2025-05-21 Nr. AB-8735-3-61-3-01017-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1732-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01017-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymą T4-39 (toliau – ir Įsakymas), įpareigoti atsakovą pareiškėjo skundą dėl 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (toliau – ir Klinikos) atsakymo išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 2 d. atvyko į Klinikas, kur jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Diagnozė). Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, jog, gydytojo nuomone, ambulatorinis gydymas reikiamo efekto nedavė, t. y. pareiškėjo teigimu, nustatyta liga egzistuoja, tačiau Diagnozė buvo nustatyta nepagrįstai ir nemotyvuotai. Pareiškėjas Klinikoms pateikė skundą, prašydamas diagnozę pakeisti. Tačiau Klinikos 2021 m. birželio 8 d. pateikė raštą (toliau – Raštas), kuris yra formalus ir lakoniškas. Rašte nurodyta, kad gydytoja (duomenys neskelbtini) įvertino siuntusio gydytojo įrašus, išsamiai aprašė anamnezę, (duomenys neskelbtini) būklę, nusiskundimus bei nurodė, kad ambulatorinis gydymas reikiamo efekto nedavė. 2021 m. spalio 27 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu nusprendė, kad pareiškėjui Klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tačiau Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-640-602/2023 (toliau – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimas) minėtą įsakymą panaikino ir įpareigojo Tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Rašto. Skundžiamu Įsakymu pakartotinai konstatuota, kad pareiškėjui 2021 m. balandžio 2 d. Klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

2.2. Pareiškėjas pažymi, kad prie skundžiamo Įsakymo buvo pridėta 2024 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-265/2021 ataskaita Nr. D17-20 (toliau – Ataskaita), kurioje nepaaiškinta, kodėl buvo nustatyta Diagnozė, kodėl jos nebuvo galima neįrašyti / patikslinti / papildyti anamnezės ir kt. aplinkybių. Šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, apribojamos kitos jo teisės. Įsakymas ir Ataskaita nėra tinkamai motyvuoti – Tarnyba tik perrašė Diagnozę ir nevertino su tuo susijusių ginčui aktualių aspektų, neįsigilino į pareiškėjo skundą, nevertino simptomų nebuvimo. Diagnozės nustatymas neatitinka sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, t. y. šiuolaikinio medicinos mokslo lygio ir gerosios praktikos.

2.3. Tarnyba netaikė Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 (toliau – ir TLK-10 AM). Tai yra nesuderinama su gerąja diagnostikos patirtimi ir gali lemti netinkamą diagnozę. Pareiškėjo teigimu, Diagnozė taip pat neatitinka mokslinėje literatūroje nurodytų ligos požymių. Konkretūs Diagnozės aprašyme nurodyti pareiškėjo teiginiai buvo surašyti ir interpretuoti neteisingai.

2.4. Nagrinėjamu atveju buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, kadangi buvo nepagrįstai diagnozuota, kad pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) problemų. Taip pat atsakovas pažeidė gerojo viešojo administravimo principą ir pareigą motyvuoti savo priimamus sprendimus, kadangi nei Įsakyme, nei Ataskaitoje nebuvo nurodytos reikšmingos aplinkybės ir argumentai.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Diagnozė buvo nustatyta viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) stacionarinio ištyrimo metu, o ne Klinikose. Pareiškėjas į Klinikas atvyko gydytojo (duomenys neskelbtini) išduotu siuntimu, kuriame buvo nurodyta Diagnozė. Taigi, pagal siuntime nurodytą informaciją Klinikos turėjo atlikti veiksmus, kurių metu galima būtų patikrinti pareiškėjui nustatytos Diagnozės pagrįstumą. 2021 m. balandžio 2 d. konsultacijos metu buvo išsamiai įvertinta pareiškėjo ligos ir gyvenimo anamnezė, nusiskundimai, objektyvi (duomenys neskelbtini) būklė. Gydytoja padarė išvadą, kad iki tol taikytas ambulatorinis gydymas nedavė reikiamo efekto, reikalinga pacientą stacionarizuoti. Nepaisant pareiškėjo reikalavimų, iki tol, kol būtų buvusi patikslinta diagnozė stacionarinio ištyrimo metu, gydytoja neturėjo teisės ir pagrindo pakeisti kitos gydymo įstaigos nustatytos diagnozės, tokio pagrindo nenurodė ir pareiškėjas.

4.2. Klinikos pareiškėjui sudarė sąlygas pakartotinai įvertinti kitoje įstaigoje nustatytos diagnozės teisingumą ir esant pagrindui – ją tikslinti, tačiau pacientas stacionariniam ištyrimui neatvyko. Pareiškėjo medicininės dokumentacijos duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 2 d. konsultacijos metu nebuvo užbaigta diferencinė diagnostika ir nustatyta galutinė diagnozė, todėl, pareiškėjui savo noru atsisakius tolimesnio ištyrimo, ir, atitinkamai, diagnozės tikslinimo, pareiškėjo argumentai, kad Klinikos nepagrįstai nepašalino Diagnozės, yra nepagrįsti, kadangi, tokiems Klinikos veiksmams atlikti nebuvo jokio pagrindo.

4.3. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodytas ligos kodas yra formalus reikalavimas. Nagrinėjamu atveju gydytoja nurodė ligos tipą (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėją siuntė stacionariniam ištyrimui ligos diferencinei diagnostikai ir diagnozės patikslinimui. Kadangi Klinikose nebuvo nustatinėjama Diagnozė, Tarnyba neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjo klinikinės diagnozės pagrįstumo. Atitinkamai nėra pagrindo analizuoti ir atsiliepti į skunde nurodytus teiginius dėl Diagnozės nustatymo metodikos ir priežasčių.

4.4. Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad nustatytos diagnozės panaikinimas, galimos kitos diagnozės nustatymas, ligų diferencinė diagnostika nėra numatyti teisės aktuose (numatytas tik nustatytos diagnozės tikslinimas, naudojantis antrinio arba tretinio lygio diagnostikos priemonėmis), kurių pareiškėjas neginčijo bei nenurodė, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų reikalavimus. Tarnyba, priimdama skundžiamus Įsakymą ir Ataskaitą, vadovavosi ginčui aktualiais teisės aktais. Ataskaita yra išsami ir motyvuota, joje paaiškinta, kad Diagnozė nebuvo nustatyta Klinikose, taip pat Klinikose ji nebuvo galutinai patvirtinta.

4.5. Tarnyba nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl neteisingos bei nepagrįstos Diagnozės. Medicinos dokumentų duomenimis, 2021 m. balandžio 2 d. konsultacijos metu pacientui buvo pateikta reikalinga informacija suprantama forma, pacientas su hospitalizavimu sutiko, tačiau vėliau šioms paslaugoms neatvyko, todėl Klinikos negalėjo įgyvendinti reikalavimų dėl Diagnozės vertinimų ir galimybės ją keisti ar tikslinti. Pacientas buvo tinkamai supažindintas su (duomenys neskelbtini) stacionarinių paslaugų teikimo reikalingumu, kad būtų įgyvendinti reikalavimai dėl jam galbūt nepagrįstai nustatytos Diagnozės panaikinimo, pacientas su hospitalizavimu sutiko, buvo įrašytas į eilę planinėms (duomenys neskelbtini) stacionarinėms paslaugoms gauti, tačiau paskirtą dieną neatvyko, tokiu būdu pats nutraukęs diagnostinį procesą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klinikos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pareiškėjui Diagnozė buvo nustatyta ne Klinikose, o kitoje įstaigoje. Klinikos, atsižvelgdamos į pareiškėjo kreipimosi į gydytoją tikslą, sudarė sąlygas patikslinti esamą diagnozę stacionarinio ištyrimo metu, o iki tol buvo palikta Diagnozė, su kuria pareiškėjas atvyko konsultacijai.

5.2. Tačiau pareiškėjas išsamiam stacionariniam ištyrimui, siekiant įvertinti jam nustatytos diagnozės patikslinimo galimybes, neatvyko, tokiu būdu pareiškėjo reikalavimai dėl Diagnozės vertinimų ir galimybės ją keisti ar tikslinti negalėjo būti įgyvendinti. Klinikos asmens sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui suteikė tinkamai.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Įsakymą ir įpareigojo Tarnybą pareiškėjo skundą dėl 2021 m. birželio 8 d. Klinikų atsakymo išnagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 495,62 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu Įsakymu, kuris parengtas atsižvelgiant į Ataskaitą, nustatyta, kad 2021 m. balandžio 2 d. pacientui (pareiškėjui) Klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Skundžiamą Įsakymą atsakovas priėmė vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-640-602/2023. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs šiame teismo sprendime nurodytas išvadas, apibendrino, kad apeliacinės instancijos teismas vertino, jog: 1) nagrinėtu atveju nebuvo atliktas savarankiškas tyrimas; 2) ataskaitoje nėra konkretizuojama, kodėl pacientui atvykus su siuntimu į pasirinktą gydymo įstaigą konsultacijai, konsultacijos metu buvo nustatyta diagnozė, pažymint, kad ji turės būti patikslinta stacionarizuojant pacientą; 3) ataskaitoje nėra konkretizuojama, kad būtent tokia konsultavimo eiga atitiko teisės aktų ar gerosios praktikos reikalavimus; 4) Tarnyba netyrė aplinkybių ir nevertino pareiškėjo argumentų dėl neteisingai ir nepagrįstai jam nustatytos Diagnozės; 5) Tarnyba ataskaitoje nepaaiškino, kodėl nevertino minėtų pareiškėjo argumentų, nurodytų skunde Klinikoms ir Tarnybai. Į išdėstytas išvadas teismas nurodė atsižvelgsiantis vertinant Įsakymo (kartu ir jo sudedamosios dalies – Ataskaitos) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad tik patys konkrečios srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pagal sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklius ir turinio reikalavimus. Tikrindamas Tarnybos įsakymą, teismas tiesiogiai nesprendžia ginčo tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat neturi kompetencijos konstatuoti, ar konkrečiu atveju sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos kokybiškai, ar paciento teisės pažeistos, tačiau turi pareigą patikrinti, ar konkreti Tarnybos išvada dėl paslaugų kokybės ir, atitinkamai, paciento teisių pažeidimo padaryta pagrindžiant teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodinėjimo dalyką sudaranti informacija gauta pakankamų ir tinkamų įrodymų pagrindu.

9. Teismas, įvertinęs Ataskaitos turinį, pažymėjo, kad, nors joje pateikiama išsami teisinio reguliavimo, susijusio su konkrečių medicininių paslaugų teikimu, analizė, tačiau būtinybė patikslinti Diagnozę būtent stacionaro sąlygomis siejama su tuo, kad siuntime buvo nurodoma diagnozė, priskirtina konkrečiai diagnozių grupei. Iš Ataskaitoje pateiktų paaiškinimų negalima daryti išvados, kad buvo atliktas individualizuotas vertinimas, iš kurio būtų galima spręsti, kokių konkrečių tyrimų atlikimas buvo būtinas pareiškėjo situacijoje, vertinant pareiškėjo ligos istoriją, nusiskundimus ir kokie tyrimai Diagnozės įvertinimui galėjo / turėjo būti atlikti tik stacionaro sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovui atlikus papildomą tyrimą ir parengus Ataskaitą, nėra aišku, kurie iš konkrečių tyrimų būtų atlikti pareiškėjui, ar visų tyrimų atlikimas galimas tik stacionaro sąlygomis. Teismas sprendė, kad sprendimas patikslinti Diagnozę stacionaro sąlygomis Ataskaitoje aiškinamas atsižvelgiant į diagnozės kodą (diagnozių grupę), o ne vertinant individualią pareiškėjo (paciento) situaciją.

10. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Diagnozės aprašymo turinyje nenurodytos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Diagnozės nustatymo metu buvo įsitikinta, jog ligos, pagrindžiančios (duomenys neskelbtini) ar kitus sutrikimus, iš tiesų nėra. Šiuo aspektu Ataskaitoje nebuvo pasisakyta, tik užsimenama, kad „atsižvelgiant į paciento išsakytą nuomonę, kad jam pasireiškiantys simptomai yra dėl (duomenys neskelbtini), esant poreikiui, paciento būklė būtų kompleksiškai įvertinta pasitelkiant ir gydytoją (duomenys neskelbtini).“. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju negalima daryti išvados, kad rengiant Ataskaitą, kartu ir priimant skundžiamą Įsakymą, buvo padarytos aiškios, nedviprasmiškos išvados dėl sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų pareiškėjui, kokybės, todėl ginčijamas Įsakymas naikinamas kaip neteisėtas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

11. Sprendimo panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2021 m. birželio 8 d. Klinikų atsakymo.

12. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 495,62 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas, be kita ko, nurodė, kad mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą sumą nėra teisinio pagrindo, nes ji neviršija pagal teisės aktus apskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos (yra trigubai mažesnė už maksimalią priteistiną sumą). Taip pat, nors skundas buvo rengiamas pakartotinai nagrinėjamoje byloje dėl to paties tarp šalių kilusio ginčo, tačiau skundas buvo dėl naujai priimto akto.

III. 13. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

14. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė nepagrįstais argumentais, kad Tarnyba Ataskaitoje neaptarė, kokie tyrimai buvo būtini vertinant pareiškėjo būklę, kokie tyrimai būtų atlikti stacionaro sąlygomis, ar visų tyrimų atlikimas galimas tik stacionaro sąlygomis ir ar Diagnozės nustatymo metu buvo įsitikinta, jog ligos, pagrindžiančios (duomenys neskelbtini) ar kitus sutrikimus, iš tiesų nėra.

14.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi prielaida, kad Diagnozė buvo nustatyta Klinikose. Diagnozė pareiškėjui buvo nustatyta 2019 metais (duomenys neskelbtini) stacionarinio ištyrimo metu. Pareiškėjas į Klinikas kreipėsi gydytojo (duomenys neskelbtini) išduotu siuntimu, kuriame buvo nurodyta Diagnozė. Siuntime expressis verbis nurodyta, kad pareiškėjas „siunčiamas rekonsultacijai, pačiam reikalaujant. Taigi, pagal siuntime nurodytą informaciją Klinika turėjo atlikti veiksmus, kurių metu būtų galima patikrinti Diagnozės pagrįstumą / teisingumą. Vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, Tarnyba pagrįstai nurodė, kad nustatytos diagnozės panaikinimas, galimos kitos diagnozės nustatymas, ligų diferencinė diagnostika nėra numatyti teisės aktų reikalavimuose, todėl negalimi (numatytas tik nustatytos diagnozės tikslinimas, naudojantis antrinio arba tretinio lygio diagnostikos priemonėmis). Pirminis ištyrimas, ligų diferencinė diagnostika yra atliekama stacionaro sąlygomis, remiantis stebėjimu ištisą parą, parenkant reikalingus tyrimo metodus, kviečiant reikalingus gydytojus konsultantus. Taigi, kol paciento stacionarinio ištyrimo metu būtų buvusi patikslinta diagnozė, Klinikų gydytoja neturėjo teisės ir pagrindo pakeisti / panaikinti kitos gydymo įstaigos nustatytos Diagnozės.

14.3. 2021 m. balandžio 2 d. konsultacijos Klinikose metu buvo išsamiai įvertinta pareiškėjo ligos ir gyvenimo anamnezė, nusiskundimai, objektyvi (duomenys neskelbtini) būklė. Gydytoja, apibendrindama turėtą informaciją, padarė išvadą, kad iki tol taikytas ambulatorinis gydymas nedavė reikiamo efekto, ir kad pacientą reikalinga stacionarizuoti ištyrimo, diferencinės diagnostikos, diagnozės patikslinimo, gydymo taktikos parinkimo, gydymo tikslais. Taigi, Klinikos pareiškėjui sudarė teisės aktų nurodytas sąlygas pakartotinai įvertinti kitoje įstaigoje nustatytos diagnozės teisingumą stacionare ir, esant pagrindui, ją tikslinti, įskaitant galimybę, pasitelkti konkretų gydytoją, kitus specialistus, tačiau pareiškėjas stacionariniam ištyrimui neatvyko.

14.4. Klinikų gydytojos ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodytas ligos kodas yra formalus ir privalomas reikalavimas. Gydytoja nurodė ligos tipą (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėją siuntė stacionariniam ištyrimui ligos diferencinei diagnostikai ir diagnozės patikslinimui. Tai, kad pareiškėjui nebuvo nustatoma diagnozė, patvirtina ir Klinikos Komisijos 2021 m. birželio 9 d. tyrimo pažyma Nr. NL-(1.15)-25. Taigi, pareiškėjui Klinikose nebuvo nustatinėjama Diagnozė – pareiškėjas į Klinikas kreipėsi dėl diagnozės pakeitimo, o to padaryti ambulatorinėmis sąlygomis padaryti nebuvo įmanoma ir teisiškai galima. Atsižvelgiant į tai, teismo nurodytas motyvas, kad Tarnyba neaptarė, kokie tyrimai buvo būtini pareiškėjui diagnozuojant (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstai. Taryba neprivalėjo aptarti to, kas nebuvo ir neturėjo būti atlikta Klinikose. Remdamasis analogiškais argumentais atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad Diagnozės aprašymo turinyje nenurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Diagnozės nustatymo metu buvo įsitikinta, jog ligos, pagrindžiančios (duomenys neskelbtini) ar kitus sutrikimus, iš tiesų nėra.

14.5. Teismas nenurodė, kad Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl nėra aišku, kuo teismas grindė argumentus, kad Klinikos pareiškėjui diagnozavo (duomenys neskelbtini), o Tarnyba privalėjo patikrinti, ar Diagnozės nustatymo metu buvo atlikti visi privalomi tyrimai.

14.6. Kvestionuodamas Klinikų gydytojo atliktą pareiškėjo būklės vertinimą, teismas viršijo savo kompetenciją ir pasisakė dėl aplinkybių, kurios reikalauja specialių žinių, šiuo aspektu teismo argumentai yra nesuprantami ir nepagrįsti. Atsakovas pabrėžia, kad kokie tyrimai bus skiriami ir kas bus tiriama diagnozės tikslinimo metu nei Tarnyba, nei patys pareiškėją konsultuosiantys gydytojai iš anksto tiksliai nustatyti ir (ar) prognozuoti negali, kadangi tik išsamios apžiūros metu gali paaiškėti reikiamų patikrinimų ir tyrimų apimtis. Ataskaitoje pateiktuose teisės aktuose nurodytas visas tyrimų, atliekamų būtent stacionaro sąlygomis, spektras, o konkrečius tyrimus, jų seką ir apimtį parenka pacientą stacionare gydantis gydytojas ar jų konsiliumas. Teismo abejonė, kad pareiškėjui nebuvo / nebus įvertintos kitos galimos ligos, yra nepagrįsta.

14.7. Teismas, nurodydamas, kad Tarnyba turėjo pasisakyti, kokie tyrimai būtų atlikti pareiškėjui stacionare ir (ar) ambulatorijoje, pažeidė principą, kad negalima reikalauti vykdyti to, kas neįmanoma. Teismo klausimas, kurie tyrimai pareiškėjui gali būti atliekami stacionaro sąlygomis ir (ar) ambulatoriškai, ir kurį, esą, patikrinimo metu turėjo aptarti Tarnyba, yra neaiškus, perteklinis ir nelogiškas, kadangi nėra aišku, kokie konkretūs tyrimai bus reikalingi. Taip pat Tarnyba patikrinimo metu analizuoja jau atliktų asmens sveikatos priežiūros veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o ne ateityje galbūt įvyksiančius veiksmus, be to, pareiškėjas kelia klausimą dėl jam nustatytos diagnozės panaikinimo, o tai teisėtai galima padaryti tik ištyrus pacientą stacionarinio stebėjimo metu. Tarnyba patikrinimo metu įvertina paciento skunde nurodytos įstaigos veiksmus, o patikrinimo apimtį lemia turima faktinė medžiaga (medicininė dokumentacija) ir teisės aktai, kurių atžvilgiu ši turima medžiaga įvertinama ir dėl jos pasisakoma Tarnybos parengtoje ataskaitoje.

14.8. Teismo nurodytos aplinkybės, kurios, Tarnybos vertinimu, neturėjo būti atskirai nagrinėjamos, nėra esminės, dėl to grąžinti Tarnybai pareiškėjo skundą dėl 2021 m. birželio 8 d. Klinikų atsakymo išnagrinėti iš naujo nėra pagrįsta ir racionalu. Iš naujo Tarnybos išnagrinėtas skundas nepakeistų pareiškėjo status quo, todėl būtų bereikalingai naudojami valstybės resursai ir laikas, kuris galėtų būti skiriamas kitų pacientų skundų nagrinėjimui, pažeidimų nustatymui ir užkardymui ateityje.

14.9. Tarnyba, priimdama Įsakymą ir Ataskaitą, vadovavosi teisės aktais. Ataskaita yra išsami ir motyvuota, joje nurodyta, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pareiškėjui nustatytos ir jo kvestionuojamos diagnozės pagrįstumo / teisingumo vertinimas.

15. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendime buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad Klinikos nustatinėjo pareiškėjui Diagnozę, laikydami, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja, nors pareiškėjas su šia Diagnoze nesutiko ir dėl to teikė skundą Klinikoms ir Tarnybai. Todėl pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kvestionuojančiais priešingą išvadą.

16.2. Atsakovas neįvykdė minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimu nustatytos pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir atsakyti į argumentus dėl Diagnozės nepagrįstumo. Be to, atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai kvestionuoja minėtą pareigą.

16.3. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Diagnozės pagrįstumo, privalo nustatyti, ar Klinikos Rašte pateikė tinkamus paaiškinimus, nevertinant Klinikų kompetencijos. Šios aplinkybės nesusijusios su Diagnozės teisingumo vertinimu. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, Tarnyba privalo nagrinėti pacientų skundus dėl diagnozės, neatitinkančios šiuolaikinio medicinos mokslo lygio ir gerosios patirties. Atsakovas gali įvertinti Klinikų atliktą diagnozės nustatymą, negali ignoruoti rimtų šios diagnozės teisingumą pagrįstai kvestionuojančių faktų ir argumentų bei turi nustatyti Klinikoms terminą pažeidimų nustatant diagnozę trūkumams pašalinti. Atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą.

16.4. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad jam nustatyta Diagnozė yra nepagrįsta ir neatitinka konkrečių medicininių požymių (gerosios praktikos, nustatant diagnozes). Tai patvirtina, kad 2021 m. balandžio 2 d. Klinikose pareiškėjui nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos.

16.5. Tiek faktinės aplinkybės (sveikatos sutrikimų istorija), tiek teisinis reguliavimus sudarė akivaizdžius pagrindus Klinikoms patikslinti Diagnozę, papildant anamnezę bei atliekant papildomus tyrimus, konsultuojantis su atitinkamais gydytojais. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, kad Klinikos neturėjo aiškintis, ar ligos, kuri paneigtų diagnozę, iš tiesų nėra, kad Ataskaita yra išsami, kad visų tyrimų atlikimas buvo galimas tik stacionaro sąlygomis, bei kad Klinikų gydytoja neturėjo teisės ir pagrindo pakeisti (tikslinti) kitos gydymo įstaigos nustatytos diagnozės, yra nepagrįsti. Net ir laikant, kad gydytojas galėjo tik patikslinti diagnozę, nesuprantama, kodėl tai nebuvo atlikta, be kita ko, nurodant aktualias aplinkybes (indikacijas), kurios leidžia abejoti Diagnoze. Kartu neaišku, kodėl Diagnozė buvo nustatinėjama apskritai. Trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo neįrašyti Diagnozės ar nurodyti, kad ji yra neaiški, bet nusprendė nustatyti galutinę Diagnozę.

16.6. Atsakovas yra tiesiogiai suinteresuotas asmuo, todėl pareiškėjas kritiškai vertina jo argumentus, kad pareiškėjui stacionare būtų atlikti visi reikiami tyrimai. Tokiu būdu atsakovas siekia pateisinti Įsakymą ir Ataskaitą. Faktinės bylos aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, kad Klinikos pareiškėjui sudarė teisės aktų nustatytas sąlygas pakartotinai įvertinti kitoje įstaigoje nustatytos diagnozės teisingumą stacionare ir, esant pagrindui, ją tikslinti, įskaitant galimybę pasitelkti kitus specialistus, tačiau pareiškėjas stacionariniam ištyrimui neatvyko.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klinikos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka ir palaiko jame išdėstytus reikalavimus. Klinikos pažymi, kad pagal pareiškėjo siuntime nurodytą informaciją Klinikos turėjo atlikti veiksmus, kurių metu būtų galima patikrinti pareiškėjui nustatytos Diagnozės pagrįstumą / teisingumą. Klinikų gydytojas, įvertinęs siuntusio gydytojo įrašus, pareiškėjo nusiskundimus, anamnezę, būklę ir tai, kad iki šiol taikytas ambulatorinis gydymas reikiamo efekto nedavė, įrašė pareiškėją į eilę ištyrimui, diferencinei diagnostikai, diagnozės patikslinimui, gydymo taktikos parinkimui. Pareiškėjas savo parašu medicininiuose dokumentuose patvirtino, kad sutinka su planinės medicininės paslaugos Klinikose teikimo tvarka, tačiau suplanuotam stacionariniam ištyrimui neatvyko. Pareiškėjui taip pat buvo suteikta informacija, kad tuo atveju, jei jis nesutinka tikslinti Diagnozės Klinikose, jis turi teisę kreiptis į bet kurią kitą savo pasirinktą gydymo įstaigą, pasirinkto gydytojo konsultacijai, kurios metu bus atliktas papildomas ištyrimas, esant poreikiui bus sukviestas gydytojų specialistų konsiliumas ir įvertintos galimybės patikslinti ar pakeisti Diagnozę. Pareiškėjui neatvykus suplanuotam išsamiam stacionariniam ištyrimui, jo reikalavimai negalėjo būti įgyvendinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos ministerijos 2024 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. T4-39 teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjo skundą dėl 2021 m. birželio 8 d. Klinikų atsakymo išnagrinėti iš naujo, pagrįstumo.

19. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą, nurodydamas, kad atsakovas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties (neištaisė ginčo tyrimo trūkumų), nepasisakė dėl konkrečios pareiškėjo sveikatos problematikos.

20. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, išanalizavo byloje esančius sveikatos duomenis, kurių vertinimui reikalingos specialios medicininės žinios, dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Prašė sprendimą naikinti, pareiškėjo skundą atmesti.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Įsakymas parengtas atsižvelgiant į 2024 m. vasario 14 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3 -265/2011 ataskaitą Nr. D17-20. Įsakymą ir Ataskaitą atsakovas priėmė vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 27d. nutartį byloje Nr. eA-640-602/2023, kurioje teismas konstatavo, kad Tarnyba tik perrašė Klinikų pateiktą informaciją, tačiau savarankiško tyrimo neatliko, taip pat Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tačiau nenurodė nei konkrečių aktualių nagrinėjamai situacijai teisės aktų, nei argumentų, pagrindžiančių tokias išvadas.

23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ginčijamo Įsakymo turinį, konstatuoja, kad Ataskaitoje, vykdant minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, yra pateikta išsami teisinio reguliavimo, susijusio su (duomenys neskelbtini) stacionarinių paslaugų ir (duomenys neskelbtini) ambulatorinių paslaugų teikimu, analizė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo Diagnozės vertinimas nebuvo individualizuotas.

24. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad Ataskaitoje pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad patikslinti Diagnozę buvo galima tik stacionaro sąlygomis. Ataskaitoje tik formaliai nurodyta, bet neįrodyta, kad toks poreikis sietinas su tuo, kad siuntime buvo nurodoma diagnozė, priskirtina (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju nebuvo atliktas individualizuotas vertinimas, iš kurio būtų galima spręsti, kokie konkretūs tyrimai buvo būtini ginčo situacijoje, vertinant pareiškėjo ligos istoriją, nusiskundimus, bei kokie tyrimai diagnozės įvertinimui galėjo / turėjo būti atlikti tik stacionaro sąlygomis. Nebuvo vertinama, kodėl nebuvo siūlomas ambulatorinis diagnozės patikslinimas, bei kokie tyrimai galėtų (turėtų) būti atlikti. Ataskaitoje apsiribota tik formaliu teiginiu, kad pareiškėjui diagnozės patvirtinimas / paneigimas galimas tik stacionaro sąlygomis.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atlikus pakartotiną vertinimą, atsakovas Akte nurodė, jog pacientams, kuriems nustatyta anksčiau minėta diagnozė, esant diferencinės diagnostikos poreikiui, taikomos 6 diagnostinės priemonės ((duomenys neskelbtini) ir kt. Tačiau iš Ataskaitos nėra aišku, kokie tyrimai buvo atlikti pareiškėjui, kurie yra reikalingi, kokie iš jų galimi tik stacionare, kurie gali būti atlikti ambulatoriškai.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ginčo tyrimo metu nuosekliai kartojo tuos pačius nusiskundimus (simptomus), tačiau ir antroje Ataskaitoje apie juos buvo tik formaliai užsiminta, nedetalizuojant ir nesiaiškinant, ar buvo atlikti konkretūs tyrimai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo situacijoje atsakovas, tikrindamas atliktų sveikatos paslaugų kokybę, vertino diagnozės kodą (diagnozių grupę), o ne individualią pareiškėjo (paciento) situaciją.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirtini medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1511-525/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1906-1062/2021; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neatliko nurodyto vertinimo, o pasisakė dėl ginčijamo akto trūkumų. Dėl nurodytų aplinkybių šis atsakovo apeliacinio skundo argumentas vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Sprendžiant pacientų ginčus teisme, turi būti patikrinama, ar Tarnybos įsakymas priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos procedūros, be kita ko, ar įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat ar buvo atliktas išsamus ir objektyvus asmens sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės paslaugų patikrinimas, ar buvo imtasis kitų teisės aktuose nurodytų priemonių, siekiant objektyviai ir teisingai išnagrinėti paciento skundą ir prieiti prie pagrįstų išvadų apie pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir (ar) paciento teisių (ne)pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-463/2023). Atsižvelgus į tai, atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad susiklosčiusi situacija lemia, jog ginčo šalys gražinamos į padėtį, buvusią 2021 m., neturi teisinės reikšmės.

29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas neištaisė visų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytų Ataskaitos trūkumų, t. y. pakartotinai išnagrinėjo situaciją, pateikdamas taikytų teisinių aktų visetą, tačiau pareiškėjo situacijos neindividualizavo.

30. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (ar) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

32. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 798,13 Eur

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Galutinis sprendimas išnagrinėjus kilusį ginčą yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

36. Pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 25-0350, kurioje už teisines paslaugas prašoma priteisti 2 798,13 Eur. Mokėjimo realumą patvirtina banko 2025 m. balandžio 2 d. sąskaitos išrašas.

37. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 1,3 sandaugai. Nagrinėjamu atveju vertinant atlygintinų patirtų išlaidų dydį aktualus 2024 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2 335,9 Eur. Atitinkamai maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šiuo atveju sudarytų 3 036,67 Eur.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus kriterijus, bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį, aplinkybę, kad byla (joje nagrinėtos aplinkybės) buvo nagrinėjama pakartotinai, ir kitas svarbias aplinkybes, atsižvelgusi į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme iki 1 500 Eur. Ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. D. iš atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė