134b67ad-75a5-4780-a42e-2deaabd18d30 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-6889-423/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01204-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 8 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. (A. P.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. P. kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos įstaiga), 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 21-22). PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2021-04-23 Marijampolės PN Kybartų sektoriuje buvo sulaikytas pareigÅ«nų ir nuvestas pasitikrinti apsvaigimo. Greito tyrimo priemonės pagalba pareiÅ¡kėjo Å¡lapime rasta psichotropinių medžiagų.

Su testo rezultatais pareiÅ¡kėjas nesutiko, nes jokių narkotinių medžiagų nevartojo. Akcentavo, kad prašė Marijampolės PN pareigÅ«nų atlikti testÄ pakartotinai, užfiksuoti greitojo testo priemonės galiojimo laikÄ , taip pat iÅ¡siųsti Å¡lapimo mėginį papildomai ekspertizei, tačiau jam buvo paaiÅ¡kinta, kad už mėginio transportavimÄ ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo mėginio paėmimo turės susimokėti 86 Eur. Tuo metu reikalingos pinigų sumos pareiÅ¡kėjas savo sÄ skaitoje neturėjo, dėl finansinių sunkumų artimieji padėti taip pat negalėjo, skolintis iÅ¡ kitų nuteistųjų įstaigoje yra draudžiama, todėl pareiÅ¡kėjas paprašė paimti pinigus iÅ¡ jo neliečiamos sÄ skaitos.

PareigÅ«nai neleido disponuoti neliečiamos sÄ skaitos lėšomis, todėl mėginys nebuvo iÅ¡siųstas, pareiÅ¡kėjas negalėjo apsiginti bei įrodyti, kad testo rezultatai buvo klaidingi. Pažymėjo, kad dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neiÅ¡siunčiant pareiÅ¡kėjo mėginio pakartotiniams tyrimams, pareiÅ¡kėjui sutriko miegas, asmuo tapo irzlus, prarado pasitikėjimÄ valdžios institucijomis, jautėsi diskriminuojamas. Visus Å¡iuos iÅ¡gyvenimus vertina kaip jam padarytÄ neturtinę žalÄ ir praÅ¡o jÄ atlyginti.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 30-34) nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigoms pareigos, pakartotinai tikrinti nuteistÄ jį, kurio rezultatas buvo teigiamas. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ savo lėšomis, dėl mėginio paėmimo kreipiantis į įstaigos administracijÄ ne vėliau kaip per valandÄ po atlikto tikrinimo. PareiÅ¡kėjas 2021-04-23 pateikė praÅ¡ymÄ dėl tarpininkavimo iÅ¡siunčiant iÅ¡tyrimui tiriamÄ jÄ medžiagÄ Ä¯ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijÄ , kuriame nurodyta, kad tyrimo kaina 84,40 Eur.

PareiÅ¡kėjo asmeninių pinigų likutis 2021-04-26 bei 2021-04-27 buvo 8,09 eurų. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuteistieji neturi teisės naudoti savo neliečiamosiose asmeninėse sÄ skaitose esančių lėšų, tik ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sÄ skaitos dalyje. Likusi Å¡ioje sÄ skaitoje pinigų suma nuteistajam iÅ¡duodama tik paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Marijampolės PN direktorių, kad iÅ¡ neliečiamos asmeninės sÄ skaitos esančių pinigų bÅ«tų pervesta už tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ . Marijampolės PN atliko visus teisėtus veiksmus, tarpininkavo dėl mėginio siuntimo į toksikologijos centrÄ , tačiau ne dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl to, kad pareiÅ¡kėjo asmeninėje sÄ skaitoje nebuvo pakankamo pinigų likučio, pareiÅ¡kėjo tiriamoji medžiaga nebuvo iÅ¡siųsta.

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas yra specifinio teisinio statuso asmuo, kuriam taikomi tam tikri laisvių suvaržymai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės dalis. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas neįrodė Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai atsakovės atstovo neįvykdytos pareigos, pareiÅ¡kėjui nesutikus su tyrimo rezultatais, iÅ¡siųsti tiriamosios medžiagos mėginį į laboratorijÄ , atlyginimo priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nesutiko su greitosios tyrimo priemonės rezultatais, prašė, kad tyrimas bÅ«tų siunčiamas į laboratorijÄ , tačiau sÄ skaitoje reikiamos sumos sumokėti už tyrimÄ neturėjo. PareiÅ¡kėjo vertinimu, pareiÅ¡kėjui nesutikus su testo rezultatais, jam net ir nesumokėjus už tyrimÄ , atsakovės atstovas privalėjo iÅ¡siųsti mėginį į toksikologijos laboratorijÄ , tačiau to nepadarė. Dėl to, kad mėginys nebuvo iÅ¡siųstas, pareiÅ¡kėjas prarado galimybę apsiginti ir įrodyti, jog greitojo testo rezultatai buvo klaidingi.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Marijampolės PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistai 2021-04-23 surašė tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose nurodyta, jog vykdydami jiems pavestas funkcijas, t. y., tikrindami kaip nuteistieji laikosi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir administracijos nustatytų elgesio taisyklių, kambaryje, apie 17.00 val., pastebėjo nuteistÄ jį A. P., kuris pagal standartinius iÅ¡orinius fiziologinius apsvaigimo požymius atrodė kaip asmuo, galimai vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas.

Nuteistasis neriÅ¡liai kalbėjo, elgėsi neadekvačiai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Dėl to nuteistasis buvo sulaikytas ir pristatytas į 129 kabinetÄ apsvaigimui nustatyti. Atlikus tyrimÄ greito tyrimo priemone nustatyta, kad nuteistasis vartojo ABP (PINACA) (b. l. 40-41). IÅ¡ suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo akto Nr. 8.42/229 (b. l.

42) ir pareiškėjo rašytinio pasiaiškinimo (b. l.

45) matyti, kad pareiÅ¡kėjas su greitojo tyrimo priemonės (testo) rezultatais susipažino ir nesutiko (b. l. 42). Nesutikdamas su testo rezultatais, pareiÅ¡kėjas 2021-04-23 pateikė Marijampolės PN direktoriui praÅ¡ymÄ Nr. B2-187 dėl tarpininkavimo iÅ¡siunčiant tiriamÄ jÄ medžiagÄ Ä¯ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijÄ . PraÅ¡yme nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su 2021-04-23 atlikto tyrimo rezultatais ir praÅ¡o tarpininkauti padedant iÅ¡siųsti tiriamÄ jÄ medžiagÄ iÅ¡tyrimui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje ar tiriamoje medžiagoje yra tikrinimo metu nustatytų medžiagų – ABP (PINACA).

Su tiriamÄ ja medžiaga prašė iÅ¡siųsti ir dokumentÄ patvirtinantį, kad atlyginimas už tiriamos medžiagos iÅ¡tyrimÄ sumokėtas. Ä®sipareigojo už tiriamosios medžiagos transportavimÄ Ä¯ Toksikologijos laboratorijÄ sumokėti pats, patvirtinantį dokumentÄ pateikti iki 2021-04-26. PraÅ¡yme pažymėta, kad medžiagos iÅ¡tyrimo kaina Toksikologijos laboratorijoje – 84,40 Eur. Taip pat yra įraÅ¡ai, jog 2021-04-26 ir 2021-04-27 pareiÅ¡kėjo asmeninių pinigų likutis yra 8,09 Eur (b. l. 44).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Å io straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnyje kriminalizuojamas narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo. Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiÅ«rimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraÅ¡o, (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021-02-02 įsakymu Nr. V-42, 6 punkte, nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi bÅ«ti atliekamas iÅ¡ karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas.

ApraÅ¡o 11 punkte nustatyta, jog tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumÄ (girtumÄ ) ar apsvaigimÄ nuo psichikÄ veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiÅ«lo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandÄ paimti naujÄ tiriamosios medžiagos mėginį ir iÅ¡tirti valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija (11 punkto 1 papunktis). 17 punkte numatyta, kad tiriamÄ jÄ medžiagÄ ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jos paėmimo į toksikologijos laboratorijÄ pristato laisvės atėmimo vietų įstaiga arba transportavimo paslaugas teikianti įmonė suimtojo (nuteistojo) lėšomis, surandant transportavimo paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę tarpininkauja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 (redakcija galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2022-04-30), 21 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiÅ«rimų asmenų neblaivumÄ arba apsvaigimÄ nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimÄ ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ vertindami bendrÄ asmens bÅ«klę arba atlikdami jo medicininę apžiÅ«rÄ .

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiÅ«rimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administracijÄ , kad Å¡i tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Å iuo atveju kartu su tiriamÄ ja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ sumokėtas. IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ jų lėšomis, dėl mėginio paėmimo kreipiantis į įstaigos administracijÄ ne vėliau kaip per vienÄ valandÄ po atlikto tikrinimo.

Kartu pažymėtina, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigoms pareigos, pakartotinai tikrinti nuteistÄ jį, kurio rezultatas buvo teigiamas, taip pat pareigos iÅ¡siųsti nuteistųjų tiriamÄ jÄ medžiagÄ Valstybinei teismo medicinos tarnybai pataisos įstaigos lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡iuo pagrindu neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) nenustatyta. PareiÅ¡kėjas teigė, kad prašė pinigų sumÄ , reikalingÄ mėginio iÅ¡siuntimui į laboratorijÄ , paimti iÅ¡ jo neliečiamos sÄ skaitos, tačiau pareigÅ«nai neleido disponuoti neliečiamos sÄ skaitos lėšomis.

BVK 132 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2021-12-31) nustatyta, kad iÅ¡ bendros darbo užmokesčio sumos, iÅ¡skyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamÄ jÄ asmeninės sÄ skaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sÄ skaitos dalyje. Likusi Å¡ioje sÄ skaitoje pinigų suma nuteistajam iÅ¡duodama tik paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu.

Duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus Marijampolės PN direktoriui dėl pinigų iÅ¡ neliečiamos asmeninės sÄ skaitos pervedimo už tiriamosios medžiagos iÅ¡tyrimÄ , nepateikė, skunde taip pat tiksliai nenurodė, kada kreipėsi į administracijÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į pataisos įstaigos direktorių nesikreipė (b. l. 32), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pinigų nepervedimo iÅ¡ nuteistojo neliečiamosios asmeninės sÄ skaitos dalies nenagrinėtini.

Kaip jau buvo minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali bÅ«ti tenkinamas tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. P. (A. P.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė