2019-06-26 Nr. AB-13469-3-63-3-00636-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4468-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00636-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. J., V. D., S. S. dėl nesutikimo skirti tarnybines nuobaudas panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. PS/15 išreikštą nesutikimą skirti tarnybines nuobaudas Tarnybos pareigūnams E. J., V. D. ir S. S. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) ir prašė įpareigoti atsakovą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas minėtiems pareigūnams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyboje atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų E. J., S. S. ir V. D. 2018 m. vasario 6 d. padarytų tarnybinių nusižengimų ir Tarnybos vado patvirtinta 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-529 (toliau – ir Išvada). Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti ir Išvadoje konstatuoti minėtų asmenų tarnybiniai nusižengimai, dėl kurių pasiūlyta minėtiems asmenims skirti tarnybines nuobaudas – griežtus papeikimus.

3. Tarnyba pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 47SD-842 „Dėl išankstinio sutikimo” kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas nurodytiems pareigūnams. Profesinė sąjunga 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. PS/15 informavo, kad atsisako duoti sutikimą, nes pareigūnai pateikė duomenis, suteikiančius pagrindą manyti, kad tarnybinių nuobaudų paskyrimu siekiama su jais susidoroti už jų dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

4. Pareiškėjo nuomone, Profesinės sąjungos nesutikimas yra nepagrįstas, nes nepateikta jokių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad tarnybinių nuobaudų paskyrimu siekiama susidoroti su pareigūnais už jų dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje. Profesinė sąjunga peržengė jai suteiktos diskrecijos ribas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti tarnybiniai nusižengimai nesusiję su pareigūnų naryste Profesinėje sąjungoje, atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla Profesinėje sąjungoje.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas pažeidžia Tarnybos, kaip darbdavio, teises ir užkerta kelią adekvačių drausminio poveikio priemonių taikymui. Vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės Profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui.

6. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžių 2019 m. kovo 20 d. ir 2019 m. balandžio 18 d. metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu bei prašė įpareigoti atsakovą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. J., V. D. ir S. S. Pažymėjo, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra yra susijusi su minėtų pareigūnų tarnybos veikla, o ne su jų naryste Profesinėje sąjungoje. Be to, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra užsitęsė ne dėl Tarnybos kaltės.

7. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad būtina sąlyga pripažinti skundą pagrįstu yra Tarnybos teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo faktas. Tarnyba, nepaisant to, jog nebuvo duotas sutikimas skirti tarnybines nuobaudas, 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 47TE-384, 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 47TE-385, 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 47TE-386 skyrė tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybines nuobaudas – griežtus papeikimus. Profesinė sąjunga nurodė, kad 2018 m. gegužės 30 d. tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų panaikinimo. Tarnybos 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 47TE-399 minėti įsakymai dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo buvo pripažinti netekusiais galios. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Profesinės sąjungos sprendimą nesutikti dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo Tarnybos pareigūnams turėtų būti atmestas, nes jo panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, dėl kurių gynybos pareiškėjas kreipėsi į teismą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad atsisakymas skirti tarnybines nuobaudas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Tarnyba siekia susidoroti su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, ypač su S. S. Paaiškino, kad S. S. ir kiti pareigūnai laimėjo prieš Tarnybą bylą dėl neteisingai žymėtos jų darbo laiko apskaitos ir dėl to nemokėtų priedų už viršvalandinį darbą. Tarnybos vadovai viešai vadino šiuos asmenis išdavikais, buvo inicijuotas patikrinimas dėl slaptos informacijos atskleidimo, kuris buvo nutrauktas, vėliau buvo grasinama. S. S., kaip aktyviausio Profesinės sąjungos nario, atžvilgiu buvo ieškoma menkiausios priežasties dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Šiam asmeniui nebuvo išduoti batai ir jis buvo apkaltintas tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimu. Vėliau buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo tariamo miegojimo tarnybos metu. Taip pat buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. V. D. 2018 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su skundu dėl Tarnybos pareigūnų veiksmų. Jis nurodė, kad Tarnybos pareigūnai jam grasino ir liepė pakeisti parodymus tarnybinio patikrinimo byloje ir apkalbėti S. S. Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio 2018 m. birželio 20 d. V. D. gavo atsakymą iš minėtos ministerijos dėl skundo tyrimo, kuriame nurodyta, kad V. D. skunde nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Dėl S. S. buvo pradėtas ir kitas tarnybinis patikrinimas, kuriame buvo padaryta išvada, kad S. S. reikia skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš Tarnybos.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu tenkino pilnai pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą ir panaikino atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 9 d. pranešimą Nr. PS/15, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. J., V. D. ir S. S., bei įpareigojo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą duoti sutikimą pareiškėjui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos skirti tarnybines nuobaudas E. J., V. D. ir S. S.

11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 9 d. pranešimo Nr. PS/15, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. J., V. D., S. S., teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko tarnybinį patikrinimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų E. J., V. D., S. S. veiksmų, vykdant tarnybines pareigas akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo 1 poste. 2018 m. balandžio 20 d. patvirtinta Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-529 (toliau – ir Išvada). Išvadoje pasiūlyta Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos sargybos viršininkui vidaus tarnybos leitenantui E. J., Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 2-ojo būrio jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui V. D. ir Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniajam specialistui vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui S. S. paskirti tarnybines nuobaudas – griežtus papeikimus.

13. Teismas nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos nariai, todėl pareiškėjas 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 47SD-842 „Dėl išankstinio sutikimo” kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas – griežtus papeikimus šiems pareigūnams. Atsakovui kartu buvo išsiųsta Išvados kopija. Atsakovas ginčijamu 2018 m. gegužės 9 d. pranešimu Nr. PS/15 informavo pareiškėją, kad atsisako duoti prašomą sutikimą, nes minėti pareigūnai pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog tarnybinių nuobaudų paskyrimu siekiama susidoroti su pareigūnais už jų dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

14. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo Tarnybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje pripažinęs, kad ginčijamas sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjo atžvilgiu jokių tiesioginių neigiamų pasekmių nesukelia, neteisingai aiškino teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas dėl neteisingo teisės normų aiškinimo atmesdamas skundą sprendime nepasisakė dėl ginčo iš esmės, t. y. sprendime nepasisakė dėl ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jų teisinio vertinimo.

15. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 33 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas priimtas dėl 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-529 nustatytų trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi konstatavo, jog terminas skirti tarnybines nuobaudas nėra pasibaigęs, o ginčijamas sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybines nuobaudas pareiškėjui yra aktualus.

16. Teismas taip pat vadovavosi Statuto 52 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 punktu ir nurodė, kad, aiškinant aptartas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas, tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo tinkamai, t. y., Aprašo 32 punkte nustatytu laiku, pateiktas atsisakymas duoti vidaus reikalų įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, nepaisyti jo ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkus pastarąjį elgesio būdą, t. y. pažeidus Aprašo 32 punkte nustatytą profesinės sąjungos nario patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą, toks pažeidimas turi būti pripažįstamas pagrindiniu procedūriniu pažeidimu, kuris yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti taip priimtą administracinį sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-84-261/2018).

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 21 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-415/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5570-261/2018).

18. Teismas pažymėjo, kad tokioje byloje, kaip ši, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje ir dėl to argumentų neteikė.

19. Teismas iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 47D-529 nustatė, kad pareiškėjas atliko tarnybinį patikrinimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų E. J., V. D., S. S. veiksmų, vykdant tarnybines pareigas AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dują terminalo 1 poste. Teiginiai, jog pareigūnai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog pareigūnų atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jų veikla Profesinėje sąjungoje. Teismo teigimu, šios bylos vertinimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybinę nuobaudą pažeidžia darbdavio interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą institucijos veiklą, taip pat užtikrinti ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

20. Teismas pažymėjo, jog skundžiamame pranešime nėra konkretizuota, kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais pasireiškė trečiųjų suinteresuotų asmenų, kaip Profesinės sąjungos narių, persekiojimas dėl jų narystės ar veiklos minėtoje organizacijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Tarnyba persekioja trečiuosius suinteresuotus asmenis dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje ar siekia su jais susidoroti. Atsakovo 2018 m. gegužės 9 d. pranešimas Nr. PS/15 yra priimtas viršijant Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas profesinės sąjungos diskrecijos ribas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl naikintinas kaip nepagrįstas. Tenkinus pagrindinį pareiškėjo skundo reikalavimą, tenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. J., V. D., S. S.

III. 21. Atsakovas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimai galbūt buvo padaryti 2018 m. vasario 6 d. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalį negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje (kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymius) nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

23. Pagal Aprašo 9 punktą, tarnybinis patikrinimas taip pat gali būti neatliekamas, o pradėtas – gali būti nutrauktas, jei nustatoma, jog skundžiami pareigūnų veiksmai atlikti daugiau nei prieš 1 metus. Pagal Aprašo 33 punktą, negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio Tvarkos aprašo 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais arba kai Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais atliekamas tarnybinis patikrinimas, arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Šių teisės aktų analizė duoda pagrindą teigti, kad paaiškėjus bent vienai aplinkybei, dėl kurių tarnybinio patikrinimo procedūra negalima, pareiškėjas turėjo tarnybinį patikrinimą nutraukti.

24. Išvadoje konstatuojama, kad nusižengimas buvo padarytas 2018 m. vasario 6 d., tai yra Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas pasibaigė 2019 m. vasario 6 d. Kadangi pareiškėjas siekė priimti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, kuris yra tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūros sudedamoji dalis, pareiškėjo teisė priimti įsakymą apribota įstatymu.

25. Administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 2 str. 1 d., 14 d., 16 d., 17 d., 3 str., 5 str.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šių teisės normų vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju, kai paaiškėjo, kad tarnybinio nuobaudos skyrimo procedūra pasibaigė, pirmosios instancijos teismas turėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, išnykus skundo pagrindui ir skundo dalykui pripažinti atsakovo atsisakymą neteisėtu bei reikalauti duoti sutikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams E. J., V. D. ir S. S., pagrįstumo ir teisėtumo, ir įpareigojimo atsakovą Profesinę sąjungą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas minėtiems pareigūnams.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 9 d. pranešimą Nr. PS/15, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. J., V. D. ir S. S., bei įpareigojo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą duoti sutikimą pareiškėjui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos skirti tarnybines nuobaudas E. J., V. D. ir S. S.

28. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnams tarnybines nuobaudas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes skundžiamame pranešime nėra konkretizuota, kokiais konkrečiais pareiškėjo veiksmais pasireiškė trečiųjų suinteresuotų asmenų, kaip Profesinės sąjungos narių, persekiojimas dėl jų narystės ar veiklos minėtoje organizacijoje. Teismas konstatavo, jog atsakovo 2018 m. gegužės 9 d. pranešimas Nr. PS/15 yra priimtas viršijant Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas profesinės sąjungos diskrecijos ribas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis.

29. Atsakovas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tik termino skirti tarnybinę nuobaudą vertinimo aspektu (detalesnių argumentų dėl kitų pirmosios instancijos teismo vertintų aspektų nepateikia), t. y. teigia, kad pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai. Nagrinėjamu atveju tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti 2018 m. vasario 6 d., todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė 2019 m. vasario 6 d. Kadangi, atsakovo teigimu, pareiškėjas siekia priimti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, kuris yra tarnybinės nuobaudos paskyrimo procedūros sudedamoji dalis, pareiškėjo teisė priimti įsakymą apribota įstatymu, pareiškėjas turėjo tarnybinį patikrinimą nutraukti.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

31. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, atkreipdama dėmesį, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau jis aktualus tik tiek, kiek, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, vėliau bus sprendžiamas pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimas.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nusprendęs svarstyti klausimą dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl Išvadoje nustatytų šių asmenų 2018 m. vasario 6 d. galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų, kreipėsi į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo.

33. Išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo gavimas – papildoma procedūra, kuri tiek laiko, tiek pastangų požiūriu tam tikra prasme apsunkina tarnybinių nuobaudų skyrimo procesą ar gali padaryti jį negalimą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Statuto 52 straipsnio 5 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūrą.

34. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad terminas skirti tarnybines nuobaudas nėra pasibaigęs, vadovavosi Statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje tikrinamoje byloje pateiktu išaiškinimu.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikos analizė leidžia teigti, jog atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą daro nepagrįstu ir neteisėtu tik tuomet, jei tokie atvejai trunka ilgiau ir tarnybinė nuobauda paskiriama jau praėjus naikinamajam nuobaudos skyrimo terminui (šiuo atveju – vieneriems metams). Naikinamasis vienerių metų terminas negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio nuostatas pripažįstama, atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka ilgiau nei naikinamasis nuobaudos skyrimo terminas (pagal VTĮ 6 mėn.) dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nevertinami kaip tokia išimtis (2018 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1927-629/2018; 2015 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1057-520/2015). Pastebėtina, jog, kaip aiškindamas ir taikydamas VTĮ 30 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, per nustatytą laiką negavęs išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali kreiptis į teismą dėl tokio profesinės sąjungos nesutikimo nuginčijimo ir, jei teismas tokį nesutikimą panaikina bei nebūna praėjęs Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tarnybinę nuobaudą galima skirti. Kitu atveju vadovas turėtų savo sprendimu tik pripažinti, kad tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neturėtų būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018; 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-417-415/2018).

36. Pagal bylos duomenis nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, t. y. terminas tarnybinei nuobaudai skirti yra pasibaigęs, tačiau ši nustatyta aplinkybė, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, įvertinus, jog pagal teismų praktiką vadovas savo sprendimu gali pripažinti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, neskiriant tarnybinės nuobaudos, teisėjų kolegijos vertinimu, nedaro Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. J., V. D. ir S. S. pagrįstu ir teisėtu. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims neteisėtumo.

37. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Profesinę sąjungą duoti sutikimą pareiškėjui Tarnybai skirti tarnybines nuobaudas E. J., V. D. ir S. S. tokio pobūdžio ginčuose (dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą) yra perteklinis, o, įvertinus šios nutarties motyvuojamoje dalyje suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino, yra ir neaktualus šiuo atveju, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Nustatytos bylos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga įpareigota duoti sutikimą pareiškėjui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos skirti tarnybines nuobaudas E. J., V. D. ir S. S., kitą teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 9 d. pranešimas Nr. PS/15, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams E. J., V. D. ir S. S., paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga įpareigota duoti sutikimą pareiškėjui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos skirti tarnybines nuobaudas E. J., V. D. ir S. S., panaikinti ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė