2024-03-27 Nr. AB-5119-3-65-3-00263-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-215-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00263-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Rokiškio rajone dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Rokiškio rajone (toliau – ir Skyrius, ir atsakovas), teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. skundą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad iš 2024 m. sausio 16 d. skundo, pateikto Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, matyti, jog pareiškėjas siekia inicijuoti teisminį ginčą ne dėl veiksmų (neveikimo), kylančių iš administracinių teisinių santykių, o dėl vaiko teisių ar teisėtų interesų, t. y., dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kad vaiko globa būtų perduota jam. Taigi teismas sprendė, kad ginčas kilęs ne viešojo administravimo srityje, o dėl vaiko teisių.

Teismas konstatavo, kad pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. BV-309 patvirtintų Asmenų aptarnavimo, prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 54 punktą dėl Tarnybos darbuotojų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundus dėl darbuotojų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje asmuo turi teisę per vienerius metus nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo pateikti skundą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi teismas priėjo prie išvados, kad pagal teisinį reguliavimą pareiškėjas su skundu dėl Tarnybos veiksmų ar neveikimo gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl atsisakytinas priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. sausio 16 d. padavė skundą Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Rokiškio rajone dėl mažametės dukros namuose patiriamo smurto. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas informavo jį, kad skundas tiriamas ir bus pateiktas atsakymas, tačiau iki šiol Tarnybos atsakymo negavo, todėl su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba, atsižvelgiant į jai nustatytus tikslus, funkcijas ir teises yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) nustatyta tvarka pateikti atsakymą.

Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui užkirsta galimybė ginti savo teises teisme ir tai prieštarauja ABTĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) nuostatoms bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Pareiškėjas akcentuoja, kad prašo teismo ne vertinti jo parašytą skundo turinį ir klausimus viešojo administravimo, bet prašo inter alia (be kita ko) įpareigoti atsakovą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. skundą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsisakė priimti skundą, konstatavęs, kad ginčas kilęs ne viešojo administravimo srityje, o dėl vaiko teisių, be to pareiškėjas turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad atsisakius priimti skundą, jam užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises teisme – iš viešojo administravimo subjekto reikalauti pateikti atsakymą į pareiškėjo pateiktą skundą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. skundo turinį, nustatė, kad iš jo turinio matyti, jog pareiškėjas Skyriui pateikė skundą, kuriame nurodo dukros motinos veiksmus, kurie jo vertinimu pažeidžia jo dukros interesus, prašo „išsiaiškinti dėl dukros patiriamo smurto, žeminimo ir tyčiojimosi bei perduoti jos globą pareiškėjui“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuriam pareiškėjas pateikė 2024 m. sausio 16 d. skundą ir kurio vilkinimą atlikti veiksmus (pateikti atsakymą į skundą) skundžia, yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis padalinys. Skyriaus paskirtis – įgyvendinti vaiko teisių apsaugos politiką Panevėžio esančių Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono savivaldybių teritorijose (Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. BV-239 patvirtintų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų 2 ir 3 p.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 p.). Pabrėžtina, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas ne tik dėl teisės aktų, bet ir administravimo subjektų veiksmų teisėtumo (atsisakymo atlikti veiksmus ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus) (ABTĮ 17 str. 1 d. 1, 2 p.; 23 str. 1 d.).

VAĮ 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

Vilkinimas atlikti veiksmus, kurį nagrinėjamu atveju skundžia pareiškėjas, tai viešojo administravimo subjekto neatlikimas visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Pagal bendrąją taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Atsižvelgus į išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepakankamai motyvavo savo išvadas, kad ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra neabejotinai akivaizdu, kad pareiškėjo ginčijamas vilkinimas atlikti veiksmus (pateikti atsakymą į skundą) akivaizdžiai nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir tokias išvadas galima padaryti tik bylą nagrinėjant iš esmės bei atliekant teisinio reguliavimo bei įrodymų vertinimą.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjas dėl jo pažeistų teisių gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių. Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuostata įtvirtinta ne įstatyme, o poįstatyminiame akte. Įvertinus Taisyklių 54 punktą, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023, kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. J. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė