2024-08-21 Nr. AB-12026-3-61-3-02994-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-494-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02994-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. T. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos mokyklai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos policijos mokyklos (toliau – ir Policijos mokykla) 2024 m. balandžio 3 d. pranešimą dėl priėmimo mokytis Policijos mokykloje atrankos nutraukimo (toliau – ir Pranešimas); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2024 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 640 dėl pareiškėjos tinkamumo atlikti tarnybą (toliau – ir Sprendimas); 4) įpareigoti Policijos mokyklą ir CMEK įvertinti pareiškėjos sveikatos būklės tinkamumą iš naujo; 5) pradėti tyrimą ir įvertinti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1V-380/V-618 „Dėl sveikatos būklės reikalavimų sąvado patvirtinimo“ (toliau – ir Sąvadas) ir jo priedo Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimų 7 punktas, tiek, kiek juose nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir tiek, kiek jame nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini), neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo ir asmenų lygybės principams; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad ji 2024 m. balandžio 3 d. elektroninės sistemos „Stokipolicija“ asmeninėje paskyroje gavo Pranešimą. Pranešime nurodyta, kad, remiantis Sprendimo išvadomis, tolimesnė pareiškėjos priėmimo mokytis Policijos mokykloje atranka nebus atliekama. Išskyrus Pranešimą, pareiškėja jokių kitų dokumentų dėl priėmimo mokytis Policijos mokykloje atrankos proceso negavo.

Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja 2024 m. balandžio 26 d. kreipėsi su skundu į Regionų administracinį teismą. Administracinėje byloje Nr. eI3-9597-423/2024 Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų. Teismas nutarė, kad skundžiamas Sprendimas nėra individualus administracinis aktas, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė, kad, siekdama pašalinti kliūtis bylos nagrinėjimui, ji kreipėsi į visas priėmimo į Policijos mokyklą atrankoje dalyvaujančias institucijas. Institucijų atstovai jai žodžiu paaiškino, kad, CMEK konstatavus (duomenys neskelbtini), tolimesnė priėmimo į Policijos mokyklą atranka nėra vykdoma, t. y. priėmimo procesas yra nutraukiamas ir joks atskiras įstaigos vadovo sprendimas šiuo klausimu nėra priimamas. Atsižvelgdama į institucijų pateiktus išaiškinimus, 2024 m. gegužės 30 d. pareiškėja institucijoms pateikė rašytinius paklausimus, ar, be Sprendimo, buvo priimti kiti administraciniai sprendimai dėl pareiškėjos priėmimo mokytis Policijos mokykloje atrankos, ir pareikalavo išduoti šių dokumentų kopijas. 2024 m. birželio 5 d. jai buvo įteiktas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) raštas, kuriame nurodyta, kad pretendentai apie visus veiksmus, susijusius su jų kandidatavimu į Policijos mokyklą, informuojami pranešimu per elektroninę sistemą „Stokipolicija“.

Pareiškėjos teigimu, nors Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis formaliais pagrindais, CMEK neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyti veiksniai pasekmių (duomenys neskelbtini) nesukėlė, todėl CMEK išvados neatitiko šiuo metu esamos situacijos.

Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad Sąvado nuostatos, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas bei Pranešimas, neatitinka aukštesnės galios teisės aktuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, todėl ginčijami dokumentai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atitinkamai pareiškėjos skundo reikalavimai negali būti tinkamai ištirti, prieš tai neįvertinus Sąvado teisės akto teisėtumo. Pripažinus minėtą teisės aktą neteisėtu, Pranešimas bei Sprendimas yra naikintini.

Kartu su skundu pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą Pranešimui apskųsti. Pareiškėja pažymėjo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad joks dokumentas, kurį būtų galima laikyti galutiniu įstaigos vadovo dokumentu, ji nebuvo įteiktas. Tik gavusi Departamento raštą ji išsiaiškino, kad trumpas, informacinio pobūdžio Pranešimas elektroninės sistemos „Stokipolicija“ asmeninėje paskyroje yra laikytinas Policijos mokyklos galutiniu sprendimu, užbaigusiu pareiškėjos priėmimo į Policijos mokyklą atranką ir sukėlusiu jai konkrečias teisines pasekmes.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo Lietuvos policijos mokyklos 2024 m. balandžio 3 d. pranešimui apskųsti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja Pranešimą gavo 2024 m. balandžio 3 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja paduoti skundą administraciniam teismui turėjo teisę iki 2024 m. gegužės 3 d. Nustatęs, kad pareiškėjos skundas dėl Pranešimo panaikinimo teisme buvo gautas ir užregistruotas 2024 m. birželio 13 d., teismas sprendė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, siekdama išsiaiškinti kilusius neaiškumus dėl priėmimo į Policijos mokyklą atrankos, į atrankoje dalyvaujančias institucijas kreipėsi tik 2024 m. gegužės 31 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, kuri nuo 2024 m. balandžio 22 d. buvo atstovaujama profesionalios advokatės, nepagrįstai delsė kreiptis į teismą su skundu ir nerealizavo savo teisės paduoti skundą įstatyme nustatytu terminu, todėl pareiškėjos nurodytos priežastys dėl praleisto skundo padavimo termino laikytinos subjektyviomis. Nenustatęs kitų priežasčių atnaujinti skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas šią skundo dalį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Vertindamas pareiškėjos reikalavimą panaikinti Sprendimą, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šį pareiškėjos reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į padarytas išvadas, teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Policijos mokyklą ir CMEK iš naujo įvertinti pareiškėjos sveikatos būklės tinkamumą kaip išvestinį iš pirmojo ir antrojo materialaus pobūdžio skundo reikalavimų.

Spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo pradėti Sąvado teisėtumo tyrimą, teismas nurodė, kad individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo prašymu, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, arba teismo iniciatyva. Teismas vertino, kad pareiškėja nesuformulavo konkretaus savarankiško reikalavimo dėl galimai pažeistų jos teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, todėl pareiškėja nagrinėjamu atveju nevertintina ir kaip tinkamas subjektas, galintis kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo.

III. Pareiškėja J. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėja nesutinka su teismo nutartimi ir mano, kad teismas jos skundo priėmimo klausimą sprendė itin formaliai ir paviršutiniškai, nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių ir nepateikė vertinimo dėl jų priimtinumo.

Pareiškėjos nuomone, ji kreipėsi į teismą, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos prašymo spręsti termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą remiantis 2024 m. balandžio 26 d. pareiškėjos skundu, kurį ji pateikė nepraleisdama įstatyme nustatyto termino. Aplinkybė, kad pareiškėja, pateikdama 2024 m. balandžio 26 d. skundą, savo teises įgyvendino iš dalies ydingai ar nepilna apimtimi (t. y. savo reikalavimą suformulavo subjektui, kuris nėra viešojo administravimo subjektas), nesudaro pagrindo teismui, nagrinėjusiam termino atnaujinimo klausimą, šios aplinkybės nevertinti. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareiškėja proceso metu buvo aktyvi bei rūpestinga, savo teisėmis naudojosi sąžiningai, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog ji elgėsi priešingai.

Pareiškėja nurodo, kad laiku pateikti skundą dėl Pranešimo trukdė klaidinanti Pranešimo forma bei turinys, neaiški Pranešimo teisinė reikšmė. Pareiškėjos teigimu, Pranešimas akivaizdžiai neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo vertinti Pranešimą kaip dokumentą, sukeliantį konkrečias teisines pasekmes. Nors Pranešimas buvo pateiktas elektronine forma, kartu nebuvo pateikti būtini šio dokumento metaduomenys, t. y. nebuvo nurodyta, kas yra dokumento sudarytojas, kokia institucija ir kada jį priėmė, koks yra jo registracijos numeris, koks asmuo jį pasirašė, taip pat nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka.

Pareiškėja pažymi, kad iškeltose administracinėse bylose dėl Sprendimo panaikinimo teismai, nagrinėdami pareiškėjos skundus, nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai (ir kurių institucijų) laikytini sukeliančiais teisines pasekmes pareiškėjai. Be to, teismai neskyrė reikiamo dėmesio individualioms bylų aplinkybėms, t. y. teismai, cituodami teismų praktiką, ją taikė mechaniškai ir neįvertino aplinkybės, kad cituojamose nutartyse bylų aplinkybės neatitinka pareiškėjos bylos aplinkybių.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nesuformulavo konkretaus savarankiško reikalavimo dėl pažeistų jos teisių gynimo ir kad ji nėra tinkamas subjektas, galintis kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjos savarankiški reikalavimai tiek skundo dėstomojoje, tiek ir rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyti. Be to, pareiškėja savo teisę kreiptis dėl Sąvado teisės akto teisėtumo patikros grindžia ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) ir nustačius, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja, siekdama panaikinti Pranešimą bei Sprendimą, 2024 m. birželio 13 d. (elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė 2024 m. birželio 12 d.) su skundu kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir yra nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat, nustatęs, kad dėl Pranešimo panaikinimo pareiškėja kreipėsi į teismą, praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir nenustatęs svarbių priežasčių atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodo, kad ji kreipėsi į teismą nepraleisdama įstatyme nustatyto termino. Be to, pareiškėjai pateikti laiku skundą dėl Pranešimo trukdė klaidinanti Pranešimo forma bei turinys. Pranešime nebuvo jokių duomenų, kurie leistų jį vertinti kaip dokumentą, sukeliantį pareiškėjai konkrečias teisines pasekmes. Todėl pareiškėjai nebuvo aiški Pranešimo esmė.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. (ABTĮ 2 str. 1 d.). Tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (ABTĮ 2 str. 3 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Pažymėtina, kad viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.). Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes asmens teisių ir pareigų apimtis net ir skundo tenkinimo atveju nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, ir šį reikalavimą ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo CMEK jos sveikatos būklės tinkamumą nagrinėti iš naujo atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). CMEK teikiamos sveikatos būklės vertinimo paslaugos nėra administracinės kilmės - tai yra specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, kurias atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga – įstatymu nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 4 str.). Todėl CMEK ekspertinio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 3 str. 1 d.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinėse bylose, kuriose asmuo gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kt. – gali būti sprendžiama dėl CMEK priimtų ekspertinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Tokiais atvejais CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš asmens reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe, reikalinga ginamai teisei įgyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2729-520/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-488-1062/2021; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-700-502/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat siekia panaikinti Pranešimą, kuriuo ji buvo informuota apie tolimesnės priėmimo į Lietuvos policijos mokyklą atrankos nutraukimą. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos mokykla, remiantis Lietuvos policijos mokyklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 5-V-172 (toliau – ir Nuostatai), 2 punktu, yra policijos profesinio mokymo įstaiga, turinti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos statusą bei organizuojanti ir vykdanti formalųjį ir neformalųjį švietimą. Taigi, pareiškėja iš esmės ginčija Policijos mokyklos sprendimą nutraukti atrankos į statutinę profesinio mokymo įstaigą procedūrą, todėl ši skundo dalis yra susijusi su priėmimo į statutines profesinio mokymo įstaigas tvarka, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

Statuto II skyriaus pirmajame skirsnyje „Priėmimas į vidaus tarnybą“ nustatyta, kad pretenduojantys į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose asmenys turi būti baigę vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinę profesinio mokymo įstaigą ir įgiję kvalifikaciją arba Statuto 10 straipsnyje nurodytu siuntimu baigę Lietuvos aukštąją mokyklą (toliau – aukštoji mokykla) ir įgiję aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba turi būti baigę vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus (Statuto 7 str. 2 d.).

Asmuo, pageidaujantis mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje pagal profesinio mokymo programą ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis į statutinę profesinio mokymo įstaigą, o asmuo, pageidaujantis studijuoti aukštojoje mokykloje, – į statutinę įstaigą dėl siuntimo į aukštąją mokyklą išdavimo (Statuto 10 str. 1 d.). Į statutinę profesinio mokymo įstaigą šios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir į šios įstaigos kursantų sąrašus įrašomi asmenys, dalyvavę statutinės profesinio mokymo įstaigos atliekamoje atrankoje, ją atliekant atrinkti mokytis pagal profesinio mokymo programą šioje įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (Statuto 11 str. 1 d.).

Asmuo, priimtas mokytis į statutinę profesinio mokymo įstaigą pagal profesinio mokymo programą, į statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus ar studijuoti į aukštąją mokyklą, baigęs statutinę profesinio mokymo įstaigą ir įgijęs kvalifikaciją, baigęs aukštąją mokyklą ir įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją ar baigęs statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus, per 10 darbo dienų nuo jų baigimą patvirtinančio dokumento išdavimo dienos turi atvykti į centrinę statutinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs stojimo į vidaus tarnybą sutartį, arba jos nurodytą jai pavaldžią statutinę įstaigą, kad būtų paskirtas į pareigas.

Šios statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens atvykimo privalo įsakymu paskirti asmenį į pareigas statutinėje įstaigoje ir jį supažindinti su įsakymu dėl paskyrimo į pareigas. (Statuto 13 str. 1 d.). Paskirtas į pareigas ir prisiekęs asmuo įgyja pareigūno statusą, jam išduodamas pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir sudaroma pareigūno tarnybos byla (Statuto 13 str. 2 d.).

Asmens, pageidaujančio mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje pagal profesinio mokymo programą, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar aukštojoje mokykloje, tikrinimas vyksta taip: 1) CMEK patikrina šio asmens sveikatą ir pateikia išvadą dėl jo sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai; 2) ministro nustatyta tvarka asmuo tikrinamas valstybės informacinėse sistemose ir registruose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose); 3) statutinės įstaigos prašymu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikia informaciją dėl Statuto 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 9 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo; 4) kai yra nustatytų Statuto 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų papildomų reikalavimų, ministro ar jo įgaliotų centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatyta tvarka tikrinama, ar asmuo atitinka papildomus reikalavimus; 5) asmens bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas atitinkamai atliekant atranką į statutines profesinio mokymo įstaigas, statutinių profesinio mokymo įstaigų įvadinio mokymo kursus arba atranką dėl siuntimo į aukštąją mokyklą išdavimo (Statuto 10 str. 2 d.).

Pagal Atrankos į statutines profesinio mokymo įstaigas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ir Aprašas) 8 punktą asmeniui pateikus Aprašo 6 punkte nurodytus dokumentus, statutinė profesinio mokymo įstaiga per 8 darbo dienas nuo jų gavimo įvertina šiuos dokumentus, parengia ir išduoda asmeniui siuntimą į CMEK pasitikrinti sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai arba pateikia asmeniui motyvuotą atsisakymą išduoti siuntimą į CMEK, kuriame taip pat informuoja, kad atrankos į statutinę profesinio mokymo įstaigą procedūra nebus atliekama. Asmuo, gavęs siuntimą į CMEK, iš anksto registruojasi CMEK elektroninėje sistemoje ir vyksta į CMEK pasitikrinti dėl sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai (Aprašo 9 p.). CMEK išvadą dėl asmens sveikatos būklės ir psichologinio tinkamumo vidaus tarnybai pateikia statutinei profesinio mokymo įstaigai, kuri išdavė asmeniui siuntimą į CMEK (Aprašo 10 p.). CMEK išvadoje konstatavus, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai, atrankos į statutinę profesinio mokymo įstaigą procedūra toliau neatliekama ir apie tai statutinė profesinio mokymo įstaiga per 3 darbo dienas nuo CMEK išvados gavimo dienos motyvuotu raštu informuoja asmenį (Aprašo 11 p.).

Įvertinusi išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos siekiamo inicijuoti ginčo pobūdį ir jos skundžiamų procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad, pareiškėjai pretenduojant į Lietuvos policijos mokyklą, tarp jos ir Policijos mokyklos susiklostė tarnybiniai santykiai. Tai lemia, kad tarp šalių yra kilęs tarnybinis ginčas, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl Pranešimo panaikinimo, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra nagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 17 str. 5 d.).

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ji kreipėsi į teismą, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Byloje nustatyta, kad Pranešimą pareiškėja elektroninės sistemos „Stokipolicija“ asmeninėje paskyroje gavo 2024 m. balandžio 3 d. Iš Pranešimo turinio matyti, kad Pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 3 d.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai 2024 m. balandžio 3 d. perskaičius elektroninės sistemos asmeninėje paskyroje gautą Pranešimą, laikoma, kad Pranešimas pareiškėjai buvo įteiktas 2024 m. balandžio 3 d. (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-302-552/2024).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti duomenys yra pakankami patvirtinti, kad Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas 2024 m. balandžio 3 d., 11 val. 53 min. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2024 m. balandžio 3 d., tačiau į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2024 m. birželio 13 d. (elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė 2024 m. birželio 12 d.), t. y. praleidusi terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pateikti skundą kliudė tai, jog Pranešime nebuvo duomenų, kurie leistų vertinti jį kaip administracinį sprendimą, sukeliantį konkrečias teisines pasekmes.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo nuožiūrai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Šiuo atveju operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).

Nagrinėdama pareiškėjos argumentus dėl Pranešimo formos ir turinio atitikties VAĮ bei kituose teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, kad, Pranešimui taikytini bendrieji individualaus administracinio akto pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimai, įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Be to, remiantis jau minėtu Aprašo 11 punktu, statutinė profesinio mokymo įstaiga apie tai, kad atrankos į statutinę profesinio mokymo įstaigą procedūra toliau neatliekama, turi informuoti asmenį motyvuotu raštu.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Pagal VAĮ 13 straipsnio 1 dalį asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas. Minėta, kad reikalavimas statutinei profesinio mokymo įstaigai per 3 darbo dienas nuo CMEK išvados gavimo dienos motyvuotu raštu informuoti asmenį apie tai, kad atrankos procedūra toliau neatliekama, numatytas ir Aprašo 11 p.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Pranešimo turinį, taip pat 2024 m. kovo 27 d. Sprendimo, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas Pranešimas, turinį, pažymi, kad Pranešime pateikiama bendro pobūdžio informacija apie atrankos į Policijos mokyklą procedūrų nutraukimą, remiantis Sprendime nurodytomis išvadomis. Pranešime nėra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, taip pat nenurodyta Pranešimo apskundimo tvarka, įvardijant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad įvardyti Pranešimo trūkumai reikšmingai apsunkino pareiškėjos bei jos atstovės galimybes suvokti (suprasti) Pranešimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus bei tinkamai apginti pažeistas pareiškėjos teises.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, laikytinos subjektyviomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja savo teises gynė veikdama pakankamai aktyviai, operatyviai ir rūpestingai, siekė išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Policijos mokyklos Pranešimu, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie atrankos procedūrų mokytis Policijos mokykloje nutraukimą. Byloje taip pat nėra kitų duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, laikoma nepagrįsta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Pranešimo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir su juo susijusį, teismo teigimu, išvestinį reikalavimą įpareigoti Policijos mokyklą išnagrinėti pareiškėjos sveikatos būklės tinkamumą iš naujo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nekeičia galutinės procesinės bylos baigties, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pareiškėjai atnaujinti terminą skundui dėl Pranešimo panaikinimo paduoti, todėl ši Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalis panaikinama, terminas skundui dėl Pranešimo panaikinimo paduoti atnaujinamas, o šios skundo dalies ir su juo susijusio reikalavimo įpareigoti Policijos mokyklą išnagrinėti pareiškėjos sveikatos būklės tinkamumą iš naujo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo reikalavimas dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo iš esmės turi būti vertinamas kaip procesinio pobūdžio prašymas pagal ABTĮ 113 straipsnį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Lietuvos policijos mokyklos 2024 m. balandžio 3 d. pranešimo panaikinimo paduoti ir buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Lietuvos policijos mokyklos 2024 m. balandžio 3 d. pranešimo panaikinimo, įpareigojimo Policijos mokyklą išnagrinėti pareiškėjos sveikatos būklės tinkamumą iš naujo, panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. T. terminą skundui dėl Lietuvos policijos mokyklos 2024 m. balandžio 3 d. pranešimo panaikinimo paduoti ir perduoti šios skundo dalies ir su šia skundo dalimi susijusių reikalavimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė