2025-04-23 Nr. AB-7141-3-61-3-00581-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-434-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00581-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. sausio 10 d. raštą Nr. 1SS-12-(5.75 Mr.) ir įpareigoti NŽT pareiškėjos 2023 m. vasario 15 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (3 str. 21 d., 33 str. 2 d. 1 p.), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas (1 str., 23 str. 1 d.), nurodė, kad pareiškėja 2023 m. vasario 15 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama: 1) Parduoti V. V. trūkstamą tenkančios žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies plotą (dalį) - 31 kv. m; 2) Inicijuoti ir įvykdyti 2022-11-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14874, sudarytos su A. J., pakeitimo (dalinio nutraukimo) procedūrą, mažinant parduotą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies plotą 80 kv. m iš 250 iki 170 kv. m; 3) Inicijuoti ir įvykdyti 2009-11-06 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2009-351 modifikavimą, mažinant išnuomotą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies plotą, mažinant jį 57,05 kv. m iš 71,5 kv. m iki 14 kv. m.

Teismas nustatė, kad NŽT Rašte pažymėjo, jog sprendimai, susiję su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies pardavimu ne aukciono tvarka, yra priimti vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės sklypų pardavimą lengvatinėmis sąlygomis, yra teisėti ir pagrįsti, o, pareiškėjai manant, jog sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, pareiškėja turi teisę savo interesus ginti teisme.

Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos ar pardavimo sandoris yra civilinio teisinio pobūdžio. Atsižvelgęs į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo sutarties sudarymo / keitimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, dėl to skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutartį ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad yra skundžiamas Raštas, kuris yra ydingas turiniu ir forma. Atsakant į pareiškėjos prašymą parduoti trūkstamą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalį, NŽT nepriėmė sprendimo, nėra ir Rašto rezoliucinės dalies.

Pareiškėja teigia, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos skundą administraciniam teismui užkerta jai kelią ginti savo pažeistas teises, nes į jos 2023 m. vasario 15 d. prašymą formaliai atsakymas egzistuoja (nors ir neapibrėžto turinio), teismas šį viešojo administravimo aktą vertinti atsisakė, ir V. V. galimai netenka galimybės gauti tinkamą NŽT sprendimą, kurį galima ginčyti nustatyta tvarka (administraciniame arba bendros kompetencijos teisme).

Pareiškėja pažymi, kad Rašte nurodyta apskundimo tvarka – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui.

Pareiškėja akcentuoja, kad jai atsiras teisė į teisminę gynybą, kai NŽT tinkamai atsakys į pareiškėjos 2023 m. vasario 15 d. prašymą.

Pareiškėja pabrėžia, kad Raštas neatitinka ABTĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmens prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ginčas yra dėl Rašto (viešojo administravimo akto) panaikinimo jo netinkamo tūrinio ir formos aspektu, todėl pareiškėjos skundas teismingas administraciniam teismui, o, NŽT pateikus tinkamą sprendimą pagal pareiškėjos 2023 m. vasario 15 d. prašymą, esant reikalingumui, būtų sprendžiamas klausimas dėl ginčo teismingumo (jeigu tokiam ginčui būtų pagrindas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo sutarties sudarymo/keitimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad nutartis atsisakyti priimti jos skundą administraciniame teisme užkerta jai kelią ginti savo pažeistas teises, pagal Rašte nurodytą apskundimo tvarką ji gali kreiptis į Regionų administracinį teismą, ginčas yra dėl Rašto (viešojo administravimo akto) panaikinimo jo netinkamo turinio ir formos aspektu, todėl pareiškėjos skundas teismingas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis rūšinio bylų teismingumo taisyklių.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo pareiškėjai neigiamai atsakyta į jos prašymą (dėl papildomo žemės ploto pareiškėjai pardavimo, valstybinės žemės nuomos ir pirkimo–pardavimo sutarčių modifikavimo), t. y. pagrindinis ir esminis byloje keliamas klausimas, susijęs su valstybinės žemės naudojimusi ir pirkimu–pardavimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisis šių santykių subjektas, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, jog viena iš ginčo šalių yra valstybės institucija, jis laikytinas civiliniu ginču ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2013).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Aplinkybės, jog, pareiškėjos manymu, Raštas yra netinkamai įformintas ar jame nėra suformuluoti tokio turinio patvarkymai, kokių pageidautų pareiškėja, nekeičia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kilmės ir pobūdžio, nes pareiškėja siekia, kad atsakovas inicijuotų valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties nutraukimą bei žemės nuomos sutarties modifikavimą, o atsilaisvinusį žemės plotą parduotų pareiškėjai. Tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, o galimi Rašto trūkumai neapsunkina galimybės kreiptis į teismą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė