1357cd28-bbfd-475f-840b-65ca6cecee2b · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-515-609/2017            Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02939-2016-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3                                                                 (S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O SA D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

D.,atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.              Teismas n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėjas A.

D. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), jam priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.             Skunde (b. l. 3-4) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. spalio 16 d. jis buvo laikomas Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje (toliau – ir Ilgalaikio sulaikymo patalpa), kurioje netinkamai įrengtas tualetas, patalpa nevėdinama, neatsidaro langas, nepatenka dienos šviesa, neišduodama patalynė, rankšluosčiai, tualetinis popierius, nešvari antklodė, pagalvė, nebuvo išvedamas pasivaikščioti.

Teigia, jog dėl netinkamų laikymo Ilgalaikio sulaikymo patalpoje sÄ lygų, jis patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį ir emocinį sukrėtimÄ , depresijÄ , dėl neÅ¡varios patalynės niežėjo visÄ kÅ«nÄ . Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui. PraÅ¡o nesivadovauti atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ patenkinti visiÅ¡kai skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.

Papildomai nurodė, jog Policijos komisariato administracijos apie netinkamas laikymo sÄ lygas neinformavo. Pažymėjo, jog Ilgalaikio sulaikymo patalpoje nebuvo lango, kėdės, tualetas neatskirtas nuo patalpos.              Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-11) nurodė, jog su skundo reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininko 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 30-V-678 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimo galimybių vertinimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija nustatė, kad Ilgalaikio sulaikymo patalpos atitinka Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Nurodė, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus atstovas dėl higienos normų laikymosi pastabų neturėjo. Teigia, jog Ilgalaikio sulaikymo patalpas leista pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2010 m. gruodžio 13 d.

įsakymu Nr. 30-V-806 ir jos buvo eksploatuojamos iki 2016 m. rugsėjo 6 d.. Nurodyta, jog Ilgalaikio sulaikymo patalpoje Nr. 7 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014 m. spalio 15 d. 10.35 val. iki 2014 m. spalio 17 d. 9.00 val.. Ilgalaikio sulaikymo patalpoje Nr. 7, kurios plotas 13,06 kv. m, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas. Pažymėjo, jog patalpos sanitarinio mazgo zona nuo likusio kameros ploto buvo atskirta atskiriamÄ ja pertvara, grindyse įmontuotas unitazas, patalpoje buvo įrengtas langas, patalpa buvo vėdinama per orlaidę.

Asmenims, laikomiems Ilgalaikio sulaikymo patalpose, galiojantys teisės aktai nenumatė pasivaikščiojimo teisės. Nurodė, jog buvimo Ilgalaikio sulaikymo patalpoje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo aprÅ«pintas cheminėje valykloje valomu (Å¡variu) minkÅ¡tuoju inventoriumi bei lovos skalbiniais (paklodė, užvalkalai 2 vnt. pagalvei ir antklodei ir rankÅ¡luosčiai 2 vnt.), o asmenų aprÅ«pinti tualetiniu popieriumi nėra privaloma. Teigia, jog uždarytų asmenų elgesiui stebėti Ilgalaikio sulaikymo patalpoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, Ilgalaikio sulaikymo patalpoje esanti sanitarinio mazgo zona nepatenka į vaizdo stebėjimo kameros laukÄ , sanitarinio mazgo zona gali bÅ«ti stebima vaizdo stebėjimo kamera ne žemiau kaip 150 cm nuo grindų.

Pažymėjo, jog duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Ilgalaikio sulaikymo patalpoje metu jis bÅ«tų skundęsis operatyvaus valdymo padalinio pareigÅ«nams, kitiems atsakovo atstovo pareigÅ«nams ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių, atsakovo atstovas neturi.             Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, jog Ilgalaikio sulaikymo patalpos visuomenės sveikatos centro specialistų neturėjo bÅ«ti tikrinamos.

             Teismas k o n s t a t u o j a :              Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Ilgalaikio sulaikymo patalpoje sÄ lygų, atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, dvasiniu ir emociniu sukrėtimu, depresija.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .             Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.             Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.             Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t..

             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).             Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo nr. 7508/02)). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo nr. 53161/99)).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Å¡io teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).              Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 redakcija, toliau – ir Reikalavimai) (b. l. 47-54). Reikalavimų 33 punkte nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara.

Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas (33.6 punktas); virš durų įrengiama niša apšvietimui (niša neturi būti didesnė nei 15 x 15 cm) ir vaizdo stebėjimo kamerai (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali būti pasirinkta ir kita) (33.9 punktas); uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, kurios neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų (33.15 punktas). Reikalavimų 33.12 punkte nurodyta, jog ilgalaikio sulaikymo patalpoje įrengti langus neprivaloma, bei nėra numatyti reikalavimai dėl ventiliacijos sistemos įrengimo.

Instrukcijos 40 punkte nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi bÅ«ti iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankÅ¡luosčiai.                          Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpos įrengtos netinkamai: netinkamai įrengtas tualetas, patalpa nevėdinama, neatsidaro langas, į patalpÄ nepatenka dienos Å¡viesa, Klaipėdos apskrities VPK 2010 m. lapkričio 23 d. patalpų įvertinimo akte (b. l. 15-16) nurodyta, jog įvertinusi Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariato patalpose ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimo galimybes, Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininko 2010 m. spalio 28 d.

įsakymu Nr. 30-V-678 sudaryta komisija nutarė, kad jos iÅ¡ esmės atitinka Reikalavimų ir Instrukcijos nustatytus reikalavimus, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus atstovas dėl higienos normų laikymosi pastabų neturėjo. Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpos pradėtos eksploatuoti Klaipėdos apskrities VPK virÅ¡ininko 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-806 (b. l. 17). Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus virÅ¡ininko 2017 m. sausio 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 12-13) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. spalio 17 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ilgalaikio sulaikymo patalpose, kuriose sanitariniai mazgai atitverti 95-100 cm sienelėmis nuo likusios patalpos, sanitariniame mazge yra metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas, patalpos stebimos vaizdo kameromis, tačiau į jų matymo zonÄ sanitarinis mazgas neįeina, duomenų apie patalynės iÅ¡davimÄ nėra.

             PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo buvimo Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose metu jis nebuvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti.             Instrukcijoje nereglamentuota, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai. Atsižvelgiant į tokių patalpų paskirtį ir asmenų laikymo jose trukmę, vertintina, jog asmenų neiÅ¡vedimas pasivaikščioti negali bÅ«ti laikytinas jų teisės bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis pažeidimu.             PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo iÅ¡duota patalynė, rankÅ¡luosčiai, iÅ¡duotos neÅ¡varios antklodė ir pagalvė.              Kadangi byloje nėra duomenų, paneigiančių aukščiau nurodytÄ Â pareiÅ¡kėjo teiginį, tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimu.

Tačiau nenustačius tiesioginių ir pakankamų duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, nėra pagrindo teigti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė tokius didelius fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo buvimo Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose trukmę, apsiribotina pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

             skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Pripažinti, kad A. D. teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista.             Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                               Eglė Kiaurakytė