2019-10-29 Nr. AB-20852-3-62-3-02232-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1071-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02232-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal G. A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Amber Grid“ ir V. B.) dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašė:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1184-(14.7.2.) (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl 0,0013 ha ploto servituto (tarnaujantis daiktas) nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir nuostolių atlyginimo dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją – 2 Eur;

1.2. Priteisti iš Tarnybos ir Kauno rajono savivaldybės žalos atlyginimą (periodines išmokas) po 134 Eur kasmet nuo Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 7S-103 atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos iki Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ priėmimo dienos;

1.3. Priteisti iš Tarnybos ir Kauno rajono savivaldybės žalos atlyginimą (periodines išmokas) po 90 Eur kasmet nuo Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) priėmimo dienos iki naujo administracinio akto, kuriuo bus nustatytas servitutas ir periodinės kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, priėmimo dienos.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu buvo nustatytas 0,0013 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, nurodant, kad viešpataujantis daiktas yra magistralinis dujotiekis, o viešpataujančiojo daikto savininkas yra akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Amber Grid“; AB „Amber Grid“ žemės sklypo savininkei O. B. atlygina nuostolius dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją – 2 Eur per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu Įsakymu nustatytas netinkamas servituto plotas ir neteisinga kompensacijos suma. Žemės sklypas patenka į dviejų magistralinių dujotiekių apsaugos zonas: 1983 metais nutiesto magistralinio dujotiekio į Kaliningrado sritį apsaugos zona užima daugiau kaip pusę žemės sklypo ploto (0,0855 ha), o planuojamo magistralinio dujotiekio apsaugos zona – 0,0272 ha žemės sklypo ploto. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, suprojektuotas Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-439 patvirtintame Kauno apskrities, Kauno rajono, Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nuosavybės teisės į jį atkurtos Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 7S-103.

Žemės reformos žemėtvarkos projekte jokie servitutai nebuvo projektuojami, o magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties apsaugos zona nustatyta pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 patvirtintą magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas). Pagal Specialųjį planą žemės sklypui buvo suprojektuotas 0,0013 ha ploto servitutas. AB „Amber Grid“ Tarnybos Kauno rajono skyriui pateikė 2015 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 7-221-1332 dėl žemės servitutų administraciniu aktu nustatymo pagal patvirtintą Specialųjį planą, todėl ginčijamu Įsakymu žemės sklypui buvo nustatytas 0,0013 ha ploto servitutas, suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 patvirtintų Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių (toliau – ir Dujotiekių apsaugos taisyklės) 22 ir 24 punktus AB „Amber Grid“ įgijo teisę dujotiekio poreikiams naudotis ne tik 0,0013 ha žemės sklypo plotu, kuriame nustatytas servitutas, bet ir į dujotiekio apsaugos zoną patenkančiu 0,0842 ha žemės sklypo plotu, kuriame servitutas nebuvo nustatytas. Dėl to, kad nebuvo pareikšta AB „Amber Grid“ valia dėl 0,0855 ha ploto servituto reikalingumo, toks servitutas teritorijų planavimo dokumente nebuvo nustatytas, taip pat nebuvo nustatytos periodinės kompensacijos žemės sklypo savininkui už šio ploto naudojimą dujotiekio poreikiams, t. y.

AB „Amber Grid“ įgijo teisę naudoti 0,0842 ha jai nepriklausančio žemės sklypo plotą magistralinio dujotiekio poreikiams Dujotiekių apsaugos taisyklių 22, 24, 44, 45 punktuose nustatytomis sąlygomis neatlygintinai. Skunde pareiškėjas pabrėžė, kad ginčijamu Įsakymu nustatytas servituto plotas (0,0013 ha) pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Žemės servitutų nustatymo taisyklės) 15 punkto reikalavimus.

Netinkamo servituto ploto nustatymas sukuria prielaidas AB „Amber Grid“ naudotis 0,0842 ha (po kadastro duomenų patikslinimo – 0,0562 ha) svetimos žemės plotu be servituto, sutarties ir neatlygintinai, o tai pažeidžia konstitucinę teisę į nuosavybę ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Įsakymu nustatytos kompensacijos apskaičiuotos pagal netinkamą servituto plotą, todėl jos ekvivalentiškai nekompensuoja iš ribojimų kylančios žalos ir pažeidžia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą dėl nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo.

Servituto suteikiamomis teisėmis bus naudojamasi neribotai ilgą laiką, todėl nuostoliai dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį nėra vienkartiniai ir turėtų būti kompensuojami mokant periodines išmokas.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, tiek Žemės servitutų nustatymo taisyklių nuostatos leidžia Tarnybos teritorinio padalinio vadovui privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nustatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti, savo sprendimu tokius servitutus nustatyti. Nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas, kurių apskaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

Žemės įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 dalys nuostolių atlyginimą sieja su nustatytu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotu servitutu, todėl pareiškėjo pateikti nuostolių atlyginimo paskaičiavimai, kuriuose servituto plotas tapatinamas su specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos plotu nėra teisingi, nes prieštarauja Metodikos reikalavimams. Pareiškėjas žalą kildina iš, jo manymu, teisės aktų reikalavimų neatitinkančių teritorijų planavimo sprendinių, tačiau nė vienas iš tų dokumentų nėra nuginčytas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad jie neteisėti.

5. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės taryba atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Kauno rajono savivaldybės taryba nurodė, kad pareiškėjas savo prašymus grindžia motyvais, kad Specialiojo plano sprendiniai, kuriais suformuotas servitutas, patvirtinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250, yra neteisėti, tačiau Specialusis planas ir jo sprendiniai yra galiojantys ir laikytini priimtais teisėtai, nepažeidžiant teisės aktuose jiems nustatytų reikalavimų. Specialiojo plano sprendiniais buvo suprojektuotas tokio dydžio servitutas, koks reikalingas užtikrinti viešpataujančiojo daikto, šiuo atveju dujotiekio, tinkamą naudojimą. Pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apskųsti minėtą sprendimą, teismas netenkino, todėl argumentai dėl šio sprendimo neteisėtumo ir iš to kylančios žalos atlyginimo yra atmestini.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. AB „Amber Grid“ nurodė, kad servitutų dydžiai, kuriuos nurodo pareiškėjas, nėra patvirtinti teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniuose, pagal kuriuos administraciniu aktu yra nustatomi servitutai privačios žemės sklypams. Teisės aktai nenustato atsakovui teisės nustatyti didesnio ploto servitutą, nei suprojektuota teritorijų planavimo dokumentu. Teisės aktai neįtvirtina imperatyvo, jog magistralinio dujotiekio atveju servitutai turi būti nustatomi visame apsaugos zonos plote. Servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąvokų turinys, tikslai bei teisinis reglamentavimas yra skirtingas. Specialiajame plane suprojektuoti ir atsakovo įsakymais nustatyti servitutų plotai neprieštarauja teisės aktų reikalavimas, nes pareiškėjas apie nustatytino jo žemės sklype servituto dydį buvo informuotas vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, o su Specialiojo plano sprendiniais sutiko ir jų neginčijo. Be to, pagal teisės aktus servitutai nustatyti tokio dydžio ir ploto, kad užtikrintų viešpataujančiojo daikto tinkamą statybą, naudojimą bei eksploatavimą ir tuo pačiu būtų kuo mažiau ribojamos pareiškėjo teisės naudotis žemės sklypu. Pareiškėjas neteko teisės ginčyti Specialiojo plano sprendinių teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į pareiškėjo žemės sklypo paskirtį ir galiojančius teisės aktus, pareiškėjo nuostolių atlyginimas yra paskaičiuotas teisingai, jo perskaičiavimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, jų atlyginimo klausimai nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas ir yra nevertintini. Skundo reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo AB „Amber Grid“ prašė taikyti ieškinio senatį.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas. Kauno rajono savivaldybės taryba 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 patvirtino magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties Specialųjį planą. Specialiojo plano teritorija – Kauno r. sav. Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijos; Specialiojo plano tikslai – siekiant užtikrinti patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perdavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, numatyti bendro naudojimo ir inžinerinės infrastruktūros (energetikos tinklų) plėtrai reikalingas teritorijas, sudaryti sąlygas plėsti gamtinių dujų perdavimo sistemą – įgyvendinti magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties projektą dujas tiekti abiem kryptimis (iš vakarų, pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, rytų Lietuvos gyventojams; vakarų kryptimi (esant poreikiui) transportuojant dujas iš Baltarusijos per Kotlovkos dujų apskaitos stotį (DAS), tiekiant jas pietvakarių, vakarų Lietuvos vartotojams ir užtikrinant tranzito į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį poreikius). Specialusis planas parengtas atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. TS-333 „Dėl pradedamo rengti magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungties specialiojo plano pradžios, planavimo tikslų ir uždavinių nustatymo, finansavimo“.

11. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. TS-250 ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą patvirtinti naują specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, priimant sprendimą suprojektuoti žemės servitutus, suteikiančius teisę naudoti ir aptarnauti magistralinį dujotiekį Vilnius–Kaliningradas ir magistralinio dujotiekio Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Šakiai jungtį, žemės juostoje išilgai vamzdynų trasos, kurios plotis po 25 metrus abipus vamzdynų ašies, įskaitant į šią juostą patenkantį 0,0855 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotą, ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šios sprendimo dalies panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl minėto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. TS-250 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties atskirąjį skundą atmetė.

12. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 8 d. ginčijamu Įsakymu, atsižvelgdamas į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. TS-250 bei AB „Amber Grid“ 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymą, nustatė žemės sklypui (duomenys neskelbtini) 0,0013 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas 222); taip pat nustatė, kad: per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo, servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre AB „Amber Grid“ lėšomis; viešpataujantis daiktas yra centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai (magistralinis dujotiekis), jo savininkas yra AB „Amber Grid“; prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą turi viešpataujančiojo daikto savininkas; prievolę statyti statinius ar atlikti kitus darbus, kurie būtini servituto teisėms įgyvendinti, turi viešpataujančiojo daikto savininkas; AB „Amber Grid“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 2 Eur per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo žemės sklypas buvo suprojektuotas Tarnybos Kauno rajono vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-439 patvirtintame Karmėlavos ir Neveronių seniūnijų, Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, kuriame buvo patvirtintos suprojektuoto žemės sklypo ribos, nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Suprojektuotas žemės sklypas 2013 m. gegužės 3 d. buvo paženklintas vietoje, o 2014 m. birželio 12 d. Tarnybos sprendimu Nr. 7S-103 O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypą. Pareiškėjas ir toliau kvestionuoja 2013 m. kovo 27 d. žemėtvarkos projekto sprendinius ir iš esmės siekia žemės servituto nustatymo šiuo metu esamam žemės sklype magistraliniam dujotiekiui Vilnius–Kaliningradas tokiame plote, kuriame yra taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. įsiteisėjusia nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti Tarnybą patikslinti (keisti ar koreguoti) Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-439 patvirtinto Kauno apskrities, Kauno rajono, Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, suprojektuojant juose servitutą, suteikiantį teisę naudoti, aptarnauti magistralinį dujotiekį Vilnius–Kaliningradas žemės juostoje išilgai vamzdyno trasos, kurios plotis po 25 metrus abipus vamzdyno ašies, įskaitant į šią juostą patenkantį 0,0855 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotą.

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio, 4.123 straipsnio ir 4.124 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų, Žemės servitutų nustatymo taisyklių 2.4 punkto, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme nustatytais atvejais ir būtent administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis servitutą suplanuojant (suformuojant) teritorijų planavimo dokumente. Administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Servituto nustatymas administraciniu aktu yra viena iš galimų daiktinių teisių suvaržymo priemonių, kurią taikant neretai siekiama įgyvendinti tam tikrą visuomeninį interesą atitinkanti tikslą.

15. Nagrinėjamu atveju žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu nulėmė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 patvirtintas Specialusis planas, t. y. ginčo žemės servitutai buvo suformuoti Specialiajame plane, kuriame buvo pažymėta magistralinio dujotiekio vieta bei šio magistralinio dujotiekio tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą tiesimą, aptarnavimą, požeminių, antžeminių komunikacijų naudojimą. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Specialiuoju planu. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir nustatyti kitokius, nei numatyta Specialiojo plano sprendiniuose, naudojimosi pareiškėjo žemės sklypais būdus ir pagrindus. Todėl teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius dėl servituto užimamos padėties pareiškėjo žemės sklype, servituto ploto poreikio, magistralinio dujotiekio apsaugos zonos pločio ir jos įskaičiavimo į servitutų plotą. Servitutų parametrai, nustatyti Specialiajame plane, nustatant žemės servitutą skundžiamu administraciniu aktu pareiškėjo žemės sklype nebuvo keičiami, o magistralinio dujotiekio apsaugos zona (saugus atstumas nuo magistralinio dujotiekio iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio keliamą pavojų normalios eksploatacijos ir ypatingų situacijų atveju po 25 metrus abipus vamzdyno ašies) pagrįstai buvo nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (toliau – ir Specialiosios sąlygos) bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintomis Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėmis (toliau – ir Įrengimo ir plėtros taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2017 m. liepos 1 d.).

16. Teismas pažymėjo, jog Specialusis planas yra galiojantis ir jo sprendiniai yra privalomi tiek atsakovui, tiek pareiškėjui. Kadangi ginčijamu Įsakymu servitutas buvo nustatytas tokio ploto, koks nurodytas Specialiojo plano sprendiniuose, teismas pareiškėjo patikslinto skundo teiginius, kad Įsakymu nustatytas netinkamas servituto plotas, vertino kaip nepagrįstus.

17. Nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas ir tokia praktika tiesiogiai susijusi su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą, atlyginimą už nustatytus nuosavybės teisės ribojimus. Administraciniu aktu nustatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tačiau Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka tiek, kiek jų nepadengia pagal Metodiką nustatytas atlyginimas. Jei pareiškėjas siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekelia ginčo dėl Metodikos nuostatų netinkamo taikymo ar netinkamos Metodikos formulės parinkimo. Ginčijamu Įsakymu nustatyta nuostolių dėl servituto nustatymo vienkartinė kompensacija atitinka 0,0013 ha servituto plotą, tačiau pareiškėjas prašo skaičiuojant jo nuostolių atlyginimą vietoje 0,0013 ha ploto servituto skaičiuoti 0,0575 ha žemės plotą, patikslintą Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Teismo vertinimu, perskaičiuoti nuostolių atlyginimą remiantis Metodika, naudojant pareiškėjo nurodytą žemės sklypo plotą (0,0575 ha), nėra jokio teisinio pagrindo. Tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus.

19. Vertindamas pareiškėjo reikalavimus iš Tarnybos ir Kauno rajono savivaldybės priteisti žalos atlyginimą (periodines išmokas) po 134 Eur kasmet nuo Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 7S-103 priėmimo dienos iki Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) priėmimo dienos, taip pat žalos atlyginimą (periodines išmokas) po 90 Eur kasmet nuo Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) priėmimo dienos iki naujo administracinio akto, kuriuo bus nustatytas servitutas ir periodinės kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, priėmimo dienos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomas priteisti 134 Eur ir 90 Eur dydžio nuostolių sumas pareiškėjas apskaičiuoja pagal Metodiką. Tai reiškia, jog 90 Eur dydis apskaičiuojamas pritaikius po Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 7SK-1245-(14.7.110.) pareiškėjo žemės sklype taikomą apsaugos zonų 0,0575 ha plotą, o 134 Eur dydis – pritaikius iki minėto sprendimo priėmimo taikytą 0,0855 ha apsaugos zonų plotą. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįsto pagrindo nustatyti bei nuostolių apskaičiavimui taikyti kitokį nei 0,0013 ha ploto servitutą ir į jį įskaičiuoti apsaugos zonas.

20. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas patikslino, kad nurodytas 134 Eur ir 90 Eur dydžio sumas prašė priteisti kaip žalą, t. y. pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjas žalą kildino iš, jo manymu, teisės aktų reikalavimų neatitinkančių teritorijų planavimo sprendinių, t. y. iš Tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-439 patvirtinto Karmėlavos ir Neveronių seniūnijų Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame jokie servitutai nebuvo suprojektuoti, ir Specialiojo plano, tačiau nei vienas iš šių dokumentų nėra nuginčyti, byloje nėra teritorijų planavimo dokumento arba žemės valdos projekto, kuriame būtų nustatytas kitoks nei 0,0013 ha ploto servitutas, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad paminėti teisės aktai yra neteisėti.

21. Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat nepagrįstai reikalauja periodinės kompensacijos mokėjimo, kadangi konkreti nuostolių suma pagal Metodiką apskaičiuojama už nuostolių faktą, todėl gali būti išmokėta vienkartine suma arba periodinėmis išmokomis. Šiuo atveju buvo nuspręsta išmokėti vienkartinę išmoką, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti periodinių kompensacijų pagal Metodiką mokėjimo.

III. 22. Pareiškėjas G. A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Papildomai pažymi, jog servitutas negali būti projektuojamas mažesnio ploto ir ribų nei yra reikalinga, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais bylose Nr. A502-1748/2014 ir Nr. A662-613/2013, teigia, kad servituto vieta ir plotas privalo sutapti su magistraliniam dujotiekiui nustatyta apsaugos zona. Pasak pareiškėjo, ginčijamu Įsakymu nustatytas 0,0013 ha ploto servitutas neužtikrina tinkamo magistralinio dujotiekio naudojimo nustatytoje jo apsaugos zonoje.

Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. A858-383/2012, pabrėžia, jog patvirtinto servituto teisinis pagrindimas turi atitikti faktinę situaciją. Nagrinėjamu atveju nei atsakovai, nei AB „Amber Grid“ teisiškai nepagrindė, kodėl reikia nustatyti būtent 0,0013 ha ploto servitutą. Pirmosios instancijos teismas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą vertino tik tuo aspektu, kad jis (Įsakymas) buvo priimtas vadovaujantis Specialiuoju planu, tačiau neanalizavo materialiosios servituto nustatymo pusės, t. y. būtent 0,0013 ha ploto servituto nustatymo atsižvelgiant į faktines aplinkybes – magistralinio dujotiekio aptarnavimo poreikius, AB „Amber Grid“ galimybę vykdyti nustatytas teises ir pareigas, taip pat tai, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti AB „Amber Grid“ naudojantis pareiškėjui priklausančia žeme, kurioje nėra nustatytas servitutas ir už kurios naudojimą nėra apskaičiuota kompensacija.

Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nors, pasak pareiškėjo, tinkamo servituto projektavimo teritorijų planavimo dokumente aplinkybės yra būtent administracinės bylos, kurioje ginčijamas servitutą nustatantis administracinis aktas, nagrinėjimo dalykas. Be to, siekiant nuginčyti servitutą nustatantį administracinį aktą, nebūtina kartu ginčyti ir teritorijų planavimo dokumentą. Vertinant konkretaus administracinio akto, kuriuo nustatytas servitutas, teisėtumą ir pagrįstumą, yra vertinamas ir tokio servituto poreikis bei adekvatumas faktinei situacijai.

Neanalizuodamas materialiosios servituto nustatymo pusės, teismas neišsprendė pareiškėjo keliamo ginčo, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą teisinį procesą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat pabrėžia, jog pagrįsto servituto ploto nustatymas yra susijęs su Metodikos formulės taikymu. Nenustatęs materialiosios servituto nustatymo pusės, teismas negalėjo nustatyti, koks konkrečiai servituto plotas turėjo būti įrašytas Metodikos formulėje. Pareiškėjo teigimu, skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį grindžiamas tuo, jog ginčijamu Įsakymu nustatydama servituto plotą ne pagal Žemės servitutų nustatymo taisyklių 15 punktą, Tarnyba veikė neteisėtai, o nustatant neadekvačią kompensaciją pareiškėjui buvo padaryta žala.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su periodinės kompensacijos aiškinimu pagal CK 6.413 ir 6.414 straipsnių nuostatas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tokio aiškinimo nemotyvavo.

24. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tarnybos teigimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią teisė administraciniu aktu nustatyti servitutą gali būti įgyvendinama tik tuomet, kai toks servitutas yra nustatytas atitinkamame teritorijų planavimo dokumente.

25. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir aiškino teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą. AB „Amber Grid“, inicijuodama Specialiojo plano tvirtinimo procedūrą, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas servituto dydžiui apskaičiuoti. Joks teisės aktas nenustato iniciatoriui pareigos siūlyti projektuoti didesnį servitutą nei praktiškai reikalingas viešpataujančiam daiktui naudoti. Todėl Specialiuoju planu šiuo atveju suprojektuoto servituto dydis negali būti ginčijamas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

27. AB „Amber Grid“ atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu analizavo Įsakymu nustatyto servituto pagrįstumą ir administracinio akto priėmimo teisėtumą bei pagrįstai įvertino, kad Įsakymu nustatytas servitutas buvo suplanuotas teritorijų planavimo dokumente, jo nustatymas neprieštaravo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Teismas taip pat pagrįstai įvertino, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra teritorijų planavimo dokumento, kuriame ginčo žemės sklype būtų nustatytas 0,0575 ha ploto servitutas. Jeigu būtų nustatytas pareiškėjo norimo dydžio servitutas, pareiškėjo teisės į žemės sklypą būtų neproporcingai suvaržytos. Bendrovė negali būti įpareigota reikšti valią dėl didesnio, nei reikia būsimų tinklų statybai, naudojimui ir eksploatavimui, servituto ploto bei mokėti už tai kompensaciją. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja privalomas teisinis pagrindas projektuoti ir nustatyti tokį servituto plotą, kuris sutaptų su nustatytomis apsaugos zonomis. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika neatitinka nagrinėjamo ginčo bylos aplinkybių, todėl joje pateikti išaiškinimai šioje byloje negali būti taikomi. Pareiškėjas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme. Be to, nuostolių skaičiavimas pagal Metodiką, o reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo reiškimas visai kitu pagrindu (t. y. pagal CK 6.271 straipsnį) yra teisiškai ydingas ir nepagrįstas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą sutinka su jame išdėstytais argumentais, todėl prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Ginčas byloje kilo dėl servituto nustatymo žemės sklypui ir dėl to kilusios žalos atlyginimo.

30. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės taikymu ginčo santykiams.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

32. Apeliacinės instancijos tesimo teisėjų kolegija patikrinusi teismo sprendimą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybės ir jų pakanka teismo sprendimui priimti. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jomis remiasi ir tik papildo teismo išvadas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

33. Pareiškėjas nesutinka su nustatyto servituto plotu ir siekia, kad servituto vieta bei plotas sutaptų su magistraliniam dujotiekiui nustatyta apsaugos zona, kadangi ginčijamu Įsakymu nustatytas 0,0013 ha ploto servitutas neužtikrina tinkamo nustatytoje jo apsaugos zonoje magistralinio dujotiekio aptarnavimo poreikio.

34. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai pagal savo turinį ir paskirtį yra skirtingi ir negali būti tapatinami, todėl apsaugos zonos ir servituto plotai gali būti skirtingi. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, o žemės servitutas, kaip nustatyta šios normos 13 dalyje, yra teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

35. Pagal minėtą teisinį reguliavimą esminis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir žemės servituto skirtumas yra tas, kad pirmuoju atveju žemės savininkui nustatomi atitinkami ribojimai naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, o servitutu nustatoma teisė naudoti svetimą žemės sklypo dalį kitam asmeniui (viešpataujančiojo daikto valdytojui). Todėl viešpataujančiojo daikto valdytojas be žemės sklypo savininko sutikimo negali atlikti jokių veiksmų toje žemės sklypo dalyje, kuriai nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl būtinumo padidinti servituto plotą nustatytų specialiųjų žemės naudojamų sąlygų zonoje dėl to, kad ateityje viešpataujančiojo daikto valdytojas gali pažeisti žemės savininko teises ir interesus.

36. Dėl žemės servituto nustatyto dydžio pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį administracinis sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.

37. Tai reiškia, jog iniciatyva dėl žemės servituto nustatymo reikalingumo priskirta viešpataujančiojo daikto savininkui, kuris savo valią, pagrįstą teisės akto reikalavimais dėl servituto būtinumo bei reikalingo ploto daikto aptarnavimui, išreiškia prašymu Tarnybai. Todėl sutiktina su šios bylos trečiojo suinteresuoto asmens, viešpataujančiojo daikto savininko AB „Amber Grid“, pozicija, kad bendrovė negali būti įpareigota reikšti valią dėl didesnio, nei reikia būsimų tinklų statybai, naudojimui ir eksploatavimui, servituto ploto bei mokėti už tai kompensaciją.

38. Pareiškėjas šio ginčo atveju, kuomet yra ginčijamas tik administracinio akto dėl servituto nustatymo teisėtumas, bet nėra ginčijamas servituto nustatymo pagrindas – teritorijų planavimo dokumentas, nepateikė įrodymų bei pagrįstų argumentų, kad ginčijamas aktas neatitinka viešpataujančiojo daikto savininko teisėtos valios išreiškimo dėl žemės servituto ploto nustatymo.

39. Pripažinus atsakovo aktą dėl žemės servituto nustatymo teisėtu, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepatenkintas pagrįstai.

40. Nustačius šias aplinkybes daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, teisingai aiškino bei taikė teisės aktus šio ginčo santykiams, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, neprieštaraujantį teismų praktikai panašiose bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šios bylos reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį privalėjo išaiškinti pareiškėjui jo teisę į bylą įtraukti atsakovais valstybę ir Kauno rajono savivaldybę, tačiau apeliacinės instancijos teismui patikrinus ir nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, minėtas procesinis pažeidimas tampa formalus ir dėl jo nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

42. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, kadangi nėra pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas