2025-10-08 Nr. AB-15975-4-16-3-00482-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2658-629/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00482-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.

nedalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. K. Z. ir jo atstovei advokatei I. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. K. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. K. Z. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. A. K. Z. (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2025 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes, išnagrinėjus jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Užsienietis nebuvo išsiųstas į kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini) ambasada nebuvo išdavusi grįžimo dokumento. Šiuo metu su ambasada susitarta dėl dokumento išdavimo. Kadangi Užsienietis kategoriškai nesutinka išvykti į kilmės šalį, todėl, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali, vengdamas išsiuntimo, pasislėpti ir sutrukdyti įvykdyti sprendimą. Centro teigimu, būtina sulaikyti Užsienietį minimaliam laikotarpiui, reikalingam išsiuntimo procedūrai įvykdyti. Centras pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes tokiu būdu nebūtų pakankamai kontroliuojamas Užsieniečio judėjimas.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir paskyrė Užsieniečiui sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje iki 2025 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo.

4. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas priėmė 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Užsienietis nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. Užsienietis apgyvendintas VSAT be judėjimo laisvės ribojimų. Užsieniečio išsiuntimą vykdanti institucija kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl kelionės dokumento Užsieniečiui išdavimo; 2025 m. rugpjūčio 1 d. ambasada informavo, kad Užsieniečio tapatybė indentifikuota ir jam bus išduotas kelionės dokumentas; Užsieniečio išsiuntimas suplanuotas ir suderintas, numatyta ambasados su Užsieniečiu data – 2025 m. rugsėjo 16 d.

5. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, šiuo metu vykdomas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuris gali būti realiai įvykdytas (byloje negauta duomenų apie tai, kad sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo vykdymas būtų sustabdytas ar atidėtas arba kad Užsienietis būtų pateikęs kompetentingoms institucijoms prašymus, kurių išsprendimas turėtų įtakos sprendimo vykdymui).

6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose ir 2 dalyje.

7. Teismas nurodė, jog, siekiant užtikrinti, kad būtų atliktos visos su Užsieniečio išsiuntimu susijusios procedūros ir netrukdomai būtų įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo, būtina apriboti Užsieniečio laisvą judėjimą, todėl Užsienietis sulaikomas VSAT iki 2025 m. spalio 9 d.

8. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes, apgyvendinus užsienietį Priėmimo ir integracijos agentūroje, išsiuntimą vykdanti institucija negalėtų užtikrinti netrukdomos išsiuntimo procedūros.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą.

10. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai nukrypstančios nuo tarptautinio prieglobsčio prašytojų teisių reglamentavimo.

11. Užsieniečio teigimu, sulaikymas yra griežtai apribotas laiko požiūriu ir susijęs su tam tikrais procesiniais veiksmais, kuriuos turi atlikti Migracijos departamentas. Ginčo atveju byloje nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) ambasada išdavė Užsieniečiui kelionės dokumentą, todėl negalima teigti, kad Užsieniečio padėtis pasikeitė, nes tik turint išduotą kelionės dokumentą VSAT turėtų pagrindą teigti, jog atsirado / pasikeitė faktinės aplinkybės, kurios leidžia Užsieniečio atžvilgiu taikyti kitokias priemones, nei iki to fakto atsiradimo.

12. Užsienietis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, jog Užsienietis nuo 2021 m., t. y. itin ilgą laiką gyvena Lietuvoje, čia susirado darbą bei išsinuomojo būstą, socializavosi, t. y. neišvyko iš Lietuvos net ir galiojant sprendimui dėl jo išsiuntimo.

13. Užsienietis nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skiri alternatyvias sulaikymui priemones, ir tik aiškiai pasisakius ir argumentavus bei pagrindus jų atmetimo priežastis, kraštutinė ribojanti judėjimo laisvę priemonė gali būti vertinama kaip pagrįsta. Užsieniečio teigimu, nagrinėjamu atveju Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau pareiškėjo teises varžančiomis priemonėmis.

14. Užsienietis teigia, kad jo atžvilgiu pagrįstai privalo būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, nes byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, leidžiančių taikyti kraštutinę priemonę, taip ženkliai ribojančią pagrindinę žmogaus teisę į laisvę, nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų jo keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

15. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir pažymi, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. buvo gautas Užsieniečio grįžimo kelionės dokumentas, kuris galioja iki 2026 m. kovo 22 d., o 2025 m. rugsėjo 30 d. Užsienietis sėkmingai išsiųstas į (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovas pažymi, kad, įsiteisėjus sprendimui nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio, buvo vykdoma jo grąžinimo į kilmės valstybę procedūra, kuri užtruko dėl Užsieniečio kilmės valstybės ambasados veiksmų (neveikimo). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes ir pagrįstai taikė Užsieniečio sulaikymą, nes nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtino, kad Užsieniečio grąžinimo procedūra bus realiai vykdoma ir įvykdyta, taigi egzistavo visos sąlygos sulaikyti Užsienietį.

17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Užsieniečio nurodytas aplinkybes apie jo gyvenimą Lietuvoje nuo 2021 m., taip pat apie jo turimą darbą nuomojamą būstą ir padarė pagrįstą išvadą, kad tai nepaneigia aplinkybės, jog Užsienietis neturi teisės likti Lietuvoje.

18. Atsakovo teigimu, sulaikymo priemonė šiuo atveju yra proporcinga, kadangi ji taikoma tik tol, kol vykdomos būtinosios procedūros, susijusios su Užsieniečio išsiuntimu, o alternatyvios sulaikymui priemonės šiuo atveju būtų neveiksmingos ir nesuteiktų realios galimybės įgyvendinti Migracijos departamento sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirtas sulaikymas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje iki 2025 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, šiuo metu vykdomas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuris gali būti realiai įvykdytas, konstatavo, kad būtina apriboti Užsieniečio laisvą judėjimą, siekiant užtikrinti, kad būtų atliktos visos su Užsieniečio išsiuntimu susijusios procedūros.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad jo išsiuntimo procedūra tikrai vykdoma, taip pat nėra duomenų apie asmens keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

23. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, be kita ko, šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

25. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

26. Byloje nustatyta, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai ir 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 22S76205 nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Apskundus šį sprendimą teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabar – Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5723-931/2022 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pakeitė sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti A. A. K. Z. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“; likusią skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3979-602/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Užsienietis nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. Užsienietis apgyvendintas VSAT be judėjimo laisvės ribojimų. Užsieniečio išsiuntimą vykdanti institucija kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl kelionės dokumento Užsieniečiui išdavimo; 2025 m. rugsėjo 30 d. Užsienietis išsiųstas į (duomenys neskelbtini).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad Užsienietis 2025 m. rugsėjo 30 d. buvo išsiųstas į kilmės valstybę, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė Užsieniečiui sulaikymą bei nustatė sulaikymo terminą iki 2025 m. spalio 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas aplinkybes (kad Užsienietis, neturintis teisės būti Lietuvoje, atsisakė savanoriškai išvykti į kilmės valstybę; kad suplanuotos ir realiai vykdomos Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę procedūros) ir pagrįstai konstatavo, kad, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (t. y. sulaikymo), Užsienietis gali trukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę.

28. Centro atstovė bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu prašė bylą nutraukti, atsižvelgiant į tai, kad, Užsienietį išsiuntus iš Lietuvos, neliko ginčo dalyko. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nutraukimo pagrindus reglamentuoja ABTĮ 103 straipsnis, nustatantis, kad byla gali būti nutraukiama, be kita ko, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (103 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju Užsienietis ir / ar jo atstovė neatsisakė apeliacinio skundo, tik pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka arba jiems nedalyvaujant, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 103 straipsnyje nustatytų bylos nutraukimo pagrindų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti bylą.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai skyrė Užsieniečiui sulaikymą VSAT, todėl teisėjų kolegija atmeta Užsieniečio apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. A. K. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė