135898fa-59d3-4b98-98fb-3c7d82eff3cd · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-109-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00173-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1.; 2.4.2.1.; 2.6.28.1.;2.6.8.9; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inter Credit“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4055-434/2021 pagal ieÅ¡kovės UAB „Inter Credit“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

M. ir M. M., tretiesiems asmenims UAB „Osvalda“, Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos už automobilio pasaugos paslaugas, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų priteisti 3000 eurų už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ Ä¯ transporto priemonės saugojimo aikÅ¡telę ir jos saugojimÄ Å¡ioje aikÅ¡telėje, taip pat priteisti solidariai 1183,56 eurų dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2013-06-03 iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, taip pat 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, jog pagal 2008 m. vasario 7 d. Paslaugų teikimo sutartį (toliau - 2008-02-07 Sutartis), sudarytÄ tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Å iaulių miesto VPK, UAB (duomenys neskelbtini) privalo priverstinai nuvežti ir saugoti policijos komisariato sulaikytas transporto priemones. UAB (duomenys neskelbtini) neturi galimybės pasirinkti saugomų transporto priemonių ir privalo užtikrinti visų policijos sprendimu privestinai į aikÅ¡telę atgabentų ir paliktų saugoti transporto priemonių saugumÄ nepriklausomai nuo jų vertės ar kitų aplinkybių.

Pagal 2008 m. balandžio 7 d. „PASLAUGOS SUTARTĮ“ (toliau - 2008-04-07 Sutartis) tarp UAB „Osvalda“ ir UAB (duomenys neskelbtini) paslaugos teikėjas UAB „Osvalda“ įsipareigojo priimti iÅ¡ paslaugos pirkėjo UAB (duomenys neskelbtini) pristatytas transporto priemones į paslaugos teikėjo aikÅ¡telę ir jas saugoti Å¡ioje Sutartyje numatyta tvarka. Pagal 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teises Naujajam kreditoriui UAB „Osvalda“, kuri įsigijo teisę į atlyginimÄ už priverstinį transporto priemonių nuvežimÄ ir saugojimÄ laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., sutarčių su Å iaulių AVPK pagrindu.

Pagal 2019 m. vasario 19 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Pradinis kreditorius UAB „Osvalda“ perleido reikalavimo teises Naujajam kreditoriui UAB „Inter Credit“ į susidariusį įsiskolinimÄ už transporto priemonių priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ .

3. Nurodė, kad pagal 2008 m. gegužės 20 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė OPEL KADET, v.n. (duomenys neskelbtini). Pagal VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡Ä , paskutinis vieÅ¡ame registre registruotas transporto priemonės savininkas yra V. P.. V. P. atsiuntė 2007-04-14 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuoraÅ¡Ä , kuris patvirtina, kad 2007-04-14 V. P. pardavė V. M. minėtÄ transporto priemonę už 500 litų, kuris ir yra Å¡io automobilio savininkas, nes jokių duomenų, kad jį bÅ«tų perleidęs kitam asmeniui, nei ieÅ¡kovei, nei teismui nepateikė. 2011-03-03 Å iaulių AVPK informavo UAB „Inter Credit“, kad transporto priemonės savininkas yra V.

P., o Å¡iÄ transporto priemonę 2008-05-20 vairavo ir pažeidimÄ padarė M. M.. Pagal įkainius, numatytus minėtoje 2008-02-07 Sutartyje, yra paskaičiuota 72,40 EUR (250 Lt) už automobilio nuvežimÄ bei 5,79 EUR (20 Lt) per parÄ už automobilio saugojimÄ . Todėl atsakovai už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ nuo 2008-05-20 iki 2013-06-03 yra solidariai skolingi 10711,52 EUR. Suma sumažinta iki 3000 EUR, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai, nes automobilis buvo saugomas ir po 2008-07-01, kai įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) redakcija, kurios 33 str. 6 d. numatė, kad tokias iÅ¡laidas automobilio savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. spalio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo M. M. ieÅ¡kovei 1600 eurų skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 321,75 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ 1600 eurų sumÄ nuo 2021-04-22 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 57,65 eurus žyminio mokesčio bei 26,60 eurų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės pajamas.

Ieškovės ieškinį atsakovui V.M. atmetė, iš ieškovės jam priteisė 250 eurų patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas taip pat iš ieškovės priteisė trečiajam asmeniui V. P. 700 eurų jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5. Nustatė, kad Å iaulių apskrities VPK 2008 m. vasario 7 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 40-IL-62, pagal kuriÄ UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugomÄ aikÅ¡telę ir jÄ saugoti (b.l.40-41). 2008 m. balandžio 7 d. paslaugos sutartis patvirtina, kad UAB „Osvalda“ (Saugotojas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (Davėjas) susitarė, kad saugotojas įsipareigoja priimti saugoti jam nuomos teise priklausančioje saugomoje aikÅ¡telėje ir garažo patalpose (duomenys neskelbtini) Davėjo perduotas saugojimui transporto priemones, 2008-02-07 paslaugų teikimo sutarties tarp Davėjo ir Å iaulių miesto VPK pagrindu, jas saugoti maksimaliai užtikrinant jų iÅ¡saugojimÄ ir grÄ Å¾inti jas iÅ¡saugotas (b.l.43-44). 6. 2008 m. gegužės 20 d.

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu UAB (duomenys neskelbtini) buvo perduota saugoti transporto priemonė – automobilis „Opel Kadett“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, jog transporto priemonės valdytojas buvo atsakovas M. M., vairavęs automobilį neblaivus (b.l.36). 2008 m. gegužės 20 d. transporto priemonė priverstinai nuvežta į paslaugos teikėjo saugojimo aikštelę. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, jog transporto priemonės valdytojas – atsakovas M.

M. (b.l.36). Atsakovas M. M. Å iaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-798-68/2008 pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnio už tai, kad 2008 m. gegužės 20 d. Å iaulių r. vairavo minėtÄ automobilį, neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonės ir neblaivus bei nubaustas 4000 Lt bauda. Nutarimas įsiteisėjęs. Nutarime nebuvo nurodytas transporto priemonės savininkas, transporto priemonė nebuvo konfiskuota (b.l.94).

Teismas pripažino, jog atsakovas M. M. buvo Å¡ios transporto priemonės valdytojas ir, pasirašęs transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, buvo informuotas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ bei jos saugojimÄ akte nurodytoje saugojimo aikÅ¡telėje.

7. Nors atsakovas V. M., ieÅ¡kovės informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , nurodė, jog jis nėra Å¡ios transporto priemonės savininkas, tokios pozicijos laikėsi teisme, tačiau tokius jo paaiÅ¡kinimus paneigė byloje surinkti įrodymai. Teismas atsižvelgė į trečiojo asmens V. P. paaiÅ¡kinimus, kad jai priklausiusį automobilį ji pirkimo-pardavimo sutartimi 2007-04-14 pardavė V. M., o dienÄ prieÅ¡ tai jį iÅ¡registravo iÅ¡ Regitros, tai patvirtinančiÄ ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.39) bei VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡Ä ir atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ (b.l.38,87). Laikė įrodyta, kad po to, kai neblaivus buvo sustabdytas vairuojantis ginčo automobilį M. M., po ko buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ios transporto priemonės savininkas buvo atsakovas V. M.

8. Nustatė, kad pagal 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teises Naujajam kreditoriui UAB „Osvalda“, kuri įsigijo teisę į atlyginimÄ už priverstinį transporto priemonių nuvežimÄ ir saugojimÄ laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., sutarčių su Å iaulių AVPK pagrindu. Pagal 2019 m. vasario 19 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Pradinis kreditorius UAB „Osvalda“ perleido reikalavimo teises Naujajam kreditoriui UAB „Inter Credit“ į susidariusį įsiskolinimÄ už transporto priemonių priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ .

9. IeÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021-02-22 raÅ¡tais kreipėsi į atsakovus dėl ginčo transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ (b.l.51-54). PraneÅ¡imai atsakovams buvo iÅ¡siųsti jų gyvenamosios vietos adresais, kuriuose jie yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , neatsižvelgiant į aplinkybę, kad automobilis utilizuotas dar 2013 m. Pripažino, jog nėra jokių duomenų, kad atsakovas V. M., be ieÅ¡kovės iÅ¡siųstų praneÅ¡imų, bÅ«tų buvęs per visÄ ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo laikÄ nuo 2008-05-20 iki 2013-06-03, kada buvo perduotas utilizuoti, apie tai informuotas.

Trečiasis asmuo V. P. nurodė, kad ji tik iÅ¡ ieÅ¡kovės gauto praneÅ¡imo sužinojo, kad jos parduotas automobilis yra priverstinai nuvežtas ir laikomas saugomoje aikÅ¡telėje ir tai galėjo bÅ«ti apie 2011 metus ir ji tuomet ieÅ¡kovei pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, po ko jokių pretenzijų iÅ¡ ieÅ¡kovės daugiau nebesulaukė. 2011-03-03 ieÅ¡kovę Å iaulių AVPK informavo, kad ginčo transporto priemonės savininkas yra V. P., o Å¡iÄ transporto priemonę 2008-05-20 vairavo ir pažeidimÄ padarė M.

M.

10. Teismas vadovavosi SEAKÄ® 33 straipsnio 4 dalimi (įsigaliojusia nuo 2008-07-01), numatančia, kad policijos pareigÅ«nai, priėmę sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneÅ¡a transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtÄ sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, vertino, kad Å¡i įstatymo redakcija įsigaliojo vėliau, nei buvo priverstinai nuvežtas automobilis, tačiau ji jau galiojo ir tolimesnio automobilio saugojimo metu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-01-11 Nr.15 įsakymo Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo 15 punktu.

Vertino, kad nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigÅ«nai ar automobilį tiek metų sugojusi įmonė bÅ«tų pranešę apie tai jo savininkui (Å¡iuo atveju atsakovui V. M.). Atsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, į tai, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laidų atlyginimÄ už tÄ saugojimo laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo transporto priemonės nuvežimo dienos 2008-05-20 iki jo utilizavimo dienos 2013-06-03 – 10711,52 Eur, jÄ mažinant iki 3000 eurų, o teisę į šį reikalavimÄ ieÅ¡kovei UAB „Osvalda“ perleido tik 2019-02-19 d. sutartimi (b.l.45-49).

Sprendė, kad automobilio savininkas apie susidariusias saugojimo išlaidas buvo informuotas tik po teisių perėmimo momento, t.y. pirmasis pranešimas jam buvo išsiųstas tik 2019-08-30, kai automobilis jau buvo utilizuotas. Pripažino nesant pagrindo ieškovės reikalaujamos saugojimo išlaidų sumos, kompensuojamųjų palūkanų priteisti iš transporto priemonės savininko atsakovo V. M. Nesutiko su atsakovu, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.

11. Pripažino, jog atsakovas M. M. apie tai, kad jo įvykio metu valdyta transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikÅ¡telę, žinojo nuo pat jo nuvežimo momento, tačiau nesidomėjo automobilio likimu ar galimybe jį atsiimti, nebandė aiÅ¡kintis, ar tÄ padarė automobilio savininkas. Sprendė, kad jis yra kaltas dėl saugojimo iÅ¡laidų susidarymo ir jų didėjimo. Vertino, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilį saugojusi įmonė bÅ«tų praneÅ¡usi atsakovui M.

M. apie tai, kad automobilis yra saugomas už atlyginimÄ , raÅ¡tu pateikiant jam iÅ¡samiÄ gautų pajamų, iÅ¡laidų bei nuostolių ataskaitÄ . IeÅ¡kovė, perėmusi pradinio kreditoriaus reikalavimÄ , teismui pateikė įrodymus apie tai, kad tokį praneÅ¡imÄ Å¡iam atsakovui iÅ¡siuntė 2019-08-30 ir 2021-02-22 (b.l.52,54) jo gyvenamosios vietos adresu. Teismas pripažino, jog įkainiai už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ , numatyti paslaugų teikimo sutarties priede, negali bÅ«ti mažinami, tačiau laikė tikėtina, jog atsakovas nežinojo sutartimi, kurios Å¡alimi jis nebuvo, nustatytų saugojimo įkainių.

Atsižvelgė į tai, jog transporto priemonę saugojimui priėmusi įmonė daugiau nei 5 metus saugodama faktiÅ¡kai bevertį turtÄ , nebendradarbiaudama su automobilio valdytoju, nepagrįstai didino saugojimo iÅ¡laidas. Sprendė, kad didelė suma už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ susidarė ne tik dėl Å¡io atsakovo nerÅ«pestingumo ir pasyvumo, bet ir dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigÄ ignoravusios saugotojos kaltės, kas pripažintina pagrindu priteistinai sumai mažinti.

Pažymėjo, kad atsakovas M. M., jau iÅ¡ ieÅ¡kovės gavęs raginimÄ susimokėti skolÄ , bendradarbiavo su ieÅ¡kove ir dar 2017 m. Å¡ios Å¡alys buvo susitarusios dėl 1600 eurų iÅ¡laidų dydžio atlyginimo, tačiau teismas jų pateiktos taikos sutarties netvirtino, nes padarė iÅ¡vadÄ , kad joje numatytos palÅ«kanos skolininkui yra neprotingai didelės. Sprendė, jog 1600 eurų dydžio iÅ¡laidų suma atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus bei formuojamÄ teismų praktikÄ .

12. IeÅ¡kovei praÅ¡ant priteisti 1183,56 Eur dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2013-06-03 iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021-04-22, vertino, kad automobilio saugotoja apie ginčo automobilio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų dydį atsakovo M. M. neinformavo. IeÅ¡kovė šį atsakovÄ apie skolÄ už ginčo automobilio saugojimo iÅ¡laidas informavo tik 2017 m., nes taikos sutartį Å¡alys pasirašė 2017-03-30, dėl ko palÅ«kanos skaičiuotinos nuo Å¡io termino. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsniu, nustatė, kad už laikotarpį nuo 2017-03-30 iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos susidarė 321,75 eurų palÅ«kanų suma (1600x5 proc./365 d.x 1468 d.= 321,75 Eur), kuri priteistina iÅ¡ M.

M. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo M. M. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1600 eurų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021-04-22 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, bei teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovo V. M. atžvilgiu ieÅ¡kinį atmetus, jam iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos jo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

13. Nustatė, kad trečiasis asmuo V. P. patyrė 700 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Pripažino, jog ji yra atsakovo V. M. pusėje. Automobilio paskutinis savininkas, registruotas vieÅ¡ame registre, buvo V. P., tačiau jos pačios praÅ¡ymu dar 2007-04-13 iÅ¡registruota. Teismo posėdyje V. P. patvirtino, kad apie 2011 m. buvo gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ , ieÅ¡kovės atstovus informavo, apie tai, kad ji dar 2007 m. pardavė automobilį V. M., pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kÄ pripažino ir ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje.

Taigi, V. P., sužinojusi apie ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas pretenzijas dėl ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas, iÅ¡ karto informavo ieÅ¡kovę apie jos parduoto automobilio pirkėjÄ ir pateikė tai patvirtinančiÄ sutarties kopijÄ , kas rodo, kad ji savo pareigas vykdė sÄ Å¾iningai ir laiku. IeÅ¡kovei dar iki bylos iÅ¡kėlimo teisme tapo žinoma, kad ginčo automobilio savininkas nuo 2007 m. yra atsakovas V. M., dėl ko iÅ¡ pradžių ji ir kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«tent iÅ¡ savininko V.

M. Tik Å¡iam pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, pateiktu ieÅ¡kiniu į bylÄ trečiuoju asmeniu dalyvauti buvo įtraukta ir V. P. Kadangi ieÅ¡kinys atsakovo V. M. atžvilgiu buvo atmestas ir materialiuoju teisiniu požiÅ«riu jis laikomas laimėjusiu bylÄ , todėl trečiojo asmens V. P. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios nėra didesnės, nei patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 14.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. spalio 28 d. sprendimÄ dalyje dėl atmestų ieÅ¡kovės reikalavimų priteisti iÅ¡ solidaraus atsakovo V. M. skolÄ už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas bei perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Å¡ios kategorijos bylose suformuotų aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, vertindamas pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį veiksmus, savininko, valdytojo ir saugotojo veiksmus (neveikimÄ ), netinkamai vertino atsakovo V. M. veiksmus (neveikimÄ ), nevertino trečiojo asmens V. P. veiksmų (neveikimo) ir nesilaikė kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

16. Teismas nesiaiÅ¡kino priežasčių, kodėl atsakovas V. M. nebuvo informuotas ir kas yra dėl to atsakingas. VieÅ¡ame registre VÄ® „Regitra“ ginčo automobilio savininkas yra nurodytas trečiasis asmuo V. P. Aplinkybė, kad ji 2007-04-14 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė minėtÄ automobilį atsakovui V. M. paaiÅ¡kėjo tik 2019 metais, kai V.P. surado ir pateikė ieÅ¡kovei sutartį. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovas sutarties nėra pateikę vieÅ¡ajam registrui, nors tokiÄ pareigÄ turėjo.

IeÅ¡kovė nedelsdama kreipėsi į atsakovÄ V. M. informuodama jį apie minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai neigė sutarties pasiraÅ¡ymÄ , teigė, kad ant sutarties paraÅ¡as yra suklÄ stotas, neigė automobilio įsigyjimo faktÄ . Atsakovas V. M. iki teismo proceso ir teismo proceso metu melagingai tvirtino, kad nėra minėtos transporto priemonės savininkas, nors tai buvo įrodyta. Taigi, dėl jo netinkamų veiksmų (neveikimo) ir įstatymų reikalavimų nevykdymo, atsakovas buvo pavėluotai informuotas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ .

Atsakovo veiksmai (neveikimas) turėjo reikšmės transporto priemonės priverstinio saugojimo išlaidų dydžiui.

17. Policijos įstaiga transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu (2008-05-20) neturėjo jokių galimybių informuoti transporto priemonės savininko - atsakovo V. M. apie priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ . AnalogiÅ¡kai ir saugotojas UAB “OsvaldÄ â€ minėtos transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu (2008-05-20) neturėjo jokių galimybių to padaryti. Atsakovas yra atsakingas už tai, kad jis per visÄ ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo laikÄ nuo 2008-05-20 iki 2013-06-03, kada automobilis buvo perduotas utilizuoti, nebuvo apie tai informuotas.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-l83-969/2021, tačiau jų aplinkybės nėra identiÅ¡kos nagrinėjamai bylai. BÅ«tina nustatyti, ar pats transporto priemonės savininkas (valdytojas) nėra kaltas ir/ar prisidėjęs prie to, kad jis nebuvo laiku informuotas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . Aplinkybė, kad atsakovui V. M. nebuvo praneÅ¡ta apie automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , sudaro pagrindÄ teismui sumažinti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ priteisti sumÄ už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , tačiau negali bÅ«ti pagrindu visiÅ¡kai atleisti jį nuo Å¡ių iÅ¡laidų padengimo.

19. Teismas turėjo įvertinti priežastis, dėl kurių nei policijos įstaiga, nei saugotojas atsakovui V. M. nepranešė apie minėto automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , bei turėjo konstatuoti, kad atsakovas yra kaltas dėl saugojimo iÅ¡laidų susidarymo ir jų didėjimo nevykdydamas minėtų įstatymo reikalavimų, nepraneÅ¡damas vieÅ¡ajam registrui VÄ® „Regitra“ apie automobilio savininko duomenų pasikeitimÄ , nesidomėdamas jam priklausančio automobilio likimu ir neigdamas faktÄ , kad jis yra automobilio savininkas.

20. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tretysis asmuo V. P. yra atsakovo V. M. pusėje, kadangi ji yra ieÅ¡kovės pusėje, įrodinėjusi esmines bylos aplinkybes, kad pagal 2007-04-14 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė automobilį atsakovui V. M. Trečiojo asmens atstovas advokatas A. P. nagrinėjant bylÄ teisme yra nurodęs, kad trečiasis asmuo yra ieÅ¡kovės pusėje, bei teismo posėdžių metu sėdėjo Å¡alia ieÅ¡kovės atstovo. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui 700 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

21. Atsakovas V. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad teismas įvertino, jog automobilio saugojimo iÅ¡laidos susidarė ne tik dėl M.M. veiksmų, bet ir dėl automobilį saugojusios įmonės, kuri vėliau perleido reikalavimo teisę ieÅ¡kovei, nesÄ Å¾iningumo ir kooperavimosi pareigos nesilaikymo. IeÅ¡kovės atstovas negalėjo atsakyti, kada pirmÄ kartÄ V. P. buvo informuota apie transporto priemonės nuvežimÄ , ar bent vienas iÅ¡ atsakovų buvo informuotas apie automobilio utilizavimÄ , kada buvo gauta iÅ¡ V. P. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovė melagingai skunde nurodo, jog 2019 metais V. P. surado ir pateikė ieÅ¡kovei minėtÄ sutartį, nors apie jÄ ieÅ¡kovei nuo 2011 metų kovo mėnesio buvo žinoma (trečiojo asmens parodymai, notaro žyma). IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog 2019-08-03 praneÅ¡imas, siųstas po 6 metų nuo automobilio utilizavimo, V.M. buvo įteiktas.

22. Nei ieÅ¡kinyje, nei dublike ieÅ¡kovė neįrodinėjo nei V.P., nei V.M. kaltės neįregistravus automobilio. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Automobilis buvo iÅ¡registruotas V.P. praÅ¡ymu 2007-04-13 ir nuo tos dienos jos dalyvavimas vieÅ¡ame eisme buvo draudžiamas. Byloje nėra jokių duomenų, jog V.P. kaip paskutinė VÄ® „Regitra“ registruota transporto priemonės savininkė bÅ«tų informuota policijos pareigÅ«nų ar ieÅ¡kovės praneÅ¡imais apie automobilio sulaikymÄ ir nuvežimÄ Ä¯ saugojimo aikÅ¡telę.

V.P. patvirtino, kad tik 2011 metais pirmÄ kartÄ buvo informuota apie automobilio saugojimÄ ir už saugojimÄ susidariusias iÅ¡laidas. Todėl nepagrįsti argumentai, kad pats V. M. yra atsakingas už tai, kad jis per visÄ ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo laikÄ nuo 2008-05-20 iki 2013-06-03, kada automobilis buvo perduotas utilizuoti, nebuvo apie tai informuotas. Su ieÅ¡kiniu pateiktas 2011-03-03 Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės raÅ¡tas Nr. 40-16-S-208 adresuotas bÅ«tent ieÅ¡kovei, iÅ¡ kurio matyti, kad nuo 2011 metų ieÅ¡kovei buvo žinoma, kas yra transporto priemonės savininkas ir kas jÄ vairavo pažeidimo metu.

Tačiau turėdama visÄ informacijÄ apeliantė ir reikalavimus perleidusios įmonės jokių veiksmų nesiėmė, sÄ moningai didino įsiskolinimÄ už beverčio automobilio saugojimÄ . Nesikreipimas į teismÄ daugiau kaip 13 metų vertintini kaip nepagrįsto praturtėjimo siekimas formaliu bÅ«du.

23. Pažymi, kad nebÅ«tina, jog bylų aplinkybės bÅ«tų identiÅ¡kos. Precedento galiÄ turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos. Taigi, jei bylos aplinkybės yra labai panaÅ¡ios, teismas turi pareigÄ , o ne teisę vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamÄ teismų praktikÄ .

24. Nurodo, kad V.P. į bylÄ trečiuoju asmeniu buvo įtraukta bÅ«tent ieÅ¡kovės iniciatyva, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad V. P. įrodinės automobilio pardavimo faktÄ atsakovui V. M., bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir/arba pareigoms, todėl ji įtraukiama dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Dublike ieÅ¡kovė nurodė, jog tuo atveju, jei V. M. bÅ«tų netinkamas atsakovas, ieÅ¡kovė tikslintų ieÅ¡kinį atsakove nurodydama V. P., kuri vieÅ¡ame VÄ® Regitra registre nurodyta kaip paskutinė vieÅ¡ame registre registruota transporto priemonės savininkė, ir kuri privalo byloje įrodyti ginčo automobilio pardavimo faktÄ , o jo neįrodžiusi bÅ«tų laikoma minėto automobilio savininke.

IeÅ¡kovė V.P. į bylÄ Ä¯traukė kaip galimÄ automobilio savininkę, t.y. tam atvejui, jei byloje bÅ«tų nuginčyta ar pripažinta negaliojančia automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo yra atsakovo V.M. pusėje, o ieÅ¡kinį atsakovo V.M. atžvilgiu atmetus, pagrįstai V.P. priteisė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). 26.

Apeliacijos dalykas – teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų skolÄ už automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Pirmosiosios instancijos teismas visiÅ¡kai netenkino ieÅ¡kinio atsakovo V.M., transporto priemonės savininko, atžvilgiu, su kuo nesutinka apeliantė.

27. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 20 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu UAB (duomenys neskelbtini) buvo perduota saugoti transporto priemonė – automobilis „Opel Kadett“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, jog transporto priemonės valdytojas buvo atsakovas M. M., vairavęs automobilį neblaivus (b.l.36). 2008 m. gegužės 20 d. transporto priemonė priverstinai nuvežta į paslaugos teikėjo saugojimo aikštelę.

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, jog transporto priemonės valdytojas – atsakovas M. M. (b.l.36). Nustatyta, kad Opel Kadett, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo atsakovas V. M. IeÅ¡kovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021-02-22 raÅ¡tais kreipėsi į atsakovus dėl ginčo transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ (b.l.51-54). PraneÅ¡imai atsakovams buvo iÅ¡siųsti jų gyvenamosios vietos adresais, kuriuose jie yra deklaravę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , neatsižvelgiant į aplinkybę, kad automobilis utilizuotas dar 2013 m.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas V. M., be ieÅ¡kovės iÅ¡siųstų praneÅ¡imų, bÅ«tų buvęs per visÄ ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo laikÄ nuo 2008-05-20 iki 2013-06-03, kada buvo perduotas utilizuoti, apie tai informuotas.

28. Apeliantė neginčija nustatytų aplinkybių, tačiau teigia, jog pats atsakovas yra atsakingas už tai, kad jis per visÄ ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo laikÄ nuo 2008-05-20 iki 2013-06-03, kada automobilis buvo perduotas utilizuoti, nebuvo apie tai informuotas, kadangi nepranešė vieÅ¡ajam registrui VÄ® „Regitra“ apie automobilio savininko duomenų pasikeitimÄ , nesidomėjo jam priklausančio automobilio likimu ir neigė faktÄ , kad jis yra automobilio savininkas.

29. Pažymėtina, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugÄ (CK 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iÅ¡ kurios kyla ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimÄ .

Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne jÄ sudariusiai Å¡aliai (arba ne tik jÄ sudariusiai Å¡aliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui.

30. Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. 31.

SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad policijos pareigÅ«nai, priėmę sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneÅ¡a transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtÄ sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimÄ priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas).

KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

32. Solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas kyla iÅ¡Â SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rÅ«pintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančiÄ transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rÅ«pintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimÄ si transporto priemonės buvimo vieta, dėjimÄ maksimalių pastangų kuo greičiau pasirÅ«pinti transporto priemonės atsiėmimu iÅ¡ saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgÄ laikÄ nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima rizikÄ , be kita ko, dėl galimų Å¡io automobilio saugojimo iÅ¡laidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (KET 17 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021). Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021).

33. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, iÅ¡laidų dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindÄ ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, iÅ¡siaiÅ¡kinti savininkÄ ir jam praneÅ¡ti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimÄ , taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl iÅ¡laidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).

34. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigÄ imtis visų priemonių, kad transporto priemonės bÅ«tų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomÄ automobilį, vietÄ , saugojimo įkainius bei pareigÄ jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

35. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimÄ dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininkÄ apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistinÄ atlyginti saugojimo iÅ¡laidų sumÄ , priteisiant iÅ¡laidų atlyginimÄ ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimÄ pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiÅ¡kai atleisti transporto priemonės savininkÄ nuo automobilio saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas).

36. Kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pavėluotas transporto priemonės savininko ir valdytojo informavimas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ sudaro pagrindÄ mažinti priteistinÄ atlyginti saugojimo iÅ¡laidų sumÄ , priteisiant iÅ¡laidų atlyginimÄ ne nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo momento, o nuo informacijos apie priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ pateikimo transporto priemonės savininkui ar valdytojui.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas apie pareigÄ atsiimti transporto priemonę, laikymo įkainius ir skolos dydį savalaikiai informuotas, kaip tai nustato pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas, nebuvo. IeÅ¡kovė tik 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021-02-22 raÅ¡tais kreipėsi į atsakovus dėl ginčo transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , kai automobilis jau buvo utilizuotas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigÅ«nai ar automobilį saugojusi įmonė bÅ«tų pranešę apie tai jo savininkui V. M. Automobilio savininkas apie susidariusias saugojimo iÅ¡laidas buvo informuotas tik po teisių perėmimo momento, t.y. pirmasis praneÅ¡imas jam buvo iÅ¡siųstas tik 2019-08-30.

38. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo apie 2011 m. ieÅ¡kovę informavo, jog ji dar 2007 m. pardavė automobilį V. M., pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kÄ pripažino ir ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje. Taigi, V. P., sužinojusi apie reiÅ¡kiamas pretenzijas dėl ginčo automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas, iÅ¡ karto informavo ieÅ¡kovę apie jos parduoto automobilio pirkėjÄ ir pateikė tai patvirtinančiÄ sutarties kopijÄ (patvirtintÄ pas notarÄ 2011-03-31).

Taigi, dar 2011 metais ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad ginčo automobilio savininkas nuo 2007 m. yra atsakovas V. M. Byloje nenustatyta dėl kokių priežasčių, sužinojus šį faktÄ nebuvo imtÄ si jokių veiksmų dėl automobilio savininko informavimo apie pareigÄ atsiimti transporto priemonę bei atsiskaityti. Kadangi duomenys apie automobilio savininkÄ buvo pateikti dar 2011 metais, net ir įvertinus, jog nuosavybės teisė nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta, pripažintina, jog jau tada buvo reali galimybė kreiptis į V.M.

Pats V. M. neigia aplinkybę, kad su jo žinia automobilis buvo perduotas valdytojui M. M. Šis irgi netvirtino, kad jis automobiliu pasinaudojo su jo savininko žinia, jis tvirtina, kad nežinojo ir nežino kam automobilis priklauso, kad juo pasinaudojo iš esmės savavališkai. M. M. jo nenaudojo, niekam jo neperdavė, todėl ir neieškojo. Todėl ir šiuo pagrindu vargiai ar galima jo atsakomybė, nes jis, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, galėjo automobilį įgyti utilizavimui.

39. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡laidų atlyginimÄ už tÄ saugojimo laikotarpį, kuris skaičiuojamas nuo transporto priemonės nuvežimo dienos 2008-05-20 iki jo utilizavimo dienos 2013-06-03 – 10711,52 Eur, jÄ mažinant iki 3000 eurų, o teisę į šį reikalavimÄ ieÅ¡kovei UAB „Osvalda“ perleido 2019-02-19 sutartimi (b.l.45-49). Automobilio valdytojas apie susidariusias saugojimo iÅ¡laidas buvo informuotas tik po teisių perėmimo momento (2019 m. vasario 19 d.), t. y. automobilio valdytojas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ buvo informuotas vėliau nei ieÅ¡kiniu nurodoma praÅ¡omos priteisti saugojimo iÅ¡laidų laikotarpio pabaiga, todėl pagrįstai teismo pripažinta, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo ieÅ¡kovės reikalaujamos saugojimo iÅ¡laidų sumos priteisti iÅ¡ transporto priemonės savininko.

Pažymėtina, kad tokie išaiškinimai yra pateikti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, kurie, priešingai nei teigia apeliantė, aktualūs ir nagrinėjamai bylai.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiojo asmens V. P. įtraukimas į bylÄ buvo sÄ lygotas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, nurodant, jog bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir/arba pareigoms. IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, jog tuo atveju, jei V. M. bÅ«tų netinkamas atsakovas, V. P., vieÅ¡ame VÄ® Regitra registre nurodyta kaip paskutinė vieÅ¡ame registre registruota transporto priemonės savininkė, bÅ«tų nurodoma kaip atsakingas asmuo. Kadangi atsakovas V.M. byloje pripažintas automobilio savininku, tačiau jo atžvilgiu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atmestas, trečiojo asmens teisėms/pareigoms bylos iÅ¡sprendimas įtakos nebeturės, o patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas pagrįstai iÅ¡spręstas atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį. Todėl negalima sutikti su teiginiu, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui 700 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

42. Netenkinus apeliacinio skundo, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2021 m. spalio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistu. Teisėja Laimutė Sankauskaitė