13528aca-3e8d-4567-9c65-e6ab2b42ff94 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-662-1056/2022 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00756-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 2.6.11.1; 2.1.2.1; 2.6.1; 2.6.8.10; 2.6.10.2; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 10 d. Pasvalys Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų teisėja Edita Masiukienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kotrynai Kivėnei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams pirkimų direktoriui S. R., advokatui R. Č., advokato padėjėjui D. R., atsakovui H. B., jo atstovui advokatui L. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovui H. B. dėl baudos ir procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 38200,89 Eur baudÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas Å«kininkas H. B. sudarė rapsų grÅ«dų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti (ir užauginti) ieÅ¡kovei 500 tonų rapsų grÅ«dų, o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už 500 tonų rapsų grÅ«dų nustatytÄ kainÄ - 386,50 Eur už 1 tonÄ rapsų grÅ«dų (toliau - Sutartis). Sutarties 1.1 punkte Å¡alys sutarė rapsų grÅ«dų priėmimo terminus - nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. spalio 31 d.

Sutarties 6.1 punkte Å¡alys numatė atsakomybę už Sutarties nevykdymÄ - atsakovui laiku nepristačius rapsų grÅ«dų, numatoma bauda 30 proc. nuo nepristatytos rapsų grÅ«dų kiekio vertės. Suėjus Sutarties 1.1 punkte numatytam terminui pristatyti rapsų grÅ«dus, atsakovas pristatė tik 120,54 t rapsų grÅ«dų, t. y. - nepristatė apie 380 t rapsų grÅ«dų. Bauda, remiantis Sutarties nuostatomis, apskaičiuojama tokiu metodu: atsakovas turėjo pristatyti 500 t - 10 proc. paklaida, atsakovas pristatė 120,54 t.

Atsakovui liko pristatyti 500 t -10 proc. paklaida - 120,54 t. Nepristatytas kiekis (500 t - 10 proc. paklaida - 120,54 t) x kaina (386,5 Eur/t) x 30 proc. – 38 200,89 Eur bauda.

3. IeÅ¡kovo atstovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų direktorius S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad siekė su Å«kininku taikiai susitarti, bet tai reikalauja abiejų Å¡alių intereso. Keisti sutartis praktikos nėra, nes tai bÅ«tų rinkos griovimas. Nuo sutarties atleisti gali tik force majeure. BÅ«na atvejų, jei rapsų kaina kyla, Å«kininkams geriau yra sumokėti baudÄ , parduoti kažkam kitam už aukÅ¡tesnę kainÄ ir iÅ¡ to skirtumo užsidirbti. Kainos tuo metu labai radikaliai augo, iki sutarties įvykdymo, kai rapsai turėjo bÅ«ti atvežti, jų kaina rinkoje buvo apie 700 Eur, o toliau ji tik augo. Yra tokių sutarčių, kurios nebuvo vykdytos, bet Å«kininkai sumokėjo baudas.

4. Ieškovės atstovas advokatas R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad ūkininkas įvykdė tik nedidelę dalį sutarties, iš 500 tonų pristatė tik 120 tonų. 2021 m. liepos 8 d. hidrometeorologijos pažymoje nurodyta, kad birželio 24 d. nuo 0.19 val. iki 2.40 val., registruota perkūnija, nuo 0.24 val. nuo 2.49 val. iškrito 19,7 mm kritulių. Tai yra smarkaus lietaus apibrėžimas, ne stichinis reiškinys. Meteorologai rašo, kad škvalas nebuvo fiksuotas, tik tai, kad jis galėjo būti fiksuojamas vietomis.

Turi bÅ«ti įrodytos visos keturios force majeure sÄ lygos, bet jos niekur neįrodinėjamos, tik paimta meteorologijos pažyma. Sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Ūkininkas pats norėjo jÄ sudaryti taip anksti, jis pats pasiÅ«lė bÅ«tent tokį kiekį, nes kuo didesnį kiekį atvežtų, tuo geresnę kainÄ gautų. Jo klientas ir vadybininkė I. K. buvo 2021 m. balandžio 19 d. nuvykę į laukus, nebuvo katastrofiÅ¡kų reiÅ¡kinių užfiksuotų, su Å«kininku nebuvo jokių sutarčių keitimų, nekeitė pristatymų kiekių.

Buvo duotas džentelmeniÅ¡kas pasiÅ«lymas, kad Å«kininkas vežtų viskÄ , kÄ prikuls, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertins. Buvo siÅ«lyta atvežti bent 380 tonų iÅ¡ 500 tonų. Tai buvo tik geranoriÅ¡kas pasiÅ«lymas, o ne pripažinimas force majeure. I. K. negali sutarties nei keisti nei koreguoti, vadovas pasiraÅ¡o sutartis. Apie tariamÄ rapsų nuÅ¡alimÄ atsakovas rašė pavasarį, bet atvykę balandžio 19 d. jie nekonstatavo nuÅ¡alimo, kuris atleidžia nuo sutarties vykdymo. Bet turi bÅ«ti įšalę visi pasėliai.

Meteorologijos pažymoje nurodyta, kad šalnų (duomenys neskelbtini) rajone tada nebuvo. H. B. yra vienas didžiausių ūkininkų (duomenys neskelbtini) rajone ir prašoma priteisti baudos suma nėra aiškiai per didelė, žinant ūkininko pajamas. Vien sutarties suma yra gerokai virš 100000 Eur. Atsakovas neįrodinėja, kad baudos suma yra aiškiai per didelė, nenurodo, kokios būtų protingos netesybos.

