2021-02-10 Nr. AB-3100-3-62-3-02352-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-20-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02352-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl patikrinimo pažymos dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. D. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. N-7K-01-02-02 (toliau – ir Pažyma) dalis: dalį, kuria yra užfiksuota, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta kitų miško pažaidų; dalį, kurioje nurodyta, kad yra trūkumų; dalį, kurioje teigiama, kad žemės sklype nėra atkurti medynai pagal Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus; bei dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas atkurti (duomenys neskelbtini) sklypo dalis pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo IV skyriaus 15 straipsnio 9 punktą ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. spalio 20 d. skundo trūkumams pašalinti. Nutartimi pareiškėjui pasiūlyta pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat patikslinti skundo reikalavimą, prašant panaikinti Pažymą visa apimtimi, o ne skirtingas jos dalis (frazes) (skundo reikalavimas suformuluotas painiai, nepakankamai aiškiai, kilo abejonių dėl jo įvykdymo, jei teismas tenkintų skundą, be to, ginčijamas administracinis aktas laikytinas vientisu dokumentu, kadangi jame nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą priimti patikrinimo pažymoje nurodytą išvadą).

Pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė teismo priimti skundą su jame jau suformuluotu reikalavimu, paaiškindamas, jog jis nesutinka tik su tam tikromis Pažymos dalimis. Pareiškėjas kartu pateikė teismui mokėjimo nurodymą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjo D. D. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, taip pat grąžinti pareiškėjui sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas, susipažinęs su Pažymos turiniu ir forma, laikė, kad pagal pareiškėjo suformuluotą skundo reikalavimą nėra galimybės aiškiai atskirti ginčijamo administracinio akto dalis, kurias teismas turėtų panaikinti, jei skundas būtų patenkintas. 2020 m. spalio 6 d. nutartyje išaiškinta, kad Pažyma laikytina vientisu dokumentu, kadangi joje nustatytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą priimti nurodytą išvadą, ir todėl nėra galimybės šį aktą skaidyti į atskiras dalis. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į akto formą, kadangi jame nėra aiškiai išskirtų, sunumeruotų ir savo esme skirtingų punktų, dalių, skyrių, kuriuos būtų galima išskaidyti ir, vertinant pavieniui, naikinti arba palikti galioti. Išvada Pažymoje taip pat suformuluota vientisu sakiniu, todėl teisine prasme negali būti skaidoma į atskirus žodžius ar frazes pagal skundo reikalavimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino 2020 m. spalio 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas D. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, kad iš 2020 m. spalio 6 d. nutarties nebuvo galima suprasti, jog jis netinkamai suformulavo skundo reikalavimą. Teismas nutartyje nepateikė jokių kategoriškų išvadų dėl skundo reikalavimų neatitikimo proceso teisės normoms ir tik pasiūlė (ne įpareigojo) patikslinti skundo reikalavimus. Pareiškėjas, susipažinęs su 2020 m. spalio 6 d. nutartimi, manė, kad jis neprivalo tikslinti skundo reikalavimų, jei nepageidauja to daryti. Pareiškėjas suprato tik tai, jog privalo sumokėti žyminį mokestį, ir tai įvykdė. Kadangi nutartyje teismas nenurodė įpareigojimo patikslinti skundo reikalavimus, vėliau teismas negalėjo konstatuoti, jog pareiškėjas nepašalino tokio skundo trūkumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), – teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino skundo trūkumams pašalinti nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Pareiškėjas skunde prašė panaikinti atsakovo parengtos Pažymos dalis, t. y. dalį, kuria užfiksuota, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyta kitų miško pažaidų; dalį, kurioje nurodyta, kad yra trūkumų; dalį, kurioje teigiama, kad žemės sklype nėra atkurti medynai pagal Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus; bei dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas atkurti (duomenys neskelbtini) sklypo dalis pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalį bei Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Teisėjų kolegija, atskirojo skundo ribose patikrinusi skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepašalino 2020 m. spalio 6 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo – patikslinti skundo reikalavimą. Teismas pagrįstai laikė, jog skunde suformuluotas reikalavimas yra painus, nepakankamai aiškus, pagal tokį reikalavimą nėra galimybės atskirti ginčijamo administracinio akto dalis, kurios, pareiškėjo nuomone, turėtų būti panaikintos. Be to, Pažymoje nustatytų aplinkybių visuma (ne atskiros aplinkybės) sudarė pagrindą priimti nurodytą išvadą, o jos pasėkoje – nustatyti pareiškėjui trūkumų pašalinimo reikalavimus, todėl nėra galimybės šį aktą skaidyti į atskiras dalis. Toks skundo trūkumas sudarė teismui esmines kliūtis priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes administracinės bylos nagrinėjimo ribos nebuvo aiškiai, konkrečiai apibrėžtos.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, t. y. pareiškėjas turi nurodyti skundo pagrindą ir dalyką, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir kt. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, 2020 m. spalio 6 d. nutartyje teismo nustatyti skundo trūkumai yra aiškiai įvardyti ir pasiūlyta, kaip pareiškėjas juos turėtų pašalinti, taigi teismas pareiškėjui sudarė tinkamas sąlygas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas iš 2020 m. spalio 6 d. nutarties turinio turėjo ir galėjo suprasti, kad jam buvo pasiūlyta naujai suformuluoti skundo reikalavimus ir ginčyti Pažymą visa apimtimi (tą patvirtina 2020 m. spalio 20 d. pareiškimas), bet jis šia galimybe nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimą sprendė pagal tokį procesinį dokumentą (skundą), koks buvo pateiktas teismui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo pagrindo ir dalyko suformavimas yra būtent pareiškėjo, inicijuojančio bylą, prerogatyva, ir teismas negali už pareiškėją suformuoti skundo pagrindo (aplinkybių) ir dalyko (reikalavimo), todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pareiškėjui imperatyviai nurodyti, kaip suformuluoti skundo reikalavimą, ir tik pateikė savo pasiūlymus. Pareiškėjas visiškai nepakoregavo skunde suformuluoto reikalavimo, nepaisydamas 2020 m. spalio 6 d. nutartyje nurodytų tokio reikalavimo trūkumų, kurie sudarė esmines kliūtis teismui priimti nagrinėti skundą. Atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. nutartyje padarytą išvadą, jog skunde suformuluotas reikalavimas neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020 m. spalio 22 d. nutartyje pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nepašalino nurodyto skundo trūkumo, todėl nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Kaip minėta, Pažymoje buvo užfiksuoti trūkumai (pažeidimai) pareiškėjui priklausančiame miško žemės sklype, kurių pagrindu nustatytos priemonės ir terminas trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjas įpareigotas nurodytose teritorijose atkurti mišką pagal Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies bei Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų; kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo;

žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo; miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtinta teisinė atsakomybė už miškų neatkūrimą per Miškų įstatyme nustatytus terminus, o, pagal Miškų įstatymo 15 straipsnio 6 dalį, per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos ministerija.

Sistemiškai išanalizavus minėtas teisės normas, darytina išvada, jog privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu kompetentingos valstybės institucijos galės priimti tolesnius sprendimus, pavyzdžiui, dėl administracinės atsakomybės taikymo arba miško atkūrimo miško savininko lėšomis. Sprendžiant dėl tokių sprendimų, kuriais pareiškėjui būtų sukeliamos realios teisinės pasekmės, teisėtumo ir pagrįstumo, būtų įvertintas ir Pažymoje užfiksuotų aplinkybių bei padarytų išvadų teisingumas.

Nors Pažymoje suformuluotas įpareigojimas pareiškėjui atkurti miško žemę nurodytose sklypų dalyse, tokiu įpareigojimu pareiškėjui iš esmės tik nurodoma laikytis teisės aktų reikalavimų (šiuo atveju – Miškų įstatymo 15 str. 4 d.), atkreipiant jo dėmesį į tikėtiną teisės normų pažeidimą ir sudarant galimybę šį pažeidimą savanoriškai pašalinti, tokiu būdu išvengiant tolesnių valstybės institucijų veiksmų. Pažymoje suformuluotas įpareigojimas yra susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso 276 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais bei prielaidomis imtis Miškų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytų veiksmų, tokio įpareigojimo neįvykdymas nesukurtų savarankiško pagrindo taikyti pareiškėjui poveikio priemones.

Taigi, Pažyma neturi realios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, t. y. nesukuria jam teisinių pasekmių, todėl skundas dėl tokio akto teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius