¡sakyta nuomonė, kad tokiomis sÄ lygomis saugomi įrenginiai gali pradėti rÅ«dyti, deformuotis jų sujungimo elementai ir tarpinės, o ypač pažeidžiami yra varikliai ir elektronikos elementai (UAB „Impeksservis“ konsultacija, l. 14). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad byloje paskirta teismo ekspertizė buvo atlikta neobjektyviai. Pažymėjo, kad ekspertizę atliko trys savarankiÅ¡kai skirtingose vietose dirbantys teismo ekspertai, kuriems nuo 1999–2000 metų suteikta kilnojamojo turto vertinimo kvalifikacija ir kurie turi ilgalaikę darbo patirtį.

Teismo vertinimu, teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad teismo ekspertai, atlikdami įrenginių retrospektyvinį vertinimÄ , atsižvelgė į faktinius bylos duomenis, ekspertizės objektų rinkos konjunktÅ«rÄ , panaÅ¡ių objektų rinkos vertes. Kadangi atsakovės atstovai savo paaiÅ¡kinimais ir jų praÅ¡ymu apklausti liudytojai teismo ekspertizės iÅ¡vadų nepaneigė, tai argumentai, kad teismo ekspertizė buvo atlikta neobjektyviai, neturi pagrindo. Kasacinio teismo iÅ¡vada, kad atsakovė turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ , teismo vertinimu, patvirtina, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtų nuostolių egzistuoja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys, nes atsakovei neteisėtai sulaikius įrenginius ir netinkamai juos saugant, sumažėjo turto vertė, dėl to ieÅ¡kovė patyrė nuostolių.

Atsakovė nepaneigė savo kaltės, todėl privalo atlyginti nuostolius. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad sprendžiant atsakovės civilinės atsakomybės klausimÄ , Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomos CK 6.845 straipsnio 4 dalies nuostatos, o ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad atsakovė įrenginius sugadino tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Kadangi Å¡ioje byloje nustatyta, jog atsakovė neteisėtai sulaikė įrenginius ir atsisakė juos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, tai, teismo vertinimu, taikyti minėtas įstatymo nuostatas Å¡ioje byloje nėra pagrindo,Teismas pripažino pagrįstÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl lizingo bendrovei sumokėtų palÅ«kanų kaip ieÅ¡kovės patirtų nuostolių dalies.

Dėl negalėjimo panaudoti įrenginių pagal paskirtį nebuvo gaunama nauda, kuri turėjo suteikti lėšų, skirtų lizingo įmokoms su palÅ«kanomis mokėti. PalÅ«kanos, ieÅ¡kovės sumokėtos lizingo bendrovei, yra sudedamoji lizingo kainos, o todėl ir visos turto vertės, nuo kurios skaičiuojama žala, dalis. Teismas priteisė palÅ«kanas pagal paskutinį ieÅ¡kovės pateiktÄ apskaičiavimÄ ir jos sudaro 44 723,03 Lt (12 952,68 Eur). Teismas konstatavo, kad žalos atlyginimo suma sudaro 96 090,38 Eur (83 137,70 Eur + 12 952,68 Eur).Teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 7 320,21 Lt už turto iÅ¡ardymÄ , nes Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė turėjo patirti nepaisant ginčo turto neteisėto sulaikymo fakto, lizingo sutarčių sudarymo metu jau akivaizdžiai turėdama tikslÄ iÅ¡kelti įrenginius iÅ¡ atsakovės patalpų.Teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 96 090,38 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė už turto įvertinimÄ patyrė 5 900 Lt iÅ¡laidų, už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ â€“ 3 530,38 Lt, o už teismo ekspertizę – 30 000 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 39 430,38 Lt (11 419,83 Eur).

Atsižvelgdamas į tai, kad sprendimu patenkinta 66 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 7 537,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas taip pat iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 2 119,04 Eur žyminio mokesčio. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 9 656,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnis).Patenkinus 66 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas konstatavo, kad sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, todėl ieÅ¡kovei priteisė 1 401,79 Eur už advokato pagalbÄ (t. 7, b. l. 189–192).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „METMEDĖ“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo ir jo teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, neanalizavo byloje jokių įrodymų iÅ¡ naujo, o tik perkėlė iÅ¡ kasacinio teismo nutarties motyvuojamosios dalies tekstÄ apie teisinę ginčo kvalifikacijÄ .

Teismas, cituodamas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, neatsižvelgė į tai, kas buvo atsakovės įrodinėjama nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, o ieÅ¡kovė atsakovės įrodymų nepaneigė, be to, pateikė teismÄ klaidinančius įrodymus apie tų pačių įrenginių pardavimÄ dviem skirtingoms metalo laužo įmonėms Vilniuje ir Kaune. Teismas netyrė atsakovės į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų apie aplinkybes, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ .

Å ie įrodymai, kurie turi reikÅ¡mės atsakovės ir ieÅ¡kovės veiksmų (neveikimo) vertinimui ir teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nebuvo vertinti teismų ir kasacinės instancijos. Dėl sÄ lygų sudarymo atsiimti įrenginius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovė atsisakė sudaryti sÄ lygas atsiimti įrenginius. IeÅ¡kovė savaip ir naudingai sau interpretavo įrodymÄ , kuriuo rėmėsi. IeÅ¡kovė rėmėsi antstolio 2008 m. gegužės 28 d. fiksuotomis aplinkybėmis, kad atsakovės atstovas J.

L. į jam užduotÄ klausimÄ dėl įrangos grÄ Å¾inimo atsakė, kad įrenginius gali atsiimti, tik spręstinas atlyginimo už turtÄ saugojimo klausimas. Praėjus deÅ¡imčiai dienų nuo Å¡ių aplinkybių užfiksavimo teismas leido iÅ¡vežti areÅ¡tuotus įrenginius (areÅ¡tuoti buvo tik trys įrenginiai iÅ¡ septyniolikos), bet iÅ¡gabenimo veiksmus ieÅ¡kovė organizavo labai vangiai, pradėjo iÅ¡vežinėti dalimis 2008 m. rugpjūčio 14 d. ir užbaigė tik kitų metų vasario mėn. Tai tvirtina į bylÄ atsakovės pateikti iÅ¡vežamos įrangos aktai, kuriuose, be to, yra ir fiksuota, jog nėra pretenzijų dėl komplektacijos ir įrenginių bÅ«klės. Vien Å¡ių iÅ¡vežimo aktų pakanka, kad teismas pripažintų, jog ieÅ¡kovės teiginiai apie sugadintÄ ar apgadintÄ Ä¯rangÄ yra nepagrįsti.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie nurodytų, kokiomis sÄ lygomis įrenginiai turėjo bÅ«ti laikomi (saugomi), kokios sÄ lygos, kuriomis turtas faktiÅ¡kai buvo atsakovės teritorijoje, buvo netinkamos pagal konkretaus įrenginio ar tokios įrenginio rÅ«Å¡ies techninius parametrus (pvz., temperatÅ«ra, drėgmė ar pan.). Teismo iÅ¡vados, jog įrenginius veikė blogos oro sÄ lygos, nėra patvirtintos jokiais metereologinių duomenų turinčiais įrodymais. Be to, Å¡alių pateikti įrodymai patvirtina, kad įrenginiai buvo pastogėje.

Pirmosios instancijos teismas neanalizavo įrodymų dėl įrenginių iÅ¡montavimo ir iÅ¡gabenimo iÅ¡ patalpų. IeÅ¡kovė iÅ¡montavo patalpose esančiÄ Ä¯rangÄ ir iÅ¡ jų jÄ iÅ¡gabeno. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: 2007 m. spalio 16 d. ir 2007 m. spalio 17 d. ieÅ¡kovės raÅ¡tai. Teismas nepagrįstai sutiko su ieÅ¡kovės teigimu, kad realiai iÅ¡gabenti atsakovė leido tik 2008 m. rugpjūčio 14 d. Tokia iÅ¡vada neatitinka į bylÄ iÅ¡reikalautų antstolio D. B. vykdomųjų bylų, nes nuo 2008 m. liepos 8 d. areÅ¡tuotų trijų vienetų įrenginių saugotoja buvo paskirta UAB „Swedbank lizingas“, o leidimas iÅ¡vežti į kitÄ vietÄ areÅ¡tuotus įrenginius teismo buvo duotas 2008 m. birželio 4 d. nutartimi pakeitus taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė neleido vykdyti teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog kasacinis teismas jau konstatavo, kad atsakovė neteisėtai sulaikė ginčo įrenginius, juos iÅ¡ardė ir iÅ¡gabeno į atvirÄ teritorijÄ , kurioje nebuvo užtikrintos tinkamos įrenginių saugojimo sÄ lygos. Toliau pirmosios instancijos teismas sprendime daro iÅ¡vadÄ , kad tokie atsakovės veiksmai neatitiko saugotojo pareigos rÅ«pintis saugomu daiktu taip pat, kaip savo daiktais, todėl buvo neteisėti (CK 6.838 straipsnio 3 dalis).

Tačiau kasacinis teismas tokios iÅ¡vados nepadarė, su atsakove tokių veiksmų nesiejo, o tai reiÅ¡kia, jog Å¡ias aplinkybes reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visapusiÅ¡kai. Kasacinio teismo nutartyje nėra nurodyta, kad įrenginius iÅ¡ardė, iÅ¡gabeno iÅ¡ patalpų į atvirÄ teritorijÄ atsakovė. Kadangi kasacinis teismas iÅ¡ naujo faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nustatytos žemesniųjų teismų iki kasacijos, ir, atsižvelgiant į tai, jog žemesnieji teismai apgadinimo iÅ¡vadas pagrindė iÅ¡imtinai UAB „Euristika“ iÅ¡vadomis, kurias kasacinis teismas vertino kritiÅ¡kai, nes iÅ¡vadose nėra nurodyti konkretÅ«s apgadinimai, tai ir Å¡ios žemesniųjų teismų iÅ¡vados nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo turėjo bÅ«ti tinkamai nustatytos iÅ¡ naujo pagal byloje surinktus įrodymus.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pati ieÅ¡kovė įrenginius demontavo, dalį įrangos iÅ¡gabeno į atvirÄ teritorijÄ (atsakovo pastogę arba atviro tipo sandėlį) su pasitelktais specialistais iÅ¡ UAB „Gintaro baldai“ ir UAB „Dailinta“ (ieÅ¡kovo 2007 m. spalio 31 d. praneÅ¡imas). Atsakovė pripažino, kad ji taip pat tuo metu talkino ieÅ¡kovei. Ä®ranga buvo demontuota ir iÅ¡kelta iÅ¡ patalpų, bet neiÅ¡sivežta, nes ieÅ¡kovė nebuvo nė karto iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. atvykusi pas atsakovę su tinkamu įrenginiams gabenti transportu.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė kryptingai ir tikslingai vilkino įrangos atsiėmimÄ , siekdama kuo ilgiau iÅ¡laikyti savo turtÄ atsakovės patalpose ir teritorijoje, nes kitaip sužlugtų ieÅ¡kovės sugalvotas praradimų lizingo sutartims kompensavimo planas, o lizingo davėja UAB „Swedbank lizingas“ toleravo tokius lizingo gavėjos (ieÅ¡kovės) veiksmus (neveikimÄ ). Be to, Å¡ioje byloje faktinės aplinkybės rodo, kad dalis įrenginių (trys įrenginiai iÅ¡ septyniolikos) įvairiu metu per laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2008 m. liepos 8 d. buvo areÅ¡tuoti vykdant teismo laikinųjų apsaugos priemonių nutartis UAB „METMEDĖ“ inicijuotose bylose.

Tačiau kiti 14 įrenginių nebuvo antstolio areÅ¡tuoti, todėl ieÅ¡kovė galėjo atvykti ir atsiimti, tačiau tokių realių ketinimų ji neturėjo, tik imitavo tokius veiksmus advokato raÅ¡tais ir pasitelkdama antstolį, bet niekada neatvyko su įrenginiams gabenti tinkama technika. Apeliantės įsitikinimu, vien pasiraÅ¡ytų raÅ¡tų gausa nepatvirtina realiai ieÅ¡kovės ketinimo kuo greičiau iÅ¡vežti įrenginius. Paprastai, jeigu teisėtam turto valdytojui ar savininkui draudžiama pasiimti savo turtÄ , tai kviečiama policija.

Dėl to ieÅ¡kovė netinkamai ir nesÄ Å¾iningai elgėsi kaip faktinės pasaugos davėja (kalbant apie neareÅ¡tuotus įrenginius) ir nepasinaudojo tinkamomis procesinėmis priemonėmis areÅ¡tuotų įrenginių atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡ių aplinkybių, nors jie iÅ¡ esmės keičia Å¡alių tarpusavio santykių vertinimÄ ieÅ¡kovės nenaudai ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė su ginčo turtu elgėsi aplaidžiai, neatsakingai ir nesÄ Å¾iningai, siekdama kompensuoti savo patirtus nuostolius dėl lizingo sutarčių sudarymo įsigyjant pasenusiÄ ir nuvertėjusiÄ Ä¯rangÄ , kuriÄ privalėjo įsigyti, nes buvo laidavusi lizingo davėjai už savo patronuojamÄ jÄ Ä¯monę UAB „PuÅ¡inis skydas“, kuri tuoj pat tapo bankrutuojanti.

Toks nesÄ Å¾iningas tikslas, kurio siekė ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje, negali bÅ«ti iÅ¡spręstas nesÄ Å¾iningo asmens naudai. Be to, kasacinis teismas savo nutartyje nurodė vertinti ir ieÅ¡kovės elgesį. Dėl teismo netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo nustatant žalos dydį. Kai byla buvo iÅ¡nagrinėta kasacinėje instancijoje, ieÅ¡kovė sunaikino pagrindinį įrodymÄ â€“ ginčo įrenginius, parduodama juos metalo laužo įmonėms. Esant tokioms aplinkybėms, kai sunaikinamas esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui turintis įrodymas, taikytina įrodymų vertinimo tokios Å¡alies, kuri sunaikino įrodymus, nenaudai contra spoliatorem prezumpcija, reiÅ¡kianti, jog sunaikintuose įrodymuose buvo juos sunaikinusiai ginčo Å¡aliai nepalankÅ«s įrodymai.

Tai buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas, nes neįrodyti jokie įrenginių apgadinimai, sugadinimai ar trÅ«kumai. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įrenginiai buvo nenauji, gedo, be to, įrenginių iÅ¡sivežimo aktuose nurodyta, kad ieÅ¡kovė pastabų ar pretenzijų dėl iÅ¡vežamos įrangos komplektacijos ir bÅ«klės neturi. Teismas neteisingai vertino UAB „Impeksservis“ 2009 m. lapkričio 19 d. konsultacinėje iÅ¡vadoje esančius specialistų, apžiÅ«rėjusių ginčo įrangÄ , pastabas, jog „po atviru dangumi“ saugojimo sÄ lygos neigiamai veikia įrenginius.

Teismas neatkreipė dėmesio, kad UAB „Impesservis“ įrenginius apžiūrėjo ieškovės teritorijoje nuo jų atsiėmimo praėjus vieniems metams ir ilgiau. Atsakovės teritorijoje įrenginiai nebuvo „po atviru dangumi“, jie buvo aptvertoje teritorijoje, pastogėje (atviro tipo sandėlyje), tai konstatuota ir antstolio D. S. faktinių aplinkybių protokoluose. Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nustatant žalos dydį buvo visiškai nevertinta, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje ginčo įrenginiai įtraukti į atsargas, bet nenumatyta, jog įmonės veikloje nebetinkami naudoti.

Į atsargas neįtraukiamas eksploatuoti netinkamas turtas. Šias aplinkybes tvirtinantys įrodymai yra byloje. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė nėra surašiusi atsiimto turto būklės patikrinimo akto ar nustačiusi kokius nors apgadinimus ar sugadinimus, dėl kurių turtas negalėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį, nėra jokių defektų nustatymo aktų ar turto būklės inventorizavimo bei nurašymo aktų.

Kasacinis teismas pažymėjo, jog pastarÄ jį kartÄ turtas buvo apžiÅ«rėtas 2009 m. rudenį, praėjus beveik metams nuo turto atsiėmimo, kai atsakovė kreipėsi į UAB „Impeksservis“. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog, nustatant žalos dydį, reikia atsižvelgti ir į UAB „Impeksservis“ 2009 m. lapkričio 19 d. konsultacinėje iÅ¡vadoje pateiktÄ pastabÄ , jog dalis ginčo įrenginių, kuriuos laiko ieÅ¡kovė, saugoma netinkamai.Dėl atliktos teismo ekspertizės akto Nr. 1502/24-K ir teismo iÅ¡vadų, padarytų vertinant Å¡iÄ ekspertizę.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas paskyrė ne įrenginių bÅ«klės (inžinerinę ar retrospektyvinę inžinerinę ir techninę) ekspertizę, kaip turėtų bÅ«ti iÅ¡ kasacinio teismo nurodymų apie ekspertizės bÅ«tinumÄ Å¡ioje byloje, o retrospektyvinę įrenginių vertės nustatymo 2008 m. liepos 18 d. teismo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas nevykdė aukÅ¡tesnės instancijos teismo nurodymo, kokio pobÅ«džio ekspertizė turi bÅ«ti atlikta, siekiant nustatyti atlygintinos žalos dydį.

BÅ«tent tokiÄ ekspertizę nulemia saugotojo atsakomybę reglamentuojančių normų turinys (CK 6.846 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo veiksmai paskiriant teismo ekspertizę buvo netinkami, nes nebuvo atsižvelgta į atsakovės prieÅ¡taravimus parinktoms ekspertų kandidatÅ«roms, buvo atmestas atsakovės praÅ¡ymas į ekspertų komisijÄ skirti atsakovės siÅ«lomÄ ekspertÄ , t. y. J. U.. Taip teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus. Be to, teismas nevertino, kad tiek ieÅ¡kovė savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek atsakovė, tiek patys ekspertai savo ekspertizės akte Nr. 1502/24-K ne kartÄ nurodė, kad kilnojamojo turto neapžiÅ«rėjo, nepakako duomenų funkcionavimo galimybėms nustatyti, nepakako duomenų apgadintų įrenginių ekonominiam tikslingumui nustatyti, neturėjo net techninių dokumentų, nenustatė daugumos įrenginių modelių ir jų amžiaus, techninės bÅ«klės. Taigi ekspertai dėl Å¡ių priežasčių neturėjo galimybės nustatyti įrenginių rinkos vertės. Tačiau prieÅ¡taraudami patys sau, ekspertai vis dėlto vertę nustatinėjo.

Jeigu teismo paskirti ekspertai negali nustatyti rinkos vertės retrospektyviai, tai jie arba turi suraÅ¡yti teismui paaiÅ¡kinimÄ , kad teismas aptartų su proceso dalyviais kitokius klausimus ekspertams, arba pateikti atsakymÄ , jog rinkos vertės retrospektyviai 2008 m. liepos 17 dienÄ nustatyti negali ir neturi jokios galimybės. Vadinasi, teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu Nr. 1502/24-K. Be to, teismas be pagrindo rėmėsi ekspertizės aktu, nes pats aktas buvo suraÅ¡ytas remiantis jau sukritikuotais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje įrodymais.Dėl kitų naujų įrodymų vertinimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė ir neįvertino atsakovės atstovo paaiškinimų dėl ieškovės UAB „LitCon“ pateiktų dokumentų teisingumo, kuriais ieškovė grindė aplinkybę, kad dviem skirtingoms metalo laužo supirkimo įmonėms pardavė tuos pačius metalo įrenginius. Be to, ieškovė teigė, kad visi ginčo įrenginiai, tarp jų ir obliavimo staklės „Weinig Hydromat T25“ Nr. 0170, nebuvo demontuoti ir parduoti kaip metalo laužas, nes jie 2014 m. gruodžio 10 d. tebestovėjo Prienų r., Stakliškių sen., Užuguosčio k. laukuose.

Tai užfiksuota 2014 m. gruodžio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių protokole. Atėmus 6 tonas sveriančias obliavimo stakles, kurios nebuvo perduotos minėtoms metalo laužo įmonėms, UAB „LitCon“ galėjo kaip metalo lauÅ¾Ä parduoti tik 36,91 tonos. Dėl to galimai suklastotas pagal į bylÄ pateiktus dokumentus (pagal 2013 m. kovo 3 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. pirkimo sutartis) metalo laužo kiekis siektų beveik 9 tonas. Kadangi ieÅ¡kovė savo patirtÄ Å¾alÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti byloje iÅ¡ atsakovės, grindžia skirtumu tarp įrenginių vertės, buvusios 2008 m. liepos 17 dienÄ ir jų vertės Å¡iandien (metalo laužo kainos), akivaizdu, jog paminėtais tikrovės neatitinkančiais dokumentais galėjo bÅ«ti siekiama neteisėtai praturtėti atsakovės sÄ skaita – ne tik pasilikti sau įrenginį – obliavimo stakles, kurių vertė pagal lizingo sutartį sudarė 51 343,25 Lt, bet ir gauti piniginę naudÄ (46 6843,25 Lt nuostolių) dėl tariamai suprastėjusios staklių bÅ«klės, įvertinant jas tik kaip metalo lauÅ¾Ä .

Taigi ieÅ¡kovės veiksmais nebėra pagrindo pasitikėti, nes neatmetama prielaida, kad ir kiti įrenginiai galėjo bÅ«ti realizuoti, įforminant jų pardavimÄ kaip metalo lauÅ¾Ä . Kadangi neįrodyta, jog įrenginiai tapo metalo laužu, tai nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . Dėl lizingo palÅ«kanų. Lizingo palÅ«kanų dydis priklauso nuo lizingo kainos. Ta aplinkybė, kad lizingo gavėja (ieÅ¡kovė) sutiko su tikrosios įrenginių rinkos vertės neatitinkančios labai senos medžio apdirbimo įrangos kaina, yra paties lizingo gavėjo rizika.

Net jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkinamas iÅ¡ dalies, tai atsakovė neturi pareigos kompensuoti lizingo palÅ«kanų už nerealiÄ lizingo kainÄ ir už tai, kad lizingo gavėjas neatsiėmė įrenginių, kai lizingo sutarčių priedu buvo įpareigotas kartu su buvusiÄ ja nuomininke UAB „PuÅ¡inis skydas“ spręsti tarpusavyje (patronuojančiajai ir patronuojamajai bendrovėms) patalpų nuomos arba įrangos iÅ¡gabenimo klausimus. Atsakovei negali bÅ«ti užkraunama nesÄ Å¾iningų palÅ«kanų kompensavimo pareiga.Dėl procesinių palÅ«kanų.

Pirmosios instancijos teismas priteisė 6 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009 m. kovo 19 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tokiu atveju ieÅ¡kovė gauna neprotingai didelę palÅ«kanų sumÄ , t. y. apie 25 000 Eur. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi konstatavo Å¡ioje byloje esminius proceso teisės pažeidimus ir grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, tai procesinės palÅ«kanos už laikotarpį, kai byla buvo nagrinėjama pirmÄ kartÄ pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, neturėtų bÅ«ti skaičiuojamos.

Be to, procesinės palÅ«kanos neturėtų bÅ«ti skaičiuojamos už laikotarpį, per kurį buvo atliekama retrospektyvinė įrenginių vertinimo ekspertizė, nes tokios ekspertizės poreikis apskritai nebÅ«tų kilęs, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡saugojusi ginčo įrenginius iki pat bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė gauna palÅ«kanas net ir už tÄ laikÄ , kai bylÄ teismai nagrinėjo netinkamai, ir už tÄ laikÄ , kai bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl pačios ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, kylančio iÅ¡ ieÅ¡kovei tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Kadangi teismas patenkino 66 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų, tai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei teismas turėjo priteisti 34 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė pateikė į bylÄ praÅ¡ymÄ atlyginti 4 035,40 Eur iÅ¡laidų, patirtų įrodymams rinkti ir advokato pagalbai apmokėti. Kadangi atmesta 34 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, tai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei yra priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai atmestai ieÅ¡kinio daliai. Taigi teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo keistina.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „LitCon“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013, esminės reikÅ¡mės priimant skundžiamÄ sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Todėl pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo aktualus ir spręstinas klausimas susijęs ne su pačiu žalos padarymo faktu, ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nebegali bÅ«ti, o tik su nauju jos dydžiu, todėl apeliacinio skundo siekis bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, ignoruojant kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nepagrįstas.Dėl žalos dydžio. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi skyrė teismo retrospektyvinę kilnojamojo turto ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytiems trims ekspertams:

V. Å ., T. A. T. ir J. A.. Byloje buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įrenginių vertė nuo 485 469,30 Lt sumažėjo iki 170 200 Lt, todėl ieÅ¡kovė patyrė 315 269,30 Lt (91 308,30 Eur) tiesioginius nuostolius. Teismas taip pat pagrįstai priteisė lizingo bendrovei sumokėtas palÅ«kanas kaip ieÅ¡kovės patirtų nuostolių dalį – 44 723,03 Lt (12 952,68 Eur), nes ieÅ¡kovė dėl atsakovės kaltės negalėjo įrenginių naudoti pagal paskirtį ir atitinkamai gauti naudÄ .

Taip pat nagrinėjamoje byloje yra pateikta turto vertintojos D. M. 2008 m. liepos 31 d. turto vertinimo ataskaita. Tiek minėtų teismo ekspertų, atlikusių retrospektyvinę ekspertizę, tiek ekspertės D. M., turėjusios galimybę apžiÅ«rėti įrenginius, nuomonės dėl vertinamo turto rinkos vertės, iÅ¡skyrus kelias pozicijas, iÅ¡ esmės sutapo. Tai patvirtina, kad turto vertintoja teismo ekspertė D. M., 2008 m. liepos 31 d. rengdama turto vertintojo ataskaitÄ , buvo objektyvi ir pateikė teisingÄ vertinimÄ , o tai patvirtina, jog skundžiamas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.Dėl J.

U. parengto ekspertinio tyrimo ekspertizės akto. Atsakovė į bylÄ pateikė J. U. parengtÄ Kilnojamojo turto medžio apdirbimo įrenginių retrospektyvinės vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktÄ , kurį teismas prijungė prie bylos. Å is ekspertizės aktas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes gautas nesilaikant CPK nustatytos teismo ekspertizės ir atlikimo procedÅ«ros. Turto vertintojas J. U. ekspertinį vertinimÄ atliko ne pagal teismo suformuluotÄ užduotį ir pateiktÄ medžiagÄ , o pagal atsakovės užduotį ir atsakovės pateiktÄ medžiagÄ .

Be to, turto vertintojui J. U. atsakovės pateikta užduotis ir medžiaga skyrėsi nuo tų, kurias teismas pateikė teismo ekspertams V. Å ., T. A. T. ir J. A.. Teismas dar 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo iÅ¡sprendęs klausimÄ dėl turto vertintojo J. U. ekspertinio vertinimo galimybės byloje ir atmetęs atsakovės praÅ¡ymÄ skirti šį teismo ekspertÄ Ä¯ ekspertų komisijÄ teismo ekspertizės iÅ¡vadai pateikti. Nors Å¡iuo klausimu teismo pozicija proceso metu nebuvo pasikeitusi, tačiau atsakovė, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, vis vien pateikė turto vertintojo J.

U. ekspertizės aktÄ . Be to, turto vertintojas J. U. parengtame ekspertizės akte nurodė, jog neturėjo tikslios informacijos ekspertiniam tyrimui atlikti ir tai galėjo turėti įtakos nustatant vertinamo turto rinkos vertę. Taigi turto vertintojo J. U. ekspertizės aktas yra nepatikimas ir neobjektyvus įrodymas byloje, todėl teismas juo pagrįstai nesirėmė priimdamas sprendimÄ Å¾alos dydžiui nustatyti. Dėl ginčo įrenginių pardavimo dviem skirtingoms metalo laužo supirkimo įmonėms. Apeliantas klaidina teismÄ , jog ieÅ¡kovė tuos pačius įrenginius pardavė skirtingoms metalo laužo supirkimo įmonėms, todėl daro nepagrįstas iÅ¡vadas dėl esÄ suklastotų ir tikrovės neatitinkančių dokumentų pateikimo.

IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė nepardavė tų pačių įrenginių, kaip tokių, skirtingoms įmonėms. Metalo laužo supirkėjams nurodytas tas pats iÅ¡komplektuotų ir pagal paskirtį netinkamų naudoti įrenginių ir jų dalių sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurio abu metalo laužo supirkėjai demontavosi bei rinkosi sau tinkamÄ metalo rūšį, pjaustė, pristatė į supirkimo aikÅ¡teles ir svėrėsi. Dėl to paneigtini ir atsakovės teiginiai, jog įrenginiai nebuvo parduoti dalimis.

Dėl „atsiradusio“ įrenginio. Atsakovė taip pat pateikė į bylÄ antstolio D. B. 2014 m. kovo 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 35-14-8 (Å¡is protokolas parengtas iki teismo ekspertizės paskyrimo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi), 2014 m. gruodžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 35-14-42, 2014 m. liepos–rugsėjo mėn. vykusį susiraÅ¡inėjimÄ su UAB „Mirita“ ir UAB „Jungalas“, Å¡iais dokumentais siekdama patvirtinti, kad ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai norėjo iÅ¡vengti vertinamo turto ekspertinės apžiÅ«ros, nurodydama, kad visas turtas sunaikintas kaip metalo laužas. 2015 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ginčo turtas ieÅ¡kovės lėšomis buvo saugomas iki 2013 m. kovo 5 d., kai buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas.

Kai teismo sprendimas įsiteisėjo, ieÅ¡kovė, siekdama sumažinti savo nuostolius, nutarė turtÄ perduoti UAB „Mirita“ ir UAB „Jungalas“ į metalo lauÅ¾Ä . Iki tol turtas buvo matomas ir prieinamas atsakovei. Iki turto perdavimo ieÅ¡kovei, Å¡is turtas buvo atsakovės žinioje. Tik per teismus ginčo turtÄ iÅ¡sireikalavus iÅ¡ atsakovės, jis buvo saugomas per dvi vietas, viena iÅ¡ jų Prienų r., Užuguosčio k., atitinkamai mokant nuomos mokesčius. Tik 2015 m. gegužės mėn., atsakovei į bylÄ pateikus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, paaiÅ¡kėjo, kad viena pozicija iÅ¡ 17 pozicijų sÄ raÅ¡o – medžio apdirbimo staklės „Weinig“ – iÅ¡ tiesų perduota ne į metalo lauÅ¾Ä , o vis dar yra Prienų r., Užuguosčio k.

Šį įrenginį ieÅ¡kovė pamirÅ¡o. Ji buvo įsitikinusi, kad visi įrenginiai perduoti į metalo lauÅ¾Ä . Dėl ieÅ¡kovės darbuotojo klaidos vienas įrenginys liko į metalo lauÅ¾Ä neperduotas, o ieÅ¡kovė toliau už Å¡io įrenginio saugojimÄ mokėjo nuomos (saugojimo) mokestį. IeÅ¡kovė yra gana didelė įmonė, kurioje dirba apie 267 darbuotojai, įmonė nuomoja ne vienÄ aikÅ¡telę, todėl tokios klaidos yra neiÅ¡vengiamos. Atsakovė nori tuo pasinaudoti, tačiau iÅ¡ esmės Å¡i situacija nieko nekeičia, saugomas iÅ¡likęs įrenginys buvo sugadintas atsakovės neteisėtais veiksmais 2007–2009 m., taip padarant ieÅ¡kovei žalÄ .

Be to, nurodyta informacija atsakovei buvo žinoma dar prieÅ¡ teismui paskiriant teismo ekspertizę byloje, tačiau apie jÄ atsakovė nei teismo, nei ieÅ¡kovės neinformavo, nors aktyviai dalyvavo rengiant klausimus teismo ekspertams. Taip pat vėliau atliekant teismo ekspertizę atsakovė Å¡ios informacijos teismo ekspertams neperdavė. IÅ¡ to matyti, kad ir dėl atsakovės kaltės teismo ekspertizės atlikimo metu teismo ekspertai neapžiÅ«rėjo medžio apdirbimo staklių „Weinig“ ir atsakovė turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus padarinius.

Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad aikÅ¡telėje likęs įrenginys „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 ekspertų apžiÅ«rai pateiktas nebuvo, todėl teismas atitinkamai žalos dydį ieÅ¡kovės nenaudai sumažino 28 211,46 Lt suma. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. kovo 22 d. gautas apeliantės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai į ieÅ¡kovės atsiliepimÄ , praÅ¡ymas dėl įrodymų prijungimo ir dėl žodinio posėdžio. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantė iÅ¡ esmės patvirtina apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti papildomus įrodymus.Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. kovo 25 d. gautas ieÅ¡kovės atsiliepimas į apeliantės raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose patvirtina atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus, praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. R. v. UAB „Altas assistance“, bylos Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Å iuo atveju apeliantė tokių aplinkybių nenurodo.

Be to, Å¡alių pozicija iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta procesiniuose dokumentuose, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų pažeistas rungimosi principas ar apribota apeliantės teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai. Dėl to praÅ¡ymas netenkinamas.  Dėl kasacinio teismo pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų privalomumo ir pirmosios instancijos teismo pareigų bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo po Å¡ioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Saurida“ v.

UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. UAB „Auster“ ir Ko, bylos Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.). Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamÄ teismo sprendimÄ (nutartį) ir perduoda bylÄ Å¾emesnės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali bÅ«ti nurodoma, kaip reikia aiÅ¡kinti atitinkamÄ teisės normÄ , kokias faktines aplinkybes privalu aiÅ¡kintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti.

Tokie teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir motyvai nereiÅ¡kia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip iÅ¡spręsti bylÄ , tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį įpareigoja teismÄ teisingai iÅ¡aiÅ¡kinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu bÅ«tina – dar kartÄ analizuoti bylos medžiagÄ , pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai [įrodymų vertinimas] iÅ¡lieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylÄ , negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. R. L., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-101-701/2016).Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-586/2013) konstatuota, kad:

1) atsakovė UAB „METMEDĖ“, siekdama patenkinti savo reikalavimo teisę UAB „PuÅ¡inis skydas“, sulaikė daiktÄ (medienos apdirbimo įrangÄ ) ir, pareikalavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės įvykdyti UAB „PuÅ¡inis skydas“ prievolę, pasirinko neleistinÄ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ;

2) nutrūkus atsakovės UAB „METMEDĖ“ ir UAB „Pušinis skydas“ nuomos teisiniams santykiams, tarp jų susiformavo faktiniai pasaugos teisiniai santykiai, nes nei UAB „Pušinis skydas“, nei lizingo bendrovė, nutraukus lizingo sutartis, įrangos neatsiėmė;

3) faktiniai pasaugos teisiniai santykiai nenutrÅ«ko net ir ieÅ¡kovei sudarius su trečiuoju asmeniu UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutartis ir jų pagrindu perėmus atsakovės patalpose sumontuotos medienos apdirbimo įrangos valdymo teises, nes pagal nurodytas sutartis pareiga saugoti daiktÄ iki jo perdavimo ir jį perduoti ieÅ¡kovei iÅ¡liko UAB „PuÅ¡inis skydas“;

4) nutrÅ«kus atsakovės ir UAB „PuÅ¡inis skydas“ nuomos teisiniams santykiams, dalis ginčo medienos apdirbimo įrenginių buvo iÅ¡ardyta ir iÅ¡gabenta iÅ¡ atsakovės patalpų į atvirÄ teritorijÄ , kurioje neužtikrintos tinkamos įrenginių saugojimo sÄ lygos: jie nebuvo tinkamai uždengti, juos veikė oro sÄ lygos, buvo galima prie įrenginių prieiti paÅ¡aliniams asmenimis;

5) šios aplinkybės lėmė, kad įrenginiai buvo apgadinti;

6) atsakovė nepateikė įrodymų ir byloje teismų nenustatyta, kad ji ėmėsi visų jai prieinamų priemonių, kad įrenginiai būtų tinkamai apsaugoti nuo neigiamo išorinio poveikio arba kad atsakovė negalėjo protingai numatyti tokių padarinių (įrenginių apgadinimo) atsiradimo, taip pat kad nebuvo kitų įrenginių saugojimo galimybių;

7) atsakovė, kaip juridinis asmuo, nuomojantis patalpas gamybinei veiklai, turėjo žinoti apie jos patalpose esančių įrenginių funkcinę paskirtį ir jų naudojimo bei saugojimo sÄ lygas;

8) tik nedidelė dalis atsakovės išgabentų įrenginių galėjo būti naudojami atviroje teritorijoje, nepadarant jiems žalos, kiti įrenginiai, siekiant išsaugoti jų funkcinę paskirtį, turėjo būti laikomi uždarose patalpose;

9) atsakovė nebuvo apdairi ir rÅ«pestinga saugotoja, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovei dėl įrenginių apgadinimo padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.845, 6.846 straipsniai);

10) nors bylÄ nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, tačiau iÅ¡ esmės pagrįstai sprendė dėl atsakovės prievolės atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei buvimo;

11) nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstas išvadas dėl ginčo įrenginių apgadinimo ieškovės realiai patirtos žalos dydžio;

12) byloje nėra paskirtos ir kompetentingo subjekto atliktos ekspertizės, kurios iÅ¡vada kartu su kitais įrodymais byloje remiantis bÅ«tų galima spręsti apie ginčo įrenginių bÅ«klę, kurios įvertinimas tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimu, nes, tik nustačius tikrÄ jÄ Ä¯renginių bÅ«klę, galima nustatyti, ar jie gali bÅ«ti naudojami gamybinėje veikloje pagal jų funkcinę paskirtį ir atitinkamai apskaičiuoti priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ .Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, atsižvelgdamas į kasacinio teismo argumentus, kuriais remiantis buvo panaikintas pirmosios instancijos teismų sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, į nurodymus, kaip reikia aiÅ¡kinti atitinkamÄ teisės normÄ , kokias faktines aplinkybes privalu aiÅ¡kintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti, padarė iÅ¡vadÄ , kad kasacinis teismas panaikino žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus ir bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, nustatant žalos dydį.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje naujai pateiktus įrodymus, turėjo pats kvalifikuoti Å¡alių teisinius santykius, o ne remtis kasacinio teismo pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kadangi kasacinis teismas bylÄ pirmosios instancijos teismui grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo, o atsakovė pirmosios instancijos teisme pateikė naujus įrodymus, tai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į juos, turėjo pats kvalifikuoti Å¡alių teisinius santykius.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė faktiniai pasaugos teisiniai santykiai ir kad atsakovė UAB „METMEDĖ“, sulaikydama ieÅ¡kovei, o ne skolininkei, priklausantį daiktÄ (medienos apdirbimo įrangÄ ), pasirinko neleistinÄ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .

Kitaip tariant, kasacinis teismas dėl atsakomybės taikymo atsakovei pasisakė, o bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui grÄ Å¾ino, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas ieÅ¡kovei atlygintinos žalos dydžio klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai po kasacinės nutarties priėmimo (draudimo polisas IT Nr. 00008405, Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2010 m. vasario 18 d. Nr. (1.13)A2-61(10) raÅ¡tas „Dėl paaiÅ¡kinimų“ (t. 7, b. l. 20), Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos 2014 m. sausio 17 d. paklausimas „Dėl UAB „Euristika“ turto vertinimo ataskaitos atitikties LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui“, 2014 m. vasario 14 d. atsakymas „Dėl turto vertinimo ataskaitos Nr. Eur 80702“ Nr. (1.13)A2-343(14) (t. 6, b. l. 185–189; t. 7, b. l. 14–19), 2014 m. kovo 27 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-14-8 (t. 7, b. l. 198–200), 2014 m. liepos 31 d. prašymas (t. 7, b. l. 201, 203), 2014 m. rugpjūčio 12 d. atsakymas Nr. 10 (t. 7, b. l. 202), 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakymas (t. 7, b. l. 204), el. laiškas (t. 7, b. l. 205), 2014 m. gruodžio 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-14-42 (t. 7, b. l. 195–197), 2015 m. kovo 16 d. nutarimas, kuriuo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 95-1-00031-12, 2015 m. J. U. parengtas „Kilnojamojo turto medžio apdirbimo įrengimų retrospektyvinės vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas“, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-565-565/2015), nepakeičia kasacinio teismo konstatuotos ginčo teisinės kvalifikacijos.

Atsakovės pateikti įrodymai nenuginčija pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjusių teismų konstatuotos faktinės aplinkybės, kad atsakovė turėjo ieÅ¡kovės įrangÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp Å¡alių susiklostė kiti, o ne faktiniai pasaugos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokie, jos nuomone, tarp Å¡alių buvo susiklostę teisiniai santykiai, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakeisti teisinės ginčo kvalifikacijos.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia, kad ji neteisėtai sulaikė daiktÄ (medienos apdirbimo įrangÄ ) ir nesiėmė visų jai prieinamų priemonių, jog įrenginiai bÅ«tų tinkamai apsaugoti nuo neigiamo iÅ¡orinio poveikio, arba kad atsakovė negalėjo protingai numatyti tokių padarinių (įrenginių apgadinimo) atsiradimo, taip pat kad nebuvo kitų įrenginių saugojimo galimybių; kad atsakovė, kaip juridinis asmuo, nuomojantis patalpas gamybinei veiklai, turėjo žinoti apie jos patalpose esančių įrenginių funkcinę paskirtį ir jų naudojimo bei saugojimo sÄ lygas; kad atsakovė nebuvo apdairi ir rÅ«pestinga saugotoja.

Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokie atsakovės veiksmai neatitiko saugotojo pareigos rÅ«pintis saugomu daiktu taip pat, kaip savo daiktais, todėl buvo neteisėti (CK 6.836 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsakovės apeliaciniame skunde minimi kiti bylos įrodymai, t. y. tie, kurie pateikti dar pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ , teismų jau įvertinti, jų pagrindu nustatytos atitinkamos aplinkybės, kuriomis remdamasis kasacinis teismas Å¡alių teisinius santykius kvalifikavo kaip faktinius pasaugos teisinius santykius, taip pat konstatavo atsakovės neteisėtÄ ieÅ¡kovei priklausančio daikto (medžio apdirbimo įrangos) sulaikymÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (ieÅ¡kovei priklausančio daikto sulaikymas, netinkamas jų saugojimas), žala (daiktu ieÅ¡kovė negalėjo naudotis, valdyti ir disponuoti, jis dėl netinkamų saugojimo sÄ lygų buvo sugadintas), priežastinis ryÅ¡ys (dėl atsakovės neteisėto daikto sulaikymo, jo netinkamo saugojimo ieÅ¡kovė negalėjo daiktu naudotis, valdyti ir disponuoti, be to, saugojimo metu dėl netinkamo saugojimo sÄ lygų jis buvo sugadintas), kaltė (atsakovė žinojo, kad daiktas priklauso ieÅ¡kovei ir kad jį privalo grÄ Å¾inti, tačiau jo negrÄ Å¾ino; suprato arba protingai galėjo numatyti, kad daiktÄ saugo netinkamomis sÄ lygomis, tačiau nesiėmė veiksmų, kad daiktas bÅ«tų saugomas tinkamai).

Apeliantės nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kovė pati kurį laikÄ neatsiėmė jai priklausančių medžio apdirbimo įrenginių, nebuvo pateikta instrukcija dėl jų laikymo sÄ lygų, kad dalis įrenginių buvo ne „po atviru dangumi“, o atviro tipo pastogėje, kad „po atviru dangumi“ buvo laikomi tik ta įrenginių dalis, kuriai tokios sÄ lygos nekenkia, kad atsakovei įrenginiai buvo perduoti labai seni ir surÅ«diję, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas pakeisti konstatuotos tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių teisinės kvalifikacijos bei teigti, kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė.

Pirma, kokiomis sÄ lygomis buvo laikomas ieÅ¡kovei priklausantis daiktas, teismai nustatė pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ . Teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovė įrenginius neteisėtai sulaikė, juos laikė netinkamomis sÄ lygomis, be to, galėjo ir privalėjo tai suprasti. Antra, atsakovė neteigia, o teisėjų kolegija ir nenustatė, jog bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ buvo pažeistas rungimosi principas ar kitaip apribotos atsakovės teisės teikti argumentus bei įrodymus, Å¡alinančius jos atsakomybę.

Trečia, atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia teismų konstatuotos aplinkybės, kad įrenginiai atsakovės buvo sulaikyti neteisėtai ir laikomi netinkamomis sÄ lygomis (CPK 185 straipsnis). Ketvirta, atsakovės apeliacinio skundo argumentai prieÅ¡taringi: vienoje vietoje tvirtinama, kad atsakovei įrenginiai buvo perduoti labai seni ir surÅ«diję, sugedę (t. 8, b. l. 76, 82), kad o kitoje – kad nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovei priklausanti ir atsakovės saugoma įranga bÅ«tų sugedusi, apgadinta ar netinkama naudoti (t. 8, b. l. 82).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta naujų ar kitokių faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių reikėtų pateikti kitÄ teisinę ginčo kvalifikacijÄ , negu pateikta byloje, priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje.

Teisinio pagrindo ir bÅ«tinumo keisti nurodytÄ kasacinio teismo nutartimi konstatuotÄ ginčo teisinę kvalifikacijÄ teisėjų kolegija nenustatė, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo pateikta teisine ginčo kvalifikacija, o apeliacinio skundo argumentai dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo atmestini.Dėl padarytos žalos faktoKaip minėta, atsakovę su ieÅ¡kove siejo faktiniai pasaugos teisiniai santykiai, todėl atsakovė turėjo pareigÄ užtikrinti ieÅ¡kovės daikto (medžio apdirbimo įrangos) tinkamÄ saugojimÄ .

Nustačius, kad medžio apdirbimo įranga buvo neteisėtai negrÄ Å¾inta ir sugadinta, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų jai padarytÄ turtinę žalÄ . Atsakovei atsiradusi pareiga atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius dėl laiku negrÄ Å¾into ir sugadinto daikto, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Be to, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei padarytos žalos faktas jau konstatuotas pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ . Kasacinis teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, įpareigojo nustatyti ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį.

Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“, A.

Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „SRTP“ v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152-686/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatyme įtvirtinta teismo galimybė siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis).

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas turi įgyvendinti diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais. Teismas, apskaičiuodamas nukentėjusio asmens žalÄ , tiria kiekvienÄ su tuo susijusį bylos įrodymÄ . Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai buvo arba jų nebuvo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Skanvolvita“ v. Å . Å ., bylos Nr. 3K-3-220-916/2015). Nagrinėjamu atveju, siekdamas nustatyti ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi skyrė retrospektyvinę kilnojamojo turto ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytiems Å¡iems trims ekspertams:

V. Å ., T. A. T. ir J. A.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paaiÅ¡kino, kodėl buvo paskirta retrospektyvinė ekspertizė – dėl to, kad įrenginius, iÅ¡skyrus obliavimo stakles „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 (t. 7, b. l. 195–200) ir krautuvÄ â€žJungheinrich TF G50M“ (t. 6, b. l. 173–176), 2013 m. kovo–balandžio mėnesiais ieÅ¡kovė pardavė metalo lauÅ¾Ä superkančioms įmonėms UAB „Mirita“ ir UAB „Jungalas“ (t. 6, b. l. 153–172; t. 7, b. l. 202, 204).Apeliantė teigia, kad tuo atveju, kai pati ieÅ¡kovė sunaikino ginčo įrenginius, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpcijÄ ir atmesti ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais atsakovės argumentais.Remiantis contra spoliatorem prezumpcija, Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pagal 2007 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais sudarytas lizingo sutartis ir perdavimo–priėmimo aktus ieÅ¡kovei buvo perduoti 17 įrenginių, kurių vertė (neįtraukiant įrenginio „Weinig Rondamat“ kainos) sudarė 485 469,30 Lt (t. 1, b. l. 14–37; t. 4, b. l. 39).

Atsakovė UAB „METMEDĖ“ neteisėtai sulaikė įrenginius, ieÅ¡kovei neleido jų pasiimti ir netinkamai juos saugojo. Atsakovė įrenginius leido pasiimti tik 2008 m. rugpjūčio 14 d. IeÅ¡kinys pateiktas 2009 m. kovo 18 d., pirmosios instancijos teismas, pirmÄ kartÄ nagrinėdamas bylÄ , sprendimÄ priėmė 2011 m. spalio 6 d., apeliacinės instancijos teismas nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė, priėmė 2013 m. kovo 5 d. Ginčo įrenginiai metalo lauÅ¾Ä superkančioms įmonėms UAB „Mirita“ ir UAB „Jungalas“ parduoti 2013 m. kovo–balandžio mėnesiais.

Kaip minėta, kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi bylÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo, ginčo sprendimas priimtas 2015 m. birželio 3 d. Taigi iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė ginčo įrenginius metalo laužo įmonėms pardavė bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka, po įsiteisėjusios nutarties, kuria buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir konstatuotas ieÅ¡kovės patirtos žalos dydis – 359 967,40 Lt. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad iki nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ieÅ¡kovei nebuvo sudarytos sÄ lygos apžiÅ«rėti medžio apdirbimo įrangÄ .

Be to, iki 2009 m. vasario mėn. įranga buvo saugoma pas atsakovę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog medžio apdirbimo įranga nebuvo pateikta, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju taikytina contra spoliatorem prezumpcija, atmestini. Be to, apeliantė teigia, jog ginčo įrenginiai nebuvo parduoti metalo supirkimo įmonėms, o ieÅ¡kovės pateikti įrodymai – 2013 m. balandžio 4 d. sutartis Nr. K 130404/794 su UAB „Mirita“ ir 2013 m. kovo 3 d. sutartis Nr. 130404/792 su UAB „Jungalas“ – dėl ginčo įrenginių demontavimo darbų ir metalo laužo supirkimo galėjo bÅ«ti suklastoti ir neatitinkantys tikrovės. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantė daro motyvuodama, kad abiem įmonėms buvo parduoti tie patys įrenginiai, taip pat tuo, kad ginčo įrenginių svoris nesutapo su realizuotu metalo laužo svoriu.CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytos įrodinėjimo priemonės: Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiÅ«rų protokolai, ekspertų iÅ¡vados, nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2008). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v.

Latvijos įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“; bylos Nr. 3K-3-231/2008).Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai pagrindžia, jog ginčo įrenginius, iÅ¡skyrus obliavimo stakles „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 (t. 7, b. l. 195–200) ir krautuvÄ â€žJungheinrich TF G50M“ (t. 6, b. l. 173–176), 2013 m. kovo–balandžio mėnesiais ieÅ¡kovė pardavė metalo lauÅ¾Ä superkančioms įmonėms UAB „Mirita“ ir UAB „Jungalas“ (t. 6, b. l. 153–172; t. 7, b. l. 202, 204).

IÅ¡ sutarčių, kurias ieÅ¡kovė sudarė su UAB „Mirita“ ir UAB „Jungalas“, sÄ lygų matyti, kad minėtos supirkimo įmonės įsipareigojo iÅ¡komplektuoti, demontuoti įrenginius, juos supjaustyti, o parengtas metalo laužas bus nugabentas į supirkėjo aikÅ¡telę (sutarčių 1.1, 1.2 punktai, sutarties priedai). Atsižvelgiant į tai, laikytini pagrįstais atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, jog ieÅ¡kovė nurodė metalo laužo supirkimo įmonėms įrenginių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio abi metalo laužo supirkimo įmonės rinkosi tinkamÄ metalo rūšį, pjaustė, pristatė į supirkimo aikÅ¡teles.

Dėl svorio neatitikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat laikytini pagrįsti ieškovės argumentai, kad svorio neatitikimas galėjo atsirasti dėl svėrimo paklaidos, nes skirtumas sudarė 5,19 proc., teisėjų kolegijos vertinimu, šis skirtumas nepatvirtina sutarčių klastojimo fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarčių klastojimo fakto nepatvirtina ir tai, jog įrenginys „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 nebuvo perduotas metalo laužo supirkimo įmonėms, o buvo saugomas pas ieškovę.

Å i aplinkybė nepaneigia konstatuoto fakto, jog ieÅ¡kovei buvo padaryta žala dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat to, kad minėtas įrenginys iki jo iÅ¡vežimo buvo saugomas pas atsakovę. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, neprašė byloje skirti raÅ¡ysenos ekspertizės ar iÅ¡reikalauti kitų sutarčių suklastojimo faktÄ pagrindžiančių įrodymų, sutarties neginčijo, neprašė pripažinti niekine (CPK 177, 178, 184 straipsniai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo įrenginius, iÅ¡skyrus obliavimo stakles „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 ir krautuvÄ â€žJungheinrich TF G50M“, 2013 m. kovo–balandžio mėnesiais ieÅ¡kovė pardavė metalo lauÅ¾Ä superkančioms įmonėms UAB „Mirita“ ir UAB „Jungalas“, tinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų.

Tai, kad įrengimai nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį ir vertinami kaip metalo laužas, patvirtina ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimas (t. 8, b. l. 142). Dėl žalos dydžio Kaip minėta, kasacinis teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, akcentavo, kad byloje nėra paskirtos ir kompetentingo subjekto atliktos ekspertizės, kurios iÅ¡vada kartu su kitais įrodymais byloje remiantis bÅ«tų galima spręsti apie ginčo įrenginių bÅ«klę, kurios įvertinimas tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovei padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimu, nes, tik nustačius tikrÄ jÄ Ä¯renginių bÅ«klę, galima nustatyti, ar jie gali bÅ«ti naudojami gamybinėje veikloje pagal jų funkcinę paskirtį ir atitinkamai apskaičiuoti priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas paskyrė retrospektyvinę ekspertizę, kad bÅ«tų įvertinta ginčo įrenginių vertė, 2008 m. liepos 17 d., t. y. tada, kai įrenginiai neteisėtai buvo atsakovės sulaikyti. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė aukÅ¡tesnės instancijos teismo nurodymo, kokio pobÅ«džio ekspertizė turi bÅ«ti atlikta, siekiant nustatyti atlygintinos žalos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais argumentais.CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, į kuriuos atsakyti reikia specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nėra įpareigojanti. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – bÅ«tinybė iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikrÄ byloje kilusį klausimÄ , kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad atlikti ekspertizę yra tikslinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005). Nagrinėjamoje byloje svarbus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog žalos dydžiui nustatyti aktuali yra teismo ekspertizė, kurios iÅ¡vada kartu su kitais įrodymais byloje remiantis bÅ«tų galima spręsti apie ginčo įrenginių bÅ«klę. Atsižvelgus į šį kasacinio teismo pastebėjimÄ bei konstatavus, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę parduoti ginčo įrenginius metalo laužo supirkimo įmonėms po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmÄ kartÄ apeliacinės instancijos teisme, darytina iÅ¡vada, kad kasaciniam teismui grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, antrÄ kartÄ nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ginčo įrenginiai parduoti metalo laužo supirkimo įmonėms, galėjo paskirti retrospektyvinę ekspertizę ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžiui nustatyti.Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Taigi, turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ vertinti eksperto iÅ¡vadÄ kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. N. v. I. N., bylos Nr. 3K-3-353/2014, 2015 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. B. v. „Seesam Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialÄ , bylos Nr. 3K-3-386-469/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė retrospektyvinę ekspertizę siekiant nustatyti kilnojamojo turto (pagal sÄ raÅ¡Ä , t. 6, b. l. 182) rinkos vertę 2008 m. liepos 17 d.

Ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertams V. Š., J. A., T. A. T.. Iš 2015 m. vasario 24 d. atliktos teismo ekspertizės akto Nr. 1502/24-K įžanginės dalies matyti, ekspertizei atlikti buvo pateiktas lydraštis ir teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo bei civilinė byla (ekspertizės akto 1.3 punktas, l. 3), taip pat nurodyta, kad ekspertizei pateiktas kilnojamasis turtas (įrenginiai) neapžiūrėtas; apžiūrai atlikti nebuvo galimybių (ekspertizės akto 1.8 punktas, l. 4). Iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad ginčo įrenginių vertė 2008 m. liepos 17 d. sudarė 195 800 Lt (ekspertizės aktas, l. 27–28).

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ekspertai į Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukė ir įrenginio „Weinig Rondamat“ 25 600 Lt vertę, nors pastarojo įrenginio vertė nebuvo įtraukta į ieÅ¡kovės pagal lizingo sutartis įsigytų įrenginių vertę – 485 469,30 Lt. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įrenginio vertė turėtų bÅ«ti atimta iÅ¡ 195 800 Lt bendros įrenginių vertės. Teismas sprendė, kad teismo ekspertų nustatyta įrenginių vertė 2008 m. liepos 17 d. sudarė 170 200 Lt.

Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įrenginių vertė nuo 485 469,30 Lt sumažėjo iki 170 200 Lt, o ieÅ¡kovė patyrė 315 269,30 Lt (91 308,30 EUR) tiesioginių nuostolių (CK 6.249 straipsnis). Tačiau teismas sprendė, kad yra pagrindas žalos dydį sumažinti dėl ekspertams nepateikto apžiÅ«rėti įrenginio „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 (t. 7, b. l. 195–200), kurio ieÅ¡kovė nepardavė 2013 m. kovo–balandžio mėn. metalo laužo supirkimo įmonėms.

Pagal lizingo sutartį Å¡io įrenginio vertė yra 61 122,92 Lt (17 702,42 Eur; t. 1, b. l. 20). Pagal teismo ekspertizės iÅ¡vadas įrenginio vertė yra 4 700 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vertės skirtumÄ sudaro 56 422,92 Lt. Nors šį įrenginį apžiÅ«rėjo į Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytas ekspertas J. U., kuris atsakovės praÅ¡ymu atliko ekspertinį tyrimÄ ir nustatė, kad pastarojo įrenginio vertė 2008 m. liepos 17 dienÄ galėjo bÅ«ti 56 600 Lt (J.

U. ekspertinio tyrimo l dalis, l. 24–31), tačiau pastarojo eksperto nustatytÄ vertę teismas vertino kritiÅ¡kai. Teismas akcentavo, kad J. U. savo ekspertiniame tyrime iÅ¡ esmės neatsižvelgė į UAB „Euristika“ turto vertinimo ataskaitoje užfiksuotas Å¡io įrenginio saugojimo sÄ lygas atsakovės teritorijoje (UAB „Euristika“ turto vertinimo ataskaita, l. 8). Teismo vertinimu, ataskaitoje J. U. formaliai nurodė, kad staklių defektavimo aktų apie fizinį pažeidimÄ ar kitokį staklių sulaužymÄ , sudarytų bÅ«simo remonto sÄ matų ar kitokių dokumentų, patvirtinančių jų netinkamumÄ iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai naudoti įrenginį pagal paskirtį, nėra (J.

U. ekspertinio tyrimo l dalis, l. 17). Teismas nesutiko, kad įrenginio defektus gali patvirtinti tik aktai ar sÄ matos, bei pažymėjo, kad įrenginys ilgÄ laikÄ , įskaitant ir žiemos laikotarpį, buvo saugomas lauko sÄ lygomis. Teismui sukėlė abejonių tai, kad J. U. iÅ¡vada, kad netinkamos įrenginio saugojimo sÄ lygos iÅ¡ esmės neturėjo įtakos obliavimo staklių su elektriniu varikliu vertei. Nors J. U. apžiÅ«rėjo stakles vietoje, tačiau teismas akcentavo, kad minėtas ekspertas nenurodė jokių savo pastebėjimų dėl įrenginio bÅ«klės ir todėl Å¡io eksperto iÅ¡vados dėl įrenginio vertės 56 600 Lt nelaikė objektyvia.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus dėl „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 bei CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teismo teisę nustatyti žalos dydį, teismas žalÄ dėl Å¡io įrenginio sumažino ½ dalimi – nuo 56 422,92 Lt iki 28 211,46 Lt, atitinkamai bendrÄ Å¾alos dydį – nuo 315 269,30 Lt iki 287 057,84 Lt (83 137,70 Eur).Apeliantė, nesutikdama su Å¡iuo nustatytu žalos dydžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, nes ji atlikta neprofesionaliai, ekspertizės akte yra įsiterpę anksčiau raÅ¡yto teksto likučiai, kad ekspertizės akte Nr. 1502/24-K nurodyta kilnojamųjų daiktų vertė yra ne rinkos, o vidutinė rinkos vertė, nustatyta remiantis tik ieÅ¡kovės ir UAB „Swedbank lizingas“ raÅ¡tais prokuratÅ«rai.IÅ¡ ekspertizės akto iÅ¡vadų matyti, kad ekspertai retrospektyviai nustatė bendrÄ Ä¯renginių rinkos vertę 2008 m. liepos 17 dienÄ , t. y. pagal tokiÄ užduotį, kaip jÄ suformulavo teismas nutartyje dėl ekspertizės paskyrimo.

Be to, ekspertizę atliko CPK tvarka paskirti teismo ekspertai, turintys reikiamÄ kvalifikacijÄ , įraÅ¡yti į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad retrospektyvinė ekspertizė pagal ekspertams pateiktus dokumentus atlikta netinkamai ar atlikta ne pagal teismo suformuluotÄ užduotį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės iÅ¡vadų nepaneigia ir raÅ¡ymo apsirikimai, nes raÅ¡ymo apsirikimai atlikti tik ekspertizės akto turinyje, neturintys įtakos ekspertizės iÅ¡vadų pagrįstumui.

Pažymėtina, kad ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodyta ekspertizės akto suraÅ¡ymo data ir vieta, nutartis skirti teismo ekspertizę, ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai, teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, iÅ¡silavinimas, specialybė, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu stažas), tyrimų pradžios ir pabaigos datos; teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta ekspertams iÅ¡tirti pateikti dokumentai, atlikti tyrimai, jų metu taikyti metodai ir naudotos priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas; teismo ekspertizės akto iÅ¡vadose suformuluoti motyvuoti atsakymai į teismo pateiktÄ klausimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta retrospektyvinė ekspertizė atitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo ekspertizei keliamus reikalavimus, nustatytus 22–24 straipsniuose. Be to, ji paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedÅ«ros (CPK 216 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai dėl atliktos ekspertizės Å¡aliÅ¡kumo ir nepatikimumo. Be to, ekspertizės iÅ¡vadas dėl ginčo įrenginių vertės pagrindžia ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantė norėjo pirkti stakles kaip „moraliai pasenusias ir visiÅ¡kai nusidėvėjusias“ už metalo laužo kainÄ (t. 8, b. l. 142).Nors teisėjų kolegija teismo ekspertizės iÅ¡vadas vertina kaip objektyvias ir patikimas, tačiau akcentuoja, kad jos pateiktos neapžiÅ«rint ginčo įrenginių.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akte nustatyta „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 rinkos verte. Kaip minėta, įrenginių vertei nustatyti buvo atlikta retrospektyvinė ekspertizė dėl to, kad įrenginiai, iÅ¡skyrus minėtÄ jį „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 ir krautuvÄ â€žJungheinrich TF G50M“, buvo parduoti į metalo laužo supirktuvių įmonėms. Dėl to teismo paskirti ekspertai neturėjo galimybės apžiÅ«rėti Å¡ių įrenginių ir rėmėsi tik jiems pateikta civiline byla bei prie jos pridėtais dokumentais.

PrieÅ¡ingai nei kiti ieÅ¡kovės įrenginiai, įrenginys „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 ir krautuvas „Jungheinrich TF G50M“ nebuvo parduoti metalo lauÅ¾Ä superkančioms įmonėms, tačiau vis tiek nepateikti ekspertams apžiÅ«rėti. Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo tarp Å¡alių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga remtis J. U. ekspertinio tyrimo metu nustatyta įrenginio „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 rinkos verte, nes bÅ«tent šį įrenginį ekspertas apžiÅ«rėjo ir galėjo įvertinti jo bÅ«klę.

Aplinkybė, kad J. U. apžiÅ«rėjo įrenginį, nurodyta ekspertiniame tyrime, taip pat Å¡iÄ aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ji neginčijama ir apeliaciniame procese. Pažymėtina, kad J. U. yra įraÅ¡ytas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , todėl jo kvalifikacija teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad J. U., vertindamas įrenginį „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170, neatsižvelgė į UAB „Euristika“ turto vertinimo iÅ¡vadas, vertintinas kritiÅ¡kai.

Kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Euristika“ turto vertinimo ataskaitoje pateiktos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, neparemtos konkrečiais, tyrimo procese gautais ir iÅ¡tirtais duomenimis bei nenurodant jų Å¡altinio. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija, sprendžia, kad siekiant nustatyti ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ remtis teismo paskirtos ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vadomis dėl ginčo įrenginių, iÅ¡skyrus „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170, vertės. Pabrėžtina, kad nėra pagrindo remtis J.

U. nustatyta kitų įrenginių (ne „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170) verte, nes jų vertė, kaip ir teismo paskirtos ekspertizės, nustatyta neapžiÅ«rint objektų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo ekspertizėje kitų įrenginių (ne „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170) nustatyta vertė laikytina objektyvesne, nes ji nustatyta trijų teismo ekspertų, paskirta ir atlikta laikantis CPK 216 straipsnyje nustatytų reikalavimų, be to, J. U. ekspertiniame tyrime nurodyta, kad apie minėtÄ Ä¯rangÄ jis neturėjo tikslios informacijos ir tai galėjo turėti įtakos nustatant vertinamo turto rinkos vertę (ekspertinio tyrimo 17 lapas).

Apeliantės teigimu, žalos faktÄ ir dydį paneigia pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 95-1-00031-12. Nurodytame ikiteisminiame tyrime sprendžiamas klausimas dėl fizinių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje „Sukčiavimas“ ir BK 300 straipsnio 1 dalyje „Dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas civilinis ginčas, kokio dydžio žalÄ turi atlyginti atsakovė. Apeliantė nenurodo, kokiÄ reikÅ¡mę ikiteisminio tyrimo duomenys turi žalos dydžiui.

Be to, byloje nėra duomenų apie Å¡io ikiteisminio tyrimo pabaigÄ , jo rezultatÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminis tyrimas neturi esminės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad J. U. apžiÅ«rėjo „Weinig Hydromat T25“ Nr. KO-0170 ir nustatė Å¡io įrenginio vertę –56 600 Lt, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės patirtos žalos dydis mažintinas Å¡io įrenginio verte (315 269,30 Lt – 56 600 Lt).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos žalos dydis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro 258 669,30 Lt (74 915,81 Eur). Apibendrinus į tai, kas išdėstyta, teismo sprendimas keistinas sumažinant priteistinos žalos dydį nuo 96 090,38 Eur iki 74 915,81 Eur. Dėl priteistų lizingo palūkanų Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria į nuostolius įskaičiuotos 44 723,03 Lt (12 952,68 Eur) dydžio ieškovės sumokėtos palūkanos lizingo bendrovei už lizingu įsigytus ginčo įrenginius.

Apeliantė teigia, kad ji neturi pareigos kompensuoti lizingo palÅ«kanas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ (lizingo davėja) ir UAB „PuÅ¡inis skydas“ (UAB „Rekal“, UAB „Pireka medis“ teisių perėmėja) (lizingo gavėja) 2004 m. sudarė lizingo sutartis, kurių pagrindu trečiasis asmuo perdavė UAB „PuÅ¡inis skydas“ medžio apdirbimo įrangÄ (17 įrenginių). UAB „PuÅ¡inis skydas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos lizingo sutartys dėl atsakovės patalpose esančio turto 2007 m. balandžio 23 d. nutrauktos.

IeÅ¡kovė ir UAB „Swedbank lizingas“ 2007 m. liepos 25 d. ir 2007 m. liepos 30 d. dėl Å¡io turto sudarė naujas lizingo sutartis. Å iose sutarčių specialiosiose sÄ lygose buvo numatytos 6 mėn. Euribor + 1,45 proc. palÅ«kanos. Lizingo įmokų grafikas su paskaičiuotomis palÅ«kanomis pridėtas prie lizingo sutarčių. 2007 m. liepos 30 d. ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. pasiraÅ¡yti triÅ¡aliai Å¡ių įrenginių priėmimo–perdavimo aktai (t. 1, b. l. 14-39).Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kovė, negalėdama panaudoti įrenginių pagal paskirtį, negavo naudos, kuri turėjo sukurti lėšas, skirtas lizingo įmokų su palÅ«kanomis mokėjimui.

Pažymėtina, kad lizingo sutartys nėra nuginčytos, be to, byloje nėra patikimų įrodymų, kad įrenginiai, kurie buvo įsigyti minėtomis lizingo sutartimis, buvo netinkami naudoti pagal paskirtį. Kadangi ieškovės sumokėtos palūkanos lizingo bendrovei yra sudėtinė lizingo kainos dalis, tai darytina išvada, kad ir žalos sudėtinę dalį sudaro ieškovės sumokėtos lizingo palūkanos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės patirtais nuostoliais laikė palūkanas, sumokėtas pagal lizingo sutartį įsigyjant ginčo įrenginius.

Dėl procesinių palÅ«kanų Apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria 6 proc. procesines palÅ«kanos priteistos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo pakeisti Å¡iÄ skundžiamo sprendimo dalį nepriteisiant procesinių palÅ«kanų nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2013 m. kovo 5 d., t.y. už bylos nagrinėjimo laikotarpį pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bei nuo 2013 m. kovo 6 d., kai prasidėjo kasacinis procesas, iki pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas atlikus ekspertizę, priėmimo.

Apeliantė nurodo, kad ji neturi pareigos mokėti procesinių palÅ«kanų už laikotarpį, kai teismai netinkamai nagrinėjo bylÄ ir kai bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atlikti ekspertizę.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ . IeÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , siekia, kad jo reikalavimas bÅ«tų kuo greičiau patenkintas, o nurodytoje teisės normoje nustatytu teisiniu reguliavimu skolininkui taikoma atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ .

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje DNB bankas v. G. B. ir D. S., bylos Nr. 3K-3-193/2014). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme momentu laikomas ieÅ¡kinio priėmimo klausimo iÅ¡sprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iÅ¡kelta teisme nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieÅ¡kinys priimtas, nurodytos datos.

Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2009 m. kovo 18 d., o priimtas – 2009 m. kovo 19 d., į ieÅ¡kovės aktyvius veiksmus siekiant ginti savo pažeistas teises (kreipimÄ si į teismÄ civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka), į kasacinio teismo pastebėjimÄ , kad byloje nėra ekspertizės, atmetami apeliantės argumentai, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl ieÅ¡kovės veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 6 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, ir kt.), todėl, atsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus, kitų apeliantės argumentų teismas iÅ¡samiau nenagrinėja.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis);

Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ taip, kad 52 proc. ieÅ¡kovės reikalavimų yra patenkinta, o 48 proc.

– atmesta, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.IeÅ¡kovė už turto įvertinimÄ patyrė 5 900 Lt iÅ¡laidų, antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ â€“ 3 530,38 Lt, o už teismo ekspertizę – 30 000 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 39 430,38 Lt (11 419,83 Eur). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas 52 proc., todėl ieÅ¡kovei atlygintina 5 938,31 Eur. IeÅ¡kovei taip pat atlygintina 1 476,55 Eur žyminio mokesčio. Taigi iÅ¡ viso - 7 414,86 Eur. Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 976,77 Eur už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme.

Taigi ieškovei iš atsakovės atlygintina 8 391,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (7414,86 Eur + 976,77 Eur). Atsižvelgus į tai, kad 48 proc. ieškinio reikalavimų atmesti, atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai atlygintinos išlaidos, patirtos advokato pagalbai. Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 4 035,30 Eur įrodymų rinkimui (t. 7, b. l. 206) ir 1 482,43 Eur išlaidų advokatų pagalbai. Pažymėtina, kad šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos įrodymų rinkimui nebuvo bÅ«tinos, iÅ¡skyrus iÅ¡laidų dalį, susijusiÄ su eksperto J. U. ekspertiniu tyrimo dalimi, kuria remiamasi nagrinėjant ginÄÄ . Taigi atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės atlygintina 1 037,70 Eur (711,57 Eur advokatų pagalbai + 326,13 Eur ekspertinio tyrimo iÅ¡laidų).

Ä®skaičius Å¡alių mokėtinas sumas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieÅ¡kinio reikalavimams ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 7 353,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (8 391,63 Eur – 1037,70 Eur). Taip pat perskirstytinos ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos: valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 11,50 Eur, o iÅ¡ atsakovės 12,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis).Atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis).

Atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjų kolegija Å¡ia nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitė sumažindama atlygintos žalos dydį: vietoj 96 090,38 Eur priteisė 74 915,81 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinis skundas tenkintas 22 proc. Atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 2 119,30 Eur žyminio mokesčio, todėl jai atlygintina 466,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Atsakovė taip pat patyrė 1 210 Eur iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ ir suraÅ¡ymÄ , todėl proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai jai atlygintina 266,20 Eur. Dėl to atsakovei atlygintina 732,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (466,25 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų ir 266,20 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų). IeÅ¡kovė UAB „LitCon“ patyrė 1 401,79 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo iÅ¡laidų.

Kadangi 78 proc. apeliacinio skundo reikalavimų atmesti, tai ieÅ¡kovei atlygintina 1 093,40 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Ä®skaičius Å¡alių mokėtinas sumas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 360,95 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidų (1 093,43 Eur – 732,45 Eur). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r ė :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo dalį dėl nuostolių, bylinėjimosi, advokato pagalbos bei iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:„Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „METMEDĖ“ (j. a. k. 123412715) ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (j. a. k. 123228761) naudai 74 915,81 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiolika eurų 81 ct) nuostolių atlyginimÄ , 7 353,93 Eur (septynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 93 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 74 915,81 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (j. a. k. 123228761) valstybės naudai 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „METMEDĖ“ (j. a. k. 123412715) valstybės naudai 12,50 Eur (dvylika eurų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų“.KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „METMEDĖ“ (j. a. k. 123412715) ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ (j. a. k. 123228761) naudai 360,95 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 95 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                      Konstantinas Gurinas                                                                       Gintaras Pečiulis                                                                       Alvydas Poškus