5. IeÅ¡kovės atstovas advokato padėjėjas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo ir jų kliento buvo sudaryta sutartis. Pagal jÄ atsakovas įsipareigojo užauginti ir jų klientui pristatyti 500 tonų rapsų. Buvo nustatyta kaina už 1 tonÄ . Å alys sutarė grÅ«dų pristatymo terminus, 6.1 punkte Å¡alys numatė atsakomybę už sutarties nevykdymÄ , kad taikomas 30 proc. baudos dydis. Å i bauda yra visiÅ¡kai standartiÅ¡ka sÄ lyga, naudojama jų kliento su visais tiekėjais ir naudojama rinkoje.

Atsakovas pristatė tik 120 tonų rapsų. Atsakovas piktybiÅ¡kai baudos nemoka ir vengia tai padaryti. Gamtos reiÅ¡kinių rizikÄ atsakovas prisiėmė sudarydamas sutartį, turėjo numatyti įvairias gamtines nepalankias sÄ lygas. Ūkininkas turi turėti omenyje sumažėjusį derlių dėl nepalankių gamtinių sÄ lygų. Atsakovas labai anksti sudarė sutartį ir nurodė labai didelį derlingumÄ . Atsakovas yra stambus Å«kininkas, vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos Å«kininkų, vienas iÅ¡ didžiausių (duomenys neskelbtini) rajono Å«kininkų, todėl turi didelę patirtį.

Trumpalaikis, kelių valandų lietus, kuris buvo užfiksuotas hidrometeorologijos tarnybos pažymoje negali bÅ«ti laikomas force majeure. Nei Lietuvos nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės mastu nebuvo paskelbta ekstremali padėtis dėl gamtinių sÄ lygų. Pagal statistikos departamento duomenis nematyti, kad 2021 metais rapsų derlingumas bÅ«tų ženkliai mažesnis nei ankstesniais metais. Ginčo metai nėra niekuo iÅ¡skirtiniai, neegzistavo jokios sÄ lygos ypatingos. Tokio tipo stiprus lietus, kurį nurodo atsakovas buvo fiksuotas ir 2018 ir 2019 metais birželio mėnesiais, bet jis įsipareigojimus įvykdė.

Be to, atsakovas turėjo ir privalėjo tokį lietų įvertinti. 2021 metais nebuvo užfiksuotos nei šalnos, nei sausros ar audros, kai 2020 metais buvo užfiksuota stichinė sausra, šalnos, bet grūdus vis tiek pristatė. Atsakovas jiems nurodė, kad rapsais apsėjo 100 ha, o iš tikrųjų apsėjo 150 ha, kas matyti iš įvairių pažymų, kurias jis pateikė. Draudimo dokumentai negali suponuoti jokių force majeure aplinkybių, nes sutartys yra uždaros ir jo sutartiniai santykiai su draudiku šiai sutarčiai įtakos nedaro.

Be to, draudikas fiksavo žalÄ dėl sausros tik 24 ha dydžiui. Sutartis ir jos sÄ lyga numatanti baudÄ yra griežtosios atsakomybės sÄ lyga, atsakovas kaip verslininkas pasiraÅ¡ydamas sutartį tai puikiai suprato. Verslininko atsakomybė yra griežtoji. 2021 metais rapsų kaina labai kilo, jų įmonė, įsigydama rapsus, kurių nepristatė atsakovas, iÅ¡ kitur, turėjo mokėti už juos daugiau ir patyrė didelius nuostolius. Teismas neturėtų kiÅ¡tis į verslininkių santykius ir sutarčių modifikavimus.

6. Atsakovas H. B. atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių: stichinės nelaimės ir kt. 2021 metų kovo mėnesį pastebėjo, kad pasėti žeminių rapsų pasėliai yra išgedę, išretėję, apsemti vandens. Pasėliai išgedo dėl šalnos. Iš 151,65 ha rapsų pasėlių lauko išgedo apie 30 procentų rapsų pasėlių viso ploto. 2021 m. kovo 16 d. jis informavo ieškovę, kad negalės įvykdyti Sutarties, kadangi žuvo pasėliai. 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į ieškovę, kad būtų pakoreguota Sutartis ir rapso grūdų pardavimo kiekis sumažintas iki 250 t. 2021 m. balandžio 15 d. papildomai informavo ieškovę, kad negalės įvykdyti Sutarties, prašė pakeisti Sutartį.

Pridėjo foto nuotraukas. 2021 m. balandžio 15 d. ieÅ¡kovo darbuotoja informavo – „atvyksime pirmadienį. Pasižymėsime ir turėsime nuotraukų dėl pateisinimo pilno sutartinio kiekio nevykdymo. Kaip minėjau anksčiau, tokiais atvejais sutarčių nepersiraÅ¡ome, tiesiog pateisiname ne visiÅ¡kÄ Ä¯vykdymÄ â€œ. 2021 m. balandžio 19 d. ieÅ¡kovės sudaryta komisija konstatavo, jog yra iÅ¡gedę rapsų pasėliai. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ieÅ¡kovę informavo, kad negalės įvykdyti sutarties dėl nenugalimos jėgos – nepalankių hidrometeorologijų sÄ lygų – smarkaus lietaus, Å¡kvalo ((duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimo skyriaus pažyma). 2021 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovė nurodė – „Dėl nukentėjusių pasėlių, jokių problemų – suprantame“. 2021 m. liepos 22 d. iÅ¡ draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, filialo Lietuvoje gavo iÅ¡mokÄ už rapsus dėl mažo derlingumo.

Yra sÄ lygų visetas, kad teismas nustatytų, jog (duomenys neskelbtini) rapsų grÅ«dų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos ir atleistų atsakovÄ nuo sutartinės atsakomybės – baudinių netesybų. Sutartyje nustatytÄ 30 procentų bauda nuo nepristatytos rapsų grÅ«dų kiekio vertės yra per didelė. IeÅ¡kovės darbuotoja 2021 m. rugsėjo 21 d. raÅ¡te nurodė, kad pagal sutartį vietoje 500 tonų jis turėtų pateikti 380 tonų.

IeÅ¡kovė tada baudos turėtų reikalauti ne nuo 500 t , o nuo 259,46 tonų. Teismo praÅ¡o pripažinti, kad Sutartis buvo nevisiÅ¡kai įvykdyta dėl nenugalimos jėgos ir atleisti atsakovÄ nuo sutartinės atsakomybės arba sumažinti netesybas iki 3800 eurų.

7. Atsakovas H. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡ rudens buvo pasėti rapsai, jie buvo gražūs, tikėjosi gero derliaus, žiemÄ sudarė sutartį, bet nutirpus sniegui pastebėjo, kad dalis rapsų yra žuvę. 2021 m. kovo 13 d. pranešė ieÅ¡kovei, pateikė praÅ¡ymÄ , kad sumažintų kiekį iki 250 tonų dėl blogų oro sÄ lygų. Net Sutartyje 3.3 punkte numatyta, kad nuÅ¡alimo atveju sutartis anuliuojama. Kadangi ne visi rapsai buvo nuÅ¡alę, jis prašė sumažinti rapsų kiekį.

Buvo atvykusi komisija, nesurašė jokių protokolų, bet apžiÅ«rėjo viskÄ , nutarė, kad gali bÅ«ti apie 25 proc. pažeistų, jo manymu buvo apie 30 proc. įšalusių rapsų. Komisijoje buvo I. K., dar viena moteris ir vyriÅ¡kis. Jis galėjo prikulti apie 300 tonų, jie manė, kad jis gali prikulti apie 380 tonų. Bet 2021 m. birželio 23-24 dienomis praūžė stipri audra, liÅ«tis su Å¡kvalu, kas yra pažymoje, kuriÄ jis iÅ¡sireikalavo vėliau, kai sužinojo, kad ji bus reikalinga.

Birželio 24 d. nuo 00.10 iki 2.40 val. iÅ¡krito 19,7 mm kritulių ir buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiÅ¡kinio rodiklis – smarkus lietus, kai per 12 val. ar trumpesnį laikÄ iÅ¡krenta daug kritulių. Å kvalas nebuvo fiksuotas, bet tai yra lokalus reiÅ¡kinys, praeinantis siaurais ruožais. Å kvalas tikrai buvo, advokatai negali to paneigti, gali pakviesti liudininkus, kuriems buvo nulaužti medžiai. I. K. jam rašė, kad kiek jis atveÅ¡ rapsų, tiek, sutarties jie nekeičia. Jis kitiems asmenims rapsų nepardavė, kaip teigia ieÅ¡kovas.

Žemės Å«kis yra pati rizikingiausia verslo Å¡aka, jis turi stambų Å«kį, pradėjo Å«kininkauti (duomenys neskelbtini) metais. Žieminius rapsus augina jau kokius 15-20 metų. Jis turėjo atsargos apie 50 ha daugiau pasėjęs, dėl rizikos nepasakė viso kiekio, bet iÅ¡ to 150 ha buvo galima prikulti ir daugiau nei sutartyje nurodyta. Jis negalėjo numatyti ir prisiimti rizikos dėl Å¡kvalo ar kitų gamtinių reiÅ¡kinių. Jis kreipėsi ir raÅ¡tu, ir telefonu į ieÅ¡kovÄ , kad nebus 500 tonų, tikėjosi prikulti tuos 300 tonų iki Å¡kvalo.

Sutartį sudarė vasario mėnesį dėl didesnių kainų, nes žiemÄ grÅ«dai brangesni. Pripažįsta, kad gal ir per daug rizikavo. Jis kartais prikulia ir po 4-5 tonas iÅ¡ vieno hektaro, o yra ir tik tonÄ prikÅ«lęs rapsų. Rapsas yra neprognozuojama kultÅ«ra. Įšalimo rapsų force majeure jis nelaiko. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada buvo labai geri santykiai, yra gavęs net avansinį mokėjimÄ iki kuliant rapsus. Draudimo bendrovės atstovai atvyko po Å¡kvalo. Jis įšalusius rapsus apsėjo vasariniais miežiais, iÅ¡mokas už deklaravimÄ gavo už 150 ha rapsų, viskas gerai buvo, nors dalis ir apsėta miežiais.

IÅ¡ draudimo bendrovės gavo kažkur 43000 Eur dėl Å¡kvalo padarinių. Draudikas įvertino, kad nukentėjo tik 24 ha, nes suprato tik vėliau, kai jau kÅ«lė, kad nėra grÅ«dų, kadangi jie per smulkÅ«s ir nepatenka į bunkerį. Ir po to jis tik iÅ¡kvietė draudikus, kadangi dalis buvo nukulta, tai gavo mažai iÅ¡mokų, tik už nenukultÄ dalį. 2021 m. jo pajamos sudarė Å¡iek tiek virÅ¡ 1 milijono eurų. Jis sutiktų ieÅ¡kovei sumokėti 3800 Eur netesybų.

8. Atsakovo atstovas advokatas L. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinio nepripažįsta. PraÅ¡o teismo atleisti nuo civilinės atsakomybės, konstatuojant nenugalimÄ jėgÄ . Žieminis rapsas sėjamas rudenį, tada sudygsta, sniegas apsaugo jį nuo Å¡alčio, o jei sniego nėra jis suÅ¡Ä la ir pavasarį neatsigauna. Buvo tinkamai informuota sutartį pasiraÅ¡iusi ponia ir bendravo su jo klientu. Buvo informuota, kad reikia atvykti apžiÅ«rėti, atvyko balandžio 19 d., kai jau buvo užsėta vasariniais miežiais.

Vasariniais miežiais Å«kininkas turėjo užsėti, nes kitaip 54 ha bÅ«tų likę dirvos, Å«kininkui bÅ«tų buvęs dar didesnis nuostolis. Kiti rapso laukai birželį buvo iÅ¡guldyti prie žemės smarkaus lietaus, Å¡kvalo metu, kai per itin trumpÄ laikÄ iÅ¡krito didelis kiekis lietaus, todėl jie iki javapjÅ«tės pradžios neiÅ¡sitiesė ir nesubrandino grÅ«delių. Kuliant laukus, buvo pastebėta, kad nukuliamas didelis plotas, o derlius labai mažas. Kadangi rapsai buvo drausti, draudimo bendrovė konstatavo, kad tai yra draudiminis įvykis.

Atsakovo vertinimu 30 proc. netesybos yra labai didelės. Atsakovas sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, tai įrodo visos pažymos.

9. Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pirkimų vadovė, dirba „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) metų. PirmÄ jÄ sutartį su H. B. sudarė (duomenys neskelbtini) dėl 2021 metų derliaus. Sutartis buvo sudaryta dėl žieminių rapsų. Sutartis buvo sudaryta 500 tonų, sutartį pasirašė direktorius S. R.. Laukė sutarties vykdymo, jÄ Ä¯vykdė, ir pasirašė dar papildomai 100 tonų. Bet jį tada įsirašė jau į „juodus sÄ raÅ¡us“ nes neadekvačiai bendravo ir nutarė su juo nerizikuoti, jis pradėjo reikalauti iÅ¡ anksto mokėti jam pinigus.

Jis pats su ja susisiekė (duomenys neskelbtini). Paklausė, kokia rapsų kaina tÄ dienÄ , ji nors ir nenorėdama su juo bendrauti suteikė jam antrÄ Å¡ansÄ . Jam paaiÅ¡kino, kad viskas priklauso nuo parduodamo kiekio. Ji jam paaiÅ¡kino, kad nukÅ«lus iki 200 tonų, kaina 382,50 Eur, nuo 200 iki 500 tonų kaina 2 Eur didesnė, nuo 500 iki 1000 tonų kaina yra 386,50 Eur. Jis nurodė, kad nori didesne kaina 300 tonų, ji nurodė, kad norint didžiausios kainos reikia bent 500 tonų, tai jis nurodė, kad jo rapsai yra labai „gyvi“, visada kulia po 5 tonas iÅ¡ hektaro, bet bijo įsipareigot, kad dėl vienos tonos paskui priteis.

Ji nurodė, kad jo teisė yra rinktis. Jis sutiko, padėjėja parengė sutartį dėl 300 tonų ir buvo beiÅ¡siunčiančios sutartį, kai jis perskambino ir pasakė, kad bus 500 tonų. Taip pat klausė, kas jo laukia, jei nevykdys sutarties. PirmÄ laiÅ¡kÄ gavo 2021 m. kovo 16 d., kuriame buvo kovo 2 d. darytos nuotraukos ir buvo aiÅ¡kinama, kad dalis pasėlių žuvo, maksimaliai jis gali atvežti 250 tonų, prašė panaikinti sutarties kiekį. Ji nurodė, kad dar yra labai anksti, pirmas atvejis, kai kažkas kreipėsi dėl rapsų neperžiemojimo.

Jei niekas nepasikeis ji nurodė paraÅ¡yti dar, vyks su komisija apžiÅ«rėti. Ji apskambino visiems (duomenys neskelbtini) Å«kininkams, visi paneigė, kad butų buvusi prasta situacija su rapsais. Ji net skambino partneriams, kurie pasidomėjo, kokia situacija (duomenys neskelbtini), nes Å¡is Å«kis Å¡alia jos. Ji su komisija nuvyko apžiÅ«rėti į vietÄ . Komisijoje buvo jos padėjėja I. L. ir R. G.. Juos pasitiko atsakovas, nuvežė į gražiai suartÄ laukÄ , kuriame ji nematė nei vieno peržiemojusio ar neperžiemojusio rapso.

Vėliau jis skambinėjo dėl sutarties mažinimo. Ji nurodė, kad pasistengs, kad jis baudos negautų. Dar jo klausė, kaip pas visus rapsai iÅ¡gyveno, o pas jį ne, jis nurodė, kad turbÅ«t sumaišė vasarinę ir žieminę sėklÄ . Ji nurodė, kad tai yra aplaidumas, o ne oro sÄ lygos. Prasidėjo sezonas kÅ«limo, liepos 24 d. atvyko dvi maÅ¡inos pirmos, kokybė buvo normali rapsų. Liepos 27-29 d. po vienÄ maÅ¡inÄ . Kai buvo atvežta apie 110 tonų rapsų vežimas nutrÅ«ko. Su paskutine maÅ¡ina atvyko ir krÅ«va dokumentų, metrologinės stoties dokumentas apie 2 valandas trukusį smarkų lietų, tada aktas dėl pusės tonos pavogimo, aktas dėl draudimo žalos vertinimo, 35 proc.

žalos padarytos, paskutiniame lape pasėliu deklaracija, kurie paraÅ¡yta, kad yra 150 ha, ne 100 ha rapsų, kaip jis jai sakė. Sutartis yra griežtos atsakomybės, nors galima susitarti geranoriÅ¡kai tarp abiejų pusių. Jų įmonė nukentėjo, negavo rapsų ir turėjo pirkti juos brangiau. Bandė Å«kininkui parodyti supratingumÄ . Ūkininkas už žalÄ gavo pinigų, jie negavo nieko. Tuo metu buvo labai pakilę rapsų kainos, tai buvo ne vienas Å«kininkas, kuris tuo metu sumokėjo 30 proc. baudÄ ir iÅ¡vežė rapsus kitiems.

Daugiau atvejų, kad kažkas kreiptųsi dėl force majeure dėl rapsų nebuvo 2021 metais. Kadangi kaina rapsų pakilo tris kartus, tai tokia bauda yra juokinga ir jau nebeveiksminga. Teismas k o n s t a t u o j a : ieškinys tenkinamas.

10. Bylos duomenimis Å¡alys (duomenys neskelbtini) sudarė Rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovei pristatyti 500 tonų žieminių rapsų grÅ«dų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nustatyta kaina už 1 t be PVM 386,50 Eur. Šalių sutarties 6.1 punkto sÄ lyga numatė, kad „Pardavėjas“, nepateikęs sutarto kiekio rapsų, per nurodytÄ terminÄ <...> privalo sumokėti „Pirkėjui“ 30 proc. dydžio baudÄ , skaičiuojant nuo nepristatyto rapsų kiekio vertės. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad „Pirkėjas“ ir „Pardavėjas“ atleidžiami nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių <...>.

11. IeÅ¡kovas nurodė, pateikė grÅ«dų pristatymo iÅ¡raÅ¡Ä , ir atsakovas neginčija, kad Sutartyje numatytu terminu atsakovas ieÅ¡kovei pristatė 120,54 t rapsų grÅ«dų.

12. Atsakovas nurodo, kad sutarties negalėjo įvykdyti visa apimtimi dėl nenugalimos jėgos - smarkaus lietaus ir škvalo. Be to, dalis rapsų įšalo, nors to nelaiko force majeure.

13. Byloje pateikti atsakovo susirašinėjimai elektroniniu paštu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų vadove I. K., iš kurių nustatyta, kad 2021 m. kovo 16 d. ir vėliau atsakovas pranešė ieškovei, kad pristatyti viso grūdų kiekio negalės, prašė kiekį sumažinti.

14. Atsakovas, įrodinėdamas aplinkybes dėl nenugalimos jėgos buvimo, pateikė teismui (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų (duomenys neskelbtini) pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad vadovaujantis pateiktais dokumentais (buvo pateiktas H. B. praÅ¡ymas, Sutarties kopija, H. B. praneÅ¡imas dėl sutartinių įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdymo, Lietuvos grÅ«dų augintojų asociacijos raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl atliktos apklausos rezultatų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojama, jog „2021 m. dėl nepalankių hidrometeorologinių sÄ lygų (birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) rajone fiksuotas pavojingas meteorologinis reiÅ¡kinio rodiklis - smarkus lietus bei vietomis kilęs Å¡kvalas) Å«kininko H.

B. pasėtų žieminių rapsų derlingumas ženkliai sumažėjo. Situacija laikytina force majeure aplinkybėmis, dėl kurių pardavėjas negali pilnai įvykdyti sutarties įsipareigojimų“.

15. Force majeure aplinkybėms pagrįsti atsakovas taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymÄ apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje be viso kito nurodoma, kad „Birželio 23 dienos antroje pusėje rytiniuose ir pietiniuose rajonuose naktį daug kur Å¡alyje praslinko trumpos liÅ«tys su perkÅ«nija. Vietomis krito kruÅ¡a, kilo Å¡kvalas, naktį kai kur lijo smarkiai. (duomenys neskelbtini) MS duomenimis birželio 24 d. nuo 0 val. 19 min iki 2 val. 40 min. registruota perkÅ«nija.

Nuo 0 val. 24 min. iki 2 val. 49 min. lijo, iÅ¡krito 19,7 mm kritulių ir buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiÅ¡kinio rodiklis – smarkus lietus, kai per 12 val. ar trumpesnį laikÄ iÅ¡krenta 15 mm ir daugiau kritulių. Å kvalas nebuvo fiksuotas, tačiau tai yra lokalus meteorologinis reiÅ¡kinys, apimantis nedideles teritorijas, todėl ne visi atvejai užregistruojami meteorologijos stočių. Atsižvelgiant į minėtas meteorologines sÄ lygas, galima daryti prielaidÄ , kad vietomis (duomenys neskelbtini) galėjo kilti Å¡kvalas“.

16. Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos grūdų augintojų asociacijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl atliktos apklausos rezultatų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių apklausos duomenimis, vidutinis rapsų derlingumas Lietuvoje buvo 3,1 t/ha. Apie pusė narių nurodė, kad susidūrė su sausros rizika. 17. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad ūkininkas H.

B. 2021 m. deklaravo žieminių rapsų 151,65 ha. Pagal Å«kininko H. B. pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos metorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pažymÄ apie hidrometeorologines sÄ lygas, galimai dėl nepalankių hidrometeorologinių sÄ lygų 2021 m. žieminių rapsų derlingumas sumažėjo 80 proc (2019-2020m. žieminių rapsų vidutinis derlingumas – 3,945 t/ha, 2021 m.

žieminių rapsų vidutinis derlingumas – 0,795 t/ha.

18. IeÅ¡kovas nurodo, kad trumpalaikis, kelių valandų lietus, negali bÅ«ti laikomas force majeure. 2021 m. birželio 24 d. nuo 0.19 val. iki 2.40 val. buvusi perkÅ«nija, nuo 0.24 val. nuo 2.49 val. iÅ¡kritę 19,7 mm krituliai yra smarkaus lietaus apibrėžimas, ne stichinis reiÅ¡kinys. Nei Lietuvos nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės mastu nebuvo paskelbta ekstremali padėtis dėl gamtinių sÄ lygų. Pagal statistikos departamento duomenis nematyti, kad 2021 metais rapsų derlingumas bÅ«tų ženkliai mažesnis nei ankstesniais metais. Ginčo metai nėra niekuo iÅ¡skirtiniai, neegzistavo jokios sÄ lygos ypatingos. Atsakovas turėjo ir privalėjo tokį lietų įvertinti.

19. IÅ¡ Oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės nustatyta, kad Biržų rajone žieminių rapsų derlingumas 2021 m. buvo 2,83 t/ha, 2020 m. - 3,23 t/ha, 2019 m. - 3,04 t/ha, 2018 m. - 2,10 t/ha, 2019 m. - 3,04 t/ha. 20. 2022 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymose nurodoma, kad visi Å«kininkai, iÅ¡skyrus H. B., su kuriais 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartis dėl rapsų pirkimo, pristatė sutartÄ kiekį rapsų grÅ«dų arba sumokėjo sutartyje numatytÄ 30 proc. baudÄ nuo nepristatyto kiekio.

Iš viso 2021 m. buvo sudaryta 247 vnt. sutarčių dėl iš viso 64 201,41 t rapsų pirkimo. 246 vnt. sutarčių buvo tinkamai įvykdytos (pristatyta 61 829,327 t rapsų) arba pagal šias sutartis, neįvykdžius sutartimis sulygtų įsipareigojimų, buvo sumokėtos 30 proc. sutarties kainos dydžio baudos, skaičiuojamos nuo nepristatyto rapsų kiekio. Nepristatytas visas kiekis ir nesumokėta bauda tik pagal 1 sutartį (su H. B., dėl kurios vyksta ginčas teisme). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostoliai dėl Ūkininko H.

B. veiksmų nevisiÅ¡kai įvykdžius sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktÄ algoritmÄ siekia: 500 t – 120,54 t = 379,46 t Nuostolis = (687,50 – 386,5 eur/t) x 379,46 = 114 217,46 Eur.

21. Ieškovo pateiktoje (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimato ir tyrimų skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) be viso kito nurodoma, kad „remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, (duomenys neskelbtini) MS 2021 m. birželio 20-23 d. buvo registruota kaitra. Kitų stichinių ar katastrofinių meteorologinių reiškinių nebuvo fiksuota. 2017-2020 m. laikotarpiu birželio mėn. kaitra (duomenys neskelbtini) MS, buvo registruota 2019 m. birželio 11-13 d.

Birželio 24 d. per mažiau nei 12 val. iÅ¡krito 19,7 mm kritulių ir buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiÅ¡kinio rodiklis – smarkus lietus (kai per 12 val. ar trumpesnį laikÄ iÅ¡krenta 15,0-49,9 mm kritulių); Å¡is rodiklis priskiriamas prie pavojingų meteorologinių reiÅ¡kinių, bet stichinio lietaus kriterijaus nepasiekė. Smarkus lietus, kaip pavojingas meteorologinis reiÅ¡kinys, 2017-2020 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) MS buvo registruotas: 2018-06-24,2019-06-13,2020-06-07 ir 2020-06-30.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) instituto taikymo 22. Sutarties vykdymas yra jos Å¡alių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sÄ Å¾iningumo ir geros valios sÄ lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alis negali elgtis prieÅ¡ingai nei tie lÅ«kesčiai, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sÄ lygas, suformavo kitai sutarties Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

23. Už sutarties pažeidimÄ taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytÄ Å¾alÄ bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena bÅ«tinoji civilinės atsakomybės nustatymo sÄ lyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

24. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje nurodo, kad atsakovas turi atsakyti už sutarties neįvykdymÄ . Pabrėžia, kad atsakovas yra stambus, didelę patirtį turintis Å«kininkas, sudarydamas sutartį, turėjo numatyti įvairias gamtines nepalankias sÄ lygas, prisiimti gamtos reiÅ¡kinių rizikÄ . IeÅ¡kovės teigimu, ilgalaikis lietus yra dažnas Lietuvos klimatui meteorologinis reiÅ¡kinys, todėl negali bÅ«ti laikomas force majeure aplinkybe.

25. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties Å¡alys, veikiančios žemės Å«kio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sÄ lygų, dėl kurių derlius bÅ«na didesnis ar mažesnis. Nepalankias gamtines sÄ lygas visada bÅ«tų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės Å«kio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį Å¡alys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).

Atsižvelgdamas į šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020 (47 punktas) pažymėjo, kad ne bet kokia sausra ar kitokios nepalankios gamtinės sÄ lygos gali bÅ«ti vertinamos kaip nenugalima jėga, lemianti sutarties Å¡alies atleidimÄ nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės Å«kio produkcijos pardavimo, gali ir turi numatyti galimas nepalankių gamtinių sÄ lygų pasekmes bÅ«simam derliui, nes tokios situacijos yra bÅ«dingos žemės Å«kio veiklai, t. y., sutardamas dėl užauginamos produkcijos kiekio, turi turėti omenyje galimÄ nuostolį dėl nepalankių gamtinių sÄ lygų ar prastÄ derlių ir atitinkamai spręsti dėl parduodamo produkcijos kiekio.

26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar 2021 m. birželio 24 d. lietus ir galimai kilęs Å¡kvalas pripažintinas force majeure aplinkybe, nulėmusia atsakovo negalėjimÄ Ä¯vykdyti savo įsipareigojimų pagal su ieÅ¡kove sudarytÄ sutartį, bÅ«tina nustatyti, ar atitinkamu laikotarpiu buvo toks lietus, Å¡kvalas kurie negalėjo bÅ«ti prognozuojami sutarčių sudarymo metu, o atsakovas prarado realiÄ galimybę užauginti reikiamÄ derlių ir jį pateikti pagal sudarytÄ sutartį, ir jis negalėjo protingai numatyti, jog įvyks tokio pobÅ«džio stichinis (ekstremalus) gamtos reiÅ¡kinys.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mų (duomenys neskelbtini) pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. dėl nepalankių hidrometeorologinių sÄ lygų (birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) rajone fiksuotas pavojingas meteorologinis reiÅ¡kinio rodiklis - smarkus lietus bei vietomis kilęs Å¡kvalas) Å«kininko H. B. pasėtų žieminių rapsų derlingumas ženkliai sumažėjo. Situacija laikytina force majeure aplinkybėmis, dėl kurių pardavėjas negali pilnai įvykdyti sutarties įsipareigojimų“.

Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Å¡i pažyma vertintina kaip įrodymai civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; kt.). Tačiau teismas šį įrodymÄ vertina susietai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Minėta pažyma yra suraÅ¡yta, remiantis atsakovo H. B. pateiktais duomenimis ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyriaus pažymoje iÅ¡imtinai vadovaujamasi ta pačia (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini) bei paties H.

B. pateiktais duomenimis. Taigi abiejuose dokumentuose, išplaukiančiuose vienam iš kito, yra vadovaujamasi (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma.

28. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymų apie hidrometeorologines sÄ lygas nustatyta, kad 2021 m. birželio 20-23 d. (duomenys neskelbtini) MS buvo registruota kaitra, kitų stichinių ar katastrofinių meteorologinių reiÅ¡kinių nebuvo fiksuota. Buvo fiksuojamas smarkus lietus, tačiau stichinio lietaus kriterijaus nepasiekė, Å¡kvalas nebuvo fiksuotas, kartu pažymint, kad galima daryti prielaidÄ , kad vietomis (duomenys neskelbtini) rajone galėjo kilti Å¡kvalas.

Jokių kitų duomenų apie galimÄ Å¡kvalÄ byloje nėra pateikta. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) rajone ar visoje Å¡alyje bÅ«tų paskelbta ekstremali situacija dėl žemės Å«kio ar kitiems laukiniams augalams padaryto poveikio dėl meteorologinių ir hidrologinių reiÅ¡kinių byloje nėra. IÅ¡ Lietuvos grÅ«dų augintojų asociacijos pateiktų duomenų, Oficialiosios statistikos portalo duomenų bazės nustatyta, kad 2021 m. žieminių rapsų derlingumas buvo artimas vidutiniam (2,8-3 t/ha).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų, liudytos I. K. parodymų nustatyta, kad iš 247 sutarčių 246 buvo įvykdytos, arba sumokėtos baudos, nebuvo pateisintų sutarčių nevykdymo dėl force majeure.

29. Remdamasis nurodytais įrodymais teismas konstatuoja, kad 2021 m. birželio 24 d. mažiau nei 12 valandas truko smarkus lietus, (iškrito 19,7 mm kritulių). Šis lietus nėra ta aplinkybė, kurios atsakovas, būdamas ūkininku ir užsiimantis grūdų auginimu bei pardavimu, būtų negalėjęs protingai numatyti ir prisiimti tokios aplinkybės atsiradimo rizikos. Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimato ir tyrimų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021 m. stichinių ar katastrofinių meteorologinių reiškinių nebuvo fiksuota, buvo fiksuotas smarkus lietus. Smarkus lietus, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, 2017-2020 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) MS buvo registruotas: 2018-06-24,2019-06-13,2020-06-07 ir 2020-06-30.

30. Å ių nurodytų duomenų pagrindu teismas sprendžia, jog Å¡io lietaus negalima laikyti Lietuvos lietingam klimatui nebÅ«dinga, ekstremalia situacija, kas lemtų atsakovo negalėjimÄ Ä¯vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį su ieÅ¡kove. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų, Lietuvoje kiekvienais metais (nuo 2017 m.) birželio mėnesį yra fiksuojamas smarkus lietus ((duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimato ir tyrimų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokio pobÅ«džio smarkų lietų pripažįstant force majeure susidarytų situacija, kai Å«kininkus kiekvienais metais bÅ«tų galima atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kas iÅ¡kreiptų verslo ir sutarčių praktikÄ bei stabilumÄ .

31. Byloje nėra pateikta duomenų apie H. B. laukuose kilusį Å¡kvalÄ ir dėl jo sunaikintÄ derlių. (duomenys neskelbtini) Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad galima daryti prielaidÄ , kad vietomis (duomenys neskelbtini) galėjo kilti Å¡kvalas. Jokių kitų įrodymų apie Å¡kvalo kilimÄ atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas byloje teikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, iÅ¡ kurių galima nustatyta, kad beveik 77 ha nustatytas žalos dydis dalyje ploto yra 35 proc.

Atsakovas nurodė, kad draudimo bendrovė jam sumokėjo 43000 Eur dėl Å¡kvalo padarinių. Tačiau byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių draudimo iÅ¡mokos buvo sumokėtos, nėra pateikta draudimo sutarties sÄ lygų, laukų vertinimo dokumentų ir panaÅ¡iai. Teismas pripažįsta, kad atsakovo ir draudimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis susaisto tik jos Å¡alis, ir Å¡ioje byloje ja negalima remtis vertinant dėl force majeure aplinkybių.

32. BÅ«damas profesionaliu Å«kininku ir užsiimdamas žemes Å«kio produkcijos auginimo verslu, atsakovas galėjo numatyti, kad orų sÄ lygos Lietuvos klimatinėje zonoje beveik visada yra nepastovios ir permainingos, Lietuvos klimatinėje zonoje dažnai bÅ«na tiek sausros, tiek liÅ«tys. Be to, iÅ¡ankstinis derliaus pardavimas visuomet susijęs su derliaus neužauginimo ir nepristatymo rizika.

33. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas Sutartį su ieÅ¡kove sudarė anksti, lyginant su esančia sutarčių dėl bÅ«simo derliaus sudarymo praktika. TokiÄ aplinkybę patvirtino ir Pardavimų vadovė I. K., tiek pats atsakovas H. B.. H. B. nurodė, kad sutartis buvo sudaryta tikintis 5 t/ha derliaus. Toks derlingumas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į statistinį žieminių rasų derlingumÄ Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) rajone, yra ženkliai didesnis nei vidutinis. Pats atsakovas pripažino, kad galbÅ«t ir per daug rizikavo.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad prieÅ¡ sudarant sutartį, H. B. norėjo sudaryti sutartį dėl 250 t - 300 t grÅ«dų, tačiau paaiÅ¡kinus, kad kuo didesnis pristatomas kiekis, tuo didesnė supirkimo kaina, pasiryžo pasiraÅ¡yti sutartį dėl 500 t grÅ«dų. Taigi net esant normalioms (ar artimoms normalioms) gamtinėms sÄ lygoms, H. B. bÅ«tų sunkiai objektyviai galėjęs iÅ¡auginti tokį rapsų kiekį ((duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad 2019-2020 m.

žieminių rapsų vidutinis derlingumas – 3,945 t/ha). Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepakankamai įvertino galimybes pagal pasėtų žieminių rapsų kiekį (ieÅ¡kovei nurodė 100 ha, deklaracijoje – apie 150 ha), prognozuojamÄ derlingumÄ dėl grÅ«dų kiekio, kurį bÅ«tų pajėgus pristatyti, taigi prisiėmė didelę rizikÄ dėl galimo sutarties neįvykdymo. Kaip minėta, sutarties Å¡alys, veikiančios žemės Å«kio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sÄ lygų, dėl kurių derlius bÅ«na didesnis ar mažesnis. Todėl Å«kininkas gali (turi) numatyti, kad tam tikros netinkamos derliui augti ir bręsti sÄ lygos gali kilti.

34. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje neįrodė, jog 2021 m. klimato sÄ lygos buvo itin nepalankios, ekstremalios, lėmusios didelės dalies atsakovo derliaus sunykimÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos nenugalimos jėgos institutui taikyti reikalingos sÄ lygos, kurios bÅ«tų pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ nuo sutartinės civilinės atsakomybės pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, 6.253 straipsnio 1, 2 dalis.

35. Taigi, pripažintina, kad atsakovas padarė sutartinės prievolės pažeidimÄ ir atsakovui gali bÅ«ti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis). Tokiu atveju, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnio 1 dalis). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovas įstatymu įtvirtintos kaltės prezumpcijos nepaneigė ir tokios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Dėl baudos 36. Atsakovas atsiliepime reiÅ¡kia alternatyvų praÅ¡ymÄ â€“ sumažinti netesybas iki 3800 Eur.

37. CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiÅ¡kai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė su atsakovu Sutartyje susitarė, kad - atsakovui laiku nepristačius rapsų grÅ«dų, numatoma bauda 30 proc. nuo nepristatytos rapsų grÅ«dų kiekio vertės. IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimų, pretenzijų, paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad tam tikrÄ laikÄ Å¡alys bandė rasti taikų ginčo sprendimÄ , buvo siÅ«lomi įvairÅ«s taikos sutarties variantai. Nepavykus susitarti taikiai, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti visÄ pagal Sutartį numatytÄ baudÄ , kas sudaro 38200,89 Eur.

38. Å iuo atveju ieÅ¡kovė nurodė baudos paskaičiavimo mechanizmÄ , pateikė pažymÄ , pagrindžiančiÄ , kad dėl nepristatyto grÅ«dų kiekio patyrė ženkliai didesnius nuostolius nei praÅ¡oma priteisti bauda ((duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma). Tuo tarpu atsakovas nenurodė, kuo remiantis praÅ¡o netesybas sumažinti iki 3800 Eur, savo skaičiavimų nepateikė.

39. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

40. Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

41. Kasacinis teismas nuosekliai plėtodamas praktikÄ netesybų klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

42. Taigi vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017 25 punktÄ ).

43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi bÅ«ti mažinamos tiek, kad bÅ«tų užtikrinta prievolės Å¡alių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos iÅ¡liktų kompensuojamojo pobÅ«džio ir nebÅ«tų baudinės, tačiau taip pat turi bÅ«ti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijÄ , todėl mažinant netesybas neturi bÅ«ti visiÅ¡kai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas bÅ«tų, jei netesybos bÅ«tų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

44. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

45. Pažymėtina, kad Sutartyje aiÅ¡kiai reglamentuotas netesybų apskaičiavimas, todėl atsakovas, neįvykdęs sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, galėjo pagrįstai tikėtis kilsiančios civilinės atsakomybės. Teismas, įvertinęs paskaičiavimÄ , neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog netesybos apskaičiuotos neteisingai. Teismas, taip pat atsižvelgia į tai, kad abi Å¡alys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas, netesybos sulygtos sutartimi ir jos mažesnės už patirtus realius nuostolius.

46. Taigi atsakovas H. B. byloje neįrodinėjo, kokius nepriimtinus ir sunkius padarinius jam sukeltų baudos sumokėjimas, o tai, kad atsakovui dėl blogų meteorologinių sÄ lygų, kurias jis galėjo ir turėjo numatyti, užaugo mažesnis nei tikėtasi derlius, nelaikytina pakankamu pagrindu mažinti sutartyje numatytÄ baudos dydį.

47. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiamos 6 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 798 Eur žyminis mokestis ir 5000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas H. B. patyrė 1300 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Ieškinio reikalavimus patenkinus visa apimtimi, yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo ieškovei 798 Eur žyminio mokesčio ir 5000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Teismas nagrinėjamoje byloje patyrė 17,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovo H. B. valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38200,89 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų 89 centų) baudÄ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai. Priteisti iš atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 798 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) teisinės pagalbos išlaidas, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 centus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mus. Teisėja Edita Masiukienė