Legislator Case Law & Legislation
2018-09-05 Nr. AB-15077-3-61-3-01143-2018-3 AI generated

2018-09-05 Nr. AB-15077-3-61-3-01143-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-09-05 Nr. AB-15077-3-61-3-01143-2018-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-09-05 Nr. AB-15077-3-61-3-01143-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. Y. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-388(00403) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. Y., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 1–4).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-4835-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01143-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Y. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-388(00403) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui A. Y., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 1–4).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui 2017 m. spalio 24 d. 2 metams išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7421155 (toliau – ir leidimas). Sprendimas buvo priimtas nustačius, kad uždaroji akcinė bendrovė „Veltas“ (toliau – ir Bendrovė), kurios akcininkas yra pareiškėjas, neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų.

3. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 20 straipsnyje įtvirtintą asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teisę duoti paaiškinimus. Ši teisė buvo pažeista, nes nei Bendrovė, nei pareiškėjas nebuvo informuotas apie patikrinimo pradžią ir nesuteikė galimybės pateikti papildomos informacijos ir duoti paaiškinimus. Pasak pareiškėjo, Migracijos departamentas nesilaikė objektyvumo ir gero administravimo principo.

4. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad jis Lietuvoje gyvena nuo 2011 m. pabaigos, turi glaudžius ryšius su Lietuva, Bendrovė Lietuvoje be pertraukos vykdo veiklą nuo 2009 m., moka mokesčius, neturi įsiskolinimų. Pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. įsigijo UAB „Tikta“ 33 proc. akcijų su tikslu pradėti dviejų įmonių reorganizavimą, todėl atleidus iš Bendrovės Lietuvos Respublikos pilietį, į jo vietą nebuvo priimtas kitas asmuo.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 35–42).

6. Migracijos departamentas nurodė, kad buvo nustatyta, jog nuo 2017 m. spalio 24 d. Bendrovėje nėra įdarbintų visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Be to, buvo konstatuota, kad ir pareiškėjas yra atleistas iš Bendrovės, neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento.

7. Pasak Migracijos departamento, pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo turėjo pakankamą laiko tarpą (5 mėnesius) prisitaikyti prie verslo pokyčių ir įdarbinti darbuotojus taip, kad Bendrovė atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas turi pareigą rūpintis savo įmone, taip pat tuo, kad ji atitiktų Įstatymo reikalavimus. Migracijos departamentas pastebėjo, kad pareiškėjo nurodyta informacija apie įsigytas UAB „Tikta“ akcijas nagrinėjamu atveju neturi įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumo vertinimui.

8. Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, kad leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarką nustato ne VAĮ, bet Įstatymas, todėl pareiškėjo nurodomos VAĮ nuostatos, susijusios su administracine procedūra, neapima leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūros.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 68–80).

10. Teismas detaliai aprašė bylos faktines aplinkybes ir konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Bendrovėje nebuvo dirbančių asmenų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl jo glaudžių ryšių su Lietuva yra teisiškai nereikšmingi, o pareiškėjo argumentai dėl to, kad esą jis nebuvo apklaustas Migracijos departamente, nesant ginčo, jog Bendrovėje nebuvo dirbančių asmenų, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą Sprendimą.

III. 11. Pareiškėjas A. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (II t., b. l. 83–85).

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad buvo planuojamas Bendrovės ir UAB „Tikta“ sujungimas. Po reorganizavimo Bendrovė būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o UAB „Tikta“ dirbtų 7 darbuotojai. Pareiškėjas paaiškina, kad reorganizavimo procesas nėra paprastas, reikalauja pastovaus akcininkų dėmesio, jų nuolatinio dalyvavimo procese.

13. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą. Migracijos departamentas papildomai pažymi, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo atvykęs į Migracijos departamentą, tačiau nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių dėl Bendrovės darbuotojų. Tai, pasak Migracijos departamento, leidžia pagrįstai įtarti, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susisijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, Migracijos departamento nuomone, nesiėmė savalaikių veiksmų, kad Bendrovė atitiktų Įstatymo reikalavimus, todėl ginčijamas Sprendimas yra proporcingas ir atitinka Įstatyme nustatytus tikslus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Kontrolės skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais (I t., b. l. 7–9). Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 50 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinimo pagrindų. Šios normos imperatyvus pobūdis reiškia, kad, esant nors vienam iš minėtoje normoje įtvirtintų pagrindų, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui turi būti panaikintas. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, kaip minėta, nustatė kelis leidimo panaikinimo pagrindus.

17. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas iš esmės nukreipia į kitą baigtinį sąrašą atvejų, kai leidimą užsieniečiui privaloma atsisakyti išduoti. Atitinkamai, tai yra ir leidimo panaikinimo pagrindai. Iš Sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė kelis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus, t. y. šios normos 2 punkte, 7 punkte ir 14 punkte įtvirtintas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vienos iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių konstatavimas yra pagrindas leidimo panaikinimui. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, kai duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Taigi, šioje Įstatymo nuostatoje įtvirtintas sąrašas alternatyvių aplinkybių, kurioms esant leidimą atsisakoma išduoti. Atitinkamai, bet kuri iš šių aplinkybių yra pagrindas išduoto leidimo panaikinimui. Sprendime pažymėta, kad nagrinėjamu atveju duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė 2017 m. rugsėjo 26 d. (I t., b. l. 43). Jame nurodė, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nurodė juridinį asmenį – UAB „Veltas“ (I t., b. l. 45–46). Sprendime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, kurio darbo sutartį pareiškėjas pateikė, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, buvo atleistas 2017 m. spalio 24 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas Sprendime darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos pilietis buvo įdarbintas ne tam, kad iš tikrųjų dirbtų Bendrovėje, o siekiant pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, jos darbuotojų darbą bei pagrindinį pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog iš Bendrovės buvo atleistas darbuotojas po to, kai pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą, savaime nereiškia, kad buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Prašymo pateikimo metu tiek pareiškėjas, tiek ir vėliau atleistas darbuotas dirbo Bendrovėje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad prašyme buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Vien tai, kad po prašymo pateikimo buvo atleistas vienas Bendrovės darbuotojas, savaime nereiškia, kad atleistas darbuotojas buvo įdarbintas tik dėl leidimo pareiškėjui gavimo, taip pat nereiškia, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, jos darbuotojų darbą ar juo labiau apie pareiškėjo pagrindinį buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Taigi, Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nepagrįstai konstatavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos buvimą.

19. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta aplinkybė, kad užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai užsienietis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

20. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Bendrovėje nebedirba nuo 2017 m. gruodžio 29 d. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas negauna darbo užmokesčio, todėl neturi Lietuvos Respublikoje galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, nes nemokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde šios Migracijos departamento išvados neginčija, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkto sąlyga yra siejama su dviem aplinkybėmis, t. y. ne tik su tuo, kad užsienietis nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, bet ir su tuo, kad užsienietis neturi nustatyta tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio asmens įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsieniečiui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, minėta Įstatymo norma reikalauja, kad užsienietis arba būtų apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba turėtų minėtą įsipareigojimą apmokėti sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Pastarosios aplinkybės Migracijos departamentas nesiaiškino, todėl šiuo aspektu Sprendimas negali būti pripažintas objektyviai pagrįstu.

21. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta aplinkybė, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo Įstatymo 45 straipsnio pagrindu (leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla). Sąlygos, kurias turi atitikti užsienietis, kreipdamasis šiuo pagrindu, yra įtvirtintos minėto straipsnio 1 dalyje. Sprendime buvo pažymėta, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

22. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga, kad užsienietis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

23. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes joje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Vis dėlto, iš Sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytas šio reikalavimo nesilaikymas ne tuo aspektu, kad neatitiko sąlygos dėl darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydžio, o tuo aspektu, kad Bendrovėje apskritai ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo įdarbintų asmenų (I t., b. l. 8). Pareiškėjas šios Migracijos departamento nustatytos faktinės aplinkybės nei skunde, nei apeliaciniame skunde neginčija. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti su tuo susijusius paaiškinimus. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad darbuotojų Bendrovėje nebuvimas yra susijęs su tuo, kad ketinama vykdyti Bendrovės reorganizavimą, minėtą Bendrovę prijungiant prie kito juridinio asmens. Atitinkamai, pareiškėjas nurodo, kad ieškoti ir priimti į darbą Bendrovėje naujus darbuotojus buvo netikslinga. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Taigi, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, susijusius su priežastimis, kodėl Bendrovėje nebuvo darbuotojų, atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, t. y. vertinant, ar Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

24. Nagrinėjamu atveju reikšminta tik tai, ar Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo esant leidimo panaikinimo pagrindus, įtvirtintus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, vertindama, ar Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino leidimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, vertina, ar nagrinėjamu atveju buvo Migracijos departamento nurodyta aplinkybė, įtvirtinta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte, šiuo atveju nukreipiančiame į Įstatymo 45 straipsnį. Taigi, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga tik tai, ar Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas (Bendrovė, kurios dalyvis jis yra) neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. gruodžio 29 d. Bendrovėje nebuvo nei vieno darbuotojo (I t., b. l. 113). Šios informacijos iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas. Taigi, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė ginčijamo Sprendimo priėmimo metu neatitiko minėto reikalavimo, todėl tai yra pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, šis teisinis reglamentavimas yra imperatyvus, t. y. Migracijos departamentui nesuteikta teisė, esant aptartoms aplinkybėms, priimti kitokį (priešingą) sprendimą, nepanaikinant pareiškėjui išduoto leidimo.

25. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas konstatavo ir kitą leidimo panaikinimo pagrindą, t. y. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, be kita ko, numatantį, kad leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Taigi, minėtas leidimo panaikinimo pagrindas iš esmės sutampa su jau aptartu pagrindu, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jo nebepasisakys.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

27. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad ši nutartis neatima iš pareiškėjo galimybės pakartotinai kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jei pareiškėjas atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus kaip UAB „Tikta“ dalyvis, arba atitinka kitus Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. (A.) Y. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